Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje neįmanoma džiaugtis Kalėdomis, kol neišvaryta "Kremliaus propaganda"

(atnaujinta 09:54 2019.12.22)
Artėjant gražiausioms metų šventėms, visi atsipalaiduoja, ruošia dovanas, svajoja, kaip praleis laisvas dienas su artimaisiais ir draugais, bet tik ne budrūs Lietuvos politikos žinovai — juk negalima džiaugtis, kol po šalį vaikšto "Kremliaus propagandos" dvasia

Artėja gražiausios metų šventės — Šv. Kalėdos, Naujieji metai. Šventinis šurmulys jau užvaldė miestų gatves, girliandų šviesomis pasipuošusias parduotuves ir daugelio namus. Tarsi magiška stebuklų lazdele Kalėdų dvasia paskleidė savo kerus Vilniuje. Tačiau Vilniaus meras Remigijus Šimašius negali atsipalaiduoti nei akimirkai. Ponas Šimašius nepraranda budrumo.

Štai Vilniaus savivaldybė šią savaitę atmetė siūlymą rengti sostinės rotušėje nemokamą koncertą dėl organizatorių iš Estijos ryšių su Kremliumi. Savo Facebook laiko juostoje meras pranešė, kad šią savaitę sulaukė Estijoje registruotos agentūros "Artmusic" siūlymo lietuvių kalba gegužę Vilniaus rotušėje surengti nemokamą koncertą "Unity Songs".

"Turėjome tokį įdomų prašymą šią savaitę — iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko blogo, bet pasidomėjus giliau — Kremliaus propaganda paslapčia bandė prasibrauti į pačią Vilniaus širdį, Rotušės aikštę.

Nežinau, ką galvoja kiti Europos ir pasaulio miestai, bet Vilnius žino, kodėl reikia atidžiau filtruoti Trojos arklius, ateinančius iš rytų, bet ir įspėti apie tai Vakarų pasaulį", — įspėja miestą ir pasaulį Remigijus Šimašius.

Koncertinė agentūra "Artmusic" siūlos gegužės mėnesį Vilniaus Rotušės aikštėje surengti nemokamą "Unity Songs" koncertą. Koncertuotų dvi grupės — "Soprano" ir "Tureckio choras". Šis koncertas jau keliauja per pasaulio sostines.

"2018 metais šis koncertas vyko 8-iose valstybėse, šiemet — dar išplėtė geografiją. O 2020 metais neva jau suderinta su Talinu ir Ryga, todėl kviečia jungtis ir Vilnių", — savo Facebook paskyroje skelbia Šimašius.

Pasak mero Šimašiaus, Vilniaus miesto savivaldybė su komanda pasidomėjo atidžiau ir... "greitai išlindo tai, ką ir įtarėme iškart — Kremliaus ausys. Matyt neatsitiktinai ši šalis neminima prašyme — Rusija žino, kad lietuviai tokiai propagandai atsparesni nei dauguma vakariečių", — džiaugėsi savo budrumu ponas meras.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius: "Taigi, čia estiškoje pakuotėje būtume gavę tikrų tikriausią sovietinės propagandos dozę — pergalės dienos minėjimą su Georgijaus juostelėmis, sovietų karių uniforma, sovietiniais vaizdais".

"Taiką nešantis projektas" — rašoma projekto pristatyme". "Liūtas vegetaras" skambėtų įtikinamiau", — drąsiai pašmaikštavo budrusis meras Šimašius.

Ir "demaskavęs” padėkojo bei pasigyrė. "Ir viskas pavadinta "From Moscow with love" — ačiū, Maskva, bet tokios meilės mums nereikia. Kaip ir panašiai maskuoti bandytų Maskvos namų, kurių neleidau atidaryti, nes tai keltų grėsmę Lietuvos saugumui", — priminė nepabaigiamų šių namų statybų istoriją sostinės meras Šimašius.

Dar Lietuvos sostinės meras pagrasino Baudžiamuoju kodeksu.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius: "Laisvam Vilniui nereikia nei rusiškos propagandos, nei sovietinės simbolikos, kuriai nejaučiame jokios nostalgijos. Todėl nei Rotušės aikštėje, nei bet kurioje kitoje viešoje Vilniaus vietoje jūsų koncertas neįvyks. Nei 2020-aisiais, nei vėliau. O jei bandysite šį koncertą organizuoti uždarose privačiose erdvėse, primenu, kad nusikalstamos sovietinės simbolikos, naudojimas Lietuvoje užtraukia atsakomybę pagal Baudžiamąjį kodeksą…".

