Nauja lentelė Jonui Noreikai, archyvinė nuotrauka

Paranormalumas užvaldė Lietuvą. Kaip nacių bendrininkas Noreika tapo šventuoju

(atnaujinta 17:10 2019.12.20)
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) padarė sensacingą pareiškimą. Skandalingiausias "miško brolių" vadas Jonas Noreika- Generolas Vėtra visai ne nacių bendrininkas, o tikras didvyris, kuris gelbėjo žydus okupacijos laikais

LGGRTC pranešimas, kurias išplatino pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos priemonės, nuskambėjo kaip griausmas iš dangaus vidury giedros dienos. Po jo, atrodo, ne tik šalies gyventojams, bet ir visai pasaulio žydų bendruomenei neturėtų kilti abejonių, kad Lietuvos holokausto fašistų bendrininkas Jonas Noreika visai ne nusikaltėlis, o tikru tikriausias didvyris.

Pasirodo, jis tapo Šiaulių apskrities viršininku tik turėdamas gerų ketinimų — gelbėti žydus nuo mirties. Geto steigimus jis vertino kaip skurdžių žydų gynyba. Tikėjo, kad už spygliuotos vielos jie jausis saugiau, o geltonos Dovydo žvaigždės ant drabužių apsaugos juos nuo smurto. Apie mirties bausmės ir žydų persekiojimus nacistinėje Vokietijoje bei vokiečių tautos rasinį grynumą Noreika ničnieko negirdėjo. Eidamas pagrindines pareigas okupuotuose Šiauliuose, jis organizavo pogrindžio tinklą, gelbėjo žydus iš jo paties organizuoto geto. Valio didvyriui!

Ir visa tai tapo paaiškėjo po to, kai visai laiku atsirado rasti istoriografijoje nežinomi kunigo Jono Borevičiaus liudijimai, kuriuos jis 1986 metais pateikė JAV teismui. Dokumentas aptiktas Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archive.

Šių "liudijimų" laikas ir vieta atrodo labai įdomiai. Praėjus 41 metams nuo karo pabaigos, kunigas išdrįso kalbėti apie didvyrišką Jono Noreikos poelgį. O kodėl ne iškart po karo? Kodėl taip ilgai laukė? Juk liudijimas apie žydų išgelbėjimą galėjo išgelbėti Joną Noreiką nuo mirties. Ir pats buvęs Šiaulių apskrities viršininkas, patekęs į NKVD, tikriausiai galėtų išgelbėti savo gyvybę, atskleisdamas savo žydų gelbėjimo organizavimo schemą.

Ir kodėl katalikų kunigui apie tokius garsius parodymus iš karto neinformavo žydų organizacijų, susijusių su visame pasaulyje pasislėpusių nacių nusikaltėlių paieškomis ir jų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn po karo. Beje, kur jie bėgo? Tiesiog atokiau nuo nusikaltimų vietų — į kitą žemės galą ... į JAV. Ir vėliau sukūrdavo pasakas apie tai, kaip jie nieko nežinojo apie Holokaustą, nes tiesiog valė SS-ninkų batus.

Štai ir amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, profesionaliai tyrusi archyvus ir sukrėsta senelio Jono Noreikos "žygdarbiais", šiuo metu, matyt, didžiulėje sumaištyje. Pasirodo, ji veltui ragino Lietuvos valdžią atimti iš senelio visus apdovanojimus?

Vienas popierius iš jėzuitų archyvo, tarsi koziris, muša visas didžiulės bylas, liudijančias apie Noreikos ir "miško brolių" nusikaltimus prieš savo tautą? Pasirodo, žydų organizacija "Yad Vashem" veikia visiškai neprofesionaliai ir gelėjo patraukti baudžiamojon atsakomybėn žydų gelbėtoją?

Pasirodo, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojai, 2017 metais atstovavę kunigui Jonui Borevičiui už tai, kad jam būtų įteiktas kryžius už žydų išgelbėjimą, nieko nežinojo apie Žemaitijos pogrindžio organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas",  kurios nariu buvo ir Noreika, tikrąją paskirtį. Išeina, kad "miško broliai" gelbėjo žydus, o ne šaudė juos. Ir visos bylos prieš didvyrius — siaubingos NKVD klastotės.

