Tuščia piniginė, archyvinė nuotrauka

Reikia dalintis, bet nesinori. Lietuvos verslui prasidėjo nusivylimų sezonas

60
(atnaujinta 13:42 2019.11.08)
Lietuvos verslas nepatenkintas valdžios ketinimais įvesti naujus mokesčius. "Eurostato" duomenys mums primena, kad Lietuvoje yra vienas didžiausių ES skirtumų tarp turtingųjų ir neturtingųjų pajamų. O prezidentas reikalauja sukurti "gerovės valstybę"

Lietuvos vyriausybė, planuodama kitų metų biudžetą, ketina padidinti mokesčių naštą. Aktyviausiai tam priešinasi verslas ir turtingieji. Būta net grasinimų. Jau pabiro kaltinimai dėl to, kad vyriausybė nevykdo prieš dvejus metus duotų pažadų vadinamajame Nacionaliniame susitarime, kuriame buvo numatyta, kad mokesčiai verslui neturėtų būti keliami. Neva tai atbaidys potencialius investuotojus, o tai reiškia, kad sulėtės valstybės ekonomikos vystymasis.

Bet įsigilinkime į detales. Taip, mokesčių didinimas niekam nepatinka. O kas išlaikys valstybines institucijas, pensininkus ir socialiai pažeidžiamus gyventojų sluoksnius? Kas mokės už mokytojų, gydytojų, miesto transporto vairuotojų darbą? Kas ir kaip ketina vykdyti prezidento nurodymą kurti "gerovės valstybę"?

Pradėkime nuo paprastos Eurostato statistikos. Lietuva yra ES lyderė pagal pajamų skirtumą tarp skurdžiausių ir turtingiausių. Lietuva yra lyderė tarp Baltijos šalių pagal vaikų, gyvenančių šeimose, esančiose žemiau skurdo ribos, skaičių. Lietuva yra tarp pasaulio lyderių pagal vartojančių alkoholį ir savižudybių skaičių. Ar toliau vardinsime Lietuvos lyderystę nepalankių reitingų srityje?

O ekonomikos ataskaitose pilna pranešimų apie bankų ir didelių prekybos tinklų pelno padidėjimą, apie augančią turtingiausių Lietuvos žmonių gerovę. Ir tai yra tuo metu, kai Lietuvos pensijų ir minimalaus darbo užmokesčio dydis yra skurdžiausių ES šalių lygyje. Po 15 metų narystės Europos Sąjungoje ir NATO?!

Štai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, beje, buvęs bankininkystės sektoriaus VIP vadovas, supranta, kad šalyje susiklostė "revoliucinė padėtis", kai "viršūnės negali, žemesnioji klasė nenori" gyventi kaip anksčiau.

Pamenate, kuo tai baigėsi 1917 metais ir kuo gresia dabar? Pažiūrėkite, kaip šiandien liepsnoja Lotynų Amerika. Nausėda tai mato ir supranta. Todėl ir ragina Lietuvoje kurti "gerovės valstybę". Priešingu atveju išseks žmonių kantrybė ir neišvengiamai nugriaudės revoliucija su pogromais.

Turtingiesiems laikas sumažinti savo apetitą ir pasidalinti su vargšais ikrais, kurie užtepti ant sumuštinio su sviestu. Padidinti banko turto mokestį? Jokių problemų! Ir griežtai uždrausti didinti bankų paslaugų ir paskolų palūkanų normas. Pagrasinus licencijos atėmimu ir išsiuntimu iš šalies. Įvesti mokestį už "antrą nekilnojamąjį turtą"? Irgi teisinga. Kam nepatinka automobilių mokestis, tegul persėda į viešąjį transportą.

