Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

Netylanti kritika LVŽS teisybės ieškojimas ar konservatorių žaidimas?

(atnaujinta 13:55 2019.12.17)
Tiek sisteminė žiniasklaida, tiek įvairūs visuomenės veikėjai vis griežčiau kritikuoja LVŽS su Ramūnu Karbauskiu priešakyje. Pasakoma tiesos, išliejama ir nemažai emocijų. Ar čia ieškoma teisybės, ar visgi tik rengiama dirva konservatorių atėjimui į valdžią?

Iš tiesų LVŽS nusipelnė kritikos ne vien konservatorių požiūriu. Norint tuo įsitikinti, pakanka pateikti vos keletą pavyzdžių. Antai 2016-aisiais jų priimtą naująją, iš esmės antidarbininkišką ir antiliaudišką Darbo kodekso redakciją. Arba gerai žinomą ES lėšų perdavimą būtent stambiausiems krašto žemvaldžiams. O apie ištisą atskirų nepotizmo, korupcijos, ar paprasčiausios politinės pornografijos skandalų paletę neverta nė kalbėti.

Konservatoriai prieš "žaliuosius valstiečius"

Tiktai reikia suprasti, kad yra pagrįsta kritika, ir yra kitokia kritika. Konservatoriai nemėgsta LVŽS ne tik kaip konkurentų dėl valdžios, bet ir kaip konkurentų, tiesiogiai demaskavusių ištisą puokštę apie Landsbergių dinastijos interesus besisukančių "gešeftų". Tuo būdu "karbauskininkai" tapo pastarųjų priešais. O manyti, kad TS-LKD domintų socialinis teisingumas ar paprastos liaudies reikalai, būtų perdėm naivu.

Tikrasis TS-LKD tikslas — mobilizavus didmiesčiuose susikoncentravusį miesčioniškąjį elektoratą, laimėti rinkimus ir tapti valdančiąja partija. O ką toks valdymas reiškia liaudžiai, matėme tiek 1990-ųjų laukinių "prichvatizacijų", tiek 2008-ųjų pabaigoje įvykusios "naktinės reformos", tiek sušaudyto 2009-ųjų sausio 16-osios mitingo metu. Todėl iliuzijų nebelieka.

Jų išsisklaidymas lėmė antikonservatoriškų ir antilandsberginių nuotaikų paplitimą visuomenės "apačiose". O senąsias iliuzijas pakeitė tikėjimas, kad LVŽS ateis, "padarys tvarką" ir pagerins paprasto žmogaus, žodžiu, "ubago" dalią. Taip "karbauskininkų" koalicija ir laimėjo 2016-ųjų rinkimus, sutelkdama savo dydžiu tikrai įspūdingą rinkėjų dalį.

Nors iš pradžių LVŽS ėmėsi kai kurių žingsnių plačiųjų liaudies sluoksnių padėčiai pagerinti (pavyzdžiui, padidinama vadinamuosius vaiko pinigus), ir čia, kaip paprastai, su laiku paaiškėjo, kad "karalius yra nuogas", t. y. valdančioji koalicija jokių esminių pokyčių neįvykdys. O tai, savo ruožtu, sekė masinis nusivylimas "žaliaisiais valstiečiais", kurį ir atspindi jų krentantys reitingai.

Tačiau prie to nemažai prisidėjo ir tokie portalai kaip "Delfi" bei "15 min", taip pat "LRT", kurios "grietinėlę" itin papiktino LVŽS inicijuotas tyrimas dėl Edmundo Jakilaičio ir kompanijos korupcinių schemų. Todėl jų netrukta atsisukti prieš "žaliuosius valstiečius". Dar daugiau — pastarųjų juodinimą sekė nuoseklus Gabrieliaus Landsbergio, kaip naujojo konservatorių "veido", reklamavimas.

Valdžios kritikai, ar konservatorių tarnai?