Dabar atgailauti turėtų ne tik Rūta Vanagaitė, parašiusi skandalingą knygą "Mūsiškia", bet ir garsus Lietuvos žurnalistas Rimvydas Valatka. Juk jis išdrįso Joną Noreiką pavadinti "Lietuvos nacizmo ideologu". Valatka išanalizavo Noreikos knygą "Pakelk galvą, lietuvi!" ir pareiškė, kad tai lietuviška Adolfo Hitlerio Mein Kampf kopija. Noreika rašė tam, kad naciai neįtartų jo kaip "žydų gelbėtojo". Žmogaus teisių aktyvistas Stanislovas Tomas, kuris išdrįso nugriauti Noreikos atminimo lentą Vilniuje, apskritai turėtų būti teisiamas pagal baudžiamąjį įstatymą.

Ir dar, matyt, remiantis "naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis", reikia ne tik įrengti atminimo lentas Jonui Noreikai, bet ir pastatyti didingą paminklą Šiauliuose, toje vietoje, kur karo laikais buvo getas. O ateinančiais metais prezidentas tarp apdovanotų "žydų gelbėtojų" turėtų išdidžiai ištarti Jono Noreikos vardą. "Yad Vashem" organizacijos nariai turi būti pakviesti į ceremoniją Prezidentūroje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), Jonas Noreika
Dar šia tema
Signalas iš JAV: Lietuvai laikas baigti garbinti nacių kolaborantus
Nausėda pripažino bendrapiliečių dalyvavimą žydų bendruomenės sunaikinime
Be pavardžių ir datų: Lukiškių aikštėje įsikūrė Laisvės kalvos maketas
Prokuratūra: Šimašiaus įsakymas nukabinti Noreikos lentą — politinis sprendimas
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Donaldas Trampas

Trampas išveda kariuomenę Vokietijos JAV labui. Ir viso pasaulio

(atnaujinta 14:33 2020.08.10)
JAV gynybos sekretorius Markas Esperas teigė, kad artėjantis kariuomenės išvedimas iš Vokietijos atitinka Rusijos sulaikymo strategiją

Departamento vadovo padėtis yra blogesnė nei gubernatoriaus, nes jo žinioje yra tik vienas argumentas, palaikantis deklaruojamą poziciją. Formaliai JAV iš tikrųjų "perkels daugiau kariuomenės toliau į rytus, arčiau Rusijos sienų". Bėda ta, kad atidžiai išnagrinėjus, ši tezė subyra į šipulius atskleisdama to, kas vyksta, esmę, o tai yra labai nepatogu amerikiečiams.

Beveik 12 tūkstančių karių paliks Vokietiją. Tačiau dauguma jų — 6,4 tūkst. žmonių — grįš namo į JAV. Likusi dalis bus perskirstyta kitoms Europos šalims, tame tarpe Italijai ir Belgijai. O šalia Maskvos — į  Lenkiją — bus išsiųsta tik tūkstantis kareivių.

Ne itin įspūdinga matematika, kad palaikytų Espero žodžius. Taip, kitaip būti negali, nes kolizija aplink JAV kontingentą Vokietijoje turi labai tolimą santykį su NATO ir Rusijos konfrontacija.

2018 metų birželio mėnesį "Washington Post" pranešė apie Pentagono atliktą didelio masto kariuomenės perkėlimo į Europą sąnaudų ir poveikio analizę. Laikraštis teigė, kad Trampas tais metais domėjosi šia idėja. Be to, JAV prezidento motyvai buvo susiję tik su nepasitenkinimu NATO sąjungininkais, kurie atsisako finansuoti gynybą. Visų pirma, tai buvo susiję su Berlynu, kuris daugelį metų atkakliai vengė padidinti savo karines išlaidas iki dviejų procentų BVP, kaip reikalaujama Šiaurės Atlanto aljanso chartijoje.

Prieš metus ši tema vėl pasirodė viešojoje erdvėje. Tuomet JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenelis tiesiogiai pareiškė apie savo šalies pasirengimą išvesti dalį savo karinio kontingento iš Vokietijos į Lenkiją, nes "įžeidžiama laukti, kai Amerikos mokesčių mokėtojai ir toliau mokės už daugiau nei 50 tūkstančių amerikiečių Vokietijoje, o vokiečiai išnaudos savo biudžeto perteklių vidaus reikmėms".

