Gitanas Nausėda Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva, neklausk, Europa gali duoti tau, klausk, tu gali duoti Europai

(atnaujinta 12:50 2019.12.13)
Gitanui Nausėdai nepatiko Suomijos pasiūlymai dėl ilgalaikio ES biudžeto, nes jie skriaudžia Lietuvą. O gal kalta ji pati?

Kalbėdamas apie būsimas derybas dėl ES daugiametės finansinės programos, Lietuvos prezidentas sakė, kad ES pirmininkaujančios Suomijos pateiktas pasiūlymas Lietuvai nėra priimtinas. Jis sudaro prielaidas atsirasti "dviejų greičių Europai" ir neužtikrina tinkamo ES sutartimi įsteigtų politikų — sanglaudos ir žemės ūkio — bei naujų iššūkių, susijusių su klimato kaita, migracija, konkurencingumu, finansavimo.

"Pirmininkaujančios ES šalies pasiūlyme Lietuvai skiriamos lėšos sanglaudos politikai finansuoti mažėja 27 proc., palyginti su dabartine finansine programa, o tiesioginių išmokų lygis žemės ūkiui išlieka tris kartus mažesnis nei kai kuriose kitose ES valstybėse. Tad Lietuvos ir kitų bendraminčių valstybių tikslas yra siekti teisingo ir subalansuoto ES biudžeto", — pareiškė Nausėda.

Problemą visada lengviau išspręsti, kai supranti jos priežastis. Tai gal Lietuvai reikėtų susimąstyti, kodėl taip atsitiko? Gal ji ką nors daro ne taip, kaip derėtų?

Lietuvos prioritetai

Neseniai Nausėda sakė kalbą Rytų Europos studijų centro konferencijoje, skirtoje šalies užsienio politikai, ir iš esmės suformulavo pastarosios prioritetus. Pirmas — stiprūs transatlantiniai ryšiai kaip esminė Lietuvos saugumo sąlyga.

"Todėl nematome priežasčių, kodėl Europos ir Amerikos saitai turėtų silpnėti. Puikiai suprantame, kad Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo. Europos vienybė gali tik papildyti transatlantinę vienybę, bet ne ją pakeisti. Nė viena iniciatyva, skaldanti ar silpninanti NATO, negali atnešti daugiau saugumo Europai", — pabrėžė Nausėda.

Kitaip tariant, Prancūzijos prezidentas ir daugybė kitų politikų bei ekspertų mato fundamentalias problemas JAV santykiuose su Europa ir akcentuoja būtinybę stiprinti pastarosios suverenitetą, o Lietuva nemato. 

Antras Nausėdos prioritetas — investicijos į šalies gynybą. Tuo metu, kai įvairių profesijų atstovai protestuoja dėl mažų atlyginimų, ir gresia europinės pagalbos apkarpymas, didesnės karinės išlaidos — "ne užgaida, o egzistencinė būtinybė". Kito pasirinkimo nėra — jei nenusipirksime kelių šarvuočių ir/ar sraigtasparnių, Rusijos neišgąsdinsime. Be to, "sankcijos turi išlikti, kol Rusija iš esmės nepakeis savo elgesio".

Kitaip tariant, Europoje vis garsiau kalbama apie tai, kad reikia ieškoti su Maskva sąlyčio taškų, o Lietuvos prezidentas sugalvojo, kad sankcijos dabar priklauso ne nuo Minsko susitarimų įgyvendinimo, o nuo Rusijos elgesio bendrai. Ar tas elgesys pasikeitė, turbūt, irgi spręs Lietuva.

Tik trečias Nausėdos prioritetas — interesai Europos Sąjungoje. Realiai, aktualiausias klausimas jai šiandien yra sisteminė projekto reforma, jos subjektiškumo stiprinimas. Tačiau Lietuvos prezidentas teigia: "Europos sostinėse ir institucijose jau prasidėjo diskusijos dėl būsimos Europos ateities konferencijos. Diskusijose dėl Europos ateities reikėtų daugiau dėmesio skirti turiniui, o ne Europos Sąjungos institucinės sąrangos stiprinimui. (...) Ypatingą dėmesį skirsiu inovacijų politikos įgyvendinimui ir kovai su klimato kaita".