Tokiame kontekste tarp vadinamųjų Lietuvos "nuomonių lyderių" ir "ekspertų" lyg grybai po lietaus ėmė dygti LVŽS vyriausybės kritikai. Pradedant šimtatūkstantiniais grantais "šeriamu" Andriumi Tapinu, baigiant VU TSPMI profesoriaujančiu Tomu Janeliūnu, neseniai paskelbusiu pasisakymą apie "žaliuosius valstiečius" kaip tariamus "valstybės parazitus". O čia ir prasideda įdomioji dalis.

Dar užpraeitą pavasarį matėme prie Seimo įvykusį Tapino mitingą, kuriame lyg musės prie išmatų susibėgo tiek pagrindiniai LVŽS konkurentai, tiek iš skirtingų Lietuvos kampų ir kampelių autobusais suvežti TS-LKD partiniai aktyvai. Šį profesionaliai surengtą "performansą" tęsė tų pačių 2018-ųjų pabaigoje įvykęs (ir puikiai konservatorių panaudotas...) mokytojų streikas.

O minėtuoju LVŽS koaliciją "į šuns dienas" išdedančiu Janeliūno pareiškimu socialiniuose tinkluose visai neseniai pasidalino keliasdešimt tūkstančių susižavėjusių piliečių. O jis, be to, kad būtų liaupsinamas, kaip tariamos pilietinės drąsos pasireiškimas, buvo paskelbtas ir kai kurių aukščiau nurodytų portalų. Žodžiu, susilaukė didelio, plataus ir daugiausia teigiamo atgarsio.

Bet patsai Janeliūno tekstas "tarp eilučių" agituoja už konservatorius, tarp kitko, tiek žaidžiant "Rusijos korta", tiek kartojant nuvalkiotas "antisovietines" frazes. Iškalbingas ir faktas, kad šiam rūmų politologui atiteko įspūdinga 21 tūkst. eurų suma už panegiriką Daliai Grybauskaitei, pavadinimu "Grybauskaitės doktrina. Lietuvos užsienio politikos kaita 2009-2019 metais". Iškalbinga, nes buvusioji prezidentė, kaip žinia, buvo Landsbergių klano žmogus.

Konservatorių žaidimas

Apie teisybės ieškojimą, pilietinę drąsą ar kažką panašaus čia negali būti nė kalbos. Iš esmės matome, kaip šie veikėjai politiškai tarnauja vykstančiam Landsbergių klano ir konservatorių žaidimui. O, kaip rodo neseniai pasirodę "Spinter tyrimų" darytos nuomonių apklausos rezultatai, žaidžiama kol kas sėkmingai.

Artėjant 2020-iesiems, o kartu ir Seimo rinkimams, kaip rodo minėtasis tyrimas, jei rinkimai įvyktų dabar, TS-LKD tektų per 18 proc., o LVŽS — apie 10 proc. Iš to, aišku, dar negalima manyti, kad naująją vyriausybę būtinai formuotų konservatoriai. Tačiau iki rinkimų liko palyginti nebedaug. Tačiau tendencija — būtent tokia.

Žinoma, labai daug reiškia įvykusi LVŽS savidiskreditacija. Kitas veiksnys — faktinis Liberalų sąjūdžio krachas, padėjęs TS-LKD konsoliduoti dalį nubyrėjusio pastarųjų elektorato. Kažkiek, galbūt, padeda ir naujoji, vadinamoji "Žmonių partijos" pakuotė. Bet pervertinti to visgi nereikėtų, nes konservatoriai lieka konservatoriais, o, be to, bazinis TS-LKD elektoratas niekada nebuvo toks didelis, kaip kad jiems norėtųsi.

Kadangi minėtojo elektorato pagrindas, be vadinamųjų "politinių kalinių ir tremtinių" (ir kitų pokario "miškinius" garbinančių organizacijų) ir kai kurių provincinių "buožių" bei kunigėlių, yra didmiesčiuose susikoncentravę miesčionys ir jų "auksinis jaunimas". Tuo tarpu likusieji į TS-LKD, į konservatorius ir į Landsbergius žvelgia mažų mažiausiai su nepasitikėjimu.

