Ignalinos EA, archyvinė nuotrauka

Kova su Astravo AE kaip bandymas pasiteisinti Ignalinos AE "nužudymą"

(atnaujinta 12:46 2019.12.02)
Knygos "Tiesa apie Černobylį" autorius specialiai Sputnik pasidalino apmąstymais apie sudėtingas Lietuvos kovos su Baltarusijos atomine elektrine aplinkybes

Gruodžio 2 dieną Lietuvoje prasideda Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtas keturių milijonų kalio jodido tablečių tiekimo konkursas. Tokiu būdu Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija siūlo "apsaugoti gyventojus nuo radiacijos, įvykus avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje".

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai yra dar vienas psichologinis išpuolis prieš kaimyninėje šalyje sėkmingai įgyvendinamą branduolinį projektą. Bet iš tikrųjų tai yra bandymas pasinaudoti žmonių baime ir nežinojimu bei tokiu būdu pelnyti politinių dividendų. O gal bandymas pateisinti savo klaidas. Aš turiu omenyje Ignalinos AE uždarymą. Galų gale kažkas turėtų būti už tai nubaustas.

Apie Astravo AE statybas

Lietuvos kaimynystėje esančiame Astrave vykstanti Baltarusijos AE statyba sulaukia aršios Vilniaus kritikos, kuri, beje, yra labai komiška (atsiprašau už tokį apibūdinimą).

Pačioje Baltarusijoje iš pradžių irgi kildavo diskusijų šiuo klausimu — ir tai normalu. Branduolinės elektrinės šalininkai sugebėjo įrodyti, kad jos paleidimas yra naudingas šaliai.

Ir esmė ne tik ta, kad respublika gaus elektrą, kurios jai pačiai trūksta, bet ir netgi galės ją eksportuoti. Ir, kaip žinote, nei infliacija, nei sankcijos neturi galios energijai — jei egzistuoja jos perteklius, tai apskritai yra nepriklausomybės pagrindas.

Be to, atominių elektrinių sukūrimas savaime padidina specialistų, kurie dabar turi būti apmokomi vietoje, o ne "importuojami", kokybę. Todėl branduolinės energijos plėtra yra visos pramonės techninio ir technologinio, taip pat aukštojo ir specialiojo išsilavinimo šalyje lygio padidėjimas.

Ir apie Ignalinos statybas

Pamenu, kokie atkaklūs ir sunkūs mūšiai vyko Sovietų Sąjungoje dėl naujų atominių elektrinių statybų. Kiekviena respublika bandė turėti nuosavą atominę elektrinę, suvokdama, kaip tai svarbu ekonomikai. Dažniausiai laimėdavo Ukraina. Tad neatsitiktinai pusė joje suvartojamos energijos buvo gaunama atominėse elektrinėse (Ukraina pagal elektros gamybą nusileisdavo tik Prancūzijai).

TSRS vyriausybės sprendimas pastatyti galingą atominę elektrinę su keturiais RBMK reaktoriais, kurių kiekvieno galia — po 1500 megavatų, sukėlė ginčų bangą tarp Baltijos šalių ir Sovietų Baltarusijos.

Kiekvienos respublikos vyriausybės reikalavo, kad joms būtų teikiama pirmenybė. Šiame savotiškame konkurse laimėjo Lietuva, kur ir buvo nuspręsta pastatyti galingą atominę elektrinę, kuri aprūpintų ne tik visas Baltijos šalis ir Baltarusiją, bet ir iš dalies Lenkiją. Aš kalbu apie Ignalinos jėgainę.

Kodėl Lietuva? Kartą uždaviau tokį klausimą Viktorui Ševaldinui, Ignalinos AE direktoriui. Jis ten pradėjo dirbti kaip paprastas inžinierius ir, perėjęs visas karjeros pakopas, tapo vadovu.

— Sovietų Sąjunga visada stengėsi išskirti Baltijos respublikas ir sukurti ten patogesnes gyvenimo sąlygas nei kitose šalies dalyse. Atominės elektrinės statyba šiame regione kėlė jį iš esmės į naują lygį, o svarbiausia — pagal gyvenimo kokybę — juk už elektrą čia buvo mokama daug mažiau nei visur kitur. Paleidus mūsų elektrinę, tapo aišku, kad rūpinimasis žmonėmis yra realus dalykas, — atsakė Ševardinas.

