VK

Kas seka lietuvišką "Facebook" ir kodėl "Vkontakte" yra blogis

203
(atnaujinta 21:16 2019.11.01)
Paprašyti įvardyti asmeninius priklausomybės šaltinius, beveik trečdalis mini internetą, kas ketvirtas — išmaniuosius telefonus. Priklausomybių sąraše socialiniai tinklai jau nukonkuravo ir televizorių

Lietuvos gyventojai taip pasinėrė į mobiliąsias technologijas, kad jau ir patys pripažįsta esantys nuo jų priklausomi. Apie tokių priklausomybių grėsmes psichikos sveikatai bei tarpusavio santykiams kalba psichologai. Susirūpino net draudikai. Jie įspėja, kad tai tampa realia fizinių traumų, nelaimingų atsitikimų priežastimi. Tai apima situacijas ne tik vairuojant, bet ir vaikščiojant ar užsiimant kita veikla. Net ir besimeldžiant.

Šventojo Sosto spaudos salėje prieš kelias savaites buvo pristatytas išmanusis rožančius. Tai visų pirma katalikų jaunimui skirtas elektroninis įrenginys, veikiantis kartu su programėle, kuri padeda kalbėti rožančiaus maldą.

Išmanusis rožančius — tai apyrankę primenantis dešimties karoliukų vėrinys su kryžiumi. Jis veikia prijungtas prie mobiliajame telefone įdiegtos programėlės "Click To Pray".

Beveik 100 Eur kainuojantis įrenginys aktyvuojamas automatiškai, kai pakėlęs vėrinį žmogus persižegnoja. Toliau pati programėlė veda žmogų per rožinio maldą, trumpai įveda į kiekvieną slėpinį.

Kartu su išmaniuoju rožančiumi naudojamą programėlę "Click To Pray" šių metų pradžioje pristatė ir jaunimui pasiūlė popiežius Pranciškus.

"Internetas ir socialiniai tinklai yra naujos mūsų laikų priemonės, padedančios palaikyti su kitais ryšius, dalytis vertybėmis ir sumanymais, išreikšti bendruomeniškumo troškimą. Tinklas gali padėti ir bendruomeniškai melstis, melstis kartu", — vieną sausio sekmadienį kalbėdamas pro Vatikano rūmų langą pasakė popiežius ir, paspaudęs mygtuką planšetinio kompiuterio ekrane, sukūrė savo paskyrą "Click to Pray" tinkle.

Ar Jūs jau pasimeldėte kartu su popiežiumi? O ar kada nors bandėte įvesti savo vardą ir pavardę "Google" paieškos laukelyje? Būsite šokiruoti, kiek daug jautrios informacijos gali parodyti vos keli klaviatūros paspaudimai. Tikriausiai nebūtų malonu sužinoti, kad taip informacijos apie jus ieško ir darbdaviai, bankai, specialiosios tarnybos. Gal net užsienio žvalgybos. Kur yra ribos, šiaip smalsaujant, o kur — tikrinant rimtai?

Įsivaizduokite, kad pretenduojate įsidarbinti rimtoje įmonėje, kurios vadovas pasidomi, kokį įvaizdį kuriate socialiniuose tinkluose. Dažnai užtenka vos vienos audringo vakarėlio nuotraukos ar įžeidžiančio komentaro, kad jūsų kandidatūra į norimą poziciją būtų atmesta.

Natūraliai kyla klausimas — nejaugi negalima turėti privataus gyvenimo? Ar darbdaviai apskritai gali taip paprastai tikrinti potencialių darbuotojų paskyras? Oficialus atsakymas — ne. 2018 m. įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, teisiškai darbdavys be konkrečios priežasties nebegali tikrinti asmeninių socialinių tinklų profilių ir archyvuoti surinktos informacijos.

Taip, naujasis reglamentas be rimtos priežasties draudžia tai daryti, tačiau, kol informacija nėra kaupiama ir saugoma, ši veikla išlieka darbdavio moralinės atsakomybės klausimas.

Vis dėlto, norite to, ar ne, jūsų "Facebook'as" yra tikrinamas. Ir ne tik darbdavių. Tikrina ir bankai, kitos kredito įstaigos. Ir visi kiti, kurie gali spręsti apie jūsų viešąją poziciją, ar ji tenkina viešąjį interesą. Visa tai anksčiau ar vėliau neabejotinai turės įtakos galutiniam sprendimui dėl jūsų lojalumo. Ne tik darbovietėje. Gal net Tėvynės atžvilgiu. Todėl rekomenduotina turėti tvarkingus ir reprezentatyviai patriotiškus visus viešuosius profilius.

Tėvynė visą laiką pavojuje. Ypač, jeigu Jūs esate, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose "VK" ir "Odnoklassniki".