Vienintelis dalykas, kuris šioje mokesčių reformoje kelia nuostabą, yra biudžeto išlaidos. Iš didelių ir net smulkių verslininkų surinkti mokesčiai bus išleidžiami ne varguolių gyvenimui pagerinti, o ginklams įsigyti. Ir sumos ten yra milžiniškos. Vien šeši sraigtasparniai iš JAV kainuos 300 milijonų eurų. Vyriausybė, norėdama "uždaryti metus" su gražiu dviejų procentų BVP rodikliu gynybai, net ketina imti 30 milijonų eurų paskolą užsienio rinkoje. O kas tą paskolą grąžins?

"Ar moralu didinti mokesčius dirbantiems žmonėms ir verslui, kada visiškai neprižiūrima, kaip tiek mokesčiai išleidžiami?" — sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Bet Dargis teisus. Kur išleidžiami mokesčiai? Tuo tarpu, kai šimtai milijonų išleidžiami pasenusių NATO ginklų modifikacijoms įsigyti, Lietuvos mokytojams nėra galimybės sukrapštyti apgailėtinų 20–30 milijonų eurų. Ir visa tai daroma po pagarsėjusios "grėsmės iš Rytų" priedanga.

Turtingiesiems reikia dalintis su vargšais. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Visiems žinomas Švedijos socializmas — "gerovės valstybė", kurioje yra milžiniški mokesčiai, tačiau atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų yra minimalus. Kartą, būdamas Stokholme, autorius paklausė gido, kiek uždirba vargšai ir turtingieji Švedijoje. Atsakymas pribloškė. Pasirodo, Švedijoje galioja įstatymas, pagal kurį įmonės direktoriaus atlyginimas neturėtų skirtis nuo techninio personalo (valytojos) atlyginimo daugiau kaip penkis kartus. Toliau skaičiuokite patys.

Kas gerai gyvena ES?
© Sputnik /
Kas gerai gyvena ES?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

60
Tegai:
Eurostatas, verslas, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda JT papasakojo apie "gerovės valstybę"
Seimo narė: "Valstiečiams" valdant pajamų nelygybė dar labiau išaugo
Pajamų nelygybė ES šalyse
JAV kariškiai, archyvinė nuotrauka

Pradėti karą Irake ir prarasti Ameriką: kaip tai atsitiko

(atnaujinta 15:24 2020.08.13)
Baigėsi devintojo dešimtmečio iliuzijos, kad dabar pasaulyje yra vienintelė supervalstybė, valdanti šį pasaulį

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Dabartinę JAV nacionalinę katastrofą visų pirma sukėlė (arba išprovokavo) nesėkminga avantiūra Irake: dabar tai akivaizdu. Ir knyga, ką tik išleista Amerikoje, yra gera ne tik todėl, kad joje išsamiai analizuojama, kaip ir kas priėmė sprendimus pradėti intervenciją Irake 2003 metų kovo mėnesį. Ji taip pat provokuoja diskusiją šia tema, kad esmė yra ne tik tuometinės valdančiosios komandos — Džordžo Bušo ir kitų — neadekvatumas. Yra gilesnių priežasčių, tokių kaip "o iš kur atsiranda neadekvatumas?", rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Kalbama apie Roberto Dreiperio kūrinį "Pradėti karą. Kaip Bušo administracija pastūmėjo Ameriką į Iraką" (To Start a War, by Robert Draper). Autorius palaikė draugiškus santykius su Bušo šeima — iki to momento, kai pradėjo rašyti šią knygą: čia buvęs prezidentas atsisakė su juo kalbėtiы. Kiti neatsisakė. Dreiperis rinko interviu su šimtais to meto valdininkų, todėl tekstas ne visada skaitomas, bet labai naudingas.

Pažvelkime į šio klausimo kainą savo laikmečio žmogaus — ir nebūtinai amerikiečio — akimis. Prie ko Irako karas atvedė Ameriką ir pasaulį?

Akivaizdžiausia: baigėsi devintojo dešimtmečio iliuzijos, kad dabar pasaulyje yra vienintelė supervalstybė, valdanti šį pasaulį. Nes supervalstybė visiems parodė, kad gali laimėti karą su akivaizdžiai silpnu priešininku (ne taip, kaip Indokinijoje praėjusio amžiaus 60–70 dešimtmečiuose), tačiau tokia pergalė naikina ir nugalėtoją.

