Gitanas Nausėda ir Sauli Niinistö, archyvinė nuotrauka

Diplomatijos stebuklai. Lietuvos prezidentas prašovė su retorika Suomijoje

428
(atnaujinta 22:11 2019.11.07)
Vizito Helsinkyje metu Lietuvos prezidentas bandė įtikinti Suomijos vadovą, kad dialogas su Rusija nėra gerai. Be to, Gitanas Nausėda papasakojo Sauli Niinisto daug įdomių dalykų apie... Baltarusijos AE ir Ukrainos reikalus

Atrodė, kad Lietuvos prezidentas bando primesti Helsinkio valdžiai Baltijos šalių "darbotvarkę" Rytų kryptimi. Tačiau sulaukė tik santūraus "ne".

Rusija — klastinga agresorė, Ukraina — nelaiminga agresorės auka, o Baltarusijoje skubiai reikia atkurti europinę tvarką padedant Vilniuje įsikūrusiame Europos humanitariniame universitete užaugintiems aktyvistams. Be to, brangūs suomiai, jūs turite padėti mums, lietuviams, pastatyti apsauginį užtvarą, kuris apsaugotų nuo galimybės Astravo AE pagamintai elektrai patekti į Europos rinką.

Čia pateiktos kelios moralinių nurodymų tezės, su kuriomis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atvyko į Helsinkį.

Ryškiausia skyriuje apie konfrontaciją Baltarusijos AE buvo tai, kad valstybės vadovas jau nekalbėjo apie jokį uždarymą ir sunaikinimą, o tiesiog kvietė Suomijos specialistus tapti konsultantais Baltarusijos atominės elektrinės saugos klausimais.

"Jūs turite labai gerus aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie gali padėti Baltarusijai įgyvendinti visus reikiamus saugumo ir kokybės standartus", — sakė Nausėda bendrosios spaudos konferencijos su Suomijos prezidentu metu.

Sakote, nonsensas? Mažos europiniu mastu Lietuvos ekonomikos prezidentas ragina galingą Suomiją įsikišti į atominės elektrinės Baltarusijoje, kurią stato Rusijos "Rosatom", dalyvaujančios atominės elektrinės statybose pačioje Suomijoje, statybos procesą!

Bet tokių "nonsensų" kupina visa pastaraisiais metais vykdoma Lietuvos užsienio politika. Oficialus Vilnius nuolat nurodinėja kaimyninėms Latvijai ir Estijai, kur eiti ir ką daryti. Baltarusius moko Europos demokratijos. Dabar suomius ragina blokuoti visomis kryptimis Lietuvai pavojingą elektrą iš Baltarusijos AE! Ir nepaisant to, kad statomos atominės elektrinės saugą stebi TATENA. Be to, Lietuvos prezidentas skundėsi savo kolegai iš Suomijos neklaužadom kaimynais — latviais ir estais, kurie vis dar ketina pirkti elektrą iš Astravo.

Tiesa, Nausėdos kalbose Helsinkį nustebino tai, kad iš jo retorikos dingo žodžiai apie Baltarusijos AE statybos sustabdymą. Jis kalbėjo tik apie elektros energijos tiekimo blokavimą, jei Astravo AE bus pripažinta nesaugia. Tai yra, jei TATENA išduos Baltarusijai saugos sertifikatą, tai šios elektros energijos tiekimo Europos rinkai bus galima neblokuoti?

Čia Nausėda gali sutrukdyti pagrindiniams Lietuvos patriotams — konservatoriams, kurie visomis išgalėmis stengiasi nutraukti Baltarusijos AE statybas, o prezidentas pradėjo kalbėti apie tiekimo blokavimą tik tada, kai bus pripažintas šios atominės elektrinės pavojus. Ar tai nukrypimas nuo tvirtos Lietuvos pozicijos Astravo AE atžvilgiu?! Taip, žiūrėk, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susiruoš apsilankyti Maskvoje 2020 metų gegužės 9 dieną ir dalyvauti 75-ųjų TSRS pergalės prieš fašistinę Vokietiją metinių iškilmėse.