Todėl laimėti konservatoriai gali tiktai apie save sutelkę reikiamą visuomenės elementą bei "paguldę ant menčių" savo pagrindinius priešininkus (didžiąja dalimi tai jau padaryta). O su tuo, suskaldę ir kiek galėdami labiau apie save į koaliciją sutelkę visus pastariesiems priešiškus klanus bei politines grupuotes. Būtent tai ir vyksta, būtent tai ir yra konservatorių žaidimas.

Alternatyvos?..

Aišku, galima paklausti — kokios alternatyvos? Iš esmės jų nėra. Nebent tik "mažesnėmis blogybėmis" laikytinos partijos ir politiniai susivienijimai, kaip kad LVŽS, gulinčios kitų, konkuruojančių oligarchų klanų kišenėse. Bet tiktai tiek. Lietuvoje jokios radikaliosios opozicijos, kuri norėtų, ar juo labiau galėtų save priešpastatyti konservatoriams, nėra. Ar tokia bus, ir ar apskritai gali būti — tai jau būtų kito straipsnio tema.

O dabar telieka stebėti konservatorių žaidimo eigą ir žiūrėti, prie ko jis prives. Ar tik prie dalinės politinės rokiruotės, ar, vis dėlto prie LVŽS kracho ir visiško konservatorių triumfo?

Pagyvensim — pamatysim.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žiniasklaida, Ramūnas Karbauskis, konservatoriai
Dar šia tema
Kas valdo Lietuvą: liaudis ar verslas?
Kas apgins Lietuvos darbuotojus: darbo inspektoriai ar patys dirbantieji?
Kasčiūnas atskleidė, kam valdantiesiems reikalingas rinkimų kartelės mažinimas
Mergaitė šalia tėvo per protestus Vašingtone, archyvinė nuotrauka

Amerikos nuosmukio kronikos: vaikai mokomi bijoti ir nekęsti policijos

(atnaujinta 17:56 2020.06.05)
Liberalai ir konservatoriai ir anksčiau ginčijosi dėl įtakos jaunimui, tačiau abiem pusėms buvo svarbu, kad vaikai išaugtų įstatymų besilaikančiais piliečiais, kurie gyvena pagal nustatytas taisykles

Besiplečiant protestams dėl Džordžo Floido nužudymo, kai, kovodami su Amerikos policininkų rasizmu, demonstrantai Londone bando šturmuoti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko rezidenciją, Vakarų pasaulyje beveik nepastebimai krito dar viena neįveikiamų socialinių taisyklių tvirtovė: neleistinas jaunosios kartos įtraukimas į aštrius politinius konfliktus.

Šį kartą ryžtingą žingsnį žengė verslas.

"Nickelodeon", populiariausias vaikų televizijos kanalas, nutraukė transliaciją ir aštuonioms minutėms 46 sekundėms (pagal oficialius duomenis būtent tiek policininkas spaudė Floido kaklą) juodame ekrane su žmogaus kvėpavimo garsu pulsavo frazė "Aš negaliu kvėpuoti". Vaizdo įrašo pabaigoje yra kvietimas prisijungti prie vienos iš pilietinių teisių organizacijų.

"Lego Corporation" taip pat prisijungė prie protesto judėjimo, deklaruodama solidarumą su juodaodžiais. Bendrovė atsisakė reklamuoti savo rinkinius, kuriuose yra policijos nuovadų ir priešgaisrinių tarnybų pastatai, patruliavimo automobiliai, policininkų ir nusikaltėlių figūros bei kiti su teisėsauga susiję elementai.

Klaikus eksperimentas, kurį Vakarai taiko savo jaunajai kartai, jau nieko nestebina. Jau visai įprastomis tapo žinios apie eilinė radikaliausio pavidalo liberalaus politinio korektiškumo ideologijos taikymas vaikų sąmonei (ir kūnui), nesvarbu, ar tai būtų veiksmai su viešu žirafos žudymu zoologijos sode, ar medicininės brendimo slopinimo procedūros, kaip laisvos lyties identifikavimo politikos dalis.