Be to, paaiškėjo, kad tiek artimiausi sąjungininkai (Vokietija ir Prancūzija), tiek ir tuomet geranoriški partneriai (Rusija) tokioje situacijoje gali turėti savo požiūrį ir prireikus ignoruoti Ameriką.

Paaiškėjo, kad okupavusi šalį (tai yra Iraką), Amerika, turėdama visas savo finansines ir kitas galias, nesugebėjo padaryti šios šalies laiminga ir klestinčia. Tai reiškia, kad JAV (ir Vakarų) politinė sistema ir vertybių sistema netinka eksportui, o tai lemia dešimčių dešimčių valstybių visame pasaulyje mintis ir veiksmus. Tai yra, paaiškėjo, kad be Amerikos tai ne tik įmanoma, bet ir reikia padaryti.

Ir dar nėra labai ištirtas klausimas apie dabartinį Amerikos visuomenės, visos valdžios sistemos suskaidymą ir ideologinį žlugimą, jau nekalbant apie finansus — ir ar ši katastrofa būtų nutikusi šalyje, jei ne avantiūra Irake. Bet kokiu atveju Irakas čia padarė reikšmingą indėlį.

Dreiperio knyga pirmiausia parodo mums, regis, visiškai atsitiktinį siužetą: Amerikos intelekto degradaciją. Pasirodo, kad 90-ųjų pabaigoje CŽV turėjo problemų su Bilo Klintono administracija, iki galimybės padalyti agentūrą į keletą dalių. Bet tada 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvyko teroristinis išpuolis, o tuometinis departamento vadovas Džordžas Tenetas tikėjosi, kad bus įmanoma atgaivinti įtaką.

Beje, CŽV nesėkmės 90-aisiais turėjo savo, ir labai skirtingas priežastis, tačiau tada susiklostė juokinga situacija — būtent Artimuosiuose Rytuose (kaip paaiškėjo remiantis visos Irako istorijos rezultatais) pritrūko sumanių ir pajėgių specialistų. Tada Tenetas turėjo įrodyti, kad tai yra neįtikėtina — kad Irako lyderis Sadamas Huseinas sudaręs slaptą aljansą su "Al-Qaeda" *, kuris surengė rugsėjo 11 dienos teroristinį išpuolį, ir kad jis rengia masinio naikinimo ginklus prieš JAV.

Ir kaip tokiais atvejais elgiasi blogas žvalgyba? Ji kuria klastotes ir prašo jomis patikėti. Beje, palyginti su 2003 metais, situacija beveik nepasikeitė, apgailėtina "Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus" istorija taip pat buvo paremta atvirai nenaudinga medžiaga. Apskritai išmintinga žvalgyba sutaupo valstybei daug pinigų, kvaila sukuria milžiniškų problemų.

Tačiau vieno skyriaus nesėkmė — tik proceso dalis. Irako katastrofos nebūtų, jei Džordžas Bušas asmeniškai ir žmonės, kuriuos jis paskyrė į svarbiausias pareigas, nereikalautų iš CŽV tos labai melagingos informacijos. Taip, Tenetas savo biurą pavertė agentūra, "parduodančia visuomenei" idėją, kad Sadamas kelia grėsmę JAV. Bet jį tiesiogine prasme privertė visi pagrindiniai to laikmečio veikėjai — gynybos sekretoriaus pavaduotojas Paulius Wolfowitzas ir jo viršininkas Donaldas Rumsfeldas, viceprezidentas Dickas Cheney ir, svarbiausia, pats prezidentas.

Kodėl jie tai padarė? Nes jie buvo globalizmo, tai yra nevaržomos Amerikos lyderystės visame pasaulyje, ideologai. Net savo ankstesnėse pozicijose, devintojo dešimtmečio pabaigoje, jie pasiekė, kad Kongresas priimtų "Irako išvadavimo aktą", sukūrė komisijas, kurios iš tikrųjų kaltino CŽV nepastebėjus "Irako (ir tuo pačiu Irano ir Šiaurės Korėjos) grėsmės". 

