Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Realistai ir pragmatikai galvoja naujoji Rusijos užsienio politikos karta

(atnaujinta 16:20 2019.12.16)
Europos užsienio reikalų taryba (ЕURT) paskelbė tyrimą apie būsimus Rusijos užsienio politikos vykdytojus. Jų kolegoms Vakaruose verta susimąstyti

Šiandien akivaizdu, kad Vakarų santykiai su Rusija patiria gilią krizę. Vienareikšmiškai trūksta tarpusavio supratimo — pusės tarsi kalba skirtingomis kalbomis.

Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Григорий Сысоев

Tokiame kontekste visada yra vilties, kad naujoji karta pamirš senas nuoskaudas ir ras būdą normalizuoti dialogą. Tačiau, kaip parašė EURT tyrimo autorė Kadri Liik, Vakarams neverta tikėtis, kad po Vladimiro Putino pasitraukimo iš valdžios Rusijos požiūris į juos greitai pasikeis. Ir štai kodėl...

Kaip aiškina Liik, vyresnioji rusiško diplomatinio korpuso dalis nusivylusi tuo, kas įvyko po Šaltojo karo — Rusijai jis pasibaigė su didelėmis viltimis ir iliuzijomis, o Vakarai nusprendė, kad laimėjo, ir ėmė nebegerbti Maskvos. Tai sunku atleisti.

Jaunimas tokių nemalonių prisiminimų neturi, bet tai nereiškia, kad jis elgsis taip, kaip patinka Amerikai ir Europai — tai ne liberalai ir ne Vladimiro Putino fanai, tai realistai ir pragmatikai, kuriems nėra amžinų draugų ir priešų — tik interesai ir veiksmai, kuriuos jie vertina čia ir dabar. Ir tie vertinimai ne Vakarų naudai. Kokie priekaištai?

Pirma, Amerika nori sustabdyti Rusijos vystymąsi, siekdama išlaikyti status quo (tai yra, savo hegemoniją), ir šiame kontekste Maskva kalta dėl visko. Antra, Vašingtonas daro, ką nori ir kada nori, ir jokios taisyklės jam nesvarbios, tuo tarpu iš Rusijos reikalaujama jų laikytis.

Atitinkamai, trečia — dvigubi standartai (pavyzdžiui, Donaldas Trampas nusprendė, kad Golano aukštumos priklauso Izraeliui, bet Krymas Amerikai kitoks atvejis) ir melaginga informacinė kampanija prieš Rusiją vakarietiškose žiniasklaidos priemonėse.

Ketvirta, Vakarai nuolat kalba apie Maskvos nekonstruktyvumą, bet patys nenori bendradarbiauti, kai jiems, pavyzdžiui, siūloma kurti bendrą priešraketinės gynybos sistemą, ir net vizų normaliai neišduoda.

Čia svarbu dar kartą pabrėžti — jaunieji Rusijos diplomatai nėra iš principo nusistatę prieš Ameriką ir Europą. Priešingai, jie norėtų bendradarbiauti, atkurti normalius santykius. Be to, kaip pastebi ekspertai, jie nelinkę žiūrėti toli į priekį — jie žiūri į tai, kas vyksta dabar, ir tai nedaro jų Vakarų šalininkais.

Dar daugiau, Vakarai jiems ne visas pasaulis, o tik vienas iš žaidėjų jame. Atitinkamai, su jais (taip pat su atskiromis valstybėmis) galima bendradarbiauti, jei jie to norės ir elgsis pragmatiškai, o jei nenorės — yra atsarginių variantų. Tiesa, į Kiniją jaunieji Rusijos diplomatai irgi žiūri įtariai, bet, kol ji nesutaria su Amerika ir vertina Maskvą kaip lygiavertį partnerį, su ja galima turėti reikalų (kitaip tariant, tas pats "šios dienos realizmas").