Taigi, norėdami sudaryti teigiamą įspūdį, pateikite tvarkingą ir asmenybę atspindintį aprašymą, venkite viešinti provokuojantį ar diskriminuojantį turinį, gerai pagalvokite, ar tikrai norite dalintis akimirkomis, susijusiomis, pavyzdžiui, su svaigalų vartojimu. Jau nekalbant apie savo politines simpatijas.

Facebook logotipas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Silpstant sąmoningumui, noras tikrinti ir viešintis socialiniuose tinkluose tampa nevalingu įpročiu. Psichologai teigia, kad tiek žinojimas, tiek nežinojimas, ką viešina mūsų sekami asmenys, kelia nerimą. Taip virtualioji realybė užima vis daugiau vietos kasdieniame gyvenime. Tie, kas nenori, kad tai taptų priklausomybe, socialinius tinklus gali tiesiog užšaldyti. Bet yra, kas seka iš pareigos. Darbas toks. Seka vardan nacionalinio saugumo.

Tokie specialistai tikina, kad rusiškos socialinių tinklų alternatyvos nėra gerai. Vienas jų yra tinklalapis "Vkontakte". Ekspertai ragina žmones saugotis tokio pobūdžio socialinių tinklų, o geriausia būtų jais visiškai nesinaudoti. Nors jie ir gali atrodyti kaip solidi internetinė svetainė, juose "yra daug propagandos".

VK (anksčiau "VKontakte"; rus. "ВКонта́кте") — didžiausias socialinis tinklas Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje bei Kazachstane. Taip pat plačiau naudojamas ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. VK turi 100 milijonų bent kartą per mėnesį prisijungiančių vartotojų. Dar yra bendraklasių socialinis tinklas "Odnoklassniki"... Ir jis gali pakenkti Jūsų lojalumo reputacijai.

O dar yra sekami nuomonių formuotojai. Dar yra sekami tie, kurie seka...

Lietuvos specialistai įsitikinę, kad rusiškos socialinių tinklų alternatyvos "Facebook'ui" nėra gerai. Tikėkit ir Jūs. Naudodamiesi išmaniuoju rožančiumi. "O kaip kritiškas mąstymas?" — paklausite Jūs. Nežinote atsakymo? Tuomet tikėkite tuo, kuo tiki Lietuvos nacionalinio saugumo specialistai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

203
Tegai:
Facebook
Dar šia tema
Lietuvių palaikymas LGBT — melas? Ką iš tikrųjų rodo socialinės apklausos
EP ragina socialinius tinklus kovoti su "pavojinga Rusijos propaganda"
Simonian apie "Facebook" paskyrų blokavimą: tai yra geopolitinė konfrontacija
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda ES viršūnių susitikime dalinsis Lietuvos istorijos perrašymo patirtimi

(atnaujinta 10:36 2020.07.01)
Neeiliniame ES viršūnių susitikime Gitanas Nausėda ketina kalbėti apie "Rusijos revizionizmo politiką", užuot aptaręs aktualias ekonomikos atsigavimo problemas. Būtų gerai pasidalinti su kolegomis ir savo pačių 30 metų patirtimi perrašant istoriją Lietuvoje

Neeilinis ES viršūnių susitikimas vyks liepos 17–18 dienomis Briuselyje. Pagrindinis klausimas, kurį ketina išspręsti ES valstybių vadovai, yra koronaviruso sunaikintos ekonomikos atkūrimo plano parengimas ir kito septynerių metų ES biudžeto sudarymas. Kelių vaizdo konferencijų metu nebuvo galima išspręsti šių aktualių problemų. Todėl prezidentai ir ministrai pirmininkai asmeniškai atvyks į ES sostinę, nors nuolat gresia pavojus užsikrėsti COVID-19. Laikas nutraukti šį piniginį neaiškumą. Galų gale, jau šešis mėnesius Europos Sąjunga gyvena be svarbaus finansinio dokumento, ir šiandien nėra svarbesnių problemų.

Bet to nebuvo. Lietuvos prezidentas kalbės iš aukštų Europos Parlamento ir Europos Komisijos tribūnų ne apie pinigus, o apie revizionizmo politiką, kurią, pasak Vilniaus, vykdo Rusija.

"Būtina atkreipti sąjungininkų ir tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad Rusija stengiasi sistemingai perrašinėti istoriją, siekdama pateisinti savo politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu, ginčyti jų valstybingumą bei skaldyti Europos Sąjungą ir NATO", — sakoma Lietuvos prezidento administracijos pranešime. 

Įdomu, ar Gitanas Nausėda pasidalins su kolegomis Lietuvos "gebėjimu suduoti smūgį "revizionistams"? Iš tiesų daugiau nei 30 metų pati Lietuva užsiima ne tik perrašymu, bet ir naujos valstybės istorijos rašymu. Tai yra visiškas sąvokų pakeitimas ir tiesioginis istorinių faktų apvertimas aukštyn kojomis.