Vilniaus meras paaiškino kokia yra Vilniaus misija. "Vilniaus, kaip vieno paskutinių laisvės bastionų rytuose, misija yra platesnė — ne tik rūpintis savais miestiečiais, tačiau ir neleisti Kremliaus propagandai infekuoti Vakarų šalių sostinių", — pareiškė misionierius Šimašius. Ir nutarė parašyti įspėjamuosius sveikinimo atvirukus kitų valstybių miestų savivaldybėms.

"Todėl dar šiandien ir rytoj parašysime visų miestų savivaldybėms, kuriuose jau vyko ar kitąmet turėtų vykti "Unity Songs" propagandiniai koncertai, kad gerai įsivertintų, ar jie to tikrai nori. Ryga, Talinas, Varšuva, Roma, Paryžius, Vašingtonas, Niujorkas, Torontas, Budapeštas, Praha, Viena, Berlynas — nemanau, kad juos džiugina sovietinė propaganda", — tikina Vilniaus meras Šimašius.

Taip pat budrusis meras informavo Užsienio reikalų ministeriją, kad būtų pasiruošusi, kai/jei tokie taikos balandžio nešėjai, kaip "Soprano" ir "Tureckio choras", kreipsis dėl vizų.

"Joks Kremliaus bandymas paserviruoti dar vieną propagandos dozę čia taip lengvai nepraeis", — savo Facebook paskyroje paskelbė Šimašius.

Remigijus Šimašius įspėja miestą ir pasaulį 1
© Photo : screenshot
Remigijus Šimašius įspėja miestą ir pasaulį.

Nuo Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus neatsilieka ir Panevėžyje. Ten vaikus ir jų tėvelius gąsdina Maša ir Lokiu.

Praėjusį savaitgalį Panevėžio bendruomenių rūmuose vykęs "Domino" teatro spektaklis "Maša ir Lokys: kalėdinis krepšinis" sulaukė ne tik mažųjų panevėžiečių plojimų, bet ir vietos politikų dėmesio.

Panevėžio miesto tarybos narė konservatorė Jurga Girdzijauskienė savo Facebook laiko juostoje pasipiktino, kad kultūra Panevėžyje degraduoja — negana to, kad Miltinio dramos teatras rodo pagal Rūtos Vanagaitės knygą parašytą spektaklį "Mūsiškiai", dar ir vaikams brukama propaganda.

"Miltinio teatre — Vanagaitės "Mūsiškiai", Bendruomenių rūmuose vaikučius linksmina Maša ir lokys… Ar kultūra Panevėžyje visai degraduoja? Primenu tik, kad šis serialas daugybės ekspertų pripažintas ryškiausiu Kremliaus minkštosios hibridinės galios pavyzdžiu. Liūdesys", — savo paskyroje teigė politikė.

Beje pati Girdzijauskienė vaikams rodyto spektaklio nematė. Bet pademonstravo budrumą.  

"Spektaklio nemačiau, nes iš principo į tokius neinu. Pats animacinis serialas "Maša ir lokys" ne vieno eksperto pripažintas propagandiniu, o spektaklyje — tie patys personažai. Gaila, kai žmonės nelabai suvokia tikrosios situacijos", — tvirtino Girdzijauskienė.

Anot politikės, nereikėtų kaltinti tėvų, vedančių vaikus į tokį spektaklį, tačiau žmonės, atrenkantys ir kuriantys repertuarą, turėtų jausti didesnę atsakomybę. Juolab kad propagandos pavojų šiame vaikiškame animaciniame seriale įžvelgė ne vienas ekspertas. Europarlamentarė Rasa Juknevičienė po Girdzijauskienės žinute socialiniame tinkle pasidalijo straipsniu apie tai, kad "Maša ir Lokys" yra Kremliaus Trojos arklys.

Panevėžio miesto tarybos narė mananti, kad ir kultūros įstaigos, po savo stogu priimančios gastroliuojančius teatrus, turėtų atsakingiau rinktis siūlomą repertuarą.

Taigi atsakingiems teko atsakingai pasiaiškinti. Ir tai, atrodo, dar ne pabaiga.

Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė: "Mes esame atsakingi už tai, kas išeina į eterį. Nors spektaklis "Maša ir Lokys" Panevėžyje rodomas jau trečius metus, šiemet jį pamačiau pirmą kartą. Galiu pasakyti, kad labai graži scenografija, apšvietimas ir apskritai visas pastatymas".

Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas
© Sputnik / Владимир Федоренко

Ponia Sandra Myškienė nesuprantu, kur ta propaganda — "vaikų laukė miško gyventojai ir mergaitė, daug linksmų nuotykių ir graži pamokoma pabaiga. Gaila, kai žmogus, nematęs spektaklio, imasi jį vertinti", — kalbėjo Myškienė.

Kita vertus, pasak Myškienės, spektaklis "Maša ir Lokys" keliauja po visos Lietuvos kultūros sales, tad tik Kultūros ministerija galinti nuspręsti, ar jis tinkamas Lietuvos žiūrovams, ar ne.

"Jeigu jau jo negalima rodyti, tuomet Kultūros ministerija turėtų visos Lietuvos mastu uždrausti šį spektaklį. Aš jame nemačiau nieko, kas galėtų sukelti bent menkiausių abejonių. Kita vertus, tuomet reikėtų drausti ir patį filmuką, bet iki šiol jis vienas žiūrimiausių", — pažymėjo Myškienė.

Teko teisintis ir kūrėjams.

"Maša ir Lokys: kalėdinis krepšinis" kūrėjai teigia norėję sukurti gražią šventę visai šeimai ir tai visiškai nesusiję su politiniais dalykais. Pasak "Domino" teatro komunikacijos vadovės Dovilės Serapinaitės, spektaklis sukurtas dar 2017 metais bendradarbiaujant su Lietuvos kūrėjais.

Linksmo ir muzikalaus spektaklio vaikams "Maša ir Lokys: kalėdinis krepšinis" veiksmas vyksta miške, kur rengiamas šventinis ir daug nuotykių žadantis krepšinio turnyras. Jame dalyvauja mergaitė Maša kartu su miško žvėreliais. Žaidynių metu herojai ne tik varžosi rungtyse, bet ir išmoksta vertingų pamokų: kaip reikia vertinti draugystę, pagelbėti artimui, už gerą atsilyginti geru.

"Sukūrėme projektą, dėl kurio turinio ir kokybės esame ramūs. Mūsų tikslas — rodyti šou vaikams, kuriame būtų smagi ir pamokoma istorija, pabrėžiamos viso pasaulio vaikams svarbios vertybės — draugystė, sąžiningumas, pagarba bei pagalba šalia esančiam. Kuriant lietuvišką scenarijų, šioms vertybėms ir buvo skiriama daugiausia dėmesio", — teigė "Domino" teatro atstovė.

Apie tai, kad visame pasaulyje vaikų pamėgtas animacinis filmukas "Maša ir Lokys" yra vienas iš Rusijos propagandos įrankių, Lietuvoje prieš keletą metų įspėjo Rytų Europos studijų centro analitikas, o dabar Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas. Tąkart jis tvirtino, kad filmuko "Maša ir lokys" žinutės yra šifruotos. Analitikui pavyko iššifruoti.

Maša ir Lokis žengia per Lietuvą 2
© Photo : screenshot
Maša ir Lokis žengia per Lietuvą.

Beje šis animacinis serialas turi daugiau kaip 4,18 mln. sekėjų "YouTube" kanale, o jo peržiūrų skaičius viršija daugiau nei 40 milijardų.

Ponai ir ponios, Šimašiau, Kasčiūnai, Juknevičiene, Girdzijauskiene... sveikiname su artėjančiomis Šv. Kalėdomis. Ir linkime pagaliau sugrįžti iš savo pasakų karalystės. Juk Kalėdos — stebuklų metas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kalėdos, Remigijus Šimašius, Rusijos propaganda, Kremlius, Lietuva
Флаги Европейского союза у штаб-квартиры Европейской комиссии в Брюсселе

Europos "vandenilio rojus": ES įsisvajojo apie "komunizmą" ir nepastebėjo

(atnaujinta 10:57 2021.04.21)
Dabar nėra ekonomiškai perspektyvių vandenilio kaupimo ir transportavimo technologijų, nėra supratimo, kaip jis bus naudojamas jėgainėse, ir nėra bendro supratimo, kaip atrodys jo naudojimo transporto pramonėje logistika

Europos Sąjungos vandenilio strategija buvo patvirtinta 2020 metų liepos mėnesį ir tapo tam tikru 2009 metų Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos (su pakeitimais, padarytais 2018 metais), priedu. Strateginis ES energetikos sektoriaus kursas dabar yra trumpas ir ryžtingas: iki 2050 metų ES turi visiškai atsisakyti iškastinio kuro importo, užtikrindama visą elektros energijos poreikį iš saulės ir vėjo jėgainių, kur netolygią gamybą išlygins "atsinaujinantis vandenilis".

