Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Putinas ir ES piktasis pranašas ar sveiko proto balsas

(atnaujinta 09:38 2019.12.03)
Neseniai vykusiame verslo forume Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė abejones dėl ilgalaikio ES gyvavimo, konkrečiai — dėl Rytų Europos kraštų likimo jos sudėtyje perspektyvų

Kad ir keista, "laisvoji" Lietuvos žiniasklaida į tai reagavo ne itin teigiamai. Bet ką iš tikrųjų norėjo pasakyti Rusijos vadovas?

2028-ieji ir pasibaigsiantys ES pinigai

Kiekvienas, bent kiek besidomintis krašto politinėmis realijomis, žino, kad 2020 metais žymiai sumažės nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004 metais jai pastoviai mokėti Europos pinigai. Be abejo, šitai turės neigiamos įtakos biudžetui, bet panašu, kad kracho visgi nereikš. Finansavimas, kad ir mažesnis — liks. Tik kad ne amžiams, o dar keleriems metams — iki 2028-ųjų.

Numatoma, kad tuomet rytinės ES valstybės narės ekonominio išsivystymo požiūriu bus laikomos lygiomis Vakarams. Todėl ne tik nebegaus europinių pinigų, bet, priešingai — pačios turės mokėti į ES kasas. O kadangi mokėti, kaip rodo Didžiosios Britanijos pavyzdys, nori tikrai ne visi, ateityje galima tikėtis "Brexit" pasikartojimo Rytuose.

Ateityje, 2028-aisiais, pasibaigus ES teikiamam finansavimui, iš jos sudėties gali nuspręsti trauktis mūsų regiono kraštai. Apie tai ir kalbėjo Putinas. Kaip jau minėjome, "laisvoji" mūsų žiniasklaida jo pasisakymą pristatė, lyg tai būtų kažkokia piktavalė pranašystė, ar tiksliau — palinkėjimas, kuriuo siekiama demoralizuoti ES priklausančios Lietuvos piliečius. Žodžiu, čia — eilinė "hibridinio karo", kaip šitai vadinama, informacinė apraiška.

Vidaus prieštaravimai

Be abejo, taip ir galvoja tie, kurių pasaulėžiūrą sėkmingai formuoja rusofobinis Lietuvos oficiozas. Tiktai bėda ta, kad toks dalyko supratimas — toli gražu nei objektyvus, nei apskritai teisingas. Nes iš tiesų, žvelgiant į reikalą dalykiškai, Putinas paprasčiausiai konstatavo elementarias geoekonomines ir geopolitines ES realijas, kokios jos galimos ateityje.

O jas suprasti įmanoma tik atsižvelgus į realiai egzistuojančius Europos vidaus prieštaravimus, kurių vienas ryškiausių, kiek tai liečia ES priklausančių valstybių tarpusavio dinamiką, yra Rusijos klausimas.   

Tokios valstybės kaip Vokietija ir Prancūzija, kurių stambusis kapitalas glaudžiai susijęs su Rusijos rinkomis, tiek Jungtinių Valstijų ambicijas regione, tiek nuo šių ambicijų neatsiejamą rusofobiją vertina vis skeptiškiau. Tuo tarpu kitos, būtent Rytų Europos valstybės, kaip kad Lenkija, Lietuva ir taip toliau, būdamos faktinėmis JAV "vasalėmis", siekia tiktai aštrinti tokią politiką.

Tokia jų laikysena, net ir grynai pragmatiniu požiūriu, kelia daug klaustukų (pavyzdžiui, ar verta rizikuoti tapti pafrontės zona galimo karo atveju?..). Tačiau tol, kol JAV bus reikalinga antirusiška "buferinė zona" Rytuose, šie kraštai (tarp jų ir Lietuva) galės toliau tikėtis jų palaikymo. O būtent juose, tarp kitko, stipriausios antibriuseliškos nuotaikos.

Kam naudinga ES erozija — Rusijai ar JAV?

Todėl manyti, kad Rusija būtų suinteresuota ES iširimu, ar kad Putinas yra koks nors "piktasis pranašas" ar tariamas "blogio genijus", mažų mažiausiai absurdiška. Juk ES egzistavimas iš esmės atitinka Rusijos interesus, kurie šiuo atveju yra galimybė vystyti ekonominius santykius su nuo Jungtinių Valstijų nepriklausoma kontinentine jėga.