Nuo pat pirmųjų nepriklausomybės dienų, praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, iš Seimo tribūnų jie ne kartą pasisakė apie pusę amžiaus trukusią "sovietinę okupaciją", dėl kurios reikalavo kelių milijardų kompensacijų. O tremtis ir kova su "miško broliais" buvo paskelbta "lietuvių tautos genocidu".

Toliau — dar gražiau. Jie pareiškė, kad dėl Lietuvos žydų Holokausto Antrojo pasaulinio karo metais kalta TSRS. O lietuviai, kurie prisidėjo prie žydų žudymo, šiandien yra skelbiami nacionaliniais didvyriais. Jų palaikai yra iškilmingai perlaidoti.

Lietuva yra pirmoji iš trijų Baltijos šalių, priėmusi baudžiamojo persekiojimo įstatymą už "sovietinės okupacijos neigimą". Teisėkūros lygmeniu jame "sovietinis režimas" prilygintas fašizmui ir uždraustas viešas sovietinių simbolių demonstravimas.

O šiandien Vilnius spjovė į garsų Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maas'o ir Šiuolaikinės istorijos instituto direktoriaus Andreas'o Wirsching'o pareiškimą 75-ųjų pergalės prieš vokiečių fašizmą metinių išvakarėse. Bendrame žurnalo "Spiegel" straipsnyje jie pavadino Trečiojo Reicho nacionalsocialistinį režimą vieninteliu kaltininku dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios.

"Nuolatinis bandymas pastaraisiais mėnesiais taip begėdiškai perrašyti istoriją reikalauja iš mūsų aiškios pozicijos, kuri, atsižvelgiant į neginčijamą istorinį faktą, iš tikrųjų visai nereikalinga — tik Vokietija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą išpuoliu prieš Lenkiją", — rašoma straipsnyje, kuris gali būti laikomas oficialiu Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimu.

Atrodytų, Vokietija, viena Europos Sąjungos lyderių, padėjo riebų tašką Lenkijos ir Baltijos šalių istorikų insinuacijoms. Bet ne. Lietuvos valstybės gynimo tarybai, kuriai vadovauja prezidentas Gitanas Nausėda, nėra svarbesnės problemos už Rusijos planus atsisakyti Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimo.

"VGT nariai sutarė, kad būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai ir skelbiami planai oficialiai reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus kelia didelį susirūpinimą", — sakoma Lietuvos prezidento administracijos pranešime.

Bet pats nuostabiausias dalykas visoje istorijoje yra dviejų Lietuvos žydų bendruomenės lyderių pareiškimas po prezidento administracijos žinios. Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir pavaduotojas Seime konservatorius Emanuelis Zingeris visų Lietuvos žydų vardu padarė garsų pareiškimą, smerkdami Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnį.

Šis teiginys paskelbtas oficialioje Lietuvos žydų bendruomenės svetainėje. Joje pateikiami šiurkštūs kaltinimai Rusijos prezidentui, kuris, pasak Kukliansky ir Zingerio, klaidingai interpretuoja istorinius faktus.

"Gerai apgalvotas pono V. Putino melas apie pirmąją nelaimę, sovietų okupaciją ir Lietuvos Nepriklausomybės prievartinį sunaikinimą, skelbiamas tik tam, kad būtų galima jį panaudoti dabartinės nedemokratinės Rusijos imperiniams tikslams. Mes, Lietuvos žydų palikuonys, prieštaraujame tokiam mūsų nepriklausomos Lietuvos pavergimo istorijos falsifikavimui", — sakoma Lietuvos žydų lyderių komentare.

Verta prisiminti, kad būtent Lietuvos konservatoriai, kurių partijos narys yra Emanuelis Zingeris, užsiima istorijos perrašymu ir žydų tautos žudynių vykdytojų aukštinimu fašistinės okupacijos metais. Ir visa tai daroma su tyliu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kuklansky sutikimu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, ES, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Vokietijos diplomatas pabrėžė doro požiūrio į Antrojo pasaulinio karo istoriją svarbą
Istorikas papasakojo apie paskutinį Antrojo pasaulinio karo mūšį Europoje
Istorikas: Baltijos šalys perrašyti istoriją pradėjo dar prieš pusę amžiaus
Lietuvos ir Latvijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją

(atnaujinta 12:44 2020.06.30)
Buvo planuojama, kad Lietuva vadovaus Baltarusijos atominės elektrinės boikotui, tačiau viskas susiklostė atvirkščiai. Kuo arčiau srovė, tuo mažiau sąjungininkų. Kuo mažiau sąjungininkų, tuo daugiau isterijų. Buvo imtasi net pačio galingiausio argumento

O viskas atrodė kitaip. Buvo mintis sukurti vieningą frontą, sudaryti darbotvarkę, primesti rezoliucijas, uždėti raudonus antspaudus. Viskas tam, kad nė viena kilovatvalandė iš priešo atominės stoties nekirstų Europos Sąjungos sienos. Lietuviai gąsdino, baugino, grasino rizika, priminė politinę situaciją, rūpinosi aplinkosauga, rašo Sputnik radijo autorius Piotras Malejevas.

