Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

Kartais jie sugrįžta: Venckienė kaip galimas faktorius Lietuvos politikoje

117
(atnaujinta 16:05 2019.11.08)
Garsioji pedofilijos bylos figūrantė Neringa Venckienė sugrįžo į Tėvynę, kur bus teisiama. Kas laukia Lietuvos?

Čia nėra prasmės dar kartą pasakoti visą Drąsiaus Kedžio ir jo sesers — teisėjos, politikės, o vėliau įtariamosios — Neringos Venckienės istoriją. Visa Lietuva ją puikiai žino ir prisimena. Šiuo atveju būtina tik užfiksuoti faktą, kad ši byla sukėlė šalyje daug aistrų ir paliko daug neatsakytų klausimų (pavyzdžiui, dėl Kedžio mirties aplinkybių).

Baigėsi viskas tuo, kad tėvo-keršytojo dukrytė buvo grąžinta motinai, kurią jis kaltino sąvadavimu (ir neaišku, kur mergaitė dabar), o buvusi mažosios Deimantės globėja Venckienė išvyko į JAV, nes Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę ir surengė jai apkaltą. Tačiau Lietuvos teisėsaugai pavyko pasiekti, kad Amerika maištautoją suimtų ir grąžintų į Tėvynę, nors ji prašė Jungtinėse Valstijose politinio prieglobsčio, argumentuodama tai politiniu persekiojimu Lietuvoje.

Kas dabar? Situacija turi du aspektus — teisinį ir politinį.

Akivaizdu, kad Kedžio byloje krūva baltų dėmių, nes ją buvo stengiamasi užbaigti kuo greičiau, ir visuomenė nori atsakymų. Pavyzdžiui, 2018 metais Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė Seime pareiškė (visa jos emocinga kalba žemiau):

"Taip, valstybės vardu įvykdyta Deimantės, kaip liudininkės prieš prievartautojus, pašalinimo operacija, pavadinta vaiko grąžinimu motinai. Tokiu būdu, neišsprendus baudžiamosios bylos, prievartos auka buvo atiduota asmenims, prieš kuriuos ji liudijo. (...) Kas atsitiko Deimantei, iki šiol nežinome. (...) Tada, kada mes demonstracijose prašome tiesos ir klausiame, kur Deimantė?"

Buvęs Venckienės bendražygis Povilas Gylys jos grąžinimo į Lietuvą kontekste pabrėžė: "Šita istorija parodys, kiek pažengęs teisingumas šitoje šalyje, Lietuvoje. Iki šiol mūsų teisėsauga, politikai, pilietinė visuomenė šitą egzaminą laikė patenkinamam pažymiui".

Problema ta, kad amerikiečiai pasielgė labai gudriai. Viena vertus, išdavė Venckienę. Kita vertus, leido teisti ją iš esmės tik už teismo nuosprendžio nevykdymą, kas reiškia, jog papildomos aplinkybės proceso metu neturėtų būti analizuojamos. Kartu susidaro įspūdis, kad prokuratūra nori pabaigti viską kuo greičiau, kad nebūtų nereikalingų aistrų. Atitinkamai, buvusi teisėja greitai gali atsidurti laisvėje.

O ten artėja Seimo rinkimai. Šiame fone politikai, rodos, turėtų svarstyti, kaip pasinaudoti ant galvos nukritusia istorija, o jie tyli. Pavyzdžiui, liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas aiškina, kad reikia elgtis atsakingai ir neeskaluoti situacijos, o "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė: "Kuo mažiau politikai kišis į tą procesą, tuo geriau bus pačiam procesui. Tai ne mūsų reikalas, tai — teisėsaugos reikalas".

