Emanuelis Makronas, archyvinė nuotrauka

"Rusija Prancūzijos teritorijos užpuolė visą Europą": keršto reikalas

(atnaujinta 15:43 2019.12.06)
Prancūzijos leidinio "Le Monde" duomenimis, 2018 metų pavasarį prasidėjusi bendra britų, prancūzų ir šveicarų kontržvalgybos operacija, padedant amerikiečiams, leido nustatyti 15 Rusijos karinės žvalgybos pareigūnų tapatybes

Vakarų žiniasklaida aktyviai diskutuoja apie sensaciją: Prancūzijoje buvo rasta rusų diversantų bazė. NBC: "Rusijos agentai rengė išpuolius iš žudikų buveinės Prancūzijos Alpėse, sako žvalgybos pareigūnai". "The Telegraph": "Rusijos šnipai panaudojo Prancūzijos Alpes kaip stovyklą, kad užpultų Britaniją ir kitas šalis". Ir taip toliau.

Visos antraštės perpasakoja naująjį "Le Monde" straipsnį.

Straipsnio esmė: anoniminiai laikraščių šaltiniai praneša, kad Rusijos žvalgyba turėjo bazę Aukštutinėje Savojoje (kalnuotas regionas su Monblanu, Anesi ežeru ir kurortais). Ten 2014–2018 metais, anonimų duomenimis, dirbo mažiausiai 15 GRU darbuotojų, įskaitant Petrovą ir Boširovą. Šie darbuotojai keliavo iš Savojos po visą Europos Sąjungą "žudyti ir sabotuoti". Tuo pat metu, publikacijoje kukliai priduriama, kad Vakarų žvalgybos tarnyboms nepavyko aptikti ir konfiskuoti "ginklų ar kokių nors įrodymų". Taip pat nepavyko aptikti "žudynių ir sabotažo" pėdsakų pačioje Prancūzijoje.

Tačiau yra pagrindo manyti, kad būtent iš čia Didžiosios Britanijos širdyje įvyko smūgis — Skripalių apnuodijimas Solsberyje. Iš čia jie taip pat užpuolė Bulgariją (2015 metais buvo apnuodyti trys žmonės, buvo panaudotas "Novičok", aukų nebuvo) ir Juodkalniją (žiaurus mėginimas įvykdyti perversmą, nebuvo aukų, nebuvo perversmo).

Apskritai, prieš mus yra naujas "highly likely" (labai tikėtina — Sputnik) etapas, iš kurio, atrodytų, jau neįmanoma išspausti nieko naujo (išskyrus vis aktualesnį klausimą, kas čia per baisus "Novičok", su kuriuo rusai metų metus nuodija žmones ir visi kažkodėl lieka gyvi).

...Kas čia išties įdomu.

Žinia, kad kažkokia specialioji tarnyba turėjo bazę kitos šalies teritorijoje, tačiau jos jau seniai nėra, — yra naujiena apie nieką. Neturint "jokių įrodymų", tiesiog teigiama, kad per ketverius metus 15 žmonių aplankė tam tikrą regioną.

Taigi, iš pirmo žvilgsnio visai neaišku, kaip ir kam tai gali būti panaudota. Tačiau yra niuansų. Pirma, niekas neslepia, kad šis nutekėjimas yra specialiai skirtas artėjančiam "Normandijos ketverto" susitikimui Donbaso problemai spręsti Paryžiuje, dalyvaujant Prancūzijai, Rusijai, Vokietijai ir Ukrainai. Tai atvirai "Deutsche Welle" komentare teigia Europos Komisijos finansuoto blankaus, bet autoritetingo ne pelno siekiančio Prahos "smegenų centro" ekspertas: "Informacijos nutekėjimas gali būti tiesioginis signalas Kremliui. Nemanau, kad tai atsitiktinumas".