— Jėgainė tapo savotiška mokslo ir technologijų pažangos oaze, o mūsų miestas pavyzdingu.

— Bet vėliau viskas pasikeitė...

— Žinoma. Po Černobylio ir TSRS žlugimo Lietuva puolė į Vakarus, todėl elektrinės padėtis kardinaliai pasikeitė.

— Politika ėmė dominuoti prieš protą?

— Galima taip pasakyti.

Su Ignalinos AE direktoriumi kalbėjomės prieš pat stoties uždarymą. Tada dar buvo vilties, kad jie jos "nenužudys" — kam reikia naikinti tai, kas būtina respublikai?

Tuo metu stotyje dirbo TATENA ekspertai ir AE operatoriai iš daugelio Europos šalių. Jų išvada buvo vieninga: "Elektrinė yra puikios būklės, saugi, stabili ir patikima".

Tačiau Europos ir Lietuvos politikai galvojo kitaip: reikalavo uždaryti stotį. Ir kaip dažnai, deja, šiame pasaulyje būna, sveikas protas pasitraukė — Ignalinos AE darbas buvo sustabdytas, prasidėjo įrangos demontavimas. Elektros kainos šoktelėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, ir tai buvo tikras mokestis už jų įstojimą į Europos Sąjungą.

Kaip žinote, politikai priima sprendimus, o paprasti žmonės už juos moka...

Man atrodo, kad lietuviams dvigubai apmaudu, nes Astravo AE statoma visai netoli nuo uždarytos Ignalinos AE. Iš tikrųjų dabar visiems aišku, kad "Ignalinkos nužudymas" yra strateginė Lietuvos valdžios klaida.

O Baltarusijos AE ypač tai pabrėžia. Tikrai rytoj jiems teks iš ten pirkti energiją. Taip, šiandien visur girdima, kad "to niekada nebus", tačiau šie balsai netrukus išnyks — ekonomika prabils, kai savo žodį ištars euras.

Dabar Lietuva daro viską, kad sutrukdytų paleisti atominę elektrinę — net į JAV prezidentą kreiptasi, kad jis pagrasintų Minskui. Tačiau Donaldas Trampas nesikiša.

Pirma, jis turi kelis šimtus savo atominių elektrinių, ir, antra, manau, kad išdidūs baltarusiai atsakys jam tiesiai — Baltarusija nėra viena JAV valstijų...

Černobylis ir branduolinė energija

Pagrindinis atominių elektrinių statybos oponentų argumentas yra Černobylio tragedija. Ir baimė, kuri persekioja tuos, kurie apie ją girdėjo. Ir būtent tuos, kurie tik girdėjo, bet neišgyveno jos.

Tie, kuriuos tiesiogiai paveikė Černobylio katastrofa ir kurie beveik viską žino apie avariją, puikiai supranta, kad Baltarusijos AE negali nutikti nieko panašaus, nes ten ir konstrukcija kitokia, ir yra daug daugiau saugos sistemų, be to, dar ir įvairių šalių ekspertai pritarė projektui.

Paprasčiau tariant, šiuo metu pasaulyje nėra patikimesnės ir pažangesnės atominės elektrinės.

Noriu pateikti paties geriausio branduolinio mokslo tyrinėtojo ne tik Rusijoje, bet ir pasaulyje, požiūrį. Turiu omenyje mokslų daktarą Vladimirą Asmolovą. Jis dirbo Kurčatovo atominės energijos institute, dalyvavo Černobylio avarijos likvidacijos operacijoje, sukūrė iš esmės naujus reaktorius, o dabar yra "Rosenergoatom" patarėjas.

Kartą aš jo paklausiau:

— O gal mesti šią atominę energetiką ir pristatyti šalyje vėjo jėgainių?

— Galima padaryti viską: ir vėjo jėgainių pristatyti, ir vystyti saulės energetiką, — atsakė mokslininkas. — Aš tam neprieštarauju, be to, tikiu, kad šios sritys turi ateitį. Tačiau tokia energija turi ribą. Galima ginčytis dėl konkrečių skaičių — jie gali suteikti dešimt ar net dvidešimt procentų energijos, tačiau to neužteks. Vėjas pučia kada nori, o saulė ne visada šviečia... Branduolinė energija egzistuoja tam, kad mes nuolat turėtume energiją.