Kodėl gi ne? Laikas pereiti nuo konfrontacijos prie dialogo su Rusija. Suomijos prezidentas mano, kad geri kaimyniniai santykiai su Maskva yra geriau nei "ignoravimas vaikiškų nuoskaudų lygyje žaidžiant smėlio dėžėje".

"Čia matau pažangą: vis daugiau Europos Sąjungos šalių pradeda dialogą su Rusija <...> Tai nereiškia, kad jūs sutinkate su Kremliumi, tačiau dialogas <...> yra naudingas, norint suprasti, apie ką jie [rusai] galvoja", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Suomijos prezidentą.

Pats Suomijos prezidentas Sauli Niinisto rugpjūtį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir neišgirdo jokios agresijos Rusijos vadovo žodžiuose.

Tačiau Lietuvos prezidentas atsakydamas vėl užtraukė dainelę apie "baisią agresorę — Rusiją", kuri "tyčiojasi iš kaimyninės Ukrainos ir tuoj tuoj okupuos Baltijos šalis".

"Šteinmejerio formulėje viskas gerai, tačiau, mano požiūriu, ji palankesnė Rusijai, o ne Ukrainai <...> Kažkas daro stiprų spaudimą Ukrainos vyriausybei, kad ji kažkaip susitartų su Rusijos šalimis ir darytų nuolaidų. Tačiau iš Rusijos pusės nematome jokių nuolaidų", — kategoriškai pareiškė Nausėda, tarsi jo nuomonė būtų lemiama taikos pietryčių Ukrainoje procese.

Lietuvos prezidentas teigė, kad dialogas su Maskva yra įmanomas "tik tuo atveju, jei Rusija pakeis savo elgesį".

"Jei jų elgesys pagerės, mes pirmieji pasveikinsime tokį Rusijos elgesio pasikeitimą", — teigė Nausėda.

Po tokių žodžių Kremlius, matyt, labai susimąstys. Galų gale, jei pati Lietuva reikalauja "elgesio pakeitimo", tai reiškia, kad Rusijos reikalai tarptautinėje arenoje yra labai blogi. Skubiai pasitarkite su Gitanu Nausėda, kur vykti ir ką veikti Maskvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

428
Tegai:
Rusija, Suomija, vizitas, Helsinkis
Dar šia tema
Nausėda papasakojo, kiek laiko užtruktų okupuoti Lietuvą
Nausėda pasisakė už nuolatinį JAV kariuomenės buvimą šalyje
Politologas: Nausėda planuoja padėti Vakarams "atplėšti" Baltarusiją nuo Rusijos
Nausėda apie gaisrą Alytuje: krizių valdymo sistema neveikia taip, kaip turėtų
Rusijoje prasidėjo pratybos Vandenyno skydas-2020

Atgimusios tradicijos: Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą

(atnaujinta 17:15 2020.08.05)
Rusija atgaivina jūrines jūrų laivyno tradicijas, ir tai patvirtina plataus masto manevrai Baltijos jūroje, kuriuos vykdo Baltijos, Šiaurės, Juodosios jūros laivynai ir Kaspijos flotilė

Rusijos karinių jūros pajėgų pratybos "Vandenyno skydas-2020", kuriose dalyvauja daugiau nei 30 laivų, jūrų aviacija ir oro gynyba, pakrančių kariai ir jūrų pėstininkai, Baltijos jūroje prasidėjo rugpjūčio 3 dieną. Karo laivai išplaukė į jūrą iš savo bazinių punktų, sprendė minų dislokavimo užduotis tam skirtose vietose.

Karinio jūrų laivyno jūreiviai mokosi atremti smūgius iš oro, sunaikinti priešo viršvandeninius ir povandeninius laivus. Praktikuojamas taktinių puolimo pajėgų desantas pakrantėje. Atliekami praktiniai smūginių ir priešlėktuvinių raketų paleidimai, artilerijos ugnis ir kitos užduotys. "Vandenyno skydas-2020" manevrams vadovauja Rusijos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Intensyvus pratybų planas ir tiesioginė vadovybė liudija įvykio svarbą, kurio fone yra asociacijos su prieš pusę amžiaus pasaulio jūrų istorijoje vykstančiomis didžiausiomis sovietinių jūrų pajėgų operatyvinėmis -strateginėmis pratybomis "Vandenynas". Tada manevrai vienu metu vyko keturių vandenynų vandenyse, kuriuose dalyvavo apie 300 karo laivų. Buvo praktikuojami karinių jūrų pajėgų smogikų būriai, išbandytas karinio jūrų pajėgų pajėgų ir turto centralizuoto valdymo ir valdymo efektyvumas keliomis strateginėmis kryptimis.