Tuo tarpu ES erozija, apie kurią pas mus kartas nuo karto garsiai šūkaujama, Europą suskaldytų. O "skaldyk ir valdyk" — nuo senovės Romos laikų žinomas šūkis, kuris šiuo atveju pasireikštų po vieną išsibarsčiusių Europos valstybių buvimu paprasčiausiais JAV satelitais. Taip, toks likimas tenkina Lietuvos ir kitų Rytų Europos kraštų valdančiąsias klases, bet didžiųjų Europos valstybių požiūris kitas.

Visa tai lemia elementari ekonominė logika, pasaulio pasidalijimas įtakos zonomis tarp didžiųjų imperialistinių jėgų. O šioje arenoje, kaip kadaise pabrėžė žymus anglosaksų imperializmo atstovas Vinstonas Čerčilis, amžinų draugų nebūna. Amžini tik interesai... Kurie šiuo momentu — būtent tokie, kad Rusijai ES krachas gero tikrai neatneštų. 

Ar įsiklausysime į sveiko proto balsą?

Šiame kontekste Putino žodžiai — sveiko proto balsas. Gal ne patys linksmiausi, bet itin blaivūs nuogąstavimai dėl ateities, į kuriuos, nori ar nenori, bet turėtų atsižvelgti ir Lietuvos politikai diriguoti pretenduojantys veikėjai. Nes tokiu ES irimo atveju, šiaip ar taip, minėtasis "antirusiškas koridorius" liktų. Ir jame pirmu smuiku griežtų Jungtinių Valstijų kišenėje gulinti ir tiek antirusiškos, tiek antibriuseliškos laikysenos nevengianti Lenkija.

O kokios šovinistinės, į vis agresyvesnį nacionalizmą ir revanšizmą linkstančios Lenkijos (ir jos politikierių) ambicijos kaimynų atžvilgiu — lietuviams turėtų būti žinoma. Tuo tarpu ES egzistavimas, geras jis ar blogas, tokioms ambicijoms užkerta kelius. Kaip, beje, ir Rusijos įtaka regione (kaip istorinę pamoką atminkime, kad 1940 metais Vilnių atgavome ne ko kito, o būtent TSRS dėka!).  

Todėl belieka paklausti — ar įsiklausysime į sveiko proto balsą? Ar įvertinsime, kokios grėsmės gali laukti ateityje? Ar vis dėlto tenkinsimės nuolankių, nemąstančių JAV "klapčiukų" vaidmeniu? Į tai atsakykime kiekvienas sau. Tačiau vadinamasis "politinis elitas", deja, į šiuos klausimus jau atsakęs. Tik kokios bus šių jų atsakymų pasekmės — teparodo laikas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Rusija, ES, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Kaip europiečiai vertina savo vaikų ateitį
Nepriklausomybės šešėlis: ES atsiskiria nuo JAV finansų sistemos
Lietuva pateko tarp ES lyderių pagal gyventojų senėjimą
Estijos prezidentė palygino Europos Sąjungą su povandeniniu laivu
Didysis desantinis laivas, archyvinė nuotrauka

Kryme bus statomi universalūs desantiniai laivai: Rusijos "Mistralių" ypatumai

(atnaujinta 17:46 2020.05.26)
RF Gynybos ministerija ir laivų statybos gamykla "Zaliv" Kerčėje pasirašė pirmųjų dviejų universaliųjų desantinių laivų statybos sutartį

Gynybos pajėgumų stiprinimo ir aukštųjų technologijų ginklų kūrimo srityje Rusija nepriklauso nuo užsienio partnerių. Tai patvirtina šiuolaikinės laivų statybos kokybė ir tempas Rusijos karinio jūrų laivyno interesais.

RF Gynybos ministerija ir laivų statybos gamykla "Zaliv" Kerčėje pasirašė pirmųjų dviejų universaliųjų desantinių laivų (UDL) statybos sutartį. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, projekto suma yra apie 100 milijardų rublių. Ko gero, pagrindinis UDL bus pastatytas vasaros pradžioje. Projektas buvo kuriamas Zelenodolsko projektavimo biure.

Rusijos laivyne tokių laivų dar nebuvo. Prancūzijos "Mistral" analogai Rusijos kariniam jūrų laivynui galimybę vykdyti operaciją atokiuose vandenynų rajonuose. Pagrindinis UDL turėtų būti įtrauktas į laivyno kovinę struktūrą iki 2026 metų, ateityje serijos statyba gali būti tęsiama. Viso projekto likimą lemia valstybinė programa, ginkluotės programa iki 2027 metų.