Taip, tai yra ypač aukšto lygio technologija, o pagrindinis jos reikalavimas yra įsitikinimas, kad ji visada kontroliuojama. Norint tai teigti, reikalinga didžiulė žinių bazė. Jei žinote, kaip valdyti ir kontroliuoti tokią technologiją, žmonijai ji tampa palaiminimu, kuriuo mes tiesiog privalome naudotis. Išvada: branduolinė energija egzistuoja ir turi būti plataus masto. Šiandien mes, specialistai, gana aiškia matome "ateities vaizdą": neįmanoma sukurti ateities be branduolinės energijos.

Netrukus įvyks pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės bloko paleidimas. Esu įsitikinęs, kad praeis visai nedaug laiko, ir net užkietėję skeptikai ir priešininkai įsitikins, kad žmonėms tai gerai, nes tie, kurie suprojektavo ir pastatė šią atominę elektrinę, ne tik atsižvelgė į liūdnas Černobylio pamokas, bet ir padarė viską, kad panaši katastrofa niekada nepasikartotų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Černobylio atominės elektrinės avarija, Ignalinos AE, Astravo AE
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvoje dėl Astravo AE susidarė "Ignalinos kompleksas"
Pirmajame Astravo AE bloke vykdomos pasiruošimo paleidimui operacijos
Lietuva atmetė Suomijos kvietimą į derybas su Minsku dėl Astravo AE
Ekspertas: Lietuva negalės įtikinti Latvijos atsisakyti energijos iš Astravo AE
Socialiniai tinklai, archyvinė nuotrauka

Kai cenzūra tampa norma. Ar Lietuvai tinka gyvenimas "kibernetiniame konclageryje"?

(atnaujinta 15:45 2021.01.19)
Amerikoje — interneto gigantų diktatūros apraiškos. Kaip su Europa ir Lietuva?

Jau Donaldo Trampo prezidentavimo metu tapo aišku, kad didžioji dalis žiniasklaidos veikia prieš jį. Po Kapitolijaus šturmo socialiniai tinklai koordinuotai "išjungė jį iš eterio". Tai paskatino kalbas apie "kibernetinę koncentracijos stovyklą" Amerikoje.

Tiesa, demokratų partija ir jos šalininkai nemato tame nieko blogo. Priešingai — sako, kad Trampą ir jo šalininkus, kurie kaip bepročiai remiasi QAnon konspiracijos teorija, jau seniai reikėjo izoliuoti informacine prasme. Tačiau įdomu tai, kad Europoje šiuo klausimu kiek kita nuomonė. 

Ar atsilaikys Europa?

Viena vertus, europinis politinis elitas, suspaudęs kumščius, laukė Džo Baideno pergalės, bet tai, kaip įžūliai ir neobjektyviai interneto gigantai riboja žodžio laisvę, privertė sunerimti net didžiausius Amerikos sąjungininkus.

Pavyzdžiui, anot Еuropos Komisijos pirmininko pavaduotojos, tai, kad socialinius tinklus valdančios korporacijos gali "priversti nutilti" JAV prezidentą neaiškių kriterijų pagrindu ir be priežiūros, yra grėsmė žodžio laisvei.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas pareiškė: "Pamatinė teisė į nuomonės laisvę yra kritinės svarbos pamatinė teisė, ši teisė gali būti apribota, tačiau tik įstatymu, įstatymų leidėjų apibrėžtoje sistemoje, o ne socialinių tinklų platformų vadovų sprendimu. Atsižvelgdama į tai kanclerė mano, kad JAV prezidento paskyrų blokavimas visam laikui yra problemiškas".

Kritiškai įvertino situaciją ir Prancūzijos atstovai. Pavyzdžiui, jos ekologijos ministrė pareiškė, jog "atvejai, kai socialinis tinklas pats sprendžia, ką blokuoti, neturėtų tapti norma". Taip pat šiuo atveju reikia priminti, kad prancūzai nusprendė apmokestinti interneto gigantų veiklą ir jau pradėjo siuntinėti jiems pranešimus apie būtinybę atsiskaityti už 2020 metus.