Bet vienas dalykas, kai galima eteryje transliuoti nereikšmingus žodžius, ir visai kitas — kai reikia nagrinėti konkrečius atvejus: kainas ir elektrą, kuri neturi kitos alternatyvos. Šiaip sau pasiūlymas, kurio neįmanoma atsisakyti. Kaimynai lietuvių entuziazmą palaikė, tačiau jie pradėjo viską daryti savaip. Tariama koalicija nesusirinko net po skundų Briuseliui: ten buvo nuspręsta, kad tokie atvejai yra kiekvieno reikalas — spręskite patys.

Dėl to prasidėjo isterija: jūs pažeidžiate ES vienybę, išduodate mūsų draugystę ir galiausiai — esate Maskvos ranka. Lenkijos labai nepakaltinsi: dar įsižeis ir pradės daryti spaudimą, o yra kur ir kuo spaust. O štai artimiausią sesę Latviją — visai galima. Ką gi tu darai, sese? Ar nematai, kas man darosi?

Šią doktriną išreiškė Lietuvos Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Čia verta remtis originaliu šaltiniu:

"Daugeliui sunku įvardyti faktą, kad karalius yra nuogas, tačiau jį galiu pakartoti — šiuo metu Latvijos energetikai dirba Rusijai. Mūsų aukščiausi pareigūnai ir dabartiniai derybininkai dažnai mėgsta pabrėžti Baltijos vienybę bet kokia kaina, tačiau šį kartą akivaizdu, kad latvių derybininkai atstovauja Rusijos energetikų interesus ir Vaičiūnas mums siūlo sąjungą su Rusija".

Siaubingi dalykai, piliečiai. Jie bus blogesni už rasizmą. Nes kažkodėl padėti Rusijos interesams reiškia sužlugdyti viską, kas buvo sukurta jiems trukdyti. Tai yra šventas dalykas bet kuriai atskirai nuo Maskvos teritorijai.

Kažkas pasakys: bet, atleiskit, Rusijos Federacijos interesai, be abejo, yra blogai, bet kas naudos elektrą? Ar kartais ne lietuviai? O jei už gerą kainą, ar tai ne valstybės interesai? Ar ji nebuvo sukurta rūpintis savo piliečiais? Ir kas, kad tai naudinga kažkam kitam? Apie ką pirmiausia galvojame? Jei turguje susiginčijome su prekybininku, tai ką dabar — nevalgyti?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
elektra, Astravo AE, Latvija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pasakos apie Baltarusijos jūrą. Latvija įvertino BelAE taip, kaip nesugebėjo Lietuva
Baltijos šalių vienybė braška: Nausėda parodė, kas Lietuvai yra svarbiau
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Ekspertas: situacija su Lietuva ir BelAE pavirto populiaria situacijų komedija
Šauktiniai

Lietuvoje padaugėjo atvejų, kai leidžiama atidėti privalomąją karo tarnybą

Seimas leido atidėti karo tarnybą, kai karo prievolininko sutuoktinės ar sugyventinės išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat tuo atveju, kai karo prievolininkai augina du ar daugiau mažamečių vaikų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvoje karo prievolininkams papildytas sąrašas atvejų, kuomet galima atidėti privalomąją karo tarnybą, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

"Seimas pritarė Karo prievolės įstatymo straipsnių pakeitimui, kuriuo nustatoma, kada atidedama privalomoji karo tarnyba karo prievolininkams. Nutarta leisti atidėti karo tarnybą, kai karo prievolininko sutuoktinės ar sugyventinės turi nėštumo ir gimdymo atostogas, taip pat tarnyba gali būti atidedama karo prievolininkams, auginantiems du ar daugiau vaikų, kurių amžius yra iki trejų metų", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad atidėti tarnybą kaip ir anksčiau gali aukštųjų mokyklų studentai vieną kartą vienam studijų laikotarpiui studijuojantys pagal profesinio bakalauro, bakalauro, magistrantūros, laipsnio nesuteikiančią studijų programą arba pagal studijas doktorantūroje, bet ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams.

Daugiau apie atvejus, dėl kurių galima atidėti privalomąją karo tarnybą galima rasti karys.lt svetainėje. 

Nuo šių metų sausio 1 dienos šaukiamų karo prievolininkų amžius sumažintas nuo 26 iki 23 metų.

Tegai:
Lietuva, šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba (NPPKT), Lietuvos kariuomenė