Rusijos karinė operacija Sirijoje patvirtino didelių desantinių laivų, kurių tūris siekia 15 000–25 000 tonų, svarbą. Dėmesys šiam laivų statybos sektoriui yra skiriamas aukščiausiu valstybiniu lygiu — 2020 metų sausio 9 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankėsi Nachimovo Juodosios jūros aukštesniojoje karinėje jūrų mokykloje Sevastopolyje, susipažino su ekspozicija, skirta jūrų laivyno plėtrai, ir kai kuriomis tolimos jūros zonos UDL ypatybėmis.

Anksčiau "RIA Novosti" šaltinis gynybos pramonės komplekse teigė, kad 2020 metais Kerčėje bus pradėti statyti du universalūs desantiniai laivai, galintys gabenti iki 16 sraigtasparnių. Remiantis kitais šaltiniais, Rusijos gynybos ministerija planuoja UDL dislokuoti daugiau nei 20 sunkiųjų sraigtasparnių, laivai turės dokų kamerą, skirtą valtims iškrauti, ir galės perkelti apie 900 jūrų pėstininkų su pilna ginkluote. Neatitikimai atsiranda dėl aršios kelių vertų projektų konkurencijos — jūrų laivyno labui.

Po to, kai 2014 metais prancūzai nutraukė sutartį dėl dviejų "Mistral" tipo sraigtasparnių nešiklių Rusijos kariniam jūrų laivynui, Rusijos konstruktoriai nuėjo ilgą kelią ir yra pasiryžę pranokti prancūzus įvairiais būdais.

Kovinis laivas

Laivas yra sudėtingas. UDL misija yra perduoti jūra (tūkstančius mylių) ir sausuma kareivius bei įrangą desanto operacijos, kurioje dalyvauja kovinės paramos sraigtasparniai (karinio jūrų oro grupė), metu. Laivas gali pastatyti minų ir tinklo užtvaras, plūdurus su stebėjimo sistema priešo povandeniniams laivams stebėti. Nusileidimas už horizonto yra technologiškai įmanomas (desantinės šarvuotosios transporto priemonės į jūrą patenka iš doko kameros toli nuo pakrantės, neplaukiojančios — nuleidžiamos į sausumą desantiniais kateriais).

UDL reikia pastatyti operatyvinės kariuomenės ir pajėgų grupuotės štabą, apie 1000 desantininkų, smogiamuosius ir transportavimo sraigtasparnius (antstato angaruose ir po deniu), puolimo ir tūpimo valtis (sausame doko denyje virš vandens linijos), 76 mm universalią artileriją, priešlėktuvinės savigynos įrangos (modulių, tokių kaip "Shell-ME"), taip pat jūrinės šarvuotosios transporto priemonės (mažiausiai 50 pėstininkų kovos mašinų ir 10 tankų), nemažas arsenalas (kelių dienų karinėms visos grupės operacijoms).

Iš pradžių buvo manoma, kad Rusijos UDL turės didesnę oro grupę (tai yra daugiau nei 16 sraigtasparnių) nei "Mistral" ir stiprią savigynos įrangą (įskaitant artileriją ir oro gynybą). Rusija turi puikius šio laivo denio sraigtasparnius: kovinį "Ka-52K Katran", priešlaivinį "Ka-27K", kovinį —transportavimo "Ka-29" ir patrulinį "Ka-31". Amerikos leidinys "Military Watch" pranešė apie tikimybę, kad Rusijos UDL atsiras vertikalūs kilimo naikintuvai — "Jak-141" įpėdiniai.

Laive turėtų būti integruota taktinių ir operacinių taktinių vienetų kovos valdymo sistema. Norint sėkmingai išspręsti UDL problemas, taip pat reikalingi modernūs radarai, navigacijos kompleksas, elektroninė karo sistema ir priemonės povandeninio sabotažo pajėgoms aptikti. Visos šios funkcijos reikalauja nemažai vietos ir galingos varomosios sistemos.

Tikslios Krymo laivų savybės vis dar nežinomos, tačiau vienas iš konkurencinių projektų — Krylovo valstybinio mokslinio centro UDC "Surf" — turėjo 200 metrų ilgio korpusą, 34 metrų vandens linijos plotį, o talpumas sudarė apie 23 tūkstančius tonų. Jungtinėse Valstijose panašių "America" tipo laivų bendras talpumas siekia 45 tūkstančius tonų (palyginamas su lėktuvnešiais).