Šiandien Rusijos laivynas į vandenynus grįžta aukštesnio technologinio lygio, turėdamas didesnes galimybes su mažesniu skaičiumi viršvandeninių  ir povandeninių laivų.

Manevrai baigsis jūrų pajėgų perkėlimu į nuolatines bazes Baltijos, Šiaurės ir Juodosios jūros laivynuose ir Kaspijos flotilėje. Tačiau bazėse esantys laivai nestovės. Rugsėjį prasidės strateginės vadovybės štabo "Kaukazas-2020" pratybos, kuriose svarbų vaidmenį vaidina Juodosios jūros laivynas ir Kaspijos flotilė.

Darbinė aplinka

Rugpjūčio 3 dieną įvykę Baltijos laivyno mūšiai išsprendė daugybę kovos povandeninio karo ir oro gynybos kovinio rengimo misijų, vykdė įvairaus sudėtingumo artilerijos šaudymus į sunkioje situacijoje esančius oro ir jūros taikinius.

Tuo tarpu Chmelevkos poligone Kaliningrado srityje heterogeniška Baltijos laivyno pajėgų grupė atliko puolimą desanto nusileidimo ant nepritaikytos pakrantės metu. Šiame epizode veikė apie du tūkstančiai kariškių, daugiau nei 20 antvandeninių ir pagalbinių laivų, 18 orlaivių ir jūrų aviacijos sraigtasparnių, daugiau nei 30 jūrų korpusų karinės įrangos ir inžinerinių vienetų.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Nusileidimo metu Baltijos laivyno grupės minų traleriai palydėjo laivus "Koroliov", "Minsk", "Kaliningrad", "Jevgenij Kočeskov" ir projekto 21820 desantinius katerius.

Paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniais "Ka-27PS" į krantą pristatyti atskiri inžinerinių mazgų būriai, kurie užtikrino minų praėjimus, kad būtų galima saugiai dislokuoti desanto pajėgas. Sulaukę jūrų pėstininkų būrio kovinės paramos, sąlyginio priešo pozicijas užpuolė daugiau nei 25 šarvuočių "BTR-82A" su jūrų pėstininkų korpuso karinio oro pajėgų puolimo bataliono personalu. Kariškiai užtikrino prieštankinę gynybą ir juos labai pagyrė karinių jūrų pajėgų vadas Nikolajus Jevmenovas.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Laivyno pajėgos Baltijos jūroje ir toliau veikia dieną ir naktį. Karinių jūrų aviacija nepertraukiamai vykdo skrydžius. Kariniai oro gynybos vienetai vykdo tarprūšinę sąveiką ir aprėpia laivyno pajėgas – taktinių pratybų su gyva ugnimi ir praktinių raketų paleidimo formate, dalyvaujant 400 karių ir 50 karinės technikos vienetų.

Tuo tarpu "jūrų tankistai" naikina sąlyginio priešo krante esančią jėgą, įrangą ir orlaivius. Apie 400 Baltijos laivyno armijos korpuso atskiro tankų pulko karių atliko 50 kilometrų žygį standartine įranga ir vykdė pavyzdinį gyvą šaudymą "priešo" naudojamų masinio naikinimo ginklų sąlygomis (tankų šarvai radioaktyviąją spinduliuotę sumažina maždaug 100 kartų).

Net trumpa apžvalga atskleidžia Rusijos karinių jūrų pajėgų pratybų "Vandenyno skydas-2020" įvairovę ir mastą.

Karinio jūrų laivyno prioritetai

Vašingtonas ir Briuselis skausmingai reagavo į neseniai įvykdytą Rusijos karinio jūrų laivyno papildymą moderniais strateginiais povandeniniais laivais "Borei-A" ir daugiafunkciais povandeniniais laivais "Jasen-M", vadindami tai iššūkiu, į kurį Pentagonas neturi atsako.