Tokiu būdu, viena vertus, didesnio politinio suinteresuotumo Venckienės likimu nesimato. Kita vertus, Karbauskis pridėjo: "Aš tikiuosi, kad to proceso metu visuomenė gaus atsakymus į visus klausimus, į kuriuos per tą ilgą laiką nėra atsakymo". O kalbėdamas apie kaltinamosios politinę ateitį, pažymėjo: "Žmonės patys renkasi savo politinius favoritus, nelabai sieju to grįžimo su kokia nors politine ateitimi vieno ar kito asmens. Bet kokiu atveju žmonės sprendžia, žmonių teisė rinktis, mes gyvename demokratiškoje visuomenėje".

Kitaip sakant, išeina įdomi situacija. Teisiniai bylos rėmai kaip ir nenumato platesnio tyrimo, bet Karbauskis tikisi atsakymų. Galbūt, galvoja apie tai, jog rezonansinė tiesos paieška galėtų tapti vienu iš rinkiminės kampanijos pagrindų. O Venckienė — jos veidu, kurį rinkėjai nuspręs paremti dar kartą (net nepaisant to, kad kol kas ji negali balotiruotis į Seimą dėl apkaltos). Kaip sakoma, štai ir susitiko dvi vienatvės, kurias vienija kova su sistema.

Tik ar reikia dar kartą visų tų nuotykių su neaiškia perspektyva pražilusiai moteriai, kuri išgyveno sunkius laikus ir, galbūt, nori tiesiog gyventi...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

117
Tegai:
politika, Lietuva, Neringa Venckienė
Dar šia tema
Prezidentūra atsakė Venckienės tėvams
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?

(atnaujinta 15:40 2020.11.25)
Vyriausybės formavimas būna sklandus arba ne. Sunku prisiminti, kad kada nors būtų buvę sklandu. Be intrigų, be užkulisinių žaidimų. Be spaudimo ir net šantažo

Seimo rinkimus laimėjus konservatoriams ir liberalams prezidentūroje turėta lūkesčių. Lūkesčių dėl naujos politinės kultūros. Kad nesuderinus kandidatų į ministrus, pavardės viešai nebus skelbiamos.

Panašu, kad derinimas tarp Seimo daugumos ir prezidento Gitano Nausėdos nevyko. Žiniasklaida galimų ministrų pavardes paskelbė dar iki susitikimų sų prezidento patarėjais.

Maža to, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministrų kandidatūros — ryškūs konservatorių kadrai — demonstruoja, kad bus siekiama iš prezidentūros perimti įtaką gynybos ir užsienio politikoje.

Siūlomas ministrų kabinetas partinis. Su viena išimtimi — Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau ir šiuo atveju užprogramuota kolizija. Pretendentas į ministrus — buvęs Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Dar visai neseniai Dulkiui Jo Ekscelencija nepasiūlė šias pareigas eiti antrą kadenciją. Buvusį aukščiausios audito institucijos vadovą, ekonomistą, socialinių mokslų daktarą Jo Ekscelencija tuomet užbrokavo.

Dabar Arūnas Dulkys naujojo Seimo daugumos ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės siūlomas į Sveikatos apsaugos ministrus.

Stiprios politinės organizacijos turi savo kandidatus į ministrus iš savo šešėlinės vyriausybės. Joms nereikia pagalbos iš šalies. Šį kartą prireikė.

Lietuvos prezidentai tradiciškai siekia, kad dalis ministrų būtų nepartiniai. Gal ponas Dulkys ir bus tokios tradicijos detalė. O gal su pono Dulkio persona norima prezidentūrai nurodyti jos vietą šioje naujoje politinėje dėlionėje?

Bus pralaimėtojų.

Jei prezidentūra patvirtintins visas pavardes, tai reikš, kad ji tiesiog atliks ritualinį-protokolinį vaidmenį. Seimo dauguma to norėtų. Tai gali liūdyti ir konservatorius aptarnaujančio žurnalistinio personalo veiksmai.

Nors Lietuvos prezidento rinkimų kampanija ir baigėsi daugiau nei prieš pusantrų metų. Juk galima aktualizuoti — vyriausybė formuojama.