Vakariečiai pasakys, kad toks situacijos vertinimas yra klaidingas, bet svarbiausia tai, kad jis būtent toks. Tuo pat metu pažymėtina, kad tam tikrus Rusijos užsienio politikos aspektus tyrimo dalyviai vertina kritiškai, bet (a) turėti savo nuomonę ir su kažkuo nesutikti yra normalu; (b) nepriimtinas Vakarų elgesys daro didesnę įtaką jų požiūriui, negu abejotini savos šalies kurso momentai.

Apibendrinant, galima kalbėti apie dvi naujienas Amerikai ir Europai. Bloga — nereikia puoselėti vilčių, kad po Vladimiro Putino jų santykiai su Maskva kardinaliai pasikeis į gerąją pusę, nes jaunieji Rusijos diplomatai neigiamai vertina jų dabartinę politiką. Dar daugiau, jie neturi iliuzijų ir neketina nusileisti, kaip įvyko po Šaltojo karo pabaigos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Алексей Никольский

Gera naujiena — jų beveik neveikia karti istorinė atmintis (nusivylimas įžūliu Vakarų elgesiu paskutiniajame pereito amžiaus dešimtmetyje), ir Vakarai nėra jiems principinis amžinas priešas. Tai yra, jiems aktualūs bet kurio potencialaus partnerio veiksmai čia ir dabar.

Vadinasi, jeigu rytoj Amerika ir Europa pakoreguos savo elgesį (baigs "nulinės sumos" žaidimą prieš Rusiją ir pradės elgtis pragmatiškai), Maskva, greičiausiai, greitai atsakys tuo pačiu, ir tuomet bus sudarytos sąlygos "win-win" ("laimi visi") situacijai, kuri leistų pasiekti daug bendrų tikslų.

Manytina, kad Vakaruose yra tai suprantančių žmonių, ir šiuo metu jie tiek Amerikoje, tiek Europoje, regis, bando įveikti "vanagus", kurie (taip pat Lietuva) nori konfrontacijos (paklusnumo), o ne bendradarbiavimo su Rusija ir niekaip negali įsisąmoninti, kad su rusais geriau draugauti, o ne kariauti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, užsienio politika, Rusija
Dar šia tema
Zacharova: priemonės Rusijos žiniasklaidos atžvilgiu Baltijos šalyse yra represinės
Puškovas pakomentavo Lenkijos nenorą laikyti Rusijos prieše
"Forbes" pagyrė naujausią Rusijos povandeninį laivą
Zelenskis Rusijos žurnalistams pasakojo apie susitikimą su Putinu
Peskovas įvardijo Rusijos demonizacijos JAV priežastis
Procesija, skirta 101-osioms Spalio revoliucijos metinėms paminėti Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"ePolicininkai" Lietuvoje apmokyti aptikti nepageidaujamą praeities istoriją

(atnaujinta 11:07 2021.04.12)
Lietuvos istorija įvairiomis istorinėmis progomis ir visai be progų atsispindi Facebook. Lietuvos istorija nėra vienareikšmė. Ir ne labai herojiška. Kaip ją norėtų pavaizduoti istorijos perrašinėtojai. Susirūpino net "ePolicija"

Apie keistą "ePolicininko" susirūpinimą savo Facebook draugams papasakojo vienas šio socialinio tinklo vartotojas.

Klaipėdietis Tomas Repšys už savo Facebook laiko juostoje publikuotą memą susilaukė ePolicijos pareigūno skambučio. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tomas Repšys: "Vakar telefonu teko maloniai pabendrauti su ePolicijos pareigūnu: paskambino man, pakalbėjome, pasijuokėm, vienas kitą supratome ir maloniai atsilabinome". 

Tomui Repšui smagu, kad šioje tarnyboje dirba mąstantys. Tomui Repšui nesmagu, kad "Facebook erdvėje besisukantys juos apkrauna beviltiškai idiotiškomis užduotimis".