Baltijos laivynas vystosi sparčiai, pastaraisiais metais sulaukęs daugiau kaip 20 naujų laivų su aukšto tikslumo tolimojo nuotolio raketomis. Tame tarpe "Karakurt", kurie neturi analogų pasaulyje. Netrukus bus pateikti naujos kartos viršgarsiniai raketiniai ginklai.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą.

Kaliningrado srityje, kur yra Baltijsko miestas — viena iš dviejų pagrindinių Baltijos laivyno bazių, nuolat stiprinamas įvairus būrių ir pajėgų grupavimas. Visos Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų raketų brigados yra modifikuotos OTRK "Iskander-M" (tame tarpe 152-oji brigada Černiachovske) ir įvaldoma "jūrų tema". Tačiau Rusija stato naujus karinio jūrų laivyno laivus ne tam, kad gąsdintų savo kaimynus.

Pagrindiniai Baltijos laivyno uždaviniai yra šie: Rusijos ekonominės zonos ir gamybinės veiklos sričių apsauga, laivybos saugumo užtikrinimas, Rusijos vyriausybės užsienio politikos veiksmų įgyvendinimas ekonomiškai svarbiose pasaulio vandenyno vietose (verslo vizitai, bendros pratybos, taikos palaikymo operacijos).

Šių operatyvinio-strateginio jūrų pajėgų formavimo funkcijų svarbą liudija nuolatinis NATO laivų minų grupės buvimas Baltijoje, amerikiečių B-52H strateginių bombonešių skrydžiai 180 km nuo Sankt Peterburgo, Rusijos Federacijos karinės-ekonominės blokados scenarijai, kurie reguliariai praktikuojami Aljanso karinio jūrų laivyno pratybų metu.

Šiandien 5-ojo JAV armijos korpuso vadovybė įsikūrė Lenkijoje. Liepos mėnesį Latvijoje buvo baigtos trijų dienų NATO oro pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo daugiau nei 20 naikintuvų ir pagalbinių orlaivių iš penkių aljanso valstybių narių ir Suomijos. Buvo teigiama, kad manevrų tikslai yra pagerinti vadovavimo ir kontrolės įgūdžius, bendradarbiavimą ir oro patruliavimo procedūras (naudojant AWACS). Faktiškai šešių šalių smogiamieji lėktuvai vykdė kovinę sąveiką Baltijos šalių operacijoje prieš Rusiją.

Anksčiau JAV oro pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Jeffrey Lee Harrigianas teigė, kad Pentagonas turi planą pralaužti Rusijos oro gynybos sistemą Kaliningrado srityje.

Maskva yra priversta imtis atsakomųjų priemonių, sukurti reikšmingą jūrų pajėgų potencialą vakarų strategine kryptimi – antžeminių laivų formavimą, dyzelinių povandeninių laivų padalinį, pagalbinių ir paieškos bei gelbėjimo laivų formavimą, karinio jūrų laivyno aviaciją, pakrančių būrius, Baltijos laivyno oro gynybos vienetus. "Projektuoti" į vakarus kitų trijų laivynų operacines galimybes.

Baltijos laivyno koviniai laivai dalyvauja didelio masto manevruose, vykdo kovinę tarnybą netoli savo gimtųjų krantų, vykdo misijas Indijos ir Atlanto vandenynuose ir yra nuolat pasirengę atremti realią potencialaus priešo agresiją, raketas ir smūgius iš oro. Panašias užduotis šiandien sprendžia Šiaurės, Juodosios ir Ramiojo vandenyno laivynai. Net Rusijos karinio jūrų laivyno manevrų Baltijos šalyse pavadinimas daug ką pasako. Vis dėlto "Vandenyno skydas-2020" yra skydas, o ne koks nors kardo kirtis (Saber strike), kur septyni puola prieš vieną, ar tvirtinantis, kad dominuoja pasaulyje, griausmas ("Global Thunder").

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos jūra, Rusija, pratybos
Rikša su kauke, archyvinė nuotrauka

Nuspręsta: Kiniją "smaugs" dešimt susirinkusių. Ar bus pakviesta Rusija?