Neatsitiktinai šiomis dienomis socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje skelbiama kas Gitanui Nausėdai padėjo prezidentu tapti.

Tai "naujas" Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės žurnalistinis tyrimas apie tai, kaip Gitanas Nausėda tapo prezidentu. Kad per rinkimus jam padėjo "nematomas rėmėjas", susijęs su Lietuvos verslo konfederacija.

 

Sąmokslų teorijų standartas – ieškokit “nematomo rėmėjo” 1
Screenshot
Sąmokslų teorijų standartas — ieškokit "nematomo rėmėjo"

Autoriai auditorijoms šiuo "nauju" tyrimu bando sukelti abejones dėl Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo. Jos skaidrumo ir legalumo.  Pancerovas ir  Davidonytė tyrime bando atskleisti kokiu būdu Jo Ekscelencija sugebėjo išleisti dvigubai mažiau pinigų už savo varžovus.

Autoriai teigia, kad "nematomas rėmėjas", tai viešųjų ryšių agentūros "Idea prima" vadovas ir savininkas Paulius Tamulionis. Pono Tamulionio konsultacijas žurnalistai tyrėjai įvertino 100 000 eurų. O štai "Idea prima" buvo sumokėta 10 kartų mažiau.

Be to, pasak autorių,  "Idea prima" yra glaudžiai susijusi su Lietuvos verslo konfederacija. Nes ši agentūra net dešimtmetį yra šios konfederacijos narė. Be to, ilgą laiką, taip pat ir per prezidento rinkimus, agentūra turėjo sutartį ir su konfederacija. Teikė jai paslaugas. Juos siejo ir finansiniai ryšiai. Įtarumo šešėlis mestas.

Pancerovas ir  Davidonytė savo žurnalistiniame tyrime teigia, kad Lietuvos verslo konfederacija viešai rėmė Nausėdą prezidento rinkimuose. Jų manymų pasitaikė netgi tokių atvejų, kai tokia parama kėlė abejonių dėl teisėtumo. Kam kėlė? Kokios pasekmės? Žurnalistinio tyrimo autoriai neatsako. Ne toks tikslas.

Pancerovas ir  Davidonytė  primena auditorijoms, kad prieš pat prezidento rinkimus, 2019-ųjų vasarį, kandidatas Nausėda susitiko su tuomečiu Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku, vėliau tapusiu prezidento patarėju. Primena, kad tame susitikime dalyvavo ir jį suorganizavo tuometinis Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, įtakingas lobistas Valdas Sutkus.

"Po metų Sutkus buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl įtarimų korupcija", — taip savo tyrime dėlioja akcentus  Pancerovas ir  Davidonytė.

Pancerovas ir  Davidonytė Jo Escelencijai inkriminuoja "skolos grąžinimą" Lietuvos verslo konfederacijai.

Tyrimo autoriai teigia, kad "2020-ųjų pradžioje Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Sutkus išplatino pranešimą, kuriame viešai sukritikavo Seimo priimtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, ir prašė prezidento Nausėdos vetuoti šį verslininkams nenaudingą įstatymą".

Ir todėl "po savaitės Nausėda vetavo Civilinio turto konfiskavimo įstatymą", — pasidalino savo įžvalgomis   Pancerovas ir  Davidonytė.

Šis "naujas" tyrimas apie "nematomą rėmėją" akivaizdi užuomina prezidentui Nausėdai. Apie Jo Ekscelencijos reputacijos trapumą. Užuomina sutampa su naujos vyriausybės formavimu. Tai galių patikrinimas ir pasitikrinimas.

Neatsitiktinai šis tyrimas publikuotas ir per Laisvės TV kanalą, kurio savininkas, strategas ir moderatorius yra Andrius Tapinas. Andrius Tapinas Jo ekscelencijos atžvilgiu pasisako dar atviriau. Ponas Tapinas perduoda žinutę į Daukanto aikštę.