Visas perteklius, pagamintas saulės ir vėjo jėgainėse, bus naudojamas vandenilio gamybai elektrolizės būdu. Šis vandenilis bus naudojamas, kai dėl oro sąlygų saulės ir vėjo jėgainėse elektros gamyba taps minimali arba net lygi nuliui. Tuo tarpu vienas iš vandenilio strategijos finansavimo šaltinių, anot jos autorių, turėtų būti muitas už bet kokių prekių, pagamintų naudojant iškastinius energijos išteklius, importą iš už ES ribų. Ir kaip nedviprasmiška užuomina į Rusiją — Europos energetikos komisarės Kadri Simson žodžiai: "Klimato neutralumą iki 2050 metų galima pasiekti tik visiškai atsisakius iškastinių energijos išteklių. Visi partneriai, tiekiantys mums šį kurą, turi į tai atsižvelgti."

Tai atrodo baisu: ES ketina visiškai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir vandenilio, o visos šalys, kurios atsisako eiti vieninteliu teisingu keliu, kad galėtų dirbti tokioje mokioje rinkoje, kaip ES, sumokės už šį perėjimą. Belieka suprasti, kiek Rusija turi pasibaisėti dėl tokios niūrios perspektyvos ir kada tiksliai visos Rusijos naftos ir dujų įmonės turėtų nuspręsti dėl neišvengiamo jų bankroto sekos. Tačiau prieš išsigąstant verta suprasti, kiek realios yra ES vandenilio strategijos įgyvendinimo perspektyvos.

"Angliavandenilių mokestis" — lengviau deklaruoti nei nustatyti

Pirmiausia verta nusiraminti dėl "anglies mokesčio", nes ne visi pramonininkai, gamintojai ir energetikai Europoje yra entuziastingi šios idėjos šalininkai. Ne taip sunku suprasti, dėl ko kyla ginčas, kaip pavyzdį galime laikyti automobilių pramonę.

Būtina gaminti įprastą BMW, kurio metalas yra importuojamas iš Rusijos, Kinijos ar Indijos, kur niekas neatsisakė tradicinės metalurgijos, naudodamas koksines anglis. Tai reiškia, kad importuodami turite sumokėti "anglies mokestį", po kurio nustebsite, kad BMW savikaina išaugs tiek, kad JAV, Azijos ir tos pačios Rusijos rinkose šis produktas niekam nebus įdomus. Grąžinti "anglies mokestį" eksportuojant galutinius produktus? Puiku, bet kiek pinigų bus išleista strategijos įgyvendinimui tęsti? Lokalizuoti 100 procentų visų komponentų gamybos? Kiek pinigų ir kiek reikės papildomai padidinti to paties vandenilio gamybą?

Kadangi ES valstybės, vadovaudamosi liberalios ekonomikos postulatais, nėra tiesioginės ekonominės veiklos dalyvės, todėl visus sprendimus dėl konkretaus produkto gamybos priima privačios įmonės. Skirtingai nuo Europos Komisijos pareigūnų ir Europos Parlamento politikų, privačių įmonių valdymas yra atsakingas už jų akcininkų ekonominių interesų laikymąsi, todėl sprendimai dėl tam tikros produkcijos lokalizavimo konkrečioje šalyje bus priimami atsižvelgiant į jų skaičių, kuris rodomas skaičiuotuvo ekrane.

Jei norite lokalizuoti visų "Mercedes" komponentų gamybą Vokietijoje, tai reiškia, kad kaip kamščiui teks išskristi iš Kinijos rinkos, yra kur kas pelningiau perkelti šią gamybą į Kiniją, nes niekas nematė ir negirdėjo nė vieno "Kadri Simson" lygumose, kalnuose ir Dangaus imperijos pakrantėse per pastaruosius tūkstantį metų. Nuo praėjusių metų liepos mėnesio ES rengia įvairių pramonės sektorių gamintojų asociacijų susitikimus, diskusijos apie problemas, susijusias su "angliavandenilių mokesčio" įvedimu, vyksta aktyviai ir emocingai. Kol kas niekas nepateikė jokių prognozių, kada tai baigsis ir kaip atrodys sprendimas dėl "angliavandenilių mokesčio".