Na, kai teroristai smogė į Niujorką, šalyje kilo nekontroliuojama isterija, kuria visi šie žmonės paprasčiausiai negalėjo nepasinaudoti.

Kalbant apie Bušą, jam, pasak knygos autoriaus, Sadamas nebuvo tik pabaisa, bet ir toks, kad palikti jį valdžioje buvo neįsivaizduojama. Ir kiti neteisingi užsienio lyderiai — taip pat: pagaliau atėjo valanda Amerikai parodyti, kad dabar ji yra vienintelė supervalstybė.

Rezultatas: Anot Dreiperio, administracijoje nebuvo nė vienos diskusijos, ar pradėti karą Irake. Pokalbiai buvo tik apie tai, kada ir kaip.
O kokia situacija, kai valdžioje yra žmonės, turintys paruoštas idėjas, o jų pavaldiniai privalo tik parinkti tuos — ir tik tuos — faktus, kurie atitinka šias iš anksto numatytas idėjas? (Beje, tas pats vyksta ir šiandien Jungtinėse Valstijose, bet daugiausia Kinijos atžvilgiu; vakar tas pats buvo prieš Rusiją.)

Taigi, kai idėjos išdėstomos iš anksto, o faktai turi jas atitikti, tai vadinama valstybės valdančiosios klasės nekompetencija ir degradavimu. Taip pat ir visos jos išsilavinusios klasės degradacija. Ir jei prezidentus, ministrus pirmininkus ar karalius galima kažkaip pakeisti, tai visą tautą — sudėtingiau.

Ši idėja mirga reakcijose į Draperio knygą: "Mūsų visuomenė yra be intelekto", "mokyklos, kurios apsimeta dėstančios istoriją, sociologiją, kultūrą", dažniausiai tik renka pinigus ir suteikia švietimo iliuziją ...

Apie švietimo pablogėjimą JAV ir jos giminingose ​​šalyse nuoširdžiai pradėta diskutuoti devintajame dešimtmetyje, iš kur, kaip matome, auga Irako ir  kitų problemų šaknys. Ir šios kalbos baigsis negreitai.

* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.

Tegai:
karas, Irakas, JAV
Dar šia tema
Iranas išpuolį prieš bazes Irake pavadino "antausiu JAV"
Linkevičius nubrėžė ES veikimo gaires malšinant įtampą Irake
Irano apšaudytoje bazėje Irake tarnavę Lietuvos kariai perdislokuoti į Kuveitą
Ledo klasės SGD tanklaivis, archyvinė nuotrauka

Streso testai su atsarga: kaip Rusija ruošiasi visapusiškam išėjimui į SGD rinką

(atnaujinta 13:21 2020.08.12)
Nauja Rusijai suskystintų gamtinių dujų gamybos ir prekybos rinka toli gražu nėra paprasta, joje yra daug sudedamųjų, mūsų pramonė mokosi susidoroti su kiekviena iš jų internete. Dar kartą įvertinkime, ko dar trūksta, o kas iš šio sąrašo jau yra

Mažos apimties skystinimas — viskas tvarkoj

Mažos apimties skystinimas — technologinės linijos, kurių pajėgumas iki 100 tūkst. tonų SGD per metus. Čia viskas tvarkoj: savos technologijos, visiška įrangos gamybos lokalizacija, eksportas į Kiniją, eksploatuojančios gamyklos Pskovo ir Kaliningrado srityse, vykdome nemažai projektų.

Nėra prasmės pačiam gaminti SGD eksportui šiuo metodu, tai labiau tinka išspręsti mūsų pačių problemas praplėčiant Rusijos teritoriją išdujinimui. Vienintelė išimtis yra suskystintų gamtinių dujų, pagamintų naudojant šią technologiją, eksportas iš "Kriogaz" gamyklos Pskovo srityje į Estiją, tačiau tai iš tikrųjų yra visiškai unikalus aplinkybių derinys.