Tomas Repšys:"Pasirodo, kad ePolicijai buvo priduotas mano memas (prisegu), skirtas Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei bei paskiriems jos partiečiams, lavinantiems komjaunuoliškus pečius, kojas etc". 

ePolicijos pareigūnas Tomui Repšui neatskleidė kuo yra kaltinamas. Bet kaltinimo esmę perdavė. Šiuo memu Tomas Repšys platina ir propaguoja sovietinius simbolius! 

"Jėzau Marija, vaikai, komjaunuoliai, pionieriai, spaliukai, ultros, neikite iš proto, nenupuškite ir skaitykite Lietuvos Respublikos įstatymus", — paragino lietuviškos veidaknygės vartotojus Klaipėdietis Tomas Repšys.

Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE!1
Screenshot
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams — NE!

Žurnalistas, publicistas, teatro režisierius Juozas Ivanauskas savo Facebook laiko juostuoje taip pat pasidalino paveiksliuku su komentaru. Jame Tarybų Lietuvos vadovai. Jiems už nugarų Lenino skulptūra.  

Vilniaus centre paminklas Leninui stovėjo nuo 1952 metų liepos 20 dienos — 39-erius metus. Šis paminklas buvo sukurtas pagal tipinį Nikolajaus Tomskio projektą. 

Iš istorijos neišbrauksi 2
Screenshot
Iš istorijos neišbrauksi

Šiandien Vilniaus Leninas stovi Grūto parke šalia Druskininkų — jam už nugaros auga senos eglės, priešais spindi nedidelis tvenkinukas, o greta sudėlioti jo paties biustai iš skirtingų Lietuvos vietų. Leninų šiame parke galima pamatyti ir daugiau. Didelių ir mažų, stovinčių ir net vienas sėdintis (vienintelis toks buvęs ir sėdėjęs Druskininkuose).

Leninų Lietuvoje buvo daug. Juos taip pat kūrė ir žymus Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas Gediminas Jokūbonis. 

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gedimino Jokūbonio sukurtos Lenino paminklinės skulptūros stovėjo Klaipėdoje, Panevėžyje. Gediminui Jokūboniui niekas nesutrukdė kurti skulptūrų Maironiui (paminklas atidengtas Kaune 1977 metais), Adomui Mickevičiui (paminklas atidengtas Vilniuje 1984 metais) ir daug kitų kūrinių. Ir ne tik Lietuvoje. 

TSRS dailės akademijos akademikas Gediminas Jokūbonis taip pat LTSR valstybinės premijos laureatas, LTSR liaudies dailininkas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-ojo laipsnio) kavalierius. Iš istorijos neišbrauksi.

O dabar šiek tiek apie lyderius ir kiną.

Lietuvos kino centro mostas — skirti 184 tūkstančiai eurų filmui apie Vytautą Landsbergį — nustebino ne vieną šalies kino kūrėją. Tokią sumą lėmė konservatorių atėjimas į valdžią?

Tuo nusistebėjo savo Facebook laiko juostoje ne tik Nina Puteikienė, bet ir šalies kino kūrėjai.

Ninai Puteikienei gaila, kad naudojant valstybės pinigus, kuriami stabai. 

Nina Puteikienė: "Tokios sumos užtektų mažiausiai dviems filmams: ir apie Ozolą, ir apie Landsbergį."Demokratinės valstybės nesistengia kurti asmenybės kulto, suvokia, kad istorija — ne vieno žmogaus rankų ir minčių produktas", — savo Facebooke rašė Puteikienė.

Dokumentinis ilgametražis filmas "p. Landsbergis" arba"Misteris Landsbergis", kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. 

Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Screenshot
Leninas: "iš visų menų mums svarbiausias yra kinas"

"Lietuvos ryto" kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti — itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50—60 tūkst. eurų.

Apie Lietuvos Patriarchą sukurtas jau ne vienas filmas.