Visa tai yra reikšminga skilimo dalis, vis labiau skirianti Vakarų visuomenę, jos suaugusiąją dalį. Bet visgi politinis komponentas dar visai neseniai neturėjo tiesioginės įtakos vaikams.

Liberalai ir konservatoriai galėjo susiginčyti įnirtingose ​​kovose dėl įtakos jaunimui, tačiau abiem pusėms buvo svarbu, kad vaikai išaugtų įstatymų besilaikančiais piliečiais, kurie gyvena pagal nustatytas taisykles. Ir nesvarbu, ar tai stereotipinis Teksaso "rednecks" (baltųjų ūkininkų, kurie gyvena JAV kaimo vietovėse, iš pradžių pietuose, o vėliau regione, priklausančiame Apalačų kalnų sistemai, "slengo" pavadinimas — Sputnik) su legaliais šautuvais, ar rafinuotas Niujorko "genderfluid-hipsteris" (tai yra asmuo, kurio lytinė tapatybė nėra nuolatinė — Sputnik), kurio subtiliajai psichinei organizacijai reikia kasdien patiekti medicininės marihuanos. Juk šalis yra viena visiems, ir valstybė, kas jai bevadovautų, irgi yra visiems.

Būtent ši logika vienu metu leido Jungtinėms Valstijoms sukurti įspūdingai veiksmingą piliečių politinio ir patriotinio švietimo, pradedant nuo labai jauno amžiaus, sistemą. Daugelį dešimtmečių ji kompetentingai sutelkė dėmesį į Amerikos nuopelnus ir pasiekimus, išlygino trūkumus ir formavo tautinę vienybę.

Policijos žiaurumas, net su mirtinais padariniais, taip pat kiti įstatymų pažeidimai iš žmonių, kurie privalo saugoti, pusės vyksta visur. Tačiau teisėsaugos institucijos yra lyg ramstis ir svarbiausias valstybės elementas, todėl normalioje situacijoje nė vienas Amerikos politikas ir nė viena socialinė-politinė jėga negalėtų sau leisti šmeižti visą policiją. Tokiais atvejais tradiciškai pabrėžiama, kad pagal vieną ar kelis incidentus negalima vertinti visą sistemą, o atsiradęs didelio masto trūkumas neturėtų panaikinti pagrindinio dalyko — sąžiningo savo pareigų atlikimo daugumos darbuotojų atžvilgiu.

Tačiau tokia taisyklė veikia ne tik JAV, bet ir beveik visame pasaulyje.

Dar labiau įprasta, kad vaikai būtų apsaugoti nuo niūrių tikrovės pusių, kurstant teigiamą teisėsaugos struktūros idėją, nesvarbu, ar tai būtų buitinė norma "mano policija mane saugo", ar amerikietiška — "tarnauja ir saugo". Augdami jie vis tiek turės galimybę suvokti ir susitaikyti labiau subrendusiu mąstymu, kad gyvenime ne viskas yra taip, kaip realybę mėgdžiojusiuose detektyvuose.

"Nickelodeon" ir "Lego" veiksmai rodo, kad šiuo klausimu vyksta dramatiški pokyčiai.

Kanale paskelbtu beveik devynių minučių trukmės vaizdo įrašu vaikų dėmesys nukreipiamas ne į rasizmo problemą. Iš tiesų, niūrus ir bauginantis vaizdo įrašas mažiesiems žiūrovams perduoda paprastą idėją: "Amerikos policija žudo žmones", taip įkvėpdama jiems teisėsaugos baimę.

Na, o nuo tyčia suformuotos vaiko baimės netoli ir iki neapykantos ir noro naikinti — jau suaugus.

Tiesiog tokia valstybė nebus gyvybinga be struktūrų, kurios saugo tvarką ir ją pačią. Nuoseklios ir plataus masto pastangos šviesti piliečius atmetant svarbiausią valstybės mechanizmo dalį ateityje garantuoja daugybę netikėtumų.