"Gazprom" pastangų dėka Rusijos dujofikacija 2019 metų pabaigoje viršijo 71 procentą, o nedidelės apimties SGD jėgainės gali padėti paspartinti šį procesą. Tačiau svarbu atsiminti, kad čia nuolat kyla dilema: kartais gali būti brangu nutiesti dujotiekius į mažai apgyvendintas teritorijas. Tačiau tam, kad SGD visada būtų galima pristatyti laiku, reikalingi keliai — automobilių keliai ar geležinkeliai, atsižvelgiant į visas gautas sąmatas.

Todėl mažo tonų tūrio SGD nėra savotiškas "stebuklingas eliksyras", norint pilnai gazifikuoti visus mūsų miestus ir miestelius, reikia integruoto požiūrio. Bet pati technologinių linijų gamyba turi eksporto potencialą, jau atsirado pirmoji pristatymų patirtis, yra pagrindo manyti, kad tęsis toliau.

Du vidutinio tūrio Rusijos projektai

Vidutinio tūrio suskystinimas — technologinės linijos, kurių pajėgumas iki vieno milijono tonų SGD per metus. Pirmasis projektas jau buvo įgyvendintas "Gazprom Bank" ir "Novatek" pastangomis — "Kriogaz-Vysock" gamykla Leningrado srityje, kurioje naudojama prancūzų kompanijos "Air Liquide" technologija, kuri sutiko su "Gazprom Bank" reikalavimu visiškai perduoti visas licencijas ir patentus.

"Kriogaz-Vysock" įrangos lokalizacijos laipsnis yra apie 70 procentų, pirmajam projektui tai yra labai didelis skaičius. Antroji mažo tūrio linija turi būti pradėta eksploatuoti 2020 metų pabaigoje kaip "Jamal" suskystintų gamtinių dujų dalis. Tai visiškai Rusijos technologija, vadinama "Arkties kaskadu".

"Novatek", kaip privati ​​įmonė, turi visas teises neatskleisti viso informacijos kiekio, tačiau viename iš savo interviu "Novatek" vadovas Leonidas Michelsonas teigė, kad "Arkties kaskadas" gali tapti didelės talpos, tam reikalinga vietinė didelės talpos dujų turbina.

Vidutinio tūrio skystinimas jau turi akivaizdų eksporto komponentą: "KryiogazVysock" gaminius mažieji SGD vežėjai tiekia į Klaipėdą, Lietuvą ir kelis Vokietijos uostus. Tanklaiviai nėra rusų kilmės, o "Novatek", kaip šio projekto operatorė, ramiai naudojasi užsakomaisiais laivais. Teoriškai prie šio projekto gali būti prijungtas "Maršalas Vasilevskis", plūduriuojantis pakartotinio dujinimo įrenginys, priklausantis "Gazprom", tačiau šio laivo talpa yra per didelė kuklioms gamyklos Vysocke galimybėms.

"Rosatom" ir Rusijos SGD projektas

Dvi Rusijoje veikiančios didelio masto suskystintų gamtinių dujų gamyklos naudoja anglų-olandų "Shell" (Sachaline) ir amerikiečių "Air Product" (Jamal) technologijas. Tuo tarpu, parduodant "Jamal-SGD", lokalizavimas jai skirtų įrengimų gamyboje viršijo 50 procentų, o "Novatek" įsitikinusi, kad statant "Arctic SPG-2" šis procentas bus dar didesnis.

Didelės apimties SGD gamyba Rusijoje jau yra eksporto projektas, ir jei Rusija į šį sektorių pateko rimtai ir ilgam laikui, tada reikia per trumpą laiką įsisavinti visus kitus šio verslo komponentus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2020 metų rugpjūčio 4 dieną Rusijos "Glavgosekspertiza" pateikė teigiamą nuomonę dėl kriogeninio stendo komplekso, skirto vidutinio ir didelio masto SGD gamybos technologijoms išbandyti, statybos projekto.