1997 metais Lietuvos nacionalinėje televizijoje buvo kuriamas filmas"Kandidatas".  Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino"Vytautu Landsbergiu" ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 

Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą. 

Pirmąją trilogijos apie Landsbergį dalį "Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai" 2012 metais sukūrė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytauto Landsbergio žmona. 

Antroji dalis "Vytautas Landsbergis: laisvės keliu" pasirodė 2017 metais, trečioji dalis "Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias" — 2019 metais.

Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas. 

2013—2017 metais Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie Landsbergį "Lūžis prie Baltijos" dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.

Viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas Sakalas Gorodeckis lietuviškoje veidknygėje dažnai skiria dėmesį Lietuvos istorijai. Su iliustracijomis.

Iliustracijoje matome, kaip Viliuje Gedimino prospekte lietuvių policininkas reguliuoja eismą Vermachto armijų grupės "Centras" 7-osios tankų divizijos štabo šarvuočiui.

Sakalas Gorodeckis primena Lietuvos istoriją:"Vokiečių daliniai įžengė į Vilnių, jau pilnai jį kontroliuojant lietuvių kariams ir sukilėliams partizanams. 1941 metų birželio 24 diena".

Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Screenshot
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą

Sakalas Gorodeckis ir jo šalininkai Lietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia taip pat ir lietuviškoje veidaknygėje. Tokią jų veiklą remia LR Krašto apsaugos ministerija. 

Aidas Jurkštas švyturių kolekcininkas. Savo Facebook laiko juostoje dažnai publikuoja jų paveiksliukus. Savo archyvuose kolekcininkas turi ir nuotraukų iš Klaipėdos istorijos. 

Iš Klaipėdos istorijos 5
Screenshot
Iš Klaipėdos istorijos

Istoriją galima perrašinėti, interpretuoti. Istorija galima manipuliuoti. Istorijos iš istorijos neišbrauksi. Bet gali susilaukti"ePolicininko" skambučio. Įdomu ar už propaguojamas simbolikas lietuviškoje veidaknygėje ponai Gorodeckis ir Jurkštas susilaukė"ePolicininko" skambučio?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
socialinis tinklas, istorija, policija, Lietuva
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
Stambulo konvencijos klausimas: kodėl Lietuvoje kritikos sulaukė kunigas
Europos parlamentarų dovana Lietuvai. Kaip lietuviai prisitaikys prie LGBT laisvės erdvės
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve, archyvinė nuotrauka

Lietuva galėjo turėti savo kosmonautą: Stankevičius buvo "Buran" įguloje

(atnaujinta 17:37 2021.04.12)
Rimantas Stankevičius buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besiruošiančią skrydžiams kosminiu erdvėlaiviu "Buran", tačiau stebuklas neįvyko

Rimantas Stankevičius, marijampolietis, "susirgo" kosmosu, kai, baigęs Černigovo aukštąją karo aviacijos mokyklą, 1975 metais įstojo į lakūnų bandytojų mokyklą. Iki to laiko jis turėjo kovines misijas Egipte ir dirbo instruktoriumi Karinių oro pajėgų Kovinio naudojimo centre Turkmėnistano Maro mieste.

1977 metų liepą Stankevičiaus svajonė tapo artimesnė — jis buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besirengiančią skrydžiams daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu "Buran". Kosmonautų mokymo centre prasidėjo ilgos ir varginamos treniruotės. 1980 metais jam buvo suteiktas kosmonauto bandytojo Pramonės mokymo komplekse vardas, po aštuonerių metų jis pradėjo vadovauti šiam kompleksui.

