ES vėliavoa, archyvinė nuotrauka

Europos vyriausybė: mūsų laukia problemos. Kuo čia dėta Rusija?

81
(atnaujinta 14:05 2019.11.11)
Europos Komisija paskelbė Europos Sąjungos ekonomikos augimo prognozę ir priėjo prie išvados, kad, palyginus su situacija, kuri buvo prieš tris mėnesius, viskas tapo daug blogiau, o Europa eina "sunkiu keliu"

Ryškūs "ES vyriausybės" protai (šią funkciją faktiškai vykdo Europos Komisija) kruopščiai išvardijo visus veiksnius, kurie daro neigiamą poveikį Europos ekonomikai, ir stebėtina, kad tarp šių veiksnių Rusija nėra tiesiogiai paminėta. Yra tik netiesiogiai paminėtas "OPEC + Rusija" (matyt, dokumentas buvo toks rimtas, kad nuspręsta į jį neįtraukti propagandos), rašo RIA Novosti autorius Ivanas Danilovas.

Bet užtat yra JAV, Kinija ir Didžioji Britanija. Įdomiausia tai, kad patys Briuselio valstybės pareigūnai nėra kalti dėl jokių artėjančių sunkumų.

"ES ekonomikos augimą riboja didelės abejonės, susiję su prekybos įtampa ir struktūriniais veiksniais, kai kurie iš jų yra laikini, kiti — nuolatiniai. Jungtinėse Valstijose cikliniai veiksniai (kuriuos papildo nenuosekli prekybos politika) atrodo aktualesni. Norint įvertinti veiksnius, darančius įtaką ekonomikos augimui, būtina atskirti veiksnius, atspindinčius ilgalaikes tendencijas (pavyzdžiui, produktyvumo mažėjimo tendencija, senėjimas); "tiekimų šokai" (pavyzdžiui, prekybos įtampa tarp JAV ir Kinijos, "Brexit" ir laikini naftos tiekimo apribojimai); ciklinės ypatybės (pavyzdžiui, ekonominis ciklas JAV, Azijos technologinis ciklas); struktūriniai pokyčiai (pavyzdžiui, tampa paklausūs ekologiškesni automobiliai, automobilių rinkos pokyčiai Kinijoje); politinis poveikis (pvz., silpnėjantys fiskaliniai paskatinimai JAV); taip pat padidėjęs neapibrėžtumas, susijęs su prekybos politika, "Brexit" ir geopolitinėmis problemomis".

Vaizdas nėra pats maloniausias: Europos žemynas sensta ir dirba blogiau, nuo jo atitrūko Jungtinė Karalystė, o JAV ir Kinija faktiškai vykdo prekybos karą su ES ir tarpusavyje, kuris nutraukia pasaulines gamybos grandines, ir įvedama brangi (europiečiams) naftos energija dėl tiekimo apribojimų (tai yra aliuzija į Rusijos ir OPEC "bendrą darbą"). Objektyvus stebėtojas prie šio sąrašo pridėtų daugelio Europos šalių ir korporacijų skolų naštą, taip pat artėjančią pensijų krizę, nes vargu ar pensijų sumažinimas (kuris jau planuojamas kitais metais, pavyzdžiui, Nyderlanduose) prisidės prie ekonomikos augimo.

Svarbu suprasti, kaip Europos Sąjungos lyderiai suvokia aplinkinį pasaulį, kurį jie dabar suvokia kaip gana priešiška problemų šaltinį, be to pagrindinę vietą problemų sąraše užima (greičiausiai, jau buvę) sąjungininkai iš JAV.

Šiame kontekste paaiškėja užsienio politikos (o netrukus ir vidaus politikos) kursas, kurį demonstruoja Vokietijos ir Prancūzijos valdžios institucijos. Schemos esmė: vienintelis būdas paspartinti Berlyno ir Paryžiaus interesus yra suimti visą ES į kumštį, užčiaupti nepatenkintus amerikiečių sąjungininkus iš Baltijos šalių, Pietryčių Europos ir ypač Lenkijos, o paskui tartis ar konfliktuoti su išoriniu pasauliu iš jėgos pusės, bet ne šiaip sau jėgos, bet ir pačios didžiausios politinės sąjungos planetoje jėgos.

Ne visi tuo patenkinti, o pagrindiniai nepatenkintieji buvo rasti Lenkijoje, iš kurios jau keletą mėnesių sklinda kritika prieš neoficialų šios geopolitinės strategijos autorių — Emanuelį Makroną, kuris į visiems nepatenkintiems Varšuvoje atsakė iš britų leidinio "The Economist" puslapių.