"Negalime palikti vietos abejonėms, ar Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį", — konstatavo Nausėda. Matome, kad ta kryptis yra — primesti Europai darbotvarkę, kuri jai arba nereikalinga, arba iš viso prieštarauja jos interesams. Dar keli įrodymai.

Paskęsti kartu

"Bendrijos narių solidarumo tikimės ir Baltarusijos atominės elektrinės, statomos Astrave, klausimu. Jos statybos yra ne vien Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos saugumo problema. Europos Komisija turėtų siekti aiškaus Baltarusijos įsipareigojimo įgyvendinti tarptautines rekomendacijas dėl streso testų dar iki pradedant jėgainės eksploataciją.

Sieksime, kad branduolinės saugos užtikrinimas būtų įtrauktas į rengiamą Europos Sąjungos ir Baltarusijos partnerystės prioritetų susitarimą. Nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagamintai elektros energijai Lietuvos rinkoje vietos nebus, atitinkamai elektros patekimas turėtų būti užkardomas ir Europos Sąjungos lygiu", — apibendrino Nausėda.

Kitaip tariant, Lietuva komplikuoja visos ES derybas su Baltarusija dėl partnerystės sutarties ir nori, kad visos Europos valstybės atimtų iš savęs galimybę pirkti pigią Astravo elektrą, nes būtent taip ji įsivaizduoja europinį solidarumą.

O štai dar vienas to įsivaizdavimo pavyzdys. "Gerbiamieji, kalbėdami apie tarptautinės aplinkos pokyčius, nuošalyje negalime palikti augančios Kinijos galios klausimo. Ši šalis siekia keisti esamą tarptautinę tvarką ir pritaikyti ją savo reikmėms. Todėl matome būtinybę kartu su euroatlantiniais partneriais koordinuoti bendrą atsaką į Kinijos veiksmus", — pareiškė Nausėda. Kitaip sakant, amerikiečiai sugalvojo, kad Kinija turi tapti ir Europos problema. Pastaroji tam priešinasi, nes nori bendradarbiauti su Pekinu. Tačiau Lietuva — JAV pusėje.

Galiausiai, akivaizdu, kad vokiečiai, prancūzai ir kiti pavargo nuo Ukrainos ir posovietinės erdvės problemų apskritai, nes savų iššūkių daugiau negu reikia. O Nausėda nerimsta: "Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad pastaruoju metu įvairiuose Europos forumuose aš pasigendu dėmesio Rytų partnerystei, susidaro įspūdis, kad šis klausimas lieka politinės darbotvarkės paraštėse, o taip neturėtų būti".

Trumpai tariant, labai sunku surasti europinės politikos sritį, kurioje Lietuvos interesai daugiau ar mažiau sutaptų su nuotaikomis, kurios vyrauja Europoje. Taigi, nereikia stebėtis, kad "ES branduolys" nenori išlaikyti tų, kurie faktiškai veikia prieš jo interesus — tegul lieka "antrojo greičio Europoje".

"Neketiname nuolaidžiauti agresoriams ar prekiauti universaliomis vertybėmis", — teigia Nausėda. Ar Lietuva turi teisę laikytis tokios pozicijos? Žinoma, turi. Ji gi laisva ir nepriklausoma šalis. Tik išskirtinė nuomonė brangiai kainuoja. O pinigų nėra. Tai gal derėtų pakoreguoti prioritetus Europos ateities konferencijoje?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Suomija, Gitanas Nausėda, Europa, ES, Lietuva
Dar šia tema
Anušauskas suabejojo Nausėdos planais skirti lėšų kovai su klimato kaita
Nausėda susitiko su protestuojančiais Lietuvos ūkininkais Briuselyje
Nausėda: ES biudžeto siūlymai 2021-2027 metams yra nepriimtini Lietuvai
Naikintuvas F-35А

Pervertino save: kodėl JAV vėl atidėjo serijinę F-35 gamybą

(atnaujinta 13:16 2021.01.17)
JAV gynybos departamentas eilinį kartą atšaukė F-35 Lightning II serijines gamybos pradžią. Naikintuvas nėra pasirengęs koviniams bandymams, kuriuos turėjo praeiti dar prieš ketverius metus

Jungtinės Valstijos akivaizdžiai pervertino savo technologines galimybes ir 2021 metų sausio mėnesį "didžiausia ginklų programa pasaulio istorijoje, kurios vertė didesnė nei 1,6 trln. dolerių", sustojo ties 615 nedidelės modifikacijos "penktosios kartos" F-35 su daugybe "genetinių klaidų".