Vandenilio gamyba ir vartojimas Europoje

Galutinis AEI direktyvos ir ES vandenilio strategijos įgyvendinimo tikslas yra visiškai panaikinti iškastinio kuro importą. Neabejotina, kad saulės ir vėjo energijos gamybos bendrovių, įskaitant ofšorines (vadinamąsias ofšorines), statybas galima tęsti — technologijos buvo įvaldytos, jas reikia tik išplėsti, o tai, atsižvelgiant į besitęsiančias vyriausybės subsidijas ir lengvatas, nėra sunku. Tačiau saulės ir vėjo jėgainės yra tik dalis užduoties. Vandenilio gamyba bus reikalinga tam, kad būtų subalansuota protarpinė elektros energijos gamyba, vandenilio reikės visoms transporto rūšims, šilumos energijai gaminti, metalurgijai, kur jis gali pakeisti anglį. Logiška įvertinti, kokia šiuo metu yra vandenilio gamybos apimtis — žinoma, neatsižvelgiant į 2020 m. rezultatus dėl problemų, kurias COVID-19 pandemija atnešė Europos ekonomikai.

Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

2019 metais bendras vandenilio gamybos kiekis ES siekė 8,2 mlrd. kubinių metrų (738 tūkst. tonų), ir beveik 70 proc. šio kiekio sudarė Vokietija (2,4 mlrd. kubinių metrų arba 216 tūkst. tonų), Olandija (du milijardai) kubinių metrų arba 180 tūkst. tonų) ir Ispanija (1,3 mlrd. kubinių metrų arba 117 tūkst. tonų). Tuo tarpu atsinaujinančio vandenilio dalis, kuri pagal vandenilio strategiją yra pagrindinis prioritetas, sudarė 0,1 proc.

Dominuojantis vandenilio gamybos metodas yra metano garų reformavimas (populiariose "spalvų" gradacijose toks vandenilis paprastai vadinamas "pilkuoju") — ekonominiu požiūriu jis yra optimalus ir jo poreikį leidžia patenkinti naftos perdirbimas, amoniakas, metanolis, plastikai, metalurgija, gamybos elektronika ir pan. Kalbant apie energiją, žinoma, dabar joje jau naudojamas vandenilis — tam išleidžiama 0,06 proc. visos produkcijos. Siekiant išsamumo, reikia pažymėti, kad tais pačiais 2019 metais ES šalys importavo 354 mln. kubinių metrų (32 tūkst. tonų) vandenilio — esami gamybos pajėgumai yra nepakankami ir dabar, kai vandenilis praktiškai nenaudojamas energijai gaminti.

Europos "vandenilio rojus" — "komunizmo iki 1980 metų" brolis

Be ES vandenilio strategijos, Japonija, Pietų Korėja, Australija, Norvegija šiuo metu turi savo strategijas, atskiros strategijos buvo sukurtos Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir Portugalijoje. Yra TEA, Tarptautinės energetikos agentūros, paskelbti paklausos kiekių skaičiavimai: 2019 metais pasaulinė paklausa siekė 70 milijonų tonų, 2050 metais, jei bus įgyvendintos visos minėtos strategijos, paklausa bus apie 300 milijonų tonų. Nėra taip lengva pasakyti, kiek tai realu, nes vargu ar įmanoma rasti kažką panašaus mūsų daugiausia technologinės civilizacijos raidos istorijoje: kelios valstybės ir viena ekonominė asociacija — ES — nusprendė sukurti vandenilio rinką, kurios šiandien paprasčiausiai nėra.

Šiuo metu beveik 100 procentų vandenilio pagaminama ten, kur jis sunaudojamas nedelsiant, vienintelė išimtis yra jo pagrindu pagaminti kuro elementai, kurie pamažu skinasi kelią kelių transporto sektoriuje.

Nėra ekonomiškai perspektyvių vandenilio kaupimo ir transportavimo technologijų, nėra supratimo, kokie bus jo naudojimo elektrinėse būdai, nėra bendro supratimo, kaip tiksliai atrodys jo naudojimo transporto pramonėje logistika. Yra tik politikų noras, pasiryžimas išleisti biudžeto pinigus mokslinių tyrimų ir plėtros darbams subsidijuoti visose minėtose srityse: gamybos, sandėliavimo, gabenimo, jų panaudojimo elektros ir šilumos gamybai būdų.