Makronas pateikė kelis griežtus pareiškimus vienu metu. Pirma, jis pasakė, kad NATO yra komos būsenoje (jo pareiškimą taip pat galima išversti taip, kad " NATO smegenys mirė"). Tuomet jis pabrėžė, kad ES turėtų pradėti galvoti apie save kaip apie geopolitinę jėgą. O tam, kad Lenkijos politikai pagaliau suprastų jo žinią, jis užsiminė, kad Europa turi atkurti santykius su Rusija, net jei Lenkija ir Baltijos šalys tuo abejoja.

Verta paminėti, kad pastaruoju metu pastebima tam tikra pažanga santykiuose tarp Rusijos ir Europos. Danija vis dėlto išdavė leidimą tiesti "Nord Stream-2", o Europos Komisija daro gana didelį spaudimą Ukrainai, kad ji priimtų Europos energetikos įstatymus, kurie padės "Gazprom" rimtai palengvinti darbą. Be to, energijos tiekimo sutartys pamažu sudaromos eurais, o ne doleriais, ir akivaizdu, kad tai buvo politinis abiejų pusių sprendimas panaikinti energijos rinkos priklausomybę nuo dolerio.

Praeitą savaitę prancūzų pusiau oficialus šaltinis "Agence France-Presse" pranešė, kad Europos Sąjunga (vėlgi neoficialiai vadovaujant Prancūzijai) rengia savo mokėjimo kortelėmis sistemą — savotišką Rusijos "Mir" sistemos analogą. Be to, nurodytas šios operacijos, kuriai ES vyriausybės jau pritraukė du dešimčius pirmaujančių Europos bankų, tikslas yra atsikratyti Amerikos kompanijų "Mastercard" ir "Visa" dominavimo.

Pagrindinių ES bankų bankininkai skundžiasi, kad sprendimas sukurti Europos kortelių sistemą ir atsiskaitymo ne grynaisiais sistemą (darbinis pavadinimas: PEPSI — Pan European Payment System Initiative, visos Europos mokėjimo sistemos iniciatyva) yra "ne ekonominis, o politinis".

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad Rusijos atveju dolerio panaikinimas ir priklausomybės nuo kortelių panaikinimas tapo atsakymu į JAV sankcijas ir staigų santykių su Vašingtonu "po Krymo" pablogėjimo etapą bei atsaku į riziką dėl Rusijos atjungimo bendrai nuo JAV dolerio sistemos. Jei ES dabar imasi vidaus konsolidavimo priemonių, užsiima energijos importo srities priklausomybės nuo dolerio panaikinimu ir stengiasi skubiai sukurti PEPSI, kad pašalintų pažeidžiamumą finansinės infrastruktūros srityje, tai reiškia, kad Europos Sąjunga arba jau radikaliai susiginčijo su JAV (o Makrono kritika NATO atžvilgiu yra tik šio naujo priešiško santykių formato simptomas), arba Prancūzijos ir Vokietijos vadovai mano, kad artimiausiu metu jų laukia radikalus santykių su JAV pablogėjimas.

Europiečiai bando iš anksto pasiruošti šiai artimiausiai ateičiai, kurioje Vašingtonas taps Europos Sąjungos problema ir priešu. Remiantis tuo, ką žinome apie Amerikos politinio elito prigimtį, tokie Makrono ir jo kolegų Europos Sąjungoje veiksmai lems tik tai, kad bus bandoma įmantriai juos nubausti.

Nepaisant šio bandymo rezultato, santykiai tarp Briuselio ir Vašingtono greičiausiai nepagerės, ir likusiam pasauliui tai bus tik į naudą. Tiek Rusija, tiek Kinija turi šansą (bet, žinoma, ne garantiją) susitarti su Europos Sąjunga, juo labiau, kad net Rusijos atveju Makronas sako, kad būtų "didelė klaida" neieškoti bendros kalbos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

81
Tegai:
JAV, Rusija, ES
Dar šia tema
Bundestage pareikšta apie antirusiškų sankcijų keliamą žalą Vokietijai
Ukrainos vicepremjeras patarė Ukrainai "išmokti gyventi" šalia Rusijos
Vokietijos žiniasklaida bijo Rusijos ir Ukrainos suartėjimo po Rados rinkimų
Suomijos užsienio reikalų ministras ragina ES gerinti santykius su Rusija
Rusijos URM: Rusija yra pasirengusi gerinti ryšius su JAV