(atnaujinta 14:54 2020.08.05)
Šaltojo karo su Kinija neišvengiamumo suvokimo, kuris greičiausiai apims sankcijas, ekonominių ryšių ribojimą, abipusį šnipinėjimą ir kitas konfrontacijos formas, fone, Vakarų ekspertai pradeda ieškoti kažkokio stebuklingo būdo nugalėti Pekiną

 Vienokiu ar kitokiu pavidalu, beveik visos Vašingtone, Londone ar Briuselyje aptariamos Kinijos drakono "nugalabijimo" galimybės reiškia tam tikros plačios antikinietiškos koalicijos sukūrimą, siekiant kolektyviai izoliuoti, neutralizuoti ir sugriauti Kiniją pagal maždaug tą patį modelį, kuris buvo sėkmingai naudojamas kovoje prieš TSRS.

Tačiau, jei kai kurių pagrindinių principų lygmeniu nėra įvairovės, tai konkrečių šių principų įgyvendinimo lygmenyje iškyla rimta problema, kurią bandant išsispręsti lūžta prezidentų, ministrų pirmininkų, diplomatų ir analitikų ietys.

Faktas yra tas, kad tiek kai kuriose Europos sostinėse, tiek JAV "minčių rinkiniuose" jau susidaro pagrįstas įspūdis, kad dėl tam tikrų priežasčių išsiskiria daugelis ES šalių (ypač šiuo klausimu išsiskiria Vokietija, Prancūzija ir Italija), taip pat kai kurios Azijos šalys, kurios nenori dalyvauti kaip JAV pėstininkai naujame Šaltajame kare prieš Kiniją.

Be to, jos nenori mokėti pinigų už JAV pergalę šiame kare (tai išreiškiama amžinuose skandaluose dėl Vokietijos ir Prancūzijos nenoro mokėti du procentus BVP už Amerikos teikiamą "karinę priedangą") ir jie net nėra pasirengę tuoj pat taikytis su visiškais apribojimais, pvz., tiekia Kinijos bendrovės "Huawei" 5G tinklams įrangą į Europos Sąjungą, kas neįtikėtinai pykdo "antikiniškus vanagus" Vašingtone ir Londone. Atsižvelgiant į europiečių pareiškimus apie realų savo armijos sukūrimą ir Makrono pareiškimus apie norą vykdyti nepriklausomą (tai yra ne "prorusišką", bet ne "proamerikietišką") užsienio politiką, kyla įtarimų, kad bus labai sunku ir brangu išplėsti aljansą prieš Kiniją. Šiuo metu tik suintensyvėjo šios problemos sprendimų paieška.

Autoritetingame žurnale "Foreign Affairs", kuris leidžiamas globojant įtakingos užsienio reikalų ministro tarybos, analizuojami du požiūriai į šią problemą, iš kurių vieną galima pavadinti "Donaldo Trampo požiūriu", o kitą — "Boriso Džonsono". Atsižvelgiant į didžiulę įtaką, kurią "Council on Foreign Relationsine" daro Amerikos elitui ir proamerikietiškam elitui Europoje, ("smegenų centras" yra kelių populiarių sąmokslo teorijų herojus, kuriuose jis laikomas vos ne "šešėline JAV vyriausybe), verta pasidomėti metodais, kurie siūlomi išspręsti į amerikiečius orientuotos pasaulio tvarkos krizę ir sėkmingai kovoti su "Kinijos problema", juo labiau kad jie yra tiesiogiai susiję su Rusija.

Nepaisant to, kad paskutinis straipsnis užsienio reikalų tema buvo paskelbtas antrašte "Demokratijų taryba gali išgelbėti daugiašališkumą (tarptautiniuose santykiuose. - Sputnik)", Siūlomi metodai vis dar yra sutelkti į faktinį Vašingtono dominavimo (bent Vakarų) pasaulyje išsaugojimą ir skirtumas slypi konkrečiuose Amerikos hegemonijos palaikymo būduose.

Kaip atspirties tašką argumentavimui, autoritetingo amerikiečių leidinio autoriai pradeda nuo teiginio, kad egzistuojanti pasaulio tvarka vos kvėpuoja, o pagrindinė grėsmė dabar yra ne koronavirusas, o Kinija ir Rusija.