Tačiau ir tai dar ne pabaiga. Amerikoje Trampo bandymas pažaboti cenzūrą socialiniuose tinkluose įstatyminiu lygmeniu žlugo, o ES "Digital Services Act" ir "Digital Markets Act" turėtų sugriežtinti jų veiklos (tame tarpe paskyrų blokavimo atveju) kontrolę. 

Tačiau Briuselyje viskas juda labai lėtai, ir Lenkija laukti neketina. Ji ruošiasi priimti savo įstatymą, kuris turėtų uždrausti socialinių tinklų administracijai šalinti pranešimus ar blokuoti vartotojus — nebent bus nustatytas lenkiškų teisės normų pažeidimas. Bet net ir tokiu atveju vartotojas galės apskųsti atitinkamą sprendimą teismui.

Šiame kontekste galima konstatuoti, jog problemos su žodžio laisve Amerikoje tokios akivaizdžios, kad apie jas jau kalba net pagrindiniai jos partneriai (tiesa, dar reikės pažiūrėti, jiems pavyks sudrausminti IT gigantus). O Lietuva toliau gyvena pagal principą "apie JAV arba gerai, arba nieko".

Kai cenzūra — norma

Lietuvoje IT gigantų veiksmai prieš Trampą ir jo šalininkus vertinami maždaug taip — nemalonus faktas, bet galima suprasti. Vienas iš retų ekspertų, kuris bando kelti internetinės diktatūros problemą, yra Vytautas Sinica.

Jis teigia: "Lietuvos socialiniuose tinkluose pasigirdo influencerių svarstymai, kad Trampui seniai taip reikėjo, o Lietuvoje taip pat yra ką seniai laikas užčiaupti. <...? Tokius siūlymus godžiai laikino VU Tarptautinių santykių instituto dėstytojai. Tai simptomiška – cenzūros idėjos sulauks vadinamojo elito palaikymo ir ras taurių pasiteisinimų aukštesniais idealais. Tačiau pasiteisinimų jai nėra".

Kartu jis pažymėjo: "Populiarus ir naivus aiškinimas, kad kam teikti paslaugas, tėra "verslo reikalas" ir verslas tą laisvai sprendžia. Taip yra, kol paslauga nėra monopolinė arba neturi esminių pasekmių viešajam gyvenimui. Tačiau bet kokios naujos viešosios erdvės kaip laikraščiai, radijas, televizija turėjo tokių pasekmių ir todėl tokių paslaugų tiekimas buvo reglamentuotas, siekiant, kad visuomenės nariai turėtų vienodą jų prieinamumą pažiūrų ir kitokiu pagrindu".

"Ten, kur valdžia turės stuburą ginti žodžio laisvę, supratus klausimo svarbą nebus sunku reglamentuoti socialinių tinklų veiklą taip, kad šie negalėtų trinti jokio vartotojų turinio, neprieštaraujančio šalies įstatymams. Tokiu keliu jau sėkmingai eina Lenkija, apie jį kalba ES lyderiai. Ne visur valdžia turi tam supratimo. Piliečių pareiga sužinoti, ką apie tai mano jų valdantieji ir prireikus tokią valdžią išsirinkti", — konstatavo ekspertas.

Klausimas — ar Lietuva turi stuburą, ar ją įkvėps Prancūzijos elgesys, ES kritika IT monopolistų atžvilgiu ir Lenkijos, kuri yra strateginė Vilniaus partnerė, planai? Greičiausiai — ne. 

Ir taip yra ne todėl, kad šalyje nėra problemų su socialiniais tinklais (jų lyg ir nėra, jeigu žiūrėtume paviršutiniškai, bet pasidomėjus, pradeda lįsti įvairūs nemalonūs faktai, susiję, pavyzdžiui, su Facebook veiksmais.

Taip yra todėl, kad JAV demokratų politika Lietuvai (ypač konservatoriams) — "šventa karvė". Na, o kadangi IT gigantai yra jų sąjungininkai (instrumentai), varžyti jų veiklos negalima — net jeigu tai ketina daryti ES ir Lenkija. Be to, Lietuvos viešojoje erdvėje jau seniai dominuoja draudimų politika rusiškos žiniasklaidos atžvilgiu, ir Twitter elgesys labai primena Lietuvos radijo ir televizijos komisijos elgesį — ir viskas dėl visuomenės saugumo.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Vakaruose (ir ypač Amerikoje) rimtos problemos su alternatyvios nuomonės tolerancija, jeigu ji prieštarauja "generalinei partijos linijai". Negalima teigti, kad žodžio laisvė ten pasibaigė, bet "atšaukimo kultūra" (angl. "cancel culture") tampa norma kitaminčių atžvilgiu. Lietuva šiame kontekste, deja, ne išimtis, o taisyklė. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Lietuva
Lietuvos kariuomenės šauktiniai, archyvinė nuotrauka

Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia

(atnaujinta 17:39 2021.01.18)
Kiek daug Lietuvos gyvenime sprendžia politikų veiksmas, ar vienas mygtuko paspaudimas gali nulemti rimtus pokyčius, dažnai savo planais politikai dalinasi ir socialiniuose tinkluose

Uniforma sukuria monolitinį organizacijos įvaizdį. Uniforma simbolizuoja organizacijos ir jos narių statusą visuomenėje. Uniforma atlieka daugelį funkcijų.

Karinė uniforma leidžia nesunkiai atskirti karį nuo civilio. Policijos uniformos taip pat leidžia greitai atpažinti tų tarnybų darbuotojus ir aiškiai nurodo jų statusą bei įgaliojimus.

Suvienodindama žmonių išvaizdą uniforma atlieka ir tam tikrą psichologinį vaidmenį. Uniforma nuteikia uniformuotus priimti ne kaip atskirus individus, o kaip vieną visumą. Monolitą.

Gal todėl krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas stengiasi neatsilikti nuo vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės. Abu ministrai pamėgo fotografuotis su uniformuotais. Nuotraukomis dalinasi savo Facebook laiko juostoje.

Nuotraukos su uniformuotais kariais bei policininkais ministrams ne tik padeda susitapatinti su kariais bei policininkais, bet turi estetinės reikšmės ir ministrų veidaknygėms.

O krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veidaknygė atlieka dar ir atgrasymo funkciją.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Aplankiau SOP (Specialiųjų operacijų pajėgų štabą). Per dešimtmetį keitėsi žmonės, ginklai, bet motyvacija, patriotiniai motyvai niekur nedingo. Profesionalumas ugdomas ir tarptautinėse misijose toli nuo Lietuvos. Taigi turime aštrų ginklą — specialias pajėgas, kurios taip pat skirtos priešui atgrasyti".

Patriotiniai motyvai niekur nedingo 1
Screenshot
Patriotiniai motyvai niekur nedingo

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Krentant gausiam sniegui Rukloje aplankyta NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė. Vadas plk.ltn. Peer Papenbroock detaliai pristatė kovinės grupės galimybes."

Ministras savo Facebook draugams referuoja, kad su Vokietijos ambasadoriumi Matthias Peter Soon aptarė šalių bendradarbiavimą ir jo plėtrą. Ministras su ambasadoriumi pasidžiaugė, kad vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami.

Taip pat Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad "ypatingai daug Vokietija prisideda prie kovinės grupės ir karinės infrastruktūros vystymo. Visa tai prisideda prie atgrasymo..."

Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami 2
Screenshot
Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apsilankė ir Pabradėje. Ten taip pat nusifotografavo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "O šiandien Pabradėje išskleista JAV 2-8 CAV bataliono kovinė vėliava su šūkiu "Honor and Courage". Sunkusis JAV batalionas trečią kartą dislokuotas Lietuvoje ir kaip ir kitos sąjungininkų pajėgos — išlieka svarbiu atgrasymo veiksniu mūsų regione".

"Nežinau kaip dabar Teksase, kur batalionas nuolat dislokuotas, bet Pabradėje dabar žvarbus oras", — meteorologines sąlygas Pabradėje pakomentavo ministras.

Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava 3
Screenshot
Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava

Ponas Arvydas Anušauskas spaudžia ne tik savo Facebook mygtukus. Ponas Anušauskas savo veidaknygėje anonsavo ir apie simbolinio mygtuko paspaudimą. Ne tik anonsavo, bet ir jį paspaudė.

Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko mygtuko paspaudimu Krašto apsaugos ministerija sudarė 2021 metų šauktinių sąrašus, į kuriuos buvo įtraukti 38 tūkst. 177 18–23 m. amžiaus jaunuoliai.