Už ginkluotės įsigijimą atsakinga JAV Gynybos departamento sekretorė Elen Lord atšaukė planuotą masinę F-35 Lightning II serijinę gamybą 2021 metų kovo mėnesį. Pagrindinė priežastis — techninės problemos. Naikintuvas turi eilę rimtų trūkumų ir neįrodė savo efektyvumo kovojant su šiuolaikinėmis priešlėktuvinės gynybos sistemomis.

Įvairios F-35 modifikacijos buvo gaminamos nuo 2011 metų, naikintuvas oficialiai gautas į ginkluotę 2014 metais. Iki šiol buvo pastatyta daugiau nei 600 iš planuotų 3200 "nematomų" lėktuvų, tačiau oficialus Pentagono sprendimas dėl serijinės F-35 gamybos — tai yra kovotojo kovinio pasirengimo, skirto rimtoms problemoms spręsti, garantas, "kokybės ženklas" užsienio klientams ir Amerikos mokesčių mokėtojams, taip pat gamybos efektyvumo ir aptarnavimo po pardavimo patvirtinimas. JAV gynybos departamentas neturi sprendimo — užsienyje nėra didelio pasirengimo kovai, tikros kokybės ir paklausos.

F-35 perspektyvos yra neskaidrios, teigiamas Pentagono sprendimas keletą metų iš eilės atidedamas. Praeis mėnesiai, kol išrinkto prezidento Džo Baideno administracijos paskirta nauja specialistų komanda gaus visą informaciją nepriklausomam techniniam patikrinimui ir sprendimui dėl serijinės F-35 gamybos — iki 2046 metų. "Nematomųjų" išvedimas iš eksploatacijos numatytas nuo 2070 metų. Planai fantastiški. Praktinė eksploatacija nuvilia specialistus. F-35 Lightning II daugeliu parametrų atsilieka nuo penktos kartos: ikigarsinis kreiserinis greitis, matomumas radaruose, didelis avaringumas. Lėktuvo branduolinių ginklų nešiotojo sertifikacija numatyta 2023 metų sausiui, tačiau po visų F-35 nesėkmių šis etapas gali būti perkeltas.

Amerikietiška svajonė

F-35 Lightning II eksploatavimo išlaidos yra daug didesnės nei ketvirtosios kartos naikintuvų, todėl vyriausybės pareigūnus priverčia abejoti tikslingumu įsigyjant daugybę šių lėktuvų. Tačiau investicijos į F-35 programą yra tokios reikšmingos, kad jos neįmanoma atšaukti. Be JAV, pinigus investavo Belgija, Didžioji Britanija, Lenkija, Italija ir kitos šalys. Amerikiečių žurnalas "Military Watch" sausio 3 dieną pranešė: vienintelis Vakarų pasaulio penktosios kartos naikintuvas F-35 "yra labai toli nuo visiško pasirengimo kovai ir gali būti netinkamas didelio intensyvumo kovinėms operacijoms iki 2025 metų".

Naikintuvas F-35
© Sputnik / Антон Балашов

Jau ketvirtus metus už F-35 gamybos programą atsakingi oficialus atstovai negalėjo tiksliai nustatyti naikintuvo pasirengimo koviniams bandymams datos. Net imitacinis centras nėra pasirengęs išbandyti kompleksinių "Žaibo" ginklų sistemų. Dėl atsarginių dalių trūkumo rangovas 2020 metais sulėtino gamybą. Anksčiau JAV gynybos departamentas ne kartą atsisakė priimti naujus F-35 dėl technologinių defektų (nuo korpuso korozijos iki programinės įrangos), aptiktų dviejuose šimtuose penktos kartos mašinose. Savo ataskaitoje Pentagonas pažymėjo, kad F-35 tarnybos trukmė "gali būti vos 2100 skrydžio valandų". Iš pradžių naikintuvas buvo suprojektuotas 8000 skrydžio valandų (iki keturiasdešimties metų tarnybos).