Летчики-испытатели СССР Римантас Антанас Станкявичюс (слева) и Урал Назибович Султанов в истребителе
© Sputnik / Александр Моклецов
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve

Bet jis svajojo pasiekti žvaigždes. Ir tarp penkių kosmonautų jis pateko į bandytojų grupę, kad pasirengtų skrydžiams daugkartiniu erdvėlaiviu "Buran". Programa apėmė rankinio valdymo ir automatinio nusileidimo sistemų išbandymą skraidymo laboratorijose "Tu-154LL" ir "MiG-25LL", kuriose buvo įrengta valdymo sistema "Buran". Rimantas Stankevičius atliko 14 skrydžių "Buran" analogu, įskaitant pirmąjį visiškai automatinį nusileidimą 1987 metų vasario 16 dieną.

Pasirengimas skrydžiui į kosmosą vyko lygiagrečiai su piloto bandytojo darbu. Jis nenustojo bandyti naujus orlaivius. O 1989 metų spalio mėnesį Rimantui Stankevičiui buvo suteiktas TSRS garbės piloto bandytojo vardas.

1990 metų rugsėjo 9 dieną Trevizo provincijoje, Italijoje, Salgaredos aerodrome, aviacijos šou metu vykdydamas eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27 ir darydamas vertikalią pilotažo figūrą, kilpą pradėjo aukščiausiame jos taške, kuris buvo kiek aukšiau orlaivio apskaičiuotojo aukščio. Išskridęs iš jos jis beveik išlygino lėktuvą, tačiau nesugebėjo sureguliuoti aukščio ir palietė žemę. Pulkininkas leitenantas Stankevičius žuvo. Piloto kūnas buvo nugabentas į Kauną ir ten palaidotas.

Bet lietuvių piloto-kosmonauto neužmiršo ir Rusijoje. 90-ųjų pradžioje Žukovskio mieste gatvė buvo pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu.

"Buran" atliko vieną nepilotuojamą kosminį skrydį 1988 metais. Vėliau projektas buvo atšauktas.

Tegai:
Lietuva, kosmosas
Prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti Šri Lankos gyventojai

Išdavė signalizacija: prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti užsieniečiai

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Trims jaunuoliams už pažeidimus gresia daugiau nei 900 eurų bauda ir deportavimas į gimtinę

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Šri Lankos gyventojai buvo aptikti puskilometrio atstumu nuo Baltarusijos valstybinės sienos, praneša Baltarusijos pasienio komiteto spaudos tarnyba.

Užsieniečius išdavė apsaugos signalizacija. Smurgainio pasieniečiai nedelsiant išvyko pagal aliarmą, o tarnybinis šuo buvo paleistas sekti pėdsakus. Netrukus Baltarusijos pasieniečiai sulaikė tris jaunuolius. Dokumentų tie neturėjo.

Vaikinai sugebėjo paaiškinti, kad jie yra Šri Lankos piliečiai ir ketina patekti į ES šalis ieškodami geresnio gyvenimo.

Vyksta tyrimas. Už bandymą neteisėtai kirsti sieną užsieniečiams bus skirta bauda iki 2900 Baltarusijos rublių (daugiau nei 900 eurų). Taip pat bus keliamas jų deportavimo į gimtinę klausimas.

Šis atvejis su Šri Lankos piliečiais nėra pirmas nuo mėnesio pradžios. Taigi balandžio 1 dieną netoli Baltarusijos ir Lietuvos pasienio kontrolės punkto "Benyakoniys" automobilyje buvo sulaikyti vyras ir trys merginos. Jie taip pat neturėjo oficialių dokumentų. Dabar svarstomas jų išsiuntimo klausimas.

O Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje balandžio pradžioje buvo sulaikyti 21 metų Etiopijos pilietė ir 31 metų Eritrėjoоу gimusi moteris, kurios vyko į ES. Jos taip pat bus grąžintos į gimtinę.

Tegai:
neteisėti migrantai, Lietuva, Baltarusija, pasieniečiai
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pradės dirbti dar trys kontrolės punktai
Italą vežęs tadžikas pasieniečiams pateikė, įtariama, suklastotą dokumentą