Karo prievolininkų sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Simbolinio mygtuko paspaudimas 4
Screenshot
Simbolinio mygtuko paspaudimas

"Aš visus šauktinius sveikinu su pradėtu šauktinių sąrašų sudarymu. Tai yra pirmas žingsnis prieš pradedant šaukimą. Ir aš manau, kad labai gerai, jog simboliškai visa tai sutampa su sausio įvykių trisdešimtmečiu, kuomet prieš trisdešimt metų savanoriai taip pat stojo ginti savo beatsikuriančios valstybės", — surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė krašto apsaugos ministras Anušauskas.

Anušauskas taip pat informavo, kad šauktinius planuojama skiepyti COVID-19 vakcina. "Šauktiniai taip pat bus skiepijami, aš manau, kad tai irgi prisidės prie to, kad jie galėtų normaliai atlikti tarnybą", — žadėjo ministras.

Visgi ministras informavo, kad kol kas šauktiniai yra tik dešimti eilėje gauti COVID-19 skiepus.

Be to, ministerija įspėja, kad karo prievolininkams už ministerijos nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Tad teisintis baime kariuomenėje užsikrėsti "korona" neverta.

Pernai lapkritį buvo skelbta apie koronaviruso protrūkį kariuomenėje — iš viso buvo apsikrėtę per 200 karių. Vėliau informaciją apie susirgimus imta slėpti. Kodėl?

"Todėl kad mes matome, jog ir NATO kariuomenės neskelbia, o mes nenorime būti kažkokie išskirtiniai. Tai nėra esminis dalykas, plius mes karinė organizacija esame, todėl ne visą informaciją būtina žinoti viešai. Mes atsiskaitome savo politinei vadovybei — krašto apsaugos ministrui, prezidentūrai", — žiniasklaidai paaiškino Lietuvos kariuomenės vado spaudos atstovas mjr. Tomas Balkus.

Anot majoro Balkaus, nors visos apsaugos priemonės taikomos, kariuomenėje irgi užsikrečiama koronavirusu, "nes gyvename Lietuvoje, o ne kokiame nors izoliatoriuje".

Visokius galima spaudyti mygtukus. Savo veidaknygės. Jeigu esi krašto apsaugos ministras, turi galimybę paspausti krašto apsaugos kompiuterių programos mygtuką ir pašaukti karo prievolininkus. Būdamas Lietuvos Seimo nariu taip pat daug gali padaryti savo kraštui. Paspausti balsavimo mygtuką.

Seimo narys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mygtuką Seime ir paspaudė. Už paspaudimą gavo užklausą. Iš žurnalisto Vytauto Matulevičiaus ir buvusio vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono Alfonso Bulotos.

"Ar imlūs jauni kariai apsaugoti nuo tokio nematomo priešo košmaro kaip narkotikai?" — pasibaisėjęs valdžios ketinimais dekriminalizuoti kvaišalus, retoriškai klausė buvęs vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas Alfonsas Bulota.

Į dvasininko klausimą geriausiai atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, balsuodamas "už".

Žurnalistas Vytautas Matulevičius: "Deja, Seimo siekis dekriminalizuoti "nedidelį kiekį" narkotikų Lietuvoje buvo sutiktas su stulbinančia ramybe — nepalyginamai daugiau triukšmo kilo, kai pasikeitė prekybos alkoholiu taisyklės".

Dvasininkas klausia ministrą dėl narkotikų 5
Screenshot
Dvasininkas klausia ministro dėl narkotikų

Vytautas Matulevičius mano, kad teisūs tie, kas tvirtina, jog šitais sprendimais bus padaryta nepataisoma žala šalies jaunajai kartai, jos gyvybingumui ir atvertas kelias į daugybę naujų tragedijų, kurių ir taip nestinga.

Neabejotina, kad tai atves į dar didesnį narkotikų mafijos suklestėjimą, su kuriuo teisėsauga sunkiai tvarkosi.

"Ar tai ne cinizmas esamomis sąlygomis forsuoti tokius projektus?" — retoriškai klausia Vytautas Matulevičius. Ir savo komentarą iliustruoja Lietuvos karių pratybose Ispanijoje nuotrauka.