Pramoninė bazė

Kerčės gamykla "Zaliv" yra įgijusi didelę karinių laivų statybos patirtį ir turi visas technologines galimybes įgyvendinti Krymo "Mistral" projektą iš metalo. Sauso doko ilgis yra 360 metrų, plotis — 60 metrų — UDL visiškai pakanka. "Zaliv" yra pajėgi statyti laivus, kurių ilgis yra 300 metrų, o jų tūris yra iki 150 tūkst. tonų. 

Tai viena didžiausių laivų statybos įmonių Europoje, turinti reikiamą įrangą ir aukštos klasės profesionalus. Laivų komplektacija po iškrovimo vykdoma dviejose giliavandenėse krantinėse, kuriose įrengta speciali kranų įranga. Anksčiau Krymo valdžia patvirtino gamyklos "Zaliv" Kerčėje pasirengimą surengti universalaus desantinio laivo statybos projektą.

Rusijos karinio jūrų laivyno koviniame formavime nėra tiek daug didelių desantinių laivų, jie nelabai atitinka to meto reikalavimus. Pavyzdžiui, 775 ir 1171 projektų BDL buvo pastatytas 1974–1991 metais Lenkijos Gdansko laivų statyklose. Be abejo, šiame karinio jūrų laivyno "sektoriuje" netrukus laukia technologinė revoliucija — manoma, kad iki 2027 metų Rusijos valstybinei ginklų programai bus skirta 19 trilijonų rublių, o modernaus vandenyno karinio jūrų laivyno statyba yra viena pagrindinių Rusijos gynybinių pajėgumų plėtros krypčių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
laivynas, Rusija
Dar šia tema
"Somalis turi geresnius laivus": Internete išjuoktas Ukrainos jūreivių žygis
Ką veikia JAV ir Britanijos karo laivai Barenco jūroje
Rusijos laivynas gaus šešis mažus raketinius laivus "Karakurt"
Депутат Сейма Литвы Ирина Розова, архивное фото

Konservatoriai irgi verkia. Kaip žlugo Seimo narės Rozovos apkalta

(atnaujinta 15:03 2020.05.26)
Lietuvos Seime garsiai žlugo konservatorių iniciatyva sudaryti apkaltos komisiją prieš parlamentarę, "Rusų aljanso" partijos narą Iriną Rozovą

Vienas iš tyrimo prieš Rozovą iniciatorių ir rusofobas Laurynas Kasčiūnas net susimąstė, kad gal visuomenė vėl išeis į gatves, kaip buvo Basčio atveju. Bet kai kas sureagavo nepalankiais komentarais.

Politinė partija "Rusų aljansas" skelbia: "Mieli bičiuliai, konservatorių pradėta prieš Seimo narę Iriną Rosovą operacija "Likvidacija" jiems baigėsi visiška nesėkme. Ketvirtadienį Seimas balsavo prieš apkaltos komisijos sudarymą ir tokiu būdu nutraukė šią istoriją".

Įspūdingiausias dalykas yra tai, kad Lietuvos žiniasklaida, kuri prieš šį sprendimą troško kiekvieno Kasčiūno žodžio, pranešė apie nesėkmę tik probėgom. Apsiribojo tik straipsniais su sausu fakto konstatavimu, tačiau jie nepamiršo pacituoti provokuojamų Kasčiūno žodžių dėl visuomenės noro vėl išeiti į gatves.

"Visa situacija ir Rozovos bendravimo voratinkliai su Rusijos diplomatais buvo akivaizdūs ir tai tikrai buvo klausimas, vertas išviešinimo ir analizės, bet tapo politiniu farsu. Seimas tapo neatsparus šiai įtakai. <...> Tai dabar viskas galima, taip išeina. Visiškas Rusijos grėsmės devalvavimas", — sakė nuliūdęs Kasčiūnas.

Pati Irina Rozova "Rusų aljanso" partijos Facebook puslapyje parašė: "Aš susilaikysiu nuo šio klausimo komentavimo, vien tik todėl, kad Kasčiūnas ir jo "veikla" jau seniai tapo keistenybių simboliu. Pažvelgiau kai kuriuos "Delfi" skaitytojų komentarus — matau, ir jiems daug kas aiškėja".