"Bet dar prieš koronaviruso pandemiją daugiašalė sistema, kurią JAV padėjo sukurti po Antrojo pasaulinio karo, buvo vos pajėgi išspręsti aktualiausias pasaulio problemas. COVID-19 parodė, kad karalius — nuogas, tačiau iš tikrųjų karalius kurį laiką buvo netinkamai apsirengęs. 

Visuotiniam ekonominio svorio centrui persikėlus į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, struktūroms, turinčioms pasaulinių ambicijų, tapo neįmanoma reikalauti patikimos lyderystės be reikšmingo atstovavimo šiame regione.

Tačiau G7, atsiradęs po 1973 metų naftos šoko, vis dar turi tik vieną narė —Japoniją — už euroatlantinio regiono ribų. G20, kuris buvo suformuotas po 1997 metų Azijos finansų krizės ir parodė savo vertę per 2008 metų pasaulinę finansų krizę, pasirodė esąs per daug nesuderinamas politiniu požiūriu ir pagal savo galimybes patikimai išspręsti tarptautines problemas. Tuo tarpu JT saugumo taryba buvo pažeista "agresyvaus autoritarizmo atgimimo Kinijoje ir Rusijoje".

Tai labai drąsi diagnozė, kurią galima sumažinti iki šios tezės: "Viskas pražuvo ir niekas neveikia!"

Atitinkamai, siūlomi du sprendimai: vienas — Trampo, kitas — Džonsono. Džonsonas pirmasis sugalvojo naujos struktūros idėją. Gegužės mėnesį jis pasiūlė sukurti dešimties didžiausių demokratijų aljansą, sudarytą iš G7 šalių bei Australijos, Indijos ir Pietų Korėjos, pavadintą D10, kad būtų galima koordinuoti telekomunikacijų politiką ir plėtrą.

Alternatyva Kinijos rinkos lyderei "Huawei", kurios dominavimas 5G technologijoje sukėlė plataus masto susirūpinimą dėl saugumo. Netrukus po to, kai Trampas atšaukė G7 susitikimą birželio mėnesį ir pasiūlė G11 formatą rudenį vyksiančiame viršūnių susitikime. Įveikusi Džonsono pasiūlymą, naujoji Trampo grupė apims tas pačias šalis kaip D10, bet čia taip pat numatoma įtraukti ir Rusiją.

Rusijos ir Kinijos vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

Užsienio reikalų ekspertai nerekomenduoja kviesti Rusijos į šį klubą ir jie renkasi "D10 variantą", tai yra, Džonsono schemą, tačiau tai nėra svarbiausias dalykas. Šios rekomendacijos motyvacija kelia didelį susidomėjimą, ir ji slypi tame, kad net jei Rusiją bus galima kažkaip įtikinti dalyvauti kovoje prieš Kiniją, Trampo schema vis tiek atrodys labai prastai ir ilgainiui taps beviltiška dėl to, kad pirmiausia turi būti pastatyta antikiniška darbotvarkė, tačiau iš Džonsono schemos tariamai galima išgauti tam tikrą pozityvią kryptį, tai yra, tam tikrą vienijančią idėją, kuri leis sukurti ne "sąjungą prieš Kiniją", bet tam tikrą "aljansą visų labui".

Teigiama darbotvarkė, be abejo, apima tuščių šūkių rinkinį — "Demokratija", "Laisvė" ir "Žmogaus teisės".

Ypač smagu, kad tokios pozityvios darbotvarkės atsiradimas yra priešpastatomas dabartinei užsienio politikai Vašingtone: "JAV gali priešintis Kinijos vadovaujamam Azijos infrastruktūros investicijų bankui, "Belt and Road" iniciatyvai ir Rusijos tiesiamam dujotiekiui "Nord Stream-2"i, tačiau bus sunku įtikinti kitas šalis padaryti tą patį, nebent jos sugalvos įtikinamų alternatyvų. Vašingtonas negali ką nors įveikti niekuo nepasinaudodamas."