Andrius Tapinas: "Pirma reakcija į potencialius Šimonytės ministrus. Geriausias variantas ir didžiausias iššūkis Aukštam ir Gražiam: Arūnas Dulkys kaip sveikatos apsaugos ministras…".

Andrius Tapinas: "Bus labai įdomu pamatyti, ar prezidentui užteks kiaušinių atmesti tokio lygio technokrato kandidatūrą…".

 

Arūnas Dulkys - iššūkis Aukštam ir Gražiam 2
Screenshot
Arūnas Dulkys — iššūkis Aukštam ir Gražiam

Visuomenės veikėjas Tapinas šį "naują" tyrimą  taip pat aktyviai propaguoja ir socialiniame tinkle Facebook. Akcentuodamas, o gal ir pagrūmodamas, kad rankraščiai nedega.

 

Rankraščiai nedega 3
Screenshot
Rankraščiai nedega

Dėl įspūdžio tam tikri kandidatai į ministrus, kuriuos viešai paskelbė prieš suderinimą su prezidentu, bus "sudeginti".

Prezidentas negali blokuoti ministrų bet kaip. Turi būti remiamasi į konstitucinius argumentus, skaidrumą, tinkamumą pareigoms, atitinkamą išsilavinimą ir t.t.

Tačiau Jo Ekscelencija jau gavo užuominų.

Šis Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės "naujas" žurnalistinis tyrimas — sąmokslo teorijų standartas. Iš pradžių ministrų kandidatūros pakišamos žiniasklaidai. Tik po to pateikiamos prezidentūrai. O dar pakeliui viešumoje sukeliamos abejonės paties prezidento Gitano Nausėdos reputacija. Kad būtų supratingesnis ir pasirinktų jau parinktus ministrus.

Tokie Lietuvos politinės kultūros standartai. Nors personažai ir nauji — žaidimas senas ir ne kartą išbandytas.  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Gitanas Nausėda, valdžia, Seimas
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Baidenas pavers JAV Europos marionete

(atnaujinta 11:50 2020.11.25)
ES, atstovaujama Europos Tarybos vadovo Šarlio Mišelio, pasiūlė Džo Baidenui atkurti "tvirtą transatlantinį aljansą". Jei jis pateks į Baltuosius rūmus (o sprendžiant iš įvykių raidos, tai tampa neišvengiamu įvykiu), šis noras visiškai realiai gali išsipildyti

Tikėtina JAV valstybės sekretoriaus kandidatūra Antonio Blinkeno, kuris yra rafinuotas "Vašingtono pelkės" ir "pasaulinių aljansų gynėjas", asmenyje, tapo orientyru.

Tai, kad Vakarų Europa bus laiminga matydama JAV prezidentu Džo Baideną, paaiškėjo iš karto — kai jos vadovai puolė jį sveikinti su pergale rinkimuose, o Vokietija prisipažino, kad nėra nusiteikusi "dirbti su Trampu dar ketverius metus".

Kur kas mažiau aišku, kodėl Europai globalistai yra priimtinesni valstijų vadovybėje, tie patys globalistai, kurie yra apsėsti idėjos išlaikyti status quo vienpolio pasaulio pavidalu ir besąlygišką Vašingtono vadovavimą jame. Juk suverenizacijos ir išsivadavimo iš pusiau vasalinės priklausomybės nuo transatlantinio viršininko procesai, nuolat stiprėjantys Senajame pasaulyje, tarsi prieštarauja šiems siekiams.

Galima manyti, kad proamerikietiškos jėgos, pasirengusios aukoti valstijoms savo valstybes, Europoje taip pat įgijo viršenybę. Tačiau faktai rodo priešingai. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė dar kartą patvirtino savo poziciją dėl nepriimtinumo ekstrateritorinėms sankcijoms, kurios JAV rengiamos prieš "Nord Stream-2".

