Seimas, archyvinė nuotrauka

Lengviau patekti į Lietuvos Seimą. Rusai turėtų susimąstyti dėl susivienijimo

(atnaujinta 17:07 2019.12.12)
Lietuvos seimūnai pritarė revoliuciniam rinkimų įstatymui. Beveik dvigubai sumažino patekimo į Seimo kartalę — nuo penkių iki trijų procentų. Kas iš to išeis, pamatysime kitą rudenį

Kartelės sumažinimas partijoms patekti į Seimą, eiliniam rinkėjui, greičiausiai, nieko nepakeis.Tuo tarpu būtent jo balsas gali tapti lemiamu daugeliui "trčiojo ešelono" politikams.

Edukacinė programa apie Lietuvos valdžios istoriją

Pastaraisiais metais tik penkios-šešios politinės partijos, kurios beveik visada yra Seime, pretenduoja į vietas Lietuvos politiniame olimpe. Jos gauna ne tik dalį valdžios, bet ir padorius dividendus, šimtus tūkstančių ir milijonus eurų paramą.

Realybėje visus nepriklausomybės metus (nuo 1991 iki 2016 metų) valdžią pasidalindavo tik dvi politinės jėgos — konservatoriai ("Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai", TS-LKD) ir socialdemokratai (Lietuvos socialdemokratų partija). Paprastai jie gaudavo daugiausiai mandatų Seime, sukurdavo valdančiąją koaliciją "pagal save" ir gaudavo iš prezidento "carte blanche" vyriausybės sudarymui. Lietuvoje de facto susiformavo dvipartinė valdžios sistema.

Tačiau 2016 metais įvyko nenumatytas pasitikėjimo šiomis partijomis žlugimas. Pergalę šventė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), o valdančiojoje koalicijoje pasirodė ne tik "paksistai", bet net ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

Visa tai, anot  politologų, rodo Lietuvos "partinės sistemos nestabilumą". Neva, kuo daugiau partijų atstovauja Seime, tuo daugiau chaoso valdžioje. Galų gale, kaip gera per ketvirtį naujos nepriklausomybės amžių: konservatoriai pakeisdavo socialdemokratus, kad po ketverių metų jie vėl pakeistų konservatorius. Kartais net juokas kildavo. Meilės ekstazėje jie net laikinai pamiršdavo savo "priešininkų" vaidmenis. 2007 metais jie įsiliejo į "2K projektą", pagal tuometinių partinių lyderių pavardes — Kirkilo ir Kubiliaus.

"Antrojo ešelono" partijos (įvairūs liberalai, "darbiečiai" ir kiti.) atlikdavo tik statistų vaidmenis. Likusios mažosios partijos negalėjo reklamuoti savo kandidatų į Seimą, nebuvo atsižvelgiama į jų rinkėjų siekius politiniame olimpe.

Rusakalbių balsas

Pagal partijų sąrašus sumažinus patekimo į Seimą kartelę nuo penkių iki trijų procentų, penkios ar šešios partijos ir socialiniai judėjimai gavo realų šansą. Tai, beje, taikoma ir Lietuvos rusams. Jei jiems pavyks užgniaužti lyderių asmenines ambicijas ir susivienyti, tuomet Seime 2020 gali pasirodyti jei ne frakcija, bet Rusijos deputatų grupė. Jie galės apginti savo teises parlamento lygmenyje.

Lietuvoje šiandien yra dvi politinės partijos, kurių pavadinime yra žodis "rusai". Tai " Lietuvos rusų sąjunga" (LRS), kuriai vadovauja Sergejus ir Larisa Dmitrijevai, ir "Rusų aljansas" (RA), kuriai vadovauja Tamara Lochankina ir Seimo narė Irina Rozova.

Pirmieji (LRS) pastaraisiais metais pasirodo po Darbo partijos, kuriai vadovauja "rusas" Viktoras Uspaskichas, sparnu. O antrieji — kartu su LLRA-KŠS.

Kaip žinote, rusai yra antra pagal dydį po lenkų (apie šešis procentus) Lietuvos tautinių mažumų bendruomenė. Jie sudaro beveik penkis procentus gyventojų. Ir todėl teoriškai jie gali pretenduoti į naująjį Seimą. Bet jau neprisidengę "darbiečių" ar lenkų kaukėmis.