Antra, kaip pažymi tas pats leidinys, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pastaruoju metu aktyviai siekia sumažinti įtampą santykiuose su Rusija ir apskritai atkurti normalų bendradarbiavimą. Tačiau dabar Prancūzijos vyriausybė "privalo išreikšti protestą ir išsiųsti Rusijos diplomatus". Tai bus Makrono koziris, nes tai parodys, kad "Prancūzija nėra naivi".

Paprasčiau tariant, šiuo metu Makronas yra aktyviai spaudžiamas, aplink visi ragina jį vietoj Donbaso taikos derybų išsiųsti iš šalies Rusijos diplomatus (kaip ką tik padarė Vokietija, dėl dar vienos "atidėtos sensacijos" apie čečėnų kovotojo nužudymą). Jis raginamas sukelti skandalą ir nutraukti suartėjimo su Rusija procesą. Juk būtent taip daro tikri vyrai, nes Rusija gerbia tik jėgą ir viską, kas su ja susiję.  

Taigi, šiuo atveju turbūt pagrindinis taikinys ir tariama informacinio melo auka yra Prancūzijos prezidentas.

Juolab, kad "Le Monde" nuo seno garsėja savo nuolatiniais išpuoliais prieš Makroną — jis "myli" jį maždaug taip pat, kaip "New York Times" Donaldą Trampą. Prancūziškoje versijoje leidinio prezidentas nemėgstamas dar stipriau, nes čia akivaizdi asmeninė vendeta.

Reikalas tas, kad vienas kontrolinio akcijų paketo "Le Monde" savininkų yra toks Matthieu Pigassas.

Veikiau mums jis yra kažkas. O Prancūzijoje jo tragiškas likimas stebimas daugelį metų. Vienu metu jis buvo jauniausias "Lazard Bank" vadovaujantis partneris, kaip ir vėliau Makronas tapo jauniausiu pas Rotšildą.

Prancūzų spauda jau seniai kalba apie nuožmią dviejų vunderkindų kovą. Trumpai tariant: 2010 metais Makronas bandė nuvyti Pigassą nuo "Le Monde", bet Pigassas laimėjo. Savo ruožtu 2012 metais Pigassas ketino tapti prezidento-socialisto Olando finansų guru, tačiau tada laimėjo Makronas. Ir taip toliau, ir taip toliau.

Apskritai, prieš mus yra ilgos besitęsiančios dviejų vienodai gerbiamų namų — Rotšildų ir Lazarų — jaunų ir karštų bankininkų mūšis. Kerštas, ambicijos, intrigos.

Nėra praleista nė viena galimybė šiame mūšyje pakišti priešą. Šiuo atveju malonumas derinamas su nauda. Daugelio ES elito ratų interesas yra neleisti Makronui sustiprėti kaip prezidentui atkuriant normalius santykius su Maskva, o "Le Monde" leidėjams svarbu susilpninti Makroną kaip politiką.

O tai, kad tas pats triukas vis dažniau naudojamas Europos mūšiuose (pavėluoti "rusų demaskavimai"), tikriausiai byloja tiesiog apie kai kurių Europos intrigantų profesionalumo lygio nuosmukį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Prancūzija, NATO, Rusija
Dar šia tema
NATO viršūnių susitikimas: Kinija, Rusija ir kosmosas
Lavrovas palygino Rusijos žiniasklaidos diskriminaciją Vakaruose su Skripalių byla
Londone papasakota apie Didžiosios Britanijos nuoskaudas dėl Skripalių bylos
Байден против Трампа

Amerikietiška svajonė ar Baidenas išgelbės Lietuvą?

(atnaujinta 12:33 2020.10.25)
Kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas paskelbė savo Amerikos santykių su Baltijos šalimis viziją. Lietuvai turėtų patikti. Tačiau yra vienas "bet"...

Prasideda vieno puslapio programinis pranešimas nuo darbų, kuriuos Baidenas (pirmiausia kaip JAV viceprezidentas Barako Obamos laikais) padarė Baltijos valstybių labui, išvardijimo. Jų esmė — indėlis į Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumą per Rusijos atgrasymo sistemos Europoje plėtojimą, stiprinant Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO).