Stendą statys, kaip įprasta, "Rosatom" — branduolinės valstybės korporacija dalyvauja daugelyje aukštųjų technologijų projektų, SGD projektas nėra išimtis. Bandymų stendas jam yra nepaprastai svarbus, nes būtina, kad kuo įmanoma naujesnę įrangą būtų galima išbandyti veikiant kuo arčiau gamybos sąlygų.

Yra tik du skaičiai: gamtinių dujų suskystinimo temperatūra yra minus 162 laipsniai Celsijaus, o temperatūra, kurią galima gauti bandymų stende, yra minus 196 laipsniai, su tokia gera marža. Bet geriau išbandyti įrangą ypač atšiauriomis sąlygomis, nei atsikratyti rimtų avarijų rizikos statomose gamyklose.

Be to, "Rosatom" jau įvaldė kriogeninių siurblių — tokių, kurie naudojami SGD siurbti iš gamyklinių rezervuarų į SGD tanklaivių rezervuarus — gamybą. Ir tai jau yra reikšmingas indėlis į išdujinimo terminalų — SGD tiekimo taškų pristatymo galutiniams vartotojams — technologijos plėtrą.

Leiskite jums priminti, kad tik 41 pasaulio šalis perka SGD savo poreikiams, o tai yra viena reikšmingiausių kainų mažėjimo priežasčių, kurią šiais metais patiria pasaulio SGD rinka — pasiūla žymiai viršijo paklausą. Tuo pačiu metu paklausa negali augti dėl tokios technologinės problemos — yra šalių, kurioms reikalingas šis energijos šaltinis, tačiau jos nesugeba to priimti.

Stendą, kurį statys "Rosatom", leis patikrinti visą kitą terminalų priėmimo įrangą, todėl galime užfiksuoti, kad Rusija artimiausiu metu potencialiai galės žengti pirmuosius žingsnius šios technologijos įsisavinimo srityje.

Suskystintų gamtinių dujų membraninės laikymo sistemos — riba pasiekta

Ankstesniuose šios serijos straipsniuose mes jau išsiaiškinome, kad Rusija yra pajėgi pagaminti daug to, ko reikia ledo klasės SGD tanklaivių statybai, nuo laivų plieno iki AZIPOD vairo kolonėlių. Pastarųjų gamybai bendra "Rosneft" ir "General Electric" įmonė 2019 metų pabaigoje pastatė "Safir" gamyklą Bolšoj Kamen mieste, tačiau reikiamo dydžio laivų plieno pristatymo į šį miestą iš Rusijos gamyklų logistikos klausimas dar nėra išspręstas.

2019 metų rugsėjį laivų statybos komplekso "Zvezda" projektą prižiūrintis "Rosneft" vadovas Igoris Sečinas paskelbė apie metalurgijos gamyklos statybų Tolimuosiuose Rytuose projekto sukūrimą kaip naujai sukurto pramoninio klasterio dalį, tačiau kol kas jokių atvirų informacijos šaltinių šiuo klausimu nepasirodė.

Tačiau turime labai rimtų teigiamų naujienų, atkeliavusių iš "Zvezda" 2020 metų liepos mėnesį — Prancūzijos įmonė "Gastransport & Traiding" suteikė laivų statybos komplekso licenciją kaip vienintelę membraninių SGD laikymo sistemų tanklaiviams gamintoją Rusijoje. Siekdami įrodyti savo kvalifikaciją, gamyklos specialistai griežtai laiku ir laikydamiesi visų technologinių standartų pagamino SGD tanko prototipą.

Šis įvykis yra dar reikšmingesnis, nes ta pati technologija taip pat naudojama suskystintų gamtinių dujų saugojimui gamyklinėse cisternose, taip pat SGD laikymo sistemoms laivuose, kurie SGD naudoja kaip variklio kurą, ta pati technologija bus naudojama rezervuaruose "Novatek" planuojamose perkrovimo bazėse Murmanske ir Bičevinskaja įlankoje Kamčiatkoje.