Esant tokiai krūvai trūkumų, dešimtys įvairios modifikacijos naikintuvų F-35 paradoksaliai parduodami užsienio partneriams ir veikia aštuoniose šalyse (įskaitant JAV). Didžiosios Britanijos, Graikijos, Danijos, Izraelio, Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro ir Japonijos oro pajėgos šiandien tikisi savo "nematomųjų". Pavyzdžiui, vien Izraelio oro pajėgos užsakė 50 naikintuvų F-35 ir norėtų įsigyti dar dvi dešimtis "nematomųjų" orlaivių.  

"Žaibo" pilotavimui išmokyti daugiau nei 1200 pilotų, o F-35 aptarnavimui — dešimt tūkstančių technikų. Atsižvelgdamas į tai, "Lockheed Martin" netgi sugebėjo sumažinti modifikacijos F-35A kainą nuo pradinių 250 milijonų iki 80 milijonų dolerių. Amerikos marketingas yra daug pranašesnė už technologijas JAV. "Žaibas" neprivalo skristi gerai, jei gerai parsiduoda.

Kenksmingas prisitaikėlis

F-35 Lightning II nelaimių serija leidžia prognozuoti sunkų mašinos likimą ateinančiais metais. Ir jei naujausias amerikiečių naikintuvas taikiai eksploatuojant yra technologiškai pažeidžiamas, susitikimas kovinėje situacijoje, pavyzdžiui, su Rusijos penktosios kartos naikintuvu Su-57, priešlėktuvinių raketų sistema S-400 ar elektroninio karo priemonėmis, akivaizdu, jai blogai baigsis. "Nematomieji" turi prisitaikyti prie atšiaurios realybės.

Rusijos naikintuvai Su-57
© Sputnik / Андрей Катаев

Pagrindinių penktos kartos amerikiečių naikintuvo trūkumų kiekį pavyko sumažinti iki penkių, nors ir tai yra daug mašinai, kuri kainuoja nuo 80 milijonų dolerių (modifikacija oro pajėgoms) iki 130 milijonų dolerių (modifikacija laivynui). Viršgarsinis greitis grasina sunaikinti sklandytuvą, slaptą dangą ir antenas orlaivio uodeginėje dalyje. Tačiau Pentagonas — nėra "Lockheed Martin" priešas ir ištikimai pakoregavo eksploatacijos F-35 charakteristiką, kuris dabar laikomas ikigarsiniu naikintuvu, galinčiu greitai įsibėgėti. Specialioje instrukcijoje nurodomas sekundžių skaičius, kurį leidžiama pagreitinti iki 1,2 Macho modifikuojant laivyną (F-35B) ir jūrų korpusą (F-35C). Pasirodo, kad tokiu būdu įmanoma pašalinti konstrukcijos trūkumus.

Priminsiu, kad penktosios kartos amerikiečių naikintuvo F-22 Raptor sukūrimas anksčiau buvo pripažintas nesėkmingu. Nepatikimos radijo bangas sugeriančiosios dangos, F22 matomumas labai aukšto diapozono radaruose, kurių nuotolio radiusas yra iki 750 kilometrų, kosminė gamybinės transporto priemonės kaina (350 mln. dolerių) —visa tai lėmė, kad 2009 metų programa buvo sumažinta maždaug 25 proc. plano, buvo pagaminti tik 187 naikintuvai. Brangiai kainuojanti priežiūra iš esmės pakenkė visos F-22 programos gyvybingumui. 2020 metų Lapkričio 29 dienos JAV vyriausybės atskaitomybės biuro (GAO) duomenimis, penktosios kartos JAV karinių oro pajėgų naikintuvas F-22 Raptor išliko prasčiausiu orlaiviu pagal pasirengimą darbui — dėl itin didelių priežiūros ir eksploatavimo išlaidų. Jei taikos metu maždaug pusė šių mašinų parko yra tinkama, kas bus kare?