Tai, ką politikai vadina konkrečiomis savo sugalvotų vandenilio strategijų įgyvendinimo datomis, Tarybų Sąjungos laikais vadino žodžiu "voliuntarizmas": yra idėja, bet nėra supratimo, kokią įtaką ekonomikai jos įgyvendinimas turės realiai, nei koks bus šio įgyvendinimo kelias, tačiau pažadai jau duoti ir įvardytos konkrečios datos.

Vandenilio strategijos Europoje skiriasi nuo Nikitos Chruščiovo pažado iki 1980 metų TSRS sukurti komunizmą tik tuo, kad biurokratinis aparatas tapo dar galingesnis, ir tuo, kad pareigūnai turi galimybę didžiules finansines investicijas.

Norint suprasti, koks gali būti Rusijos dalyvavimas visuose būsimuose pokyčiuose Europos ir Azijos šalių energetikos sektoriuje, būtina įvertinti dabartinį vandenilio naudojimo technologijų išsivystymo lygį ir galimas jų vystymosi kryptis — žinoma, atsižvelgiant į ekonominį pagrįstumą. Gamyba, sandėliavimas, transportavimas, naudojimas gaminant elektros ir šiluminę energiją, pritaikymas transporto pramonėje yra plačios temos, kurios bus skirtos kitiems šio ciklo straipsniams.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
komunizmas, Europa
Maskva

Susivienyti euroskeptikams trukdo Rusija

(atnaujinta 16:17 2021.04.20)
Europoje jie vėl pradėjo kalbėti apie griūtį ir įvairius "išėjimus". Tačiau dar neseniai atrodė, kad panika, prasidėjusi 2016 metais, po JK balsavimo išstoti iš ES, atslūgo

Tačiau visiškai skirtingos politinės jėgos dviejose Europos Sąjungos šalyse be susitarimo pateikė šūkius, kaip pasitraukti iš šios formacijos. Ir tai yra iškilmingos Europos anglių ir plieno bendrijos, dabartinės ES prototipo, 70-mečio minėjimo išvakarės. Taigi, žiniasklaida sunerimo dėl sugrįžusio euroskepticizmo.

Šis šurmulys sustiprėjo paskelbus trijų didelių partijų, turinčių reikšmingas frakcijas Europos Parlamente, ketinimą susijungti į grupę, kuri teoriškai galėtų tapti trečia pagal dydį ir kelti rimtą iššūkį pagrindinei srovei. Paskutinį kartą toks liberalios visuomenės susirūpinimas pasireiškė 2019 metais.

Pavasarį, rinkimų į Europos Parlamentą išvakarėse. Tada Italijos partijos "Lyga" lyderis Matteo Salvini, dirbęs savo šalies ministro pirmininko pavaduotoju, aktyviai keliavo po Europą, siekdamas suburti galingą euroskeptikų sąjungą. Iš dalies jam tai pavyko — po rinkimų rezultatų Europos Parlamente buvo sukurta "Tapatybės ir demokratijos" grupė, tačiau jos dydis nebuvo toks, kokio tikėjosi įkvėpėjas.

Šiuo metu grupę sudaro 75 deputatai, iš kurių didžioji dalis (50) yra "Lygos" ir Prancūzijos "Nacionalinės asociacijos" Marine Le Pen atstovai. Tai taip pat yra daug (ketvirta pagal dydį parlamentinė frakcija), tačiau Salvinis vis tiek tikėjosi daugiau.

Praėjusiais metais, prasidėjus pandemijai, nemažai šalių susidūrė su nauju euroskepticizmo šuoliu. Tai ypač pastebėta Italijoje, kuri iš pradžių buvo pagrindinis epidemijos akcentas ir atsidūrė viena su tragedija, kol Rusija ir Kinija jai padėjo. Tada rimtai išaugo parama Italijos išstojimo iš ES idėjai.

Tačiau tada, kai Europos Sąjunga įsitraukė į kovą su pandemija ir skyrė tam daug lėšų, aistros šiek tiek aprimo. Nors 2020 metų balandžio mėnesį tik 44 procentai apklaustų italų norėjo likti ES, lapkritį ši dalis padidėjo iki 56 procentų, nors beveik pusė italų mano, kad Sąjungos veiksmai padedant šaliai kovoti su pandemija yra nesąžiningi. "Lygos" lyderiui Salviniui palaikius technokratinį ministrą pirmininką Mario Draghi, "Italexit" idėja apskritai paliko politinę darbotvarkę, kas įnešė ramybės į liberaliosios spaudos gretas.