Šio požiūrio problema yra ta, kad mažai tikėtina, kad "Demokratija" ir "Laisvė" su užrašu "Pagaminta JAV" pakeis Rusijos dujas Vokietijai arba Kinijos investicijas Italijai. Čia galėtų dirbti amerikiečių pinigai, tačiau Vašingtonui tokių santykių nereikia nepriklausomai nuo konkretaus būsimojo prezidento vardo: tiek Baidenui, tiek Trampui reikia kolonijų, tačiau mažai tikėtina, kad pavyks grąžinti Europos Sąjungą į šią poziciją, ir nesvarbu, D10 ar G11 formatu, o apie Rusiją neverta net kalbėti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
šaltasis karas, Kinija
Dar šia tema
Supainiojo NATO su prekyba. Kodėl Rusija nenori grįžti į G7
Politologas: G7 negali išspręsti problemų su kitomis šalimis be Rusijos
JAV įvedė sankcijas Kinijai
JAV valstybinio departamento pastatas Vašingtone, archyvinė nuotrauka
 

Rusijos ambasada JAV pakomentavo Valstybės departamento pranešimą apie "propagandą"  

(atnaujinta 13:05 2020.08.06)
Anksčiau JAV Visuotinio įsitraukimo centras prie Valstybės departamento paskelbė pranešimą apie "Rusijos dezinformacijos stulpus", kuriame susistemino "Rusijos propagandos" sąvoką

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. JAV Valstybės departamento ataskaita apie "Rusijos propagandą" skirta "nuslopinti" Maskvos pasiūlymams atnaujinti bendradarbiavimą su JAV, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos ambasados Vašingtone pranešimą.

Anksčiau JAV Visuotinio įsitraukimo centras prie Valstybės departamento paskelbė pranešimą apie "Rusijos dezinformacijos stulpus", kuriame susistemino "Rusijos propagandos" sąvoką.

Šį apibrėžimą apibendrino Rusijos žiniasklaida gavusi valstybės finansavimą. Sputnik, RIA Novosti, RT, "Pirmasis kanalas", "Rossija 24" ir kitų antraštės nurodomos kaip dezinformacijos pavyzdžiai.

Diplomatinė atstovybė patarė Rusijos ir užsienio žiniasklaidai "išdrįsusioms kritikuoti JAV" nepamiršti, kad jos "gali ir beveik neabejotinai taps kruopštaus tikrinimo objektu", o jų ištekliai Amerikos socialiniuose tinkluose gali būti blokuojami be paaiškinimų.

Ambasada teigė, kad JAV Valstybės departamentas "nemėgsta alternatyvių informacijos šaltinių egzistavimo". Jų diskreditavimas, kaip pažymėta diplomatinėje atstovybėje, yra "susijęs su dideliais ištekliais".

"Bet koks balsas, prieštaraujantis Vašingtonui, yra paskelbtas "dezinformacija" tarnaujant Kremliui ir Rusijos specialiosioms tarnyboms", — teigė diplomatai komentare, paskelbtame Facebook.

Ambasada pranešime pateikė absurdiškų teiginių pavyzdžius. JAV užsienio reikalų ministerija "oficialiuose vyriausybės pranešimuose" įregistravo Rusijos liberalų demokratų partijos lyderį Vladimirą Žirinovskį ir privačią radijo stotį "Govorit Moskva".

"Jei tai yra visos struktūros viršūnė, kurią mūsų kolegos amerikiečiai taip kruopščiai pastatė, tada ji labiau primena kortų namelį", — teigė ambasadoje.

JAV veikia valstybinė užsienio transliacijų agentūra — pagrindinė "Voice of America" ir "Radio Liberty/Free Europe" struktūra, kurią Rusijos teisingumo ministerija kartu su kitomis žiniasklaidos priemonėmis įtraukė į užsienio agentų sąrašą.

Organizacija, kuri nuo 1994 metų vadinama Transliavimo valdytojų taryba (BBG), 2018 metais buvo pervadinta į Jungtinių Valstijų pasaulinės žiniasklaidos agentūrą (USAGM). Joje rengiamos televizijos programos, tačiau beveik išimtinai transliuojamos internetu. Agentūra visiškai finansuojama iš JAV biudžeto, 2017 metais jos išlaidos sudarė 748 mln. JAV dolerių.

Tegai:
dezinformacija, Rusija, JAV
Dar šia tema
Atgimusios tradicijos: Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą
Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų "Javelin" siuntą iš JAV