Naujausio naikintuvo F-35 Lightning II atveju istorija vystosi ta pačia kryptimi. JAV vyriausybės audito tarnyba anksčiau pažymėjo, kad su F-35 technine priežiūrą lieka tikėtis geriausio, o Pentagono galimybės remontuoti F-35 atsilieka nuo grafiko. Anot Elen Lord, kariuomenė negali sau leisti sumokėti F-35 išlaikymo išlaidų: "Naujausio ir moderniausio kariuomenės naikintuvo išlaikymas per ateinančius metus taps dideliu iššūkiu... ir greičiausiai toliau kenks koviniam pasirengimui".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
naikintuvai, JAV
Dar šia tema
Taikinys neutralizuotas: Kamčiatkoje MiG-31 perėmė "priešo" lėktuvą
"Universalus kovinis paukštis": "The National Interest" susižavėjo rusišku Su-35
Rusijos naikintuvas Su-57 užkariauja pasaulį. Kas toliau?
Protestai Minske

Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį

(atnaujinta 10:59 2021.01.17)
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka išlaikė valdžią. Rusijos ir Baltarusijos santykiai nepablogėjo. O Lietuvoje jaučiamasi nugalėtojais. Savo pačių įsivaizduojamame pasaulyje. Ir vaizduotei ribų nėra

Lietuvos užsienio politika turėtų duoti naudos. Eiliniam Lietuvos piliečiui. Kaip kitaip pamatuoti jos naudą.
Lietuvos politinio elito gaunamą naudą iš Lietuvos užsienio politikos išmatuoti paprasčiau. Matosi plika akimi. Nes matuoti galima pareiškimų, simbolinių akcijų ir atrakcijų matais. Taip pat matuoti foto sesijų bei žodžių skaičiais socialiniuose tinkluose. Išmatuoti kuriamu įvaizdžiu. Kuris skirtas ne užsieniui. Skirtas vidaus naudojimui vidaus politikoje.

Ko siekta akcijomis ir atrakcijomis Lietuvoje, ko tikėtasi Baltarusijoje?

Kad pavyks sustabdyti Astravo AE statybas? Pavyko?

Astravo AE jau veikia pilnu pajėgumu. Jos gaminamą elektrą perka Lietuvos kaimynė Latvija.
Kad Rusijos įtaka Baltarusijoje sumenks ir Lukašenka ims labiau bendradarbiauti su Vakarais?
Ne, Baltarusijos krizės akivaizdoje Rusija nenusisuko. Nuo Baltarusijos nusisuko Vakarai. Nusisukdami dar pasiūlė ir sankcijas. Nebe Baltarusijos kaimynės Lietuvos akcijų ir atrakcijų pagalbos...
Lietuvoje tikėtasi kad opozicija privers Baltarusijos prezidentą Lukašenką trauktis. Ir ką iš viso to šiandien turi Lietuva?

Blėstantį romantizmą. Kurį periodiškai tenka pakurstyti. Nes užsienio politika padeda Lietuvos politiniam elitui ne tiek pasiekti apčiuopiamų rezultatų savo bendrapiliečiams, kiek gerai atrodyti. Vidaus politikos turguje. Matome, kaip užsienio politika tapo įrankiu vidaus konkurencinėje kovoje.
Tie, kurie teisingai "vertybiškai" kalba ir garsiau šaukia, atrodo tikresni laisvės kovotojais ir demokratais. "Tikraisiais idealistais".

Paprasta ir nieko nekainuoja. O svarbiausia nereikia sunkiai dirbti ir ką nors asmeniškai aukoti. Pavadinate Rusiją "teroristine valstybe", Aleksandrą Lukašenką diktatoriumi, pateikiate Baltarusijos prezidentui ultimatumą — ir jūsų fanai bei sekėjai laimingi. Visi jaučiasi laimėję. "Vertybių" mūšį. Beveik ezoterika. Parapsichologija.
O juk užsienio politika ne apie politines santvarkas svetur. Užsienio politika — apie valstybių interesus. Savo valstybės interesus. Savo valstybės piliečių gerovę.

Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė garsiai pareiškė, kad laikini Lietuvos ekonominiai sunkumai dėl sankcijų Baltarusijai yra vertybiškai pateisinami.

"Mano vertybinė nuomonė — laikini ekonominiai sunkumai yra pateisinami, kai gini žmogaus teises, laisves ir bendrai pamatines amžinas vertybes", — interviu BNS sakė ekonomikos ministrė Aušrinė  Armonaitė.

"Bet kokios sankcijos, ar tai būtų Baltarusija, Rusija, ar tai būtų Iranas, ar bet kuri pasaulyje šalis, turi ekonominių pasekmių. Bet jos įvedamos ne veltui — tam, kad apgintume žmogaus teises", — sakė ji.

O kaip Lietuvos bendrapiliečių teisės oriai  gyventi savo gerovės valstybėje? Ministrė šiuo klausimu savo nuomone nepasidalino.  

Dėl Europos Sąjungos įvestų sankcijų gruodį buvo įšaldytos Druskininkuose veikiančios "Belorus" sanatorijos sąskaitos, nes šią sanatoriją formaliai valdo Baltarusijos prezidento administracija.
"Belorus" darbuotojai pagrindinė Minsko diktatoriaus atrama? Gal ten vandens ir purvo procedūromis kankinami tikrieji Baltarusijos demokratai?

Dar iš foto sesijų mums sako, kad Baltarusijos diktatūrą remia ir Klaipėdos uostas, skiriantis 31 proc. savo veiklos apimčių baltarusių trąšoms.

Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja jau paragino Lietuvą įvesti sankcijas ir Klaipėdos uostą naudojančiai trąšų gamintojai "Belaruskalij".

"Belaruskalij" europinių sankcijų sąraše kol kas nėra, Lietuvos Vyriausybės atstovai nekomentuoja, ar pritartų jos įtraukimui į juodąjį sąrašą. Bet jeigu jau Svetlana Tichanovskaja pageidauja, kodėl gi ne.
Baltarusijos valdžia sako, kad gali stabdyti naftos eksportą per Klaipėdos uostą ir nukreipti krovinius į Rusijos uostus. Naftos produktų eksportuotoja "Belaruskaja neftenaja kampanija" neseniai nusprendė nebepratęsti ilgalaikės sutarties su dėl krovinių gabenimo geležinkeliais bendrove "LTG Cargo".

Užsienio politika tarsi pirmiausia privalo tarnauti žmonėms, užtikrinti "gerovės valstybę". O mes tokią turime? Nes tada gintume savo piliečius. Arba tegul Lietuvos politinis elitas paaiškina savo bendrapiliečiams, kaip Baltarusijos demokratijai kenkia dzūkų sanatorijos vonių plovėjos ar Klaipėdos uostininkai.


Bekariaudami vadinamuosius informacinius karus netapome intelektualiai atsparesni. Priešingai — atbukome. Ir plačiai atvėrėme savo smegenis nuosavai propagandai.

"Vertybiškai" teisinga orientacija, patriotinė poza socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, retorika politikoje tapo nuosavos, lietuviškos propagandos kreivų veidrodžių atspindys.

Vaizduotei ribų nėra. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis garsiai pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi svarstyti Baltarusijos vardo keitimą. Jei to pageidautų baltarusiai. Kol kas to pageidauja tik Svetlana Tichanovskaja.

Ministras šį klausimą jau aptarė su Baltarusijos opozicijos lydere Svetlana Tichanovskaja.

Pasak ministro, lietuvių vartojamame valstybės pavadinime turėtų atsispindėti tai, kad šalies pavadinimas "Belarus" reiškia "Baltąją Rusią".

"Vardas, kuriuo mūsų kaimynų šalį vadiname, neturėtų įtvirtinti okupacijos metais nusistovėjusio Baltarusijos, kaip Rusijos dalies, supratimo", — BNS sakė G. Landsbergis.