Šis pareiškimas audringiausią trakciją sukėlė Lenkijoje. Per pastaruosius metus Lenkijos politikai ir žiniasklaida ilgesingai svajojo, kad jų šalis, o ne Vokietija, taptų pagrindiniu Amerikos karinių pajėgų akcentu Europoje. Reikėjo aptarti branduolinių ginklų perskirstymo perspektyvas. Tiesa, reikia pažymėti, kad šie pokalbiai kilo ne nuo nulio, juos išprovokavo valstybės pareigūnai, leidę tokiems įvykiams vystytis.

Apskritai, jei atskirsime faktus nuo politinių pareiškimų, planų ir lūkesčių, tada to, kas vyksta, esmė yra paprasta.
JAV daugelį metų bandė priversti Vokietiją, kaip vieną didžiausių pasaulio ekonomikų, smarkiai padidinti savo karines išlaidas, nes jei pasisektų, didžioji dalis lėšų būtų nukreipta užsienį. Amerikiečiai pasinaudojo grasinimais, spaudimu ir šantažu. Tačiau visos jų pastangos buvo nesėkmingos: Vašingtonui nepavyko nustumti vokiečių valdžios nuo užimamos pozicijos.

Matyt, Donaldas Trampas galop pavargo nuo to, kas vyksta, todėl dabar šalies gynybos ministras ir kiti pareigūnai vykdo priedangos operaciją valstybės vadovo priimtam sprendimui išvesti kariuomenę iš Vokietijos, kad JAV šioje situacijoje neatrodytų visiškai pralaimėjusios.

Štai kaip tai atrodo.

Iš vokiečių gauti to, ko norėjo jiems nepavyko. Papildomų investicijų į savo ekonomiką gauti nepavyko. Karinis kontingentas Europoje bus sumažintas — ir tai atsižvelgiant į didėjančią Rusijos įtaką ir galią. Kariuomenės išvedimas Vokietijai nėra reikšminga bausmė: Vokietija iš tiesų praras darbo vietas ir tam tikras lėšas, kurias uždirba aptarnaudama karinę infrastruktūrą, tačiau šie nuostoliai nepalyginami su tais, kurie būtų buvę, jei šalis būtų sutikusi su Vašingtono reikalavimais.

Apskritai, papildomas tūkstantis karių Lenkijoje yra vienintelis dalykas, leidžiantis JAV išsaugoti veidą ir pareikšti, kad ji tęs savo kursą sulaikyti Rusiją.

Turbūt įdomiausias visos šios istorijos klausimas yra klausimas, kodėl Trampas vis dėlto nusprendė išvesti kontingentą iš Vokietijos. Galų gale jam niekas netrukdė ir toliau traukti katę už uodegos, žiūrėk, gal būtų buvę mažiau neigiamų padarinių.

Ko gero, atsakymo reikia ieškoti Amerikos prezidento asmenybėje ir tiksluose, kuriuos jis išsikelia sau kaip nacionaliniam lyderiui.

Nepaisant viso savo ekscentriškumo, Donaldas Trampas iš tikrųjų yra sutelktas į sisteminių problemų, susikaupusių JAV, sprendimą, įskaitant radikalias priemones. Be kita ko, JAV pateko į spąstus, kai jos ekonominiai interesai ir pasaulio supervalstybės reputacija įsivėlė į tiesioginį konfliktą.

Tiesą sakant, prezidento nepasitenkinimas yra gana pagrįstas: Amerika ne tik perėmė Europos gynybos funkcijas, bet ir daugiausia investuoja į gynybą, o didžiosios ir turtingiausios Senojo pasaulio ekonomikos įsitaisė jai ant kaklo.

Be abejo, čia didžiausią poveikį daro tai, kad nė vienas iš jų, įskaitant Vokietiją, aiškiai netiki karinės grėsmės sau iš Rusijos realybe. Taigi, jei amerikiečiai nori tęsti savo karinius-politinius linksmybes su Maskva, tuomet Europa yra pasirengusi žaisti kartu su savo vyresniąja NATO partnere, tačiau Vašingtonas už savo ambicijas turi susimokėti pats.

JAV, kaip pasaulinės supervalstybės, statusas yra neatsiejama daugumos Amerikos elito vertybė, kuriai nedera gailėti pinigų. Net akivaizdžiai žlungantiems projektams.

Tačiau Donaldui Trampui tokia pozicija, regis, nepriimtina. Jis ne kartą ir atvirai pareiškė, kad pasaulinės vadovybės pareiga yra duoti konkrečią naudą JAV ir jos ekonomikai. Jei taip neatsitiks, vadinasi, supervalstybės statusas yra nenaudinga ir brangi nesąmonė, o jos palaikymui skirti ištekliai turėtų būti nukreipti į reikšmingesnes sritis.