Liko padaryti nedaug. Pirmoje 2020 metų pusėje organizuoti konferenciją, kurioje dalyvautų ne tik šių dviejų partijų atstovai, bet ir socialiniai Lietuvos rusakalbių judėjimai. Vienas ar du delegatai, kad rimtas susitikimas nevirstų "turgumi". Parengti bendrą poziciją, įtvirtinti ją dokumentais ir sudaryti bendrą kandidatų į Lietuvos Seimo narius kandidatų sąrašą.

Sakote, kad tai ne realu?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
partijos, Lietuva, Seimas
Dar šia tema
Opozicija neleido priimti pataisų, leidžiančių sumažinti patekimo į Seimą kartelę
Latvijoje įvertinti eitynių, skirtų paremti švietimą rusų kalba, rezultatai
Seimo narė: nors Lietuvos ekonomika augo, biudžetininkai to nepajus
Seimas pritarė siūlymui padidinti bankų pelno mokesčio tarifą
Akademik Čerskij

Chaosas Amerikoje padėjo Europai išspręsti "Nord Stream-2" klausimą

(atnaujinta 11:46 2020.07.12)
"Nord Stream-2" nuo pat pradžių susidūrė su beprecedentiu JAV ir jos ištikimų Europos palydovų, tokių kaip Lenkija, pasipriešinimu

Epopėja su "Nord Stream-2" statyba artėja prie savo logiško finalo, o aistros verda: Vokietijos gynybos ministrui prireiks atsakyti į įtarimus, kad Rusija "gali išleisti pinigus už dujas karinėms reikmėms".

Pasunkėjimas susijęs su tuo, kad Danijos energetikos agentūra leido naudoti laivus su inkarais, kad galėtų nutiesti likusį pusantro šimto kilometrų. Tuo pat metu pats leidimo išdavimo faktas ir laikas, per kurį tai buvo padaryta, rodo esminius geopolitinius pokyčius.

Norint suprasti šio įvykio svarbą, reikia prisiminti aplinkybes.

"Nord Stream-2" nuo pat pradžių susidūrė su beprecedentiu JAV ir jos ištikimų Europos palydovų, tokių kaip Lenkija, pasipriešinimu. Privatus komercinis projektas ("Nord Stream-2" stato ne valstybės, o bendrovių fondas) tarptautinėje arenoje atkakliai pateikiamas kaip politiškai motyvuotas ir nukreipiantis Senąjį pasaulį į tiesioginę energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Prancūzijos kompanija "Engie", Austrijos OMV, Didžiosios Britanijos ir Olandijos "Shell" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall", kurios kartu į projektą investavo 6 milijardus eurų, nenuilstamai pakartojo, kad iš Rusijos pagamintos dujų stygos turi tik praktinę reikšmę Europos lyderių pramonei ir ekonomikai, tačiau jų žodžiai buvo prarasti oponentų paleista informacijos banga.

Bendrovės "Nord Stream-2" operatorius pirmuosius prašymus nutiesti magistralinį dujotiekį pradėjo teikti dar 2017 metais, be jokių sunkumų buvo gauti leidimai iš Vokietijos, Švedijos ir Suomijos. Danija pasirodė pati problemiškiausia teritorija, per kurios teritorinius vandenis reikėjo nutiesti 147 kilometrus vamzdžių.

Danija kiek įmanoma atidėliojo pradinio leidimo išdavimą. 2019 metų rudenį ši Skandinavijos šalis, gavusi iš karto "Nord Stream-2" tris statybų projektus, padarė pertrauką ir atidėjo sprendimo priėmimą iki paskutiniųjų. Leidimas tiesti vamzdžius į Bornholmo salos pietryčius buvo išduotas praėjus 61 dienai po prašymo pateikimo — kitą dieną pasibaigus maksimaliam laikotarpiui.

Norint suprasti, koks sudėtingas buvo procesas, reikia žinoti, kad už tokių leidimų išdavimą pagal nutylėjimą yra Danijos energetikos agentūra (DEA), tačiau, sekdama Amerikos politikai, Danijos vyriausybė uždraudė DEA spręsti šį klausimą ir perdavė jį Užsienio reikalų ministerijai. "Nord Stream-2" perkėlimas iš ekonomikos lygmens į išskirtinai politinį kanalą. Tai buvo Danijos užsienio reikalų ministerija, kuri traukė laiką visiškai laikydamasi Vašingtono politinės pozicijos.