"Belarus — reiškia "Baltoji Rusia", o ne Rusija, ir tai turi atsispindėti varde, kurį vartojame. Jeigu baltarusiai pageidaus, mielai šį klausimą svarstysime, kaip kad jau esame pakeitę Gruzijos vardą į Sakartvelą. Žinoma, kad gavę kreipimąsi prašytume ir kalbininkų konsultacijos", — pridūrė ponas Landsbergis.

Pone Landsbergi, paprasčiau būtų Lietuvos Respublikos Seime kokia nors neįpareigojančia rezoliucija pakeisti pačios Lietuvos valstybės pavadinimą. Pavyzdžiui į "Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Nr. 2". Tuomet ir Baltarusija, dalis Rusija, ir net dalis Ukrainos taptų Lietuva. Juk precendentų jau būta. Pervadintas pats Lietuvos Seimas ir net Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Bet gali atsirasti rizika. Tuomet "Baltoji Rusia"-Baltarusija pati gali pareikšti pretenzijas Didžiajai Lietuvai. Bent jau imtis lyderystės ginant Lietuvos piliečių teises į darbą. "Baltoji Rusia"-Baltarusija pasirūpintų "Belorus" sanatorijos bedarbiais.    

Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų "Belorus" sanatorijos darbuotojai antradienį susirinko į simbolinę akciją ir prašė Lietuvos valdžios pagalbos.

Šalia sanatorijos tvoros buvo išdėliotos dešimtis žvakučių. Ant sanatorijos tvoros buvo iškabinti plakatai su užrašais: "Kur dėsite 400 bedarbių?", "Kodėl sankcijos taikomos Lietuvos žmonėms?", "Prezidente, ginkite jus išrinkusius Lietuvos žmones", "Prezidente, kur žadėta gerovės valstybė?".

Šalia įėjimo į sanatoriją buvo įrengta instaliacija su vaikams, kurie gydomi sanatorijoje, skirtais neįgaliųjų vežimėliais. Ant plakatų su vaikų nuotraukomis parašyta: "Tai mūsų pacientai. Kas jiems suteiks pagalbą?".

Šį kartą niekas iš Lietuvos politinio elito foto sesijai neatvyko. Nesifotografavo "Belorus" sanatorijos fone, su vaikams, kurie gydomi sanatorijoje, skirtais neįgaliųjų vežimėliais. Nepanoro Lietuvos politinis elitas savo teisingai "vertybiško" įvaizdžio susigadinti.

Tegai:
politika, Lietuva, Baltarusija
Kadras iš filmo Vienas namuose

Makolis Kalkinas palaikė idėją iškirpti epizodą su Trampu filmo "Vienas namuose"

(atnaujinta 16:48 2021.01.17)
Anksčiau Rusijos LDPR lyderis Vladimiras Žirinovskis pasisūlė pakeisti Trampą filme "Vienas namuose-2", pažymėdamas, kad filmavimo metu LDPR delegacija kaip tik lankėsi Niujorke

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik.  Filmuose "Vienas namuose" ir "Vienas namuose 2" vaidinęs aktorius Makolis Kalkinas palaikė pasiūlymus redaguoti antrąją filmo dalį, siekiant pašalinti iš jos dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trampą.

Vienas iš socialinio tinklo Twitter vartotojų paskelbė redaguotą filmo ištrauką, kurioje Trampo nėra viešbučio fojė.

​"Bravo! — pakomentavo aktorius tviteryje. Jis taip pat palaikė vartotoją, raginantį pateikti peticiją, kad D. Trampą "Vienas namuose" pakeistų 40-metis Makolis Kalkinas.

Socialinio tinklo vartotojai pasiūlė kitas galimybes: Trampo vietoje jie mato išrinktą JAV prezidentą Džo Bideną ir aktorių Keanu Reevesą.

Anksčiau Rusijos LDPR lyderis Vladimiras Žirinovskis pasisūlė pakeisti Trampą filme "Vienas namuose-2", pažymėdamas, kad filmavimo metu LDPR delegacija kaip tik lankėsi Niujorke.

Tegai:
Makolėjus Kalkinas, Donaldas Trampas