Rozovą maloniai nustebino Kasčiūno bendraminčių komentarai ir ji pacitavo kai kuriuos iš jų (komentarų kalba netaisyta):

"Jūs man paaiškinkit, žmonės, kaip taip atsitinka, kad pas mus į seimą tiek kvailių patenka? Kasčiūnai, esu nepartinis, bet mielai prisijungčiau prie tų, kurie padėtų Seime konservatoriams atsikratyt tokių fruktų, kaip tamsta. Mano nuomone, diskredituojat (pats ir dar keli) tą partiją".

"Man rodos Kaščiūnui reiėks į gatvę su terba išeit nes niekam jo nebereikės po kitų rinkimų :DD".

"Saunuolis Kasciunas tikras patriotas. Del Lietuvos dirba. Jaigu nebutu lakstes su Kurlianskio zadanijomis, kai Degutienes padejejas buvo is vis medali sekti reiktu".

"Intrigantai ir veidmainiai. Atsisukit pirmiausia į savo partijos grietinėlę".

"O kaip į tas gatves eit? Taip, kaip Kasčiūnas su Murza gatvėje prieš ES protestavo, ar kažkaip kitaip?"

"Tipiškas populistas nacionalistas.Yra paklausa, tai ir rėkia. Provokuoti gali, bet juk nieko kito ir nemoka daryti".

Bet, matyt, patį Lauryną Kasčiūną nelabai jaudina visuomenės nuomonė. Kas yra komentarai "Delfi"? Juk juos gali rašyti ir priešai. Taigi, dar per anksti nusiraminti ir sudėti ginklus.

Atsigavę po šalto dušo, kai Seimas atsisakė skelbti apkaltą Irinai Rozovai, Kasčiūno draugai nusprendė eiti iš kitos pusės. Ir jau pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Virgilijus Alekna ir Dovilė Šakalienė kreipėsi į NSGK pirmininką Dainių Gaižauską siūlydami NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl medžiagos apie "Rusijos įtaką" Irinai Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo.

Ar žvalgyba įsitrauks į politinius kivirčus Seimo rinkimų išvakarėse? Ar VSD pasiduos visagalių konservatorių provokacijai?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai, Seimas, Laurynas Kasčiūnas, Valstybės saugumo departamentas (VSD), Irina Rozova
Greitoji pagalba Indijoje

Tėvai per klaidą palaidojo kūdikį gyvą

(atnaujinta 22:28 2020.05.26)
Incidentas įvyko Indijoje, kūdikis gimė pustrečio mėnesio anksčiau, pakeliui iš vietos poliklinikos į ligoninę, kur yra reanimacija naujagimiams, jis nustojo judėti, tada šeima nusprendė jį palaidoti

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Indijos Gudžarato valstijoje tėvai per klaidą palaidojo gyvą kūdikį, rašo leidinys "The Indian Express".

Kitą rytą mergaitę rado praeivis. Vyras pakvietė kaimynus, kurie padėjo iškasti kūdikį, po to jie iškvietė medikus ir teisėsaugos pareigūnus.

Vietos gyventojai nusprendė nelaukti greitosios pagalbos ir patys nuvežė mažylę į polikliniką, kur medikai atpažino vaiką. Kaip paaiškėjo, jie incidento išvakarėse padėjo jos motinai pagimdyti. Kūdikis gimė 24 nėštumo savaitę, tai yra dviem su puse mėnesio anksčiau nei įprasta. Poliklinikoje nebuvo reanimacijos naujagimiams, todėl gydytojas rekomendavo tėvams nuvežti dukrą į privačią ligoninę.

Kaip papasakojo patys tėvai, pakeliui vaikas nustojo judėti, po to šeima nusprendė jį palaidoti.

Išgelbėta mergaitė buvo nuvežta į reanimaciją, tačiau po 30 valandų ji mirė.

Anksčiau tapo žinoma, kad Kinijos Šansi provincijoje gelbėtojai ištraukė iš kapo moterį, kuri tris dienas praleido po žeme.

Paaiškėjo, kad sūnus įmetė motiną į apleistą kapą kapinėse, o vėliau užbėrė žeme, kad nuslėptų nusikaltimą.

Tegai:
kūdikis, vaikai, Indija
Dar šia tema
Kinijos kaimo gyventojas buvo palaidotas automobilyje
"Palaidojo ne tą": šeima iš Rusijos įsitikinusi, kad jų sūnaus kūną sukeitė