Ir net jei Rusijos pramonė įsisavins pakartotinio dujinimo terminalų statybos technologiją, SGD saugyklų technologija taip pat bus paklausi — juk ne visos šalys turi galimybę pastatyti požemines dujų saugyklas, jos turės pasirūpinti didelių sausumoje esančių SGD saugyklų sukūrimu.

Pačiai "Zvezda" licencijos gavimas tapo vienu svarbiausių momentų — laivų statybos kompleksas įrodė, kad gali statyti tanklaivius, kurie tampa dujų gabentojais tik sukūrus kriogeninius tankus (laivų cisternas). Ši naujiena nebuvo pakankamai aprėpta naujienų agentūrų, nors ji to tikrai nusipelnė, todėl Sputnik Lietuva tiesiog neturi pasirinkimo — teks imtis šio darbo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, SGD
Dar šia tema
Įvardyta šalis, iš kurios Lietuva per šešis mėnesius gavo daugiausia SGD
Atidarytos orlaidės technologija: Rusija turi slaptų išteklių SGD rinkoje
Trečias tanklaivis per mėnesį: Lietuva gauna didelę SGD siuntą iš Norvegijos
Lietuvos Seimas

Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją

(atnaujinta 11:22 2020.08.14)
Anot konservatoriaus Žygimanto Pavilionio, kelionė planuojama kartu su Ukrainos ir Lenkijos parlamentarais

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją, kur jau kelias dienas iš eilės vyksta protestai.

Apie tai buvo pranešta penktadienį per Seimo valdybos posėdį, transliacija buvo vykdoma oficialioje Seimo paskyroje YouTube.

Partijos "Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) atstovas Arvydas Anušauskas paragino Seimo valdybą suburti žmonių grupę, kuri keliaus į Baltarusiją ir galės veikti kaip tarpininkė ir stebės situaciją šioje šalyje.

Valdyba paprašė trijų Seimo komitetų — Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių, prašydama iki antradienio suformuoti delegaciją ir vizito darbotvarkę.

Pasak Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, valdyba tikisi dar kartą susitikti kitą antradienį, rugpjūčio 18 dieną ir galutinai apsispręsti.

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas teigė, kad būtina gerai apsvarstyti darbotvarkę.

"Reikia labai stipriai apsvarstyti darbotvarkę ir kur yra važiuojama. Ar to diktatorius nepanaudos, nesakys, kad mes čia kišamės, ar panašiai. Čia yra daugybė niuansų", — teigė Užsienio reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas.

TS-LKD atstovas Žygimantas Pavilionis teigė, kad planai apima bendrą vizitą su Ukrainos ir Lenkijos parlamentais.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu "Sky News" teigė negalintis vadinti savo kolegos iš Baltarusijos Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu, nes "Baltarusijoje nebuvo laisvų demokratinių rinkimų".

Anot Nausėdos, Europos Sąjunga turėtų kištis į situaciją Baltarusijoje ir "aktyviai dalyvauti sprendžiant konfliktą". Lietuvos prezidentas taip pat sakė, kad Lukašenka turi sureaguoti į jo pasiūlytą planą, kuris apima tris veiksmus — konfliktų eskalavimą, visų sulaikytų protestuotojų paleidimą ir valdžios bei piliečių dialogą.

Jei Lukašenka neatsakys į pasiūlymą, Lietuva "pereis prie stipresnių instrumentų", sakė prezidentas.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Interviu Sputnik Lietuva politologas Aleksandras Nosovičius teigė, kad Lenkija vaidina aktyviausią masinių protestų organizavimo vaidmenį, o tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra koordinuojama "Telegram" kanalais. Kalbėdamas apie Lietuvą, jis pažymėjo, kad respublikoje yra dislokuota visa Baltarusijos opozicijos mokymo bazė. Anot jo, kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus yra norma oficialiam Vilniui.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje
URM: po įvykių Baltarusijoje, ES turi raginti šalį sustabdyti AE paleidimą