Tuo tarpu Donaldas Trampas, kaip pabrėžia jo oponentas, suabejojo Aljanso prasmingumu bei vieną kartą supainiojo Baltijos regioną su Balkanais (dar šiame kontekste galima prisiminti, kad Baidenas perspėjo, jog antros kadencijos metu dabartinis JAV vadovas gali galutinai sužlugdyti NATO).

Toliau demokratų kandidatas pereina prie pažadų. Pirmas — jis neleis Rusijai suabejoti NATO ir transatlantinių karinių Amerikos įsipareigojimų tvirtumu. Kol Trampas, anot jo, verčia Baltijos šalis nerimauti dėl savo saugumo, jis negailės pinigų JAV ir NATO karių dislokavimui jose, nes tai svarbiau negu Trampo siena pasienyje su Meksika.

Antras pažadas — toliau bandyti sustabdyti dujotiekio "Šiaurės srautas 2" projekto realizavimą, nes Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų leis Maskvai ją šantažuoti (juk tik Amerikos dujos yra demokratinės ir nepolitizuotos).

Pirma mintis, susipažinus su šiuo dokumentu, — kaip Baideno štabas apskritai prisiminė Baltijos regioną prezidentinės kampanijos įkarštyje? Gal kažkas pasakė Džo, kad yra tokia Lietuva (nepainioti su Latvija) kažkur prie Baltijos jūros, šalia Lenkijos, kurią kartu su kaimynėmis reikia nuraminti frazėmis apie JAV ir NATO vaidmenį Europoje. Ir prie to dar galima pridurti kovą su rusišku dujotiekiu, nes, regis, regiono valstybės irgi prieš jį.

Jeigu rimtai, tai Baideno "vizija" yra pigus reklaminis triukas. Pagrindinis klausimas — kiek jis yra praktiškai reikšmingas?

Teoriškai jau seniai akivaizdu, kad demokratų (kuriuos šiuo atveju remia ir nemaža dalis respublikonų) ir Trampo požiūriai užsienio politikoje kardinaliai skiriasi. Pirmieji yra globalistai-imperialistai, kurie nori visur būti ir viską kontroliuoti. O antrasis yra nacionalistas-izoliacionistas, kuris nori iš visur išeiti (Afganistano, Sirijos, Irako ir net Vokietijos) ir rūpintis pirmiausia Amerika. Pirmiems pagrindinis oponentas yra Rusija, o antrajam — Kinija.

Atitinkamai, Lietuvos užsienio politikos vykdytojai (kaip ir kiti transatlantinės vienybės, kuri faktiškai reiškia Vašingtono dominavimą Europoje, šalininkai) greičiausiai svajoja apie Baideno pergalę, nes tuomet viskas turėtų būti kaip anksčiau, ir Trampą galima bus pamiršti kaip baisų sapną. Kalbant konkrečiau, Senajame žemyne vyrautų principas "Amerika valdo, Rusija už geležinės uždangos, Vokietija (ir Prancūzija) be balso teisės".

Klausimas — ar demokratų prezidentui tikrai pavyks atkurti status quo transatlantiniuose santykiuose? Ar nėra taip, kad Trampo laikais jie buvo sugadinti negrįžtamai?

Manytina, kad geriausiu atveju transatlantinis dialogas stabilizuosis, bet kaip anksčiau jau nebus. Europos savarankiškumas turėtų didėti vien dėl to, kad Vašingtono galia objektyviai mažėja. Pavyzdžiui, jam nepavyko pakeisti režimo Venesueloje. ES atveju lakmuso popierėliu turėtų tapti "Šiaurės srauto 2" projektas, kuris, nepaisant maksimalaus Amerikos spaudimo, artėja prie pabaigos (net Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" istorija nepadėjo).

Kitaip tariant, laimėjus Baidenui, Lietuva ir kiti JAV satelitai Europoje galės ramiau vykdyti joje proamerikietišką politiką, bet strateginiame lygyje transatlantinės vienybės pamatai, atrodo, įtrūko nepataisomai, ir tik laiko klausimas, kada Baltijos šalims teks koreguoti savo tarptautinį kursą. Bet taip toli į priekį jos negalvoja...

Laimėjus Trampui, galvoti, ką daryti, gali tekti greičiau, nes jis neišvengiamai toliau gadins santykius su ES ir skirs mažiau dėmesio NATO bei posovietinei erdvei. O jeigu nugalėtojo JAV prezidento rinkimuose nustatymo procesas užsitęs ir įgaus pilietinio konflikto formas, Amerikos "aktyvui" bus visai blogai, nes ji iškris iš aktyvios tarptautinės politikos neribotam laikui.

Trumpai sakant, šiandien Lietuvos danguje kaip orientyras ir viltis šviečia Baideno žvaigždė, bet jai reikia pradėti pratintis prie minties, kad JAV imperija įžengė į nuosmukio fazę, ir dairytis alternatyvų arba mokytis gyventi savarankiškai. Rytoj gali būti vėlu...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
NATO, Lietuva, JAV prezidento rinkimai, Donaldas Trampas, Džo Baidenas, Baltijos šalys, JAV
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos
Popiežius Pranciškus, archyvinė nuotrauka

"Šventesni Popiežių". Lietuvos visuomenė suskilo dėl popiežiaus palaikymo LGBT

(atnaujinta 12:33 2020.10.25)
Lietuvos žiniasklaida sensacingai pranešė, kad popiežius Pranciškus pirmą kartą išreiškė paramą homoseksualių asmenų santuokai. Ir Facebook suūžė. Nuo nuostabos iki piktdžiugos. Nuo teologinių diskusijų iki patyčių. Net suabejota, ar popiežius Pranciškus yra krikščionis

LGBT poros nusipelnė teisinės apsaugos dėl jų santykių, pareiškė popiežius Pranciškus naujame dokumentiniame filme. Filmo premjera įvyko spalio 21 dieną.

Režisierius Jevgenijus Afinejevskis interviu metu paklausė popiežiaus, kokia LGBT bendruomenės vieta Katalikų Bažnyčioje. Popiežius Pranciškus patikino, jog jis tiki, kad homoseksualūs žmonės turėtų būti laukiami ir priimtini Bažnyčioje. "Homoseksualūs asmenys turi teisę būti šeimos dalimi, — kalbėjo popiežius. — Jie yra Dievo vaikai, jie turi tam teisę. Niekas neturėtų būti išmestas lauk dėl šios priežasties."

Lietuvos žiniasklaida teigia, kad popiežius Pranciškus pirmą kartą kaip popiežius pasakė, jog homoseksualios poros turi teisę būti legaliai pripažintos. "Mes turime sukurti civilinės partnerystės įstatymą, — sakė jis. — Taip jie būtų legaliai užstojami. Aš tam pritariu."

Aiškiausią paramą šiai popiežiaus žinutei netrukus išsakė Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. "Puiki žinia. Tikiu, kad mano 2017-ais teiktas Partnerystės įstatymas dabar jau tikrai sulauks palaikymo Seime, o oponentai nesistengs būti "šventesniais už Popiežių", — pažymėjo politikė savo Facebook laiko juostoje.

Pozityviai tokią popiežiaus žinią įvertino ir Laisvės partijos vedlė Aušrinė Armonaitė. Šios partijos gerbėjai Pranciškaus žodžius įvertino kaip už homoseksualių asmenų partnerystę pasisakančios politikos palaikymo ženklą.

Tuo tarpu su Krikščioniškų šeimų sąjunga į rinkimus nesėkmingai ėjęs ir neišrinktas ilgametis Seimo narys Egidijus Vareikis užsipuolė portalą lrt.lt, esą šis iškraipė popiežiaus pasisakymą.

Ponas Vareikis prisiminė, kai dar turėjo galimybę dėstyti komunikacijos mokslų studentams, tokius tekstus, kaip šis cituojamas, rekomenduodavo ypač kruopščiai perskaityti ir atsakyti į klausimą, ar jų autorius laikyti mažaraščiais, ar propagandos kūrėjais.

"Gal būt LRT.LT mažaraščiai pavadinimą žioplai sutrumpino ir išmetė žodį "civilinei". Popiežius pritarė civilinei partnerystei, bet be šio žodžio gali pagalvoti, kad pritaria santuokai. Aišku, kad mažiau akylas ar mažiau išprusęs skaitytojas to nepastebės, nes toliau jau visiškai meluojama, kad popiežius kalba apie galimybę kurti šeimas (juolab, kad kitur tekste parašyta, kad popiežius kalba apie ALTERNATYVĄ vienos lyties santuokai ir šeimai)", — savo Facebook laiko juostoje komentavo Vareikis.

Ponas Vareikis teigia, kad socialinė partnerystė tėra vyriška draugystė — esą "šiandien niekas nedraudžia jokios vienos lyties asmenų ūkinės ir socialinės bendrybės, ir nežinia kodėl turėtų drausti".

"Dariaus ir Girėno socialinę akciją "skrydis per Atlantą" vertiname kaip heroizmą, bet nesiūlome jiems savo veiklos apiforminti santuoka", — pailiustravo Vareikis.

Iš Vareikio, Dariaus ir Girėno išsityčiojo žurnalistas Šarūnas Černiauskas: "Sėdžiu su popcornais ir mėgaujuosi reginiu, kaip etatiniai homofobai, gavę per savo "krikščioniškas" vertybes nuo paties popiežiaus, dabar kuria popiežiaus aiškinimo būrelį ir draugiškai peza, kaip popiežius sakė visai ne tai, ką... pasakė. Čia kol kas smagiausias. Sakydamas "šeima", popiežius sakė "Bažnyčia", o Darius ir Girėnas, skrisdami per Atlantą, praktikavo partnerystę".

Lietuviškos žinios apie popiežiaus poziciją Šarūną Černiauską priartino prie Bažnyčios.

Černiauskas: "Beje, vakar, perskaitęs žinias apie popiežiaus poziciją, pirmą kartą nuo gilios vaikystės visiškai nuoširdžiai pasakiau "Aleliuja". Va taip šitas popiežius mane, bedievį, per žingsnelį arčiau bažnyčios atvedė".

Ar Darius ir Girėnas, skrisdami per Atlantą, praktikavo partnerystę? 1
Screenshot
Ar Darius ir Girėnas, skrisdami per Atlantą, praktikavo partnerystę?

Aistras bandė raminti jaunalietuvių vadas Stanislovas Buškevičius: "Be panikos! Šiandien pasklido žinia, kad Popiežius pasakė kažką "ne taip" apie netradicinius seksualinius santykius. Vieni katalikai supanikavo, kiti katalikai—sumišo, o Bažnyčios nedraugai Popiežiaus pasisakymą interpretavo taip, kaip jiems reikia bei nesusilaikė nuo piktdžiugos".

Stanislovo Buškevičiaus nuomone, nieko čia ypatingo neįvyko. Ir pratęsė savo teologinius samprotavimus.

Buškevičius: "Kaip žinome, Biblija yra Dievo Žodis, Šventasis Raštas, o Popiežius yra tik žmogus, mirtingasis. Todėl Popiežius, kaip ir kiekvienas žmogus, gali klysti, gali ne taip išdėstyti mintis ir pan. Nuo to Popiežiaus ir Bažnyčios autoritetas tikro kataliko akyse neturi prarasti esminio teigiamo požiūrio ir susvyruoti. Biblijoje aiškiai yra išdėstytas neigiamas požiūris į seksualinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų". "Tai — nuodėmė", — apibendrino Stanislovas Buškevičius.

"Sveikas protas taip pat sako, kad Dievas sukūrė vyrą ir moterį, kad jie drauge pratęstų gyvybę Žemėje, o visi nukrypimai nuo normos, proto bei moralės yra tik išimtis iš taisyklės, kurios teisingumą ir patvirtina ta pati išimtis", — sako Buškevičius.

S.Buškevičius: Popiežius yra tik žmogus mirtingasis 2
Screenshot
Buškevičius: Popiežius yra tik mirtingas žmogus

Ar popiežius Pranciškus yra krikščionis, suabejojo Arūnas Valinskas. Ne tas buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, kuris visai neseniai siūlė šaudyti tokius kaip Tamoševskis. Kitas — jaunesnysis Arūnas Valinskas. Kuris neseniai išrinktas į Seimo narius.

Jaunesnysis Arūnas Valinskas: "Kažkoks neaiškaus plauko leftistas liberastas Popiežius Pranciškus sako, kad homoseksualai yra dievo vaikai, turi teisę kurti šeimą ir pritaria vienalyčių partnerysčių įteisinimui. Kažkoks, matyt, netikras krikščionis".

Ar popiežius Pranciškus yra krikščionis? 3
Screenshot
Ar popiežius Pranciškus yra krikščionis?

Jaunesnysis Valinskas ranką padėjęs ant Lietuvos Konstitucijos dar neprisiekė sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. O Seimo nario priesaikos pabaigoje yra žodžiai: "Tepadeda man Dievas!". Tiesa, prisiekti leidžiama ir be šio paskutiniojo sakinio.

Jaunesnysis Arūnas Valinskas į Seimą pateko po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vėliava. Kaip dabar, po tokio pareiškimo apie Katalikų Bažnyčios vadovą jaunasis konservatorius pažiūrės į akis partijos krikščionims?

Kai esi po Ingridos Šimonytės kepure — gali jaustis protingas. Kai esi Arūno Valinsko, kuris kitaip mąstantiems kulkų nepagailės, sūnus — gali būti drąsus.

Sakydamas priesaiką Seime jaunesnysis Valinskas galės drąsiai paprašyti ir Dievo pagalbos. Tik ar padės dabar? 

Po Šimonytės kepure 4
Screenshot
Po Šimonytės kepure

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lietuva, Popiežius Pranciškus
BelAE

Lietuva pareiškė, kad BelAE tapo "prioritetiniu klausimu" Europos Sąjungai

(atnaujinta 11:58 2020.10.26)
Nausėda eilinį kartą pareiškė, kad atominė elektrinė šalia Astravo kelia "kelia grėsmę ES piliečių saugumui"

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, netrukus numatomą elektros energijos gamybos šioje elektrinėje pradžią ir Europos Sąjungos (ES) solidarumo priemones, praneša Prezidentūra.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų". Nausėda vėl nepateikė jokių detalių.

"Astravo AE kelia grėsmę ES piliečių saugumui, todėl būtina sustabdyti tokį neatsakingą Astravo AE paleidimą. Be to, ES neturi įsileisti į rinką elektros iš aukščiausių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų nesilaikančių trečiųjų šalių gamintojų", — sakė prezidentas.

Kaip teigiama, "Astravo AE sauga ir saugumas Lietuvos iniciatyva tapo prioritetiniu ES klausimu".

"Pastarąjį kartą bendra šalių pozicija buvo patvirtinta spalį vykusių dviejų Europos Vadovų Tarybų išvadose. ES vadovai pabrėžė, kad aukščiausių saugos reikalavimų vykdymas ir streso testų rekomendacijų įgyvendinimas Astravo AE turės įtaką tolesniems ES ir Baltarusijos santykiams. Prezidentas paragino Europos Komisiją išlaikyti lyderystę parengiant konkrečias įgyvendinimo priemones", — rašoma pranešime.

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %
Vilniuje pradėta platinti kalio jodido tabletes avarijos Astravo AE atvejui
Jodo tabletės prieš Astravo AE