Lygiai taip pat kalbos apie "Frexit" — Prancūzijos išstojimą iš Europos Sąjungos, kurios buvo aktyviai diskutuojamos po Didžiosios Britanijos referendumo, nublanko. Marine Le Pen bando išplėsti rinkimų bazę, kad per metus pagaliau rimtai pasijustų prezidento poste. Štai kodėl ji bando vis mažiau šokiruoti visuomenę griežtais pareiškimais ir nenori gąsdinti eurofilų. Nenuostabu, kad praėjusiais metais ji keletą kartų viešai pareiškė prieštaraujanti "Frexit".

Gali atrodyti dar labiau netikėta, kad prieš kelias dienas idėja išstoti iš Europos Sąjungos pirmą kartą buvo užfiksuota Vokietijos, ES, kuri yra ES lyderė, politinės partijos rinkimų programoje. Tai atrodo netikėta dėl to, kad didžioji dauguma vokiečių palaiko Sąjungą. Tik dešimt procentų teigia norintys palaikyti Vokietijos išėjimą arba "Dexit".

Būtent dėl ​​šios priežasties partija "Alternatyva Vokietijai", net būdama mėgstama tarp vokiečių euroskeptikų, ilgą laiką savo oficialiu tikslu nekėlė išėjimo iš ES. Pirmą kartą apie tokią galimybę ji paskelbė suvažiavime 2019 metų sausio mėnesį. Ir dabar ji paskelbė ją kaip rinkimų platformą. Tai savo ruožtu sukėlė nerimą keliančius vokiečių analitikų komentarus, kurie manė, kad tokiu būdu "Alternatyva" leidosi "radikalėjimo" keliu.

Tuo tarpu Estijoje buvo išsakyta idėja išstoti iš Europos Sąjungos. Konservatorių liaudies partijos, žinomos kaip EKRE ("Eesti Konservatiivne Rahvaerakond"), įkūrėjas Martas Helmė, kuris vidaus reikalų ministro pareigas ėjo iki praėjusių metų rudens,  paskelbė pradedantis kurti "Estexit" parlamentinės paramos grupę. Tuo pačiu jis tikisi priešintis "Europos federalizacijai, kurioje vyraus neomarksistinė ideologija".

Iš pirmo žvilgsnio idėja taip pat atrodo nereikšminga: jei Vokietija yra pagrindinė Europos Sąjungos donorė, tai Estija pastaruosius dešimtmečius naudojo finansinę Briuselio paramą. Tačiau mes neturime pamiršti, kad 2003 metais trečdalis šalies gyventojų (tai neatsižvelgiant į "nepiliečius") balsavo prieš stojimą į ES.

EKRE partija pastarosiose apklausose užtikrintai užima pirmąją ar antrąją vietas, jos palaikymo lygis pasiekė rekordinį lygį. Nemaža dalis rusakalbių rinkėjų, anksčiau palaikiusių centristus, taip pat perėjo į jos pusę. Akivaizdu, kad taip yra ne mažiau dėl partijos euroskepticizmo, kurį labai sunku įtarti meile Rusijai, atsižvelgiant į jos periodinius teritorinius reikalavimus mums. Taigi Helmė, pateikdamas savo šūkius apie pasitraukimą iš ES, yra priverstas teisintis ir įrodyti, kad sunku įtarti jo organizaciją, kad ją sudaro "Kremliaus pakalikai".

Akivaizdu, kad iki šiol reikalavimai išstoti iš ES Vokietijoje ir Estijoje daugelio yra suvokiami kaip gana nežymūs ir anekdotiniai, nors Europos analitikai ragina tai vertinti rimtai. Dar daugiau nerimo, besiribojančio su panika, sukėlė nenustygstantis Salvinio bandymas į vieną Europos Parlamento grupę pritraukti dviejų jų šalyse valdančių partijų — Vengrijos "Fidesz", paskutinį kartą viešpataujančią savo šalyje, ir lenkų partiją "Teisė ir teisingumas" (PiS). Neseniai trys šių pajėgų lyderiai ("Lygos" lyderis Matteo Salvini, taip pat dabartiniai Lenkijos ir Vengrijos ministrai pirmininkai Mateuszas Morawieckis ir Viktoras Orbanas) susitiko Budapešte, pranešdami apie savo ketinimus sukurti aljansą, palaikantį Europos atgimimą, pagrįstą krikščioniškomis vertybėmis". Naujas jų susitikimas numatytas gegužę Varšuvoje.