JAV neatsisakė "Nord Stream-2" idėjos "torpeduoti" dujotiekį ir sistemingai įvedė sankcijas. 2019 metų gruodžio mėnesį Šveicarijos įmonė "Allseas", bijodama patekti į sankcijų sąrašą, vienašališkai nutraukė sutartį su "Nord Stream-2" ir patraukė tris savo laivus iš statybų zonos, taip suabejodama projekto įgyvendinimu.

"Gazprom" ir užsienio investuotojų komanda, investavusi milijardus eurų į statybas, pradėjo ieškoti išeities iš aklavietės. "Akademik Čerskij" vamzdžio sluoksnis buvo iškviestas iš Tolimųjų Rytų, į kurį buvo mobilizuota "Fortūna" barža.

Jų taikymo sudėtingumas buvo tas, kad JAV nedelsdamos įvedė naujas sankcijas, uždraudusios tarptautinėms kompanijoms drausti šių laivų veiklą, o pagrindinė problema buvo ta, kad "Fortūna" pagal reikalavimus nebuvo aprūpinta dinamine padėties nustatymo sistema, tai yra, geografine padėtimi ir automatiniu valdymu. Gauti leidimą naudoti laivą su inkaravimo padėtimi buvo galima tik iš Danijos. Šalis, kuri anksčiau kiek įmanoma apsunkino projektą.

Pažymima, kad šį kartą Kopenhaga, turėdama teisinį pagrindą svarstyti šį klausimą keturias savaites, užtruko vos dvi. "Fortūna" galės pradėti dirbti Danijos teritoriniuose vandenyse po keturių savaičių. Rusiška barža galės pradėti dirbti rugpjūčio 3 dieną. Keista sutapimu, šią dieną baigiasi menkių neršto laikotarpis, kai bet kokie veiksmai jūros rajone yra griežtai draudžiami.

Danijos prestižą greičiausiai lemia du veiksniai. Pirma, tai, kad JAV vis labiau panirusios į civilinius protestus, o pasaulio hegemono vadovybė labiau nerimauja dėl artėjančių lapkričio rinkimų, o ne dėl užsienio politikos. Taip pat kenčia Amerikos naftos ir dujų pramonė — dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo angliavandenilių pardavimai ir niekas nebando prognozuoti rinkos atsigavimo horizonto. JAV naftos saugyklose užšaldė rekordiškai 540 mln. barelių naftos, o vien liepos mėnesį buvo atšauktas 45 amerikiečių pagamintų SGD pristatymas. Ar nenuostabu, kad Baltieji rūmai turi svarbesnių problemų, nei kelti sunkumų Baltijos dujotiekiui?

Kai tik JAV faktorius iškrito iš Europos politikos schemos, viskas atsidūrė savo vietoje ir ėmė paklusti ekonominių lokomotyvų logikai ir interesams. Vokietija, pagrindinė dujotiekio tiesimo naudos gavėja, nėra drovi ir aiškiai pareiškė: dujotiekis bus baigtas. Paprastai santūri Angela Merkel sankcijas dujotiekiui vadina "nesuderinamomis su įstatymų klausimų supratimu", o Bundestago ekonomikos ir energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas pasakoja apie Berlyno pasirengimą įvesti atsakomąsias sankcijas, jei Amerika nenusiramins.

Būtent dėl ​​šio veiksnių derinio Danijoje didėja pasitikėjimas savimi. Amerika yra toli ir dabar daug labiau susijusi su rinkimais ir BLM neramumais, o Vokietija (ir Austrija bei Prancūzija kartu su ja) yra netoliese ir yra be galo suinteresuota gauti rusiškas dujas, vienintelį patikimą ir aplinkai nekenksmingą kurą, ypač tuo, kad Vokietija sistemingai atsisako branduolinės ir anglies energijos.

Juokinga, kad vidinės JAV problemos leido ne tik ištikimiems Vašingtono bendražygiams įgyvendinti pačius naudingiausius projektus, bet ir vis labiau atitraukė Europą nuo Amerikos diktatūros. Ir dėl to kaltos Rusijos dujos.

Tegai:
Europa, Lenkija, Vokietija, Danija, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Naujausių priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 kovos ekipažai, archyvinė nuotrauka

"Triumfas" visiems laikams. NATO šalis tikrina Rusijos oro gynybos sistemas JAV lėktuvuose

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Jei objektyviai įvertintume Turkijos įsigijimo kovinį potencialą, tuomet pamatytume kokybinį Turkijos gynybinių pajėgumų padidėjimą

Su nauju priešlėktuvinių raketų sistemos S-400 "Triumf" išbandymu Ankara parodo tvirtą poziciją stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir tikrąjį suverenitetą — be alternatyvos perparduoti geriausius pasaulyje Rusijos pagamintus ginklus ar juos iškeisti į kai kurias JAV nuolaidas karinio-techninio bendradarbiavimo srityje.