Taigi Europa ir toliau tęsia savo liniją gindama savo interesus ir stiprindama savo pačios geopolitinį vaidmenį, tačiau kartu karštai palaiko jėgų, kurioms tai teoriškai turėtų būti kategoriškai nepriimtina, sugrįžimą į valdžią Vašingtone.

Šio keisto prieštaravimo sprendimo reikia ieškoti prieš ketverius metus buvusiuose įvykiuose.

Atvykęs į Baltuosius rūmus, Donaldas Tampas atsisakė daugelio parengtų ir net pasirašytų tarptautinių susitarimų dalyvaujant JAV. Toks buvo likimas ir garsiosios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri tuo metu turėjo atvirai grėsmingą reputaciją. Buvo įspėjama, kad su jo pagalba Amerika tiesiog pasisavins savo naudai išteklius iš Europos.

Tačiau Trampas, per prezidentavimo metus naudojęsis kiekviena proga, siekdamas ekonominės naudos savo šaliai, nedvejodamas atsisakė "vištos", kuri, atrodo, daugelį metų turėjo nešti auksinius kiaušinius Amerikai. Be to, jis ne kartą pareiškė, kad visi šie susitarimai iš tikrųjų yra labai nepalankūs JAV. Yra įtarimas, kad galima pasitikėti nuožmiu Amerikos patriotu, turinčiu didelę patirtį versle.

Pagrindinis klaidingas supratimas yra prielaida, kad globalistai (tame tarpe amerikiečiai) turi nacionalinės orientacijos interesų. Jiems JAV gali būti nepaprastai svarbios kaip pagrindinis teršalų išmetimo centras ir galingiausia planetos armija. Tačiau didžiulė šalis, kurioje gyvena beveik 330 milijonų žmonių, savaime yra našta, kurią lengviau nurašyti nei investuoti į ją ir spręsti jos problemas.

Tačiau tikrieji globalistų, kaip pasaulio piliečių, interesai ir sentimentalūs jausmai gali būti siejami su visiškai skirtingomis vietomis. To paties Antonio Blinkeno didelė vaikystės dalis praėjo Paryžiuje, o jo asmenybės formavimuisi didelę įtaką darė jo patėvis europietis. Taigi abejonės, kiek jis, kaip valstybės sekretorius, vadovausis tik JAV, nacionaliniais interesais, yra visiškai aiškios.

Tokiame paveiksle Europos padėtis yra aiški. Per pastaruosius dešimtmečius ji išmoko pasiekti savo tikslą bendraudama su nuo šaknų atitrūkusia Amerikos gilumine valstybe — vykdydama visus formalius "laisvo pasaulio lyderio" ir vienintelės supervalstybės įsipareigojimus. Ko vertas vien Irano branduolinis susitarimas, kuris dažnai vadinamas vienu iš Obamos prezidentūros laimėjimų, tačiau kuris Europą domino daug labiau nei JAV.

Be to, ES vis dar reikalingos JAV daugeliu požiūrių. Visų pirma, europiečių bandymai sukurti savo armiją — ne dabar egzistuojanti imitacija, o tikra karinė jėga — atrodo lengvabūdiškai. Šia prasme amerikiečiams nėra jokios alternatyvos ir artimiausioje ateityje ji nenumatoma. Tačiau Trampas buvo pasiryžęs priversti Senąjį pasaulį mokėti už karinį "skėtį" pagal aukščiausią tarifą, o dabar Briuselis ar Berlynas turi galimybę draugiškai susitarti su "Vašingtono pelke".

ES vis dar reikia atsvaros Rusijai — geopolitinės, ekonominės ir karinės. Priešingu atveju Maskva sukurs pernelyg palankias sąlygas vakarų kryptimi, o tai negali patikti Vakarų Europos sostinėms.