Sprendimas išvesti dalį kontingento iš Vokietijos yra dar vienas pavyzdys, kad Trampo žodžiai atitinka principinius dalykus.
Suprasdamas, kad neįmanoma priversti Berlyno pakeisti savo pozicijos, jis pažvelgė į esamą padėtį kaip verslininkas ir pradėjo išlaidų mažinimo procesą.

Kariuomenės personalo perkėlimas pats savaime pareikalaus didelių išlaidų iš JAV, tačiau bet kokiu atveju tai yra pelningiau, nei toliau mokėti už jų buvimą Vokietijoje ilgus metus. Todėl galime užtikrintai teigti, kad Donaldo Trumpo sprendimas ekonominiu požiūriu yra efektyvus ir atitinka nacionalinius JAV interesus.

Be jokios abejonės tai ardo ir visuotinę JAV hegemoniją, ir atvirai nurodo į jų silpnumą, nesugebėjimą toliau nešti visos prisiimtų finansinių įsipareigojimų naštos. O tai jau atitinka viso pasaulio interesus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vokietija, JAV
Dviratininkas miške, archyvinė nuotrauka

Lietuviai įvertino sveikos gyvensenos "svarbą"

(atnaujinta 16:03 2020.08.10)
Lietuvos gyventojams sveikata tampa vis svarbesne gyvenimo dalimi, todėl jie pradeda laikytis sveikos gyvensenos būdo

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvos gyventojai dešimtbalėje sistemoje įvertino, kiek jiems svarbi sveika gyvensena, praneša Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento spaudos tarnyba.

Tyrimų bendrovės "Rait" duomenimis, vidutiniškai lietuviai sveikos gyvensenos "svarbą" įvertino 7,8 balo iš dešimties.

Šiek tiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) respondentų sveikos gyvensenos svarbą įvertino mažesniu balu nei 7, o aukščiausią balą — dešimt — skyrė ketvirtadalis.

Kam svarbesnė?

Vidutiniškai didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai.

Paprašyti įvardinti, kokių sveikos gyvensenos praktikų jie asmeniškai laikosi, didžiausia dalis (89 proc.) respondentų nurodė asmeninę higieną, 7 iš 10-ies minėjo saikingą alkoholio vartojimą arba jo atsisakymą, du trečdaliai (66 proc.) išskyrė sveiką mitybą, dar beveik tiek pat — fizinį aktyvumą.

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė Gražina Belian pažymėjo, kad sveika gyvensena tampa vis svarbesnė Lietuvos gyventojams.

"Tikėtina, kad jos aktualumą sustiprino ir šiuo metu visame pasaulyje kilusi sveikatos krizė, tačiau pastaraisiais metais augantis visuomenės rūpestis sveika mityba, fiziniu aktyvumu, žalingų įpročių atsisakymu", — sakė Belian.

Visgi tuo pačiu ji pažymi, kad kai kurie tyrimo dalyvių atsakymai atspindi rimtas visuomenės sveikatos problemas. Pavyzdžiui, mažiausiai respondentų apklausoje minėjo, kad rūpinasi savo psichine sveikata.

"Su emocine sveikata susijusios temos Lietuvoje išlieka skaudi problema — kai kuriose visuomenės grupėse kalbėtis apie tai vis dar tabu. To pasekmes, deja, matome sergamumo depresija, savižudybių statistikoje. Tai sveikatos aspektas, kuriam privalome skirti daug dėmesio", — pabrėžė ji.

Pasitikėjimas gydytojais

Tyrime taip pat siekta išsiaiškinti, kiek šalies gyventojai pasitiki įvairių sveikatos ekspertų patarimais ir rekomendacijomis.

Daugiau nei pusė —56 proc. — apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad pasitiki šalies sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių specialistų (medikų, mokslininkų, sveikatos srities tarnautojų) pateikiama su sveikata susijusia informacija.

Tai, kad tokia informacija nepasitiki, sakė tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.). Trečdalis laikėsi neutralios pozicijos. 

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą sveikatos klausimais yra įgiję gydytojai ir medicinos specialistai — jų pateikiamų rekomendacijų sakė klausantys 79 proc. apklausos dalyvių. 60 proc. pasitiki mokslininkais ir akademikais, 38 proc. —šeimos draugais ir artimaisiais.

Tegai:
sveikata, lietuviai