Nuo liepos 4 dienos Turkija vykdo naujus Rusijos priešlėktuvinių raketų S-400 bandymus prieš F-16 ir F-4 naikintuvus, skraidančius skirtingu aukščiu ir atstumu Miurtedo oro bazėje. Ankara nepaisė daugybės Vašingtono perspėjimų dėl Rusijos oro gynybos sistemų veikimo.

"Triumfo" bandymai su JAV gamintais naikintuvais F-16 "Viper" ir F-4 "Phantom II" atrodo neatsitiktiniai. Praėjusiais metais, nepaisant JAV susirūpinimo, Turkijos ekspertai taip pat išbandė S-400 prieš amerikiečių naikintuvus F-16 — virš Ankaros, įvairiuose aukščiuose. Daugiapakopiai "Triumf" bandymai truks iki 2020 metų lapkričio mėnesio.

S-400 dislokavimas prasidėjo praėjusią vasarą ir sukėlė įtampą tarp Ankaros ir Vašingtono. Amerikiečiai reikalavo Turkijos partnerių atsisakyti susitarimo ir įsigyti "Patriot" sistemas, grasino išbraukti Turkiją iš bendros naikintuvų F-35 programos. Ankara atlaikė karinį ir politinį spaudimą, atsisakė padaryti nuolaidų ir kelis kartus pabrėžė, kad "Triumf" nekelia grėsmės aljansui.

Pirmąją keturių S-400 padalinių tiekimo Turkijai sutartį Rusija sudarė 2,5 milijardo JAV dolerių. 2020 metų birželio mėnesį Ankara ir Maskva pasiekė principinį susitarimą dėl antrojo "Triumf" komplekso tiekimo. Tuo pačiu metu Turkijos gynybos pramonės sekretoriato vadovas Ismailas Demiras sakė: "S-400 sistema perkama naudojimui. Taškas." Ir JAV vis dar ieško būdo, kaip pašalinti "Triumf" Turkijos žemėje: jie siūlo jį išpirkti, pakeisti amerikietiškais kompleksais — ir grasina naujomis sankcijomis.

"Triumfas" amžinai

S-400 bandymai Turkijoje atliekami siekiant išaiškinti aptikimo diapazoną, sekimo stabilumą, sunaikinimo efektyvumą ir kitus kovos parametrus. Netoli Ankaros esančioje Miurtedo oro bazėje Rusijos pagamintos priešlėktuvinės raketų sistemos yra pakartotinai tikrinamos, kad būtų vykdomos tikrosios aerodinamikos, įskaitant F-35 ir F-22 lėktuvus. Yra žinoma, kad slapti ir tariamai nematomi radaro penktosios kartos amerikiečių naikintuvai tris kartus pasirodė "Triumf" aptikimo spinduliu. Sukimosi ir perkėlimo per Juodąją jūrą ir Turkijos teritoriją į Vidurinių Rytų šalis metu JAV oro pajėgų maršrutai F-35 ir F-22 nutiesti maždaug 200 kilometrų nuo Miurtedo oro bazės.

Anot "Fighter Jets World", Turkijos oro gynybos specialistai išbando radaro galimybes skirtinguose režimuose ir skirtinguose aukščiuose. Turkijos pusė neatskleidžia detalių bandymų su Rusijos penktosios kartos S-400. Tačiau, pasak karo eksperto Viktoro Baranco, vienas iš šių bandymų dalyvių, kalbėdamas su "Rosoboronexport" atstovu, sakė: "Amerikos lėktuvai matomi radaro ekranuose kaip musės ant lubų". Atsižvelgiant į tai, kad nėra skundų, ir naujų pristatymų perspektyvas, logiška manyti, kad Ankara yra visiškai patenkinta kompleksais.

Anksčiau Turkijos gynybos departamentas pranešė, kad S-400 dislokacija buvo sėkminga, Rusijos sistema radaro aprėpties zonos pasienyje rado naikintuvą F-16 Fighting Falcon — per 600 kilometrų, visi taikiniai buvo rasti labai mažame aukštyje. "Triumf" ne tik aptinka maksimaliame nuotolyje populiariausią ketvirtosios kartos naikintuvą-bombonešį pasaulinėje ginklų rinkoje, bet ir nuolat yra pasirengęs siųsti raketas į taikinį, iki patekimo į poveikio zoną. Tai yra, koviniu režimu, F-16 "Fighting Falcon" lėktuvai bus sunaikinti automatiškai 400 kilometrų atstumu. Primenu, kad vieno lengvojo naikintuvo F-16 kaina siekia 50 milijonų dolerių, o F-35 "nematomumas" yra dvigubai brangesnis.

Laikas naujoms galimybėms

"Triumf" bandymai Miurtedo oro bazėje sukelia triuškinantį smūgį amerikiečių naikintuvų reputacijai. Vis dėlto pernelyg didelis ginčijimasis su Ankara neatitinka Vašingtono interesų. "Incirlik" oro bazė, kurioje laikomi amerikiečių branduoliniai ginklai, yra Turkijos teritorijoje, tai yra pagrindinė JAV oro pajėgų tvirtovė karštame regione. Geopolitiniu požiūriu Turkija yra labai svarbi JAV ir NATO, todėl ji gali be didesnės rizikos paveikti žaidimo taisykles aljanse. Paradoksalus suartėjimas su Maskva daro Ankarą dar mažiau pažeidžiamą Vakarų partnerių diktatūros ir išorės spaudimo.

Įsigijęs S-400 Vašingtonas užšaldė Turkijos dalyvavimą F-35 programoje (Ankara yra "nubausta", tačiau ji nėra pašalinta iš programos). Po šio apribojimo Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Čavušoglu paskelbė apie galimybę nusipirkti naujausius naikintuvus Su-35 ir Su-57 iš Rusijos.  Aviacijos parodoje "MAKS-2019" tokio "istorijos etapo" realybę patvirtino federalinės karinio-techninio bendradarbiavimo tarnybos direktorius Dmitrijus Šugajevas. Intriga kuriama, tačiau šiandien galima apibendrinti preliminarius rezultatus.

Jei objektyviai įvertintume Turkijos įsigijimo kovinį potencialą, galima pastebėti kokybinį šalies gynybinių pajėgumų padidėjimą: viena "Triumf" baterija turi iki 72 nukreiptų raketų ir vienu metu gali apšaudyti iki 36 taikinių. Skirtingų tipų raketų diapazonas leidžia S-400 efektyviai ir skirtingai numušti naikintuvus-bombonešius, dronus, sparnuotąsias, taktines ir balistines raketas, esančių nuo penkių metrų iki 30 kilometrų  aukštyje (atstumu nuo dviejų iki 400 kilometrų). "Triumf" sistema sugeba integruoti įvairaus diapazono priešlėktuvines sistemas ir valdyti reikšmingą oro gynybos sistemų tinklą (Turkijos ekspertai turėtų atidžiau pažvelgti į Rusijos oro gynybos sistemas "Pantsir-C1", "Tor-M1"). Nepramušamas oro gynybos kupolas leidžia Turkijai kompensuoti tam tikrą oro pajėgų vystymosi vėlavimą.

Turėdamas neginčijamą technologinį meistriškumą ir karinę galią, Rusijos "Triumf" Turkijoje ir keliose kitose šalyse sustiprina daugiapolį pasaulį, neiššaudamas nė vieno šūvio, pakeičia archajišką karinį bloką ir jo paties paskirtus hegemonus. Tuo tarpu ateina laikas naujoms galimybėms, o Ankaroje svarstomas Rusijos priešlėktuvinių raketų S-500 "Prometėj" įsigijimas. Rusijos tolimojo oro gynybos sistemos ir toliau išstumia ne tokius tobulus Vakarų kolegas tarptautinėje rinkoje ir kovos pozicijose.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, Turkija, Rusija, NATO, zenitinių raketų sistema S-400 "Triumf"
Dar šia tema
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
Vežimėlis oro uoste

Lietuvos oro usotai papasakojo kaip tėvams paruošti atžalas kelionei lėktuvu

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Keliaujantiesiems visuomet patariama turėti savo ir kartu keliaujančių vaikų dokumentų kopijas arba saugoti jas el. pašto dėžutėje

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik.  Apie tai, kokiais dokumentais būtina pasirūpinti prieš kelionę ir kaip užtikrinti sklandžią vaikų keliavimo patirtį, dalinasi Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.

Pastaruoju metu dažniausiai keleivių užduodamas klausimas, ruošiantis kelionei su vaikais, susijęs su būtinaisiais dokumentais. Petraitienė priminė, kad skrydį planuojančiam nepilnamečiui pirmiausiai būtina turėti galiojantį asmens dokumentą: asmens tapatybės kortelę arba pasą. Vaiko gimimo liudijimas nėra keliauti leidžiantis dokumentas.

"Reikia priminti, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Turkijoje ar Egipte, asmens tapatybės kortelė negalioja, ten būtinas pasas. Prieš kelionę privalu  pasitikrinti, koks konkrečiai dokumentas priimamas atitinkamoje šalyje. Be to, neužmirškite, jog vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką, o kai kuriose ne ES šalyse reikalaujama, jog asmens dokumentas galiotų bent 12 mėn., tad jau planuojant kelionę lėktuvu, atkreipkite dėmesį ir į dokumentų galiojimo datą", — patarė ji.

Keliaujantiesiems visuomet patariama turėti savo ir kartu keliaujančių vaikų dokumentų kopijas arba saugoti jas el. pašto dėžutėje. Tai, pasak Petraitienės, išties pagelbėtų kelionėje netikėtai dokumentus praradus.

Tėveliams skrendant su įvaikintu vaiku, pareigūnai gali paprašyti pateikti įvaikinimo dokumentus, tad jų originalais ar kopijomis reikėtų pasirūpinti iš anksto.   

Skrendantiems savarankiškai arba su lydinčiu asmeniu

Prasidėjus vasaros atostogoms, dažnai sulaukiama klausimų apie galimybes nepilnamečiams keliauti savarankiškai. Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė patarė tokiais atvejais pirmiausia išsiaiškinti oro bendrovės taisykles: nuo kokio amžiaus vaikams jau leidžiama skristi vieniems ir ar yra teikiamos palydos paslaugos.

Kai kurios aviakompanijos siūlo pasinaudoti nepilnamečių palydos paslauga. Tai yra, sumokėję mokestį, tėvai prieš skrydį patiki vaiką aviakompanijos darbuotojams. Darbuotojai rūpinasi juo oro uoste bei kelionės metu, o po išlaipinimo perduoda pasitinkančiam žmogui. Tokiais atvejais reikia tiksliai žinoti, kas pasitiks vaiką atvykimo vietoje ir pasitinkantis žmogus turi pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus oro uoste nepilnamečio palydą vykdančiam darbuotojui.

Kertant valstybės sieną, svarbu žinoti, kad nepilnamečiui savarankiškai vykstant į  Šengeno erdvei priklausančias valstybes būtina turėti tik galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Tačiau jei vaikas skrenda vienas į kitas šalis, reikia notaro patvirtinto vieno iš tėvų arba abiejų tėvų leidimo.

Priminta, kad jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, Lietuvos pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą. Vykstant į šalį, kurioje reikia vizų, tėvai privalo gauti vizą ir vaikui, nepriklausomai nuo jo amžiaus.

Šalies oro uostuose — pagalba keliaujantiems su mažamečiais

Petraitienė priminė tėveliams, kurie į kelionę lėktuvu su vaikais ruošiasi pirmą kartą, jog Vilniaus ir Kauno oro uostai turi mažamečiams skirtus gultukus ir vežimėlius.

"Vilniaus oro uosto laipinimo galerijose, kitaip vadinamose "rankovėse", galima naudotis oro uosto vaikiškais vežimėliais. Tai itin patogu, kai išlipus iš lėktuvo norima nuvažiuoti pasiimti savo bagažo. Be to, Vilniaus ir Kauno oro uosto terminale, praėję aviacijos saugumo patikrą, keliaujantieji su vaikais gali naudotis vežimėliais, skirtais naudoti viduje – tai itin praverčia, kai vaikas nori miego arba netikėtai atidedamas skrydis", — sakė Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė.

Visuose šalies oro uostuose aviacijos saugumo patikros postuose taip pat galima pasinaudoti specialiomis kėdutėmis ir gultais kūdikiams, padedančiais vienu metu pasirūpinti ir kūdikiu, ir būtinomis keliavimo procedūromis. Taip pat visuose oro uostuose įrengti patogūs kūdikių maitinimo kambariai, yra žaidimų ir spalvinimui skirtų zonų, kad netektų nuobodžiauti prieš skrydį.

Tegai:
kelionės šeimoms su vaikais, vaikai, Lietuvos oro uostai