Dėl to susidaro paradoksali situacija: nors daugumos akyse Europa atrodo kaip JAV parankinis reikmuo, iš tikrųjų atėjo laikas pasigailėti amerikiečių, kurie turi vis didesnę galimybę tapti Europos klastos ir savo paties elito išdavystės auka.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Džo Baidenas, ES, JAV
Dar šia tema
Trampas atsisakymą pripažinti rinkimų rezultatus pavadino kerštu už sąmokslo su RF bylą
Vokietija tikisi START-3 pažangos pirmininkaujant Baidenui
Putinas paaiškino, kodėl jis nepasveikino Baideno
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano
Pentagonas paskelbė apie valdžios perdavimo Baidenui pradžią
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 26 dienos šventės

(atnaujinta 18:42 2020.11.25)
Nuo lapkričio 26 dienos iki metų galo lieka 35 dienos. Savo vardadienį šiandien švenčia Dobilas, Dobilė, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, Vygantė, Vygintė

Lapkričio 26 yra 330-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 331-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 35 dienos.

2020 metų lapkričio 26 dieną saulė teka 08:07, leidžiasi 16:04, dienos ilgis — 07val. 57min.

Šv. Silvestras

Bažnyčios istorijoje yra du šventieji Silvestro vardu — popiežius Silvestras I, miręs 335 m., ir vienuolyno abatas Silvestras, gyvenęs maždaug 1177-1267 m.

Pirmojo liturginė diena yra lapkričio (XI. 26), o antrojo — gruodžio mėnesį, Naujųjų metų išvakarėse (XII. 31). Iš turimos liaudies tikėjimų medžiagos sunku spręsti, kuriose šalies vietose kuris šių šventųjų labiau gerbtas.

Šiaip ar taip, jie abu buvo tapę Lietuvos merginų tekybos vilčių išpildytojais: tų dienų liaudies tikėjimai, kiek mums šiandien žinoma, siejasi su vedybinės laimės būrimais. Daugiausia šių tikėjimų yra užrašyta Klaipėdos krašte ir Suvalkijoje, mažiau – Rytų Lietuvoje.

Švenčioniškės merginos šv. Silvestro dienos išvakarėse, išbėgusios kieman, apkabindavo kiek pajėgia daugiau tvoros statinių ir skaičiuodavo — pora ar liekas. Jei pora, — greitai ištekės, jei vienas atliko, teks dar bent metus piršlių palūkėti. Suvalkietės šv. Silvestro dienos vakare į vandens sklidiną dubenį įmesdavusios porą angliukų, pirštu juos pasukinėdavusios, žiūrėdavo, ar jie suplauks draugėn. Jei suplaukė, gal Dievas duos dar šią žiemą ištekėti.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dobilas, Dobilė, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, Vygantė, Vygintė.

Ši diena pasaulio istorijoje

1764 metais Prancūzijoje buvo uždraustas Jėzuitų ordinas.

1922 metais Egipte atidarytas karaliaus Tutanchamono kapas.

1939 metais Josifas Stalinas užpuolė Suomiją, pradėdamas 105 dienų trukusį Žiemos karą.

1940 metais pusė milijono žydų buvo patalpinti aptvertame Varšuvos žydų gete.

1941 metais Libanas įgijo nepriklausomybę nuo Prancūzijos.

1950 metais Kinija pradėjo Korėjos karą.

1976 metais Naujojoje Meksikoje įregistruota tuomet dar mažai žinoma Microsoft kompanija.

2000 metais respublikonų kandidatas Džordžas V. Bušas paskelbė laimėjęs JAV prezidento rinkimus po to, kai jam atiteko 25 lemiami Floridos rinkikų balsai.

2010 metais pilotuojamas kosminis aparatas "Sojuz TMA-19" su Rusijos kosmonautu Fiodoru Jurčichinu ir NASA astronautais — Daglasu Viloku ir Šenonu Volkeriu sėkmingai nusileido Kazachstane, už keliasdešimties kilometrų nuo Arkalyko miesto.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai