Vežėjų protesto akcija Vilniuje

"Apačios" tyli: kuo protestai Lietuvoje skiriasi nuo "geltonųjų liemenių" judėjimo

(atnaujinta 12:45 2019.12.11)
Daug kalbama apie skurdą ir socialinę nelygybę, bet kai prisieina reikalas protestuoti, Lietuvos visuomenės "apačios" tyli, o gatvėse kažko reikalauti renkasi tie, kuriems palyginus ir taip jau šilta bei jauku. Kaip tai suprasti?

Apsauginis emigracijos vožtuvas, arba išsibėgiojusi liaudis

Paskutinis tikrai didelis ir ryškus darbo liaudies sluoksnių "pasispardymas" Lietuvoje buvo 2009-ųjų sausio 16-oji ir ją sekusi įvairių protestų banga. O nuo tada panašios tendencijos ne tiktai nesivystė, bet tiesiog taip atslūgo, kad šiandien pas mus nieko panašaus jau nebepamatysi.

Taip tikrai ne dėl to, kad "Lietuvoje gyventi gera" (kaip mėgsta sakyti kai kurie prisitaikėliai, kaip taisyklė pamiršdami paklausti — kam?..) Situaciją lemia banali aplinkybė, kad didžioji tos mūsų liaudies dalis tiesiog išsivažinėjo po Vakarų Europos kraštus sotesnio duonos kąsnio ieškoti. Žodžiu, suveikė apsauginis emigracijos vožtuvas.

Tuo tarpu likusieji, jei šiems nepavyksta "prasimušti" — arba planuoja emigruoti, arba paprasčiausiai merdi, dirbdami už minimumą ir neretai balansuodami ties liumpenizacijos riba. O tai, kaip esame kalbėję ankstesniuose straipsniuose, yra dalis to, kas būtų vadintina Lietuvos darbinikų klase, erozijos bei tam tikro, iš esmės miesčioniško, ES pinigų ir finansinio kapitalo "šeriamo" sluoksnio augimo proceso.

Tai formuoja atitinkamą atmosferą, sakykime, socialinę psichologiją, kurią atitinka ir vadinamieji mūsų "protestai", kurie, kaip teigia kai kurie oficioziniai komentatoriai, Lietuvoje būna ypač "civilizuoti". Nepalyginami nei su kokiais tai streikais, ar prancūzišku "geltonųjų liemenių" judėjimu. Nes čia renkasi ne "apačios", o daugmaž savimi patenkinti, ne blogiausiai įsitaisę piliečiai, tenorintys dar kiek pagerinti savąją padėtį.

Žodžiu, šie protestai būna konservatyvūs ir netgi konformistiniai ta prasme, kad nemeta nė menkiausio iššūkio nei valdantiesiems sluoksniams, nei nusistovėjusiajai tvarkai apskritai.

Savininkų protestai — vežėjų atvejis

Pavyzdžiui, prieš kurį laiką Vilniuje protestavo sunkvežimių vežėjai. Tiktai protestavo ne vairuotojai, bet įmonių savininkai, samdytojai.

Tiesa, vairuotojų dalia ne kokia. Už sunkų, sveikatai žalingą ir toli nuo namų nuvedantį darbą jų oficialiai gaunami atlygiai tokie menki, kad ne tik sunkiai bepasilygintų su vakarietiškais, bet ir dažną paskatina uždarbiauti kontrabandinių prekių gabenimu. Be abejo, taip rizikuojant savo laisve ir gyvenimu.

Tačiau pastarieji Lietuvoje perdaug viešai nesireiškia. O savininkai, tuo tarpu, bruzda pasipiktinę, kad į europietiškumą neva pretenduojanti Lietuvos valdžia nusprendė komandiruojamų darbuotojų atlyginimo koeficientą pakelti nuo 1,3 iki 1,65, kas, kad ir ne stebuklas — bet visgi šioks toks vairuotojų padėties pagerinimas. Ypač turint omeny, kad didžiulę jų dalį sudaro ne vietiniai, bet ukrainiečiai, pasirengę šeimininkui Lietuvos mastu itin pigiai parduoti savo darbo jėgą (analogiškai, kaip lietuviai Vakarų Europoje).

Savininkai nuogąstauja, kad tokia tvarka privesianti prie jų, tai yra ne daugiau kaip po 10 vilkikų turinčių įmonių bankrotų, kurie, savo ruožtu — reikš smūgį smulkiajam verslui Lietuvoje. Be abejo, tai bus smūgis. Tiktai reikėtų paklausti — ar toks jau baisus? Kaip paprastai tokiais klausimais, viskas sueina į kitą klausimą — kam?..

Aišku, daugumai jų perspektyvos ne kokios. Bet rinkoje, kaip ir gamtoje — tuščios vietos ilgam nebūna. Smulkiąsias keis stambios, ypač transnacionalinės kompanijos, kurios, kaip rodo Lietuvos praktika, paprastai moka ir didesnius atlyginimus, ir apskritai teikia geresnes sąlygas darbuotojams, nei mažos vietinės firmelės. Išloš visi, išskyrus smulkesniuosius savininkus.

Labai panaši ekonominė logika reiškiasi ir ūkininkų rengiamoje "žaliųjų kryžių" akcijoje. Keliami mokesčiai ir techniniai reikalavimai žemės ūkyje paskatins tokius pat kapitalo koncentravimosi procesus, kaip minėtasis komandiruojamų darbuotojų atlyginimo koeficiento pakėlimas vilkikų versle.

Kol į jas reaguoja esamas pozicijas prarasti bijantys savininkai, tie, kurie turėtų realų pagrindą nepasitenkinimui — būtent šių dienų "kūmečiai" ir "kūmetės" — tyli, nes arba randa būdų kaip šiaip ne taip sudurti galą su galu, arba kraunasi mantą ir traukia arba į didmiesčius (Vilnių, Kauną ar Klaipėdą), arba tiesiog į užsienį.

Kiti protestai ir bendra situacija

Iš kitos pusės, socialines akcijas rengia ir tarnautojai. Pavyzdžiui, mokytojai, ugniagesiai, kiti biudžetininkai. Kaip taisyklė, pas juos, tai yra valstybinėse įstaigose, veikia labiau organizuotos profsąjungos, nei daugumą Lietuvos dirbančiųjų įtraukiančiame privačiajame sektoriuje. Kitokia ir jų visuomeninė padėtis — "proletarais" valstybės tarnautojų vis dėlto nepavadinsi.

Kadangi ekonomikos stuburą sudaro vertę įkūnijančio produkto gamyba, o šisai kapitalistiniame ūkyje paprastai tenka (jei ne visiškai, tai bent daugiausiai) privačiajam sektoriui, tai ir būtų klaidinga manyti, kad tokie tarnautojų protestai kaip nors iš esmės keistų bendrąją, per pastarąjį dešimtmetį susiformavusią ir jau nusistovėjusią tendenciją.

O ji tokia, kad bruzdant vidutiniesiems sluoksniams, "apačios" tyli ir kenčia, arba, pasinaudodamos "apsauginio vožtuvo" teikiamais šansais — išsivaikšto po Vakarus. Nors tai valdančiosioms "viršūnėms" (tiek kapitalo savininkams, tiek jiems tarnaujančiam politiniam elitui) laiduoja ramybę ir taiką, problema, kad taip "nukraujuodama" nyksta pati Lietuva, lieka.

Ir liks. Tiktai skaudžiau nepasireiškus jos pasekmėms (problemą kompensuojant tiek pigiai samdomų migrantų, tiek ES pinigų įplaukoms), iš plačiosios visuomenės tikėtis esminių permainų siekiančių akcijų būtų naivu. Nes kol "viršūnės" po senovei gyventi ir valdyti galės, o "apačios" taip valdomos leisis — tol niekas iš esmės nepasikeis. Tokia klasikinė formuluotė. Geruoju ar piktuoju, bet pasitvirtinanti ir mūsų Lietuvos gyvenime.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
protestai, Lietuva
Svetlana Tichanovskaja

Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 

(atnaujinta 14:47 2020.08.11)
Pagrindinė Aleksandro Lukašenkos konkurentė Baltarusijos prezidento rinkimuose Svetlana Tiсhanovskaja yra Lietuvoje. Ji išvyko į kaimyninę šalį po to, kai opozicijos ir valdžios atstovų pasipriešinimas Minske ir kituose miestuose perėjo į karštąjį etapą

Svetlanos Tichanovskajos pasirodymas Lietuvoje niekuo nenustebino. Būtent Lietuvos sostinėje Baltarusijos opozicionieriai tradiciškai rado prieglobstį nuo pirmųjų protestų 2010 metų gruodžio mėnesį. Nuo to laiko Lietuvos valdžia save laiko pagrindine Baltarusijos demokratijos gynėja.

"Vertybių prasme Vilnius yra tradiciškai artimiausia vieta, nes joje yra buvę Baltarusijos opozicijos ir nepatenkintų režimu istorijos. Antras svarbus faktorius yra geografija. Vilnius yra netoli Minsko. Jei kas nors pasikeis, galite labai greitai ten sugrįžti", — Lietuvos žiniasklaida citavo politologą Lauryną Jonavičių.

Pirmoji žinia, kad Tichanovskaya yra Vilniuje, nuskambėjo iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus lūpų.

"Svetlana Tichanovskaya saugi, ji yra Lietuvoje", — savo Twitter paskyroje parašė Linkevičius.

Matyt, pagrindinę Baltarusijos opozicijos atstovę į Lietuvos sostinę pristatė taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Išvežė slaptai diplomatiniais kanalais? Klausimas vis dar atviras. Iš pradžių buvo svarstoma, ar Tikchanovskajai bus taikomas dviejų savaičių karantinas, tačiau dabar jau aišku, kas bus.

Pagrindinė užduotis — vadovauti pasauliniam kryžiaus žygiui "prieš Lukašenką" ir taip patraukti pasaulio bendruomenės, ES ir JAV vadovybės dėmesį. Ir tuo pat metu "nušauti antrą kiškį" — įtikinti besiskundžiančias Baltijos kaimynes Latviją ir Estiją boikotuoti elektros energijos pirkimą iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Taigi pirmieji raginimai dėl "civilizuoto pasaulio" sankcijų prieš Baltarusijos valdžią pasklido iš Vilniaus.

"Dinamika yra tokia, kad mes tikrai turėtume visu rimtumu kalbėti apie sankcijas Baltarusijai, nes tai, kas vyksta dabar, nė iš tolo neprimena tų represijų, kurias režimas vykdė visus pastaruosius metus", – Lietuvos žiniasklaidai sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Liublino trikampis nori tapti kvadratu

Kaimyninės Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis jau ėmėsi iniciatyvos surengti Europos Sąjungos nepaprastąjį aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą situacijai Baltarusijoje.

"Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis laiške Europos Vadovų Tarybos vadovui Šarliui Mišeliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą, susijusį su įvykiais Baltarusijoje <...>. Turime solidariai paremti baltarusius jų siekiuose. Taigi – Lenkijos vyriausybės vadovo iniciatyva Europos Vadovų Tarybai spręsti šį klausimą", –teigiama Lenkijos kabineto spaudos tarnybos pranešime.

Prisiminkime, kad neseniai, liepos 28 dieną, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paskelbė apie "Liublino trikampio" sukūrimą. Naujojo trijų šalių bendradarbiavimo formato pagrindas yra arši  rusofobija. Taip pat – naujos Žečpospolitos sukūrimas, kuris, kaip ir prieš 400 metų, turėtų tapti konfrontacijos tarp Vakarų ir Maskvos priešakiniu punktu.

Kaip žinote, XVI a. Žečpospolita taip pat apėmė dabartinės Baltarusijos žemes. Taigi visiškai logiška, kad Minskui implantuojant tikrai europietišką demokratiją, "Baltarusijos buferis" tarp Maskvos ir Vakarų taip pat išnyks.

Na, o toliau vystosi loginė grandis. "Asociacija su ES", Baltarusijos ekonomikos žlugimas, TVF kreditavimas ir Baltarusijos Respublikos narystė NATO. O tada, sekdama Liublino trikampio – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – pavyzdžiu,Baltarusija prašo, kad JAV atsiųstų kareivius, šarvuočius ir raketų sistemas, kad apsaugotų dabar "Baltarusijos demokratiją".

Tichanovskaja – "Prezidentė a la Guaido"?

Kad dar labiau išsiskirti iš savo bendraminčių "Liublino trikampyje", Lietuvos politikams suteikiama užuomina. Mums skubiai reikia sušaukti neeilinį Seimo susirinkimą ir dalyvaujant prezidentui ... paskelbti Svetlaną Tichanovskają "išrinkta Baltarusijos Respublikos prezidente". Na, sekant JAV pavyzdžiu, kurios savo laiku paskelbė "Venesuelos prezidentu" buvusį Lotynų Amerikos valstybės nacionalinės asamblėjos pirmininką Chuaną Gvaidą.

O Tikchanovskajos inauguracija, matyt, turėtų būti vykdoma pagal senas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas, kaipbuvo karūnuotas didysis kunigaikštis Mindaugas, kurį Baltarusijos "zmagarai" taip pat gerbia kaip savo valdovą senovės laikais ir vadina Mindavgu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Linas Linkevičius, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Aktorius Michailas Jefremovas

Jefremovui nustatyta priešinfarktinė arba priešinsultinė būsena, pareiškė advokatas

(atnaujinta 16:02 2020.08.11)
Aktorių į ligoninę nuvežė tiesiai iš teismo salės. Kai kurių šaltinių teigimų, jis prarado sąmonę. Anksčiau atvykęs į teismo posėdį kaltinamasis vos išlipo iš Rusijos Federalinės bausmių vykdymo tarnybos automobilio

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Greitosios pagalbos medikai įtarė, kad aktorius Michailui Jefremovui nustatyta priešinfarktinė arba priešinsultinė būsena, todėl jis buvo nuvežtas į ligoninę, žurnalistams sakė jo advokatas Elmanas Pašajevas.

"Gydytojai sakė, kad jam nustatyta arba priešinfarktinė, arba priešinsultinė būsena. Dėl ko taip nutiko? Manau, kad dėl žurnalistų, ne dėl jūsų, bet yra keletas... Padarė iš šios avarijos šou", — cituoja RIA Novosti gynėją.

Dėl kaltinamojo hospitalizavimo teismo posėdis buvo atidėtas iki trečiadienio ryto.

Antradienį Jefremovas dėl prastos savijautos buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu iš Maskvos Presnenskio teismo pastato į ligoninę.

Aktorius sunegalavo nuo pat pradžių: kai tik jis buvo atvežtas į kitą posėdį, jis negalėjo išlipti iš automobilio, o konvojaus darbuotojai jį palydėdavo į teismą.

Vėliau teisėjas, gavęs skundų dėl jo savijautos, iškvietė jam greitąją pagalbą, o jos darbuotojai, įvertinę aktoriaus būklę, nusprendė jį paguldyti į ligoninę.

Keli žmonės Jefremovą išnešė ant neštuvų į greitosios pagalbos automobilį. Neatmetama, kad aktorius galėjo būti be sąmonės.

Pašajevas įlipo į greitosios pagalbos automobilį, kur tuo metu buvo Jefremovas, tačiau vėliau išlipo ir nevažiavo į ligoninę.

Jefremovas birželio 8 dienos vakarą, Maskvos "Sadovoje kolco" vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", įvažiavo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į automobilį "Lada", kurio vairuotojas, internetinės parduotuvės kurjeris Sergejus Zacharovas, po patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Prokuratūros duomenimis, įvykio metu aktorius buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų.

Tegai:
eismo įvykis, Rusija, Michailas Jefremovas
Dar šia tema
Liudytojas papasakojo apie Jefremovo elgesį po mirtinos avarijos
Buvo gaila automobilio: liudytojas papasakojo apie Jefremovo elgesį po avarijos  
"Negaliu tylėti": Rusijos režisierius pareiškė, kad advokatai "naikina" Jefremovą