Jau tapo įprasta, kad dabartinė politinė konfrontacija JAV kelia grėsmę visai Amerikos sistemai, nes jos nariai aktyviai atsisako laikytis pagrindinių taisyklių, kuriomis ji remiasi ir dėl kurių išgyveno daug rimtų krizių (iki pat prezidentų nužudymų serijos). Kovoje su Trampu vis dažniau jo oponentai smogia pačiai valstybei, susiedami ištisas institucijas ir svarbiausias valdžios sritis su nepriimtinu lyderiu. Ir tai, kad tokiu pat formatu globalių žiniasklaidos išteklių savininkai pradeda šviesti naujas kartas, patvirtina, kaip toli ten viskas išsiplėtė.

Amerika yra pasirengusi atsistoti į neapykantos sau ir savęs naikinimo bėgius pagal Rusijai gerai žinomą logiką: "nepageidaujamas prezidentas — užburti valstybės mechanizmai — smerktina valstybė, kuri turi būti sunaikinta — pasmerkta šalis". Kai kurios politinės jėgos taip ilgai ir uoliai stengėsi primesti mums tokią idėją, kad visuomenė jau išsiugdė tam tikrą imunitetą.

Dabar kyla klausimas, ar Jungtinės Valstijos sugebės sustoti. Jei jauniems amerikiečiams ir toliau bus ugdoma baimė ir neapykanta policijai, šansai yra menki.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
policija, vaikai, mirtis, protestai, JAV
Dar šia tema
San Diege policijos automobilis įvažiavo į protestuotojų minią
"Ką tie plakatai šneka?": mokytoja nuplėšė palaikymo plakatus prie JAV ambasados
JAV protestuotojai priešinosi kariškiams prie Baltųjų rūmų
Niujorke per protestą policija areštavo dešimtis žmonių
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Keitė Midlton

Žiaurūs žaidimai: Keitė Midlton sukrėsta artimo draugo išdavystės

(atnaujinta 20:55 2020.06.05)
Kembridžo hercogienė negali susitaikyti su skandalingo straipsnio leidinyje "Tatler" publikavimu, nes žurnalui vadovauja asmuo, kuriuo ji pasitikėjo

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Princo Viljamo žmona Keitė Midlton nelabai gerai nusiteikusi: hercogienė negali atleisti artimo žmogaus išdavystės.

Midlton pasisakė prieš britų leidinį "Tatler", kuris su nuoroda į patikimą šaltinį atskleidė ne pačias maloniausias hercogienės ir jos artimųjų gyvenimo detales. Be to, karalienės favoritė susidūrė su stipriu spaudos atkirčiu, kuris ją pastatė į Megan Markl vietą. Bet įdomiausia laukė ateityje.

Kaip pranešė leidinys "The Sun", Midlton iki šiol negali atsigauti po sukrėtimo, nes "Tatler" vyriausiasis redaktorius yra jos ilgametis draugas Ričardas Denenas (Richard Dennen).

Keitė ir Ričardas kartu studijavo universitete ir keletą metų buvo kaimynais. Kai būsimoji hercogienė ir karalienės anūkas padarė pertrauką santykiuose, būtent Denenas ją paguodė bendroje kelionėje į Prancūziją. Be to, redaktorius ne kartą dalinosi asmeninėmis nuotraukomis su Midlton ir šoko per karališkąsias vestuves 2011 metais.

Anot insaiderių, Midlton jaučiasi išduota, nes tikri draugai vargu ar atskleistų jos paslaptis, o juo labiau leistų spausdinti asmeninę informaciją.

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Keitė Midlton
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Megan Markl padarė karalienei staigmeną ir vėl pažeidė protokolą
Keitė Midlton paskelbė fotosesiją savo sūnaus Luiso gimtadienio proga
Tylos įžadai: princai Haris ir Viljamas nebebendrauja vienas su kitu
Drąsi Keitės Midlton iškirptė apstulbino manieringuosius britus