Tarp uniformuotų Lietuvos karių krašto apsaugos ministro Anušausko nematyti. Gal tuo metu Seimo narys Anušauskas spaudė mygtuką už "nedidelį kiekį" narkotikų... Veidaknygėje galima daug turėti veidų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, Arvydas Anušauskas, Lietuva
Sausio 20-oji

Kokia šiandien diena: sausio 20-osios šventės

(atnaujinta 22:11 2021.01.19)
Šią dieną 1981 metais, būdamas beveik 70 metų amžiaus, Ronaldas Reiganas tapo vyriausiu amžiumi asmeniu JAV istorijoje, pradėjusiu eiti šalies prezidento pareigas

Sausio 20 yra 20-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 345 dienos.

2021 metų sausio 20 dieną saulė saulė teka 08:29, leidžiasi 16:31, dienos ilgis — 8 val. 02 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Fabijonas, Sebastijonas, Daugvydas, Nomeda.

Sausio 20-oji Lietuvos istorijoje

1785 metais gimė Teodoras Grotus, pirmasis Lietuvos mokslininkas fizikas ir chemikas. Mirė 1822 m.

1941 metais gimė vertėjas Pranas Bieliauskas.

1963 metais gimė garsi lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.

2010 metais lietuvių filmas "Lernavan", kurį pastatė armėnų režisierius Maratas Sargsianas, apdovanotas "Bronziniu kiaušiniu" Serbijos mieste Drvengrade vykusiame kino filmų festivalyje.

2010 metais eidamas 96-uosius metus Tel Avive mirė jidiš kalba rašęs poetas Avromas Suckeveras. Kurti jis pradėjo ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, dar gyvendamas Vilniuje.

2011 metais Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) steigti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus muziejų-biblioteką.

2014 metais eidamas 75-uosius metus Vilniuje mirė senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės "Romuva" vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

2015 metais Baltimorėje (JAV) savo namuose po ligos mirė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus). Gimė 1919 m. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje.

Sausio 20-oji pasaulio istorijoje

1021 metais gimė žydų filosofas, poetas Avicebronas Ibn Gabirolis. Tikrasis vardas — Saliamonas ben Juda. Rašė lyrinius eilėraščius apie meilę, gamtą, vienatvę, religines poemas, kurios pateko į žydų liturgiją.

1265 metais pirmą kartą posėdžiavo Anglijos parlamentas.

1320 metais Vladislavas I karūnuotas Lenkijos karaliumi.

1778 metais Džeimsas Kukas tapo pirmuoju europiečiu, apsilankiusiu Havajuose.

1925 metais TSRS ir Japonija sudarė sąjungą.

1944 metais britų karo aviacija bombardavo Berlyną.

1945 metais ketvirtą kadenciją JAV prezidento pareigose pradėjo Franklinas Ruzveltas.

1946 metais Haris Trumenas įkūrė Centrinę Žvalgybos grupę, kuri vėliau tapo CŽV.

1961 metais 35-uoju JAV prezidentu inauguruotas Džonas Kenedis.

1973 metais antrai kadencijai JAV prezidentu tapo Ričardas Niksonas, vėliau atsistatydinęs dėl Votergeito skandalo.

1981 metais būdamas beveik 70 metų amžiaus, Ronaldas Reiganas tapo vyriausiu amžiumi asmeniu JAV istorijoje, pradėjusiu eiti šalies prezidento pareigas.

1982 metais Pitas Dankertas išrinktas Europos Parlamento pirmininku.

1984 metais mirė amerikietis Džonis Vaismiuleris — olimpinis plaukimo čempionas, vėliau 19-oje kino filmų suvaidinęs Tarzaną.

1989 metais Džordžas Bušas tapo 41-uoju JAV prezidentu.

1997 metais Bilas Klintonas pradėjo antrąją JAV prezidento kadenciją.

1998 metais Vaclavas Havelas perrinktas Čekijos prezidentu.

1999 metais NATO pareiškė siunčianti karo laivus ir aviaciją į Adrijos jūrą, Jugoslavijos prezidentui Slobodanui Miloševičiui atsisakius sušvelninti savo poziciją dėl Kosovo provincijos.

2001 metais Džordžas Bušas tapo 43-iuoju JAV prezidentu.

2008 metais Prancūzijoje, eidamas 111-uosius, mirė Pirmojo pasaulinio karo veteranas Luji de Kaznavas, 1916 metais dalyvavęs legendiniame mūšyje prie Somos.

Tegai:
šventės