Sprendžiant iš daugelio Vakarų analitikų komentarų, naujo susivienijimo idėja rimtai sunerimo liberalią Europos bendruomenę ir suteikė vilties dėl teisės sukurti krikščionių-konservatorių politinį aljansą 2024 metų. Europos Parlamento rinkimams, kurie taps potencialiu iššūkiu pseudoliberalistinėms jėgoms". Lenkijos analitikai jau pradėjo skaičiuoti EP narių skaičių, jei Europos Parlamente susijungtų įvairios dešiniųjų konservatorių frakcijos, manydamos, kad naujoji jėga turės 137 vietas, beveik lygias antrajai pagal dydį — socialdemokratų frakcijai.

Tiesa, atlikus šiuos skaičiavimus, atsiranda daugybė "bet". Pavyzdžiui, ne taip seniai Orbanas gana kategoriškai neigė aljanso su Le Pen, kuri yra Salvinio sąjungininkė, galimybę. Lenkų PiS ir vokiečių "Alternatyvos" santykių taip pat negalima pavadinti be debesų. Ir greičiausiai jie dar labiau atšals dabar, Vokietijos partijai pasirinkus kursą pasitraukti iš ES.

Tačiau pagrindinė kliūtis suvienyti euroskeptikus yra... Rusija. Antirusiška lenkų PiS retorika netelpa į tarptautines lygos, alternatyvios ir nacionalinės asociacijos platformas. Europos užsienio santykių tarybos politikos analitikas Pavelas Zerka pagrįstai pažymi, kad visos aukščiau išvardintos politinės jėgos turi bendrą priešą (Europos Sąjungą), tačiau jos "labai toli gražu neturi identiško priešų ir draugų sąrašo." Gana sunku pateikti jų bendrą tarptautinę darbotvarkę ir požiūrius, susijusius su mūsų valstybe, o kai kuriems tai atrodo tiesiog neįtikėtina.

Todėl kol kas liberalai ir europiečiai ramina: dar anksti jaudintis. Pavyzdžiui, "Financial Times" apžvalgininkas Gideonas Rahmanas mano: "Tiesą sakant, jei jūs ieškote politinių aljansų, kurie turi "didelių problemų" arba yra ant žlugimo ribos, JAV ir JK atrodo tinkamesnės kandidatės nei ES šiuo metu." Su tuo sunku nesutikti. Tačiau negalima nepastebėti sparčių visuomenės nuomonės svyravimų Europoje.

Kaip matote, santykinio įsikūrimo ramybės laikotarpis, susijęs su tariamai santūriu euroskepticizmo augimu, buvo trumpalaikis. Ir Rusija, kurią Vakarų žiniasklaida nuolat bando apkaltinti nesisteminių partijų palaikymu Europoje, neturi nieko bendro su šiais procesais. Veikiau "Rusijos klausimas" atgraso nuo euroskeptikų suvienijimo, kad ir kaip paradoksalu tai kam nors atrodytų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, Rusija

Nufilmuotas MiG-31 "oro mūšis" virš Ramiojo vandenyno

(atnaujinta 10:32 2021.04.21)
Lakūnai taip pat praktikavo įvairius manevravimo elementus. "Priešui sunaikinti" buvo naudojamos raketos "oras-oras"

MiG-31BM naikintuvų įgulos vykdė pratybas virš Ramiojo vandenyno — "oro mūšį" su sąlyginio priešo lėktuvais. Vaizdo įrašą Rusijos gynybos ministerija paskelbė "YouTube" kanale.

Filmuotoje medžiagoje parodyta, kaip virš Ramiojo vandenyno laivyno lėktuvai pakyla ir tobulina kovų ore vykdymo taktiką.

Gynybos ministerija pažymėjo, kad pilotai taip pat parengė manevravimo elementus dideliais kampais.

Kad "sunaikintų" priešą, įgula paleido "oras-oras" raketas.

MiG-31 orlaivis skirtas perimti ir sunaikinti oro taikinius itin žemame, vidutiniame ir dideliame aukštyje, bet kuriuo paros metu ir bet kokiomis oro sąlygomis, kai priešas naudoja aktyvius ir pasyvius radarų trukdžius, taip pat netikrus šiluminius taikinius. 

Tegai:
MiG-31