Ukrainos ginkluotosios pajėgos Donbase, archyvinė nuotrauka

Derybos dėl Donbaso jei bus taika, veiks Lietuvos rusofobai?

(atnaujinta 23:02 2019.12.24)
Po vadinamojo Normandijos formato susitikimo tarp Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų, matyti kol kas nedideli, bet vis šiokie tokie žingsniai link situacijos Donbase stabilizavimo. O jeigu bus taika, ką beliks veikti Lietuvos rusofobams?

Kaip žinia, vadinamieji Minsko susitarimai, kuriais kadaise buvo siekta nutraukti karinius veiksmus Donbase, faktiškai žlugo net nepradėję galioti. Nors vargu ar tada galėjo išeiti kitaip, turint omeny iš pradžių "ant bangos" buvusių fašistuojančių Ukrainos elementų nusiteikimą Donbase gyvenančių tariamų "vatnikų", "kacapų" ir šiaip "išdavikų" atžvilgiu. Tačiau laikas eina, ir su laiku karas žmones tiktai išvargina.

Kam (ne)reikalingas karas?

Tiesa, dar prieš įvykstant minėtajam susitikimui, į mitingą Kijeve susirinkusi antirusiškai nusiteikusių veikėjų minia grasino prezidentui, kad tik šis "neparduotų" tariamų Ukrainos nacionalinių interesų Rusijai ir Putinui. Bet didžioji dalis ukrainiečių iš naujojo, Petro Porošenką pakeitusio prezidento Volodymyro Zelenskio atitinkamai tikisi realių žingsių link taikos ir bent dalinio stabilumo šalyje atkūrimo.

ES ir Rusijos vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Гунеев

Tiktai didelis klausimas, kiek tokios viltys pagrįstos. O nacionalistams labai daug baimintis ir nereikėjo. Ir tai parodė įvykęs susitikimas, kuriame Zelenskis reikalavo atkurti buvusią Ukrainos-Rusijos sieną, pastarajai atsiimant neva "okupuotąsias" (kieno? Pačių Donbaso gyventojų?!) Donbaso teritorijas. Tuo tarpu į pamatinius Putino atstovaujamų donbasiečių siekius (specialaus statuso minėtosioms žemėms suteikimą, ar netgi Ukrainos federalizavimą) pastarasis nusispjovė.

Bet tuo nereiktų per daug stebėtis, ypač turint omeny susitikimo kontekstą. Greta šiaip gan juokingos, prezidentą ne itin puošusios Zelenskio laikysenos (į kurią, atrodo, savaip dėmesį atkreipė ir kiti lyderiai...), egzistuoja lemiami geopolitiniai veiksniai. Ukrainos klausimas yra lyg tarp Europos ir Rusijos prabėgusi "juoda katė", kurios buvimu nei viena, nei kita pusė nėra ekonomiškai suinteresuota. Todėl ir siekia greitesnio, pragmatiškesnio sprendimo.

Tuo tarpu pati Ukraina, iki pat Maidano buvusi tarp Rytų ir Vakarų daugiau mažiau pragmatiškai laviravusių oligarchų valdžioje, po šio perversmo yra tapusi faktiniu Jungtinių Valstijų įtakos avanpostu regione. Tai, kad dalis šio kapitalistinio elito veikėjų (pavyzdžiui, anksčiau neonacių gaujas finansavęs Igoris Kolomoiskis) dabar savo nusistatymą Rusijos atžvilgiu koreguoja, bendrosios tendencijos dar nekeičia.

Šiame kontekste, be abejo, taikos norėtų visi. Tik skirtingomis sąlygomis. Ne tiktai neišduodamas gyvybinių Donbaso žmonių interesų, bet ir nediskredituodamas savęs didžiulės rusų dalies akyse, Putinas nusileisti Zelenskio reikalavimams (kurių įvykdymas būtų tolygus Donbaso pavergimui) tiesiog negalėtų. O Zelenskis, bent jau kol kas, būdamas lojalus savo šeimininkams, laikosi senosios linijos.

Rusija ir ES

Kol kas, siekiant išreikšti gerą valią, tebuvo sutarta dėl paliaubų, belaisvių mainų ir karinių pajėgų atitraukimo iki 2020-ųjų kovo. Todėl tikėtina, kad ir siekiant taikos, procesas, jei ir jam bus lemta pasisekti, greitas nebus. Kita vertus, reikia turėti omeny esminį ekonominį problemos aspektą, kuris reiškiasi Rusijos santykiais su Prancūzija ir Vokietija, kaip lyderiaujančiomis ES valstybėmis.

Be dalies Ukrainos oligarchų ir kraštutinių nacionalistų, iš Vakarų pusės konflikto Ukrainoje eskalavimas jau nedomina nieko, išskyrus JAV ir jų satelitus. Tuo tarpu ES su Rusija sieja labai paprasti, praktiniai ekonominiai interesai, kurie, kaip rodo pastarojo laiko procesų išdavos, ilgainiui tampa stipresniais, nei Vakarų Europos pasiruošimas toliau nuolaidžiauti Amerikai.

Šitai įrodančių pavyzdžių yra daug, bet vienu šviežiausių galime nurodyti vis neblėstančias aistras ir grasinimus dėl "Nord Stream-2" projekto, piktinančio tiek dujų Rusijai pavydinčius JAV elito sluoksnius, tiek uolius jų vietininkus Pabaltijyje, iš kurių lietuviškieji Amerikos klapčiukai išsiskyrė graudžiai juokingai nuskambėjusia "Independence" terminalo afera.

Todėl iš esmės galima numanyti, kad Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai, būdami atitinkamai suinteresuoti, ilgainiui gali "prispausti" Zelenskio atstovaujamą Ukrainos pusę leistis į tam tikrus kompromisus, be kurių diplomatinis Donbaso konflikto sprendimas tikrai nebus įmanomas.

Ką veiks mūsiškiai?

Kitas dalykas, kaip visa tai siejasi su mūsų Lietuvos valdančiųjų rusofobiškų "patriotų" klika, kuri, nors ir labai susireikšminusi, faktiškai tokių procesų baigčiai neturi nė menkiausios įtakos. O siejasi taip, kad pastariesiems esama situacija, leidžianti propagandos kanalams stiprinti įvaizdį apie neva "puolantį" rusą, yra jiems politiškai labai paranki. Tuo tarpu ES lyderiams čia viskas "šviečiasi" kitaip.

Todėl visiškai neatmestina, kad susitarimas čia, kuris iš esmės reikštų suartėjimą tarp Rusijos ir dvejų galingiausių ES valstybių, paliktų tokius, kaip Linas Linkevičius ir Ko "ant ledo". Dar daugiau — reikia nepamiršti, jog jau ir dabar aiškėja, kad anksčiau ar vėliau jų valdoma Lietuva atsidurs tarp kūjo ir priekalo, žodžiu tarp JAV ir ES interesų takoskyros, kas neabejotinai ves prie vienokių ar kitokių pasikeitimų regione.

Ką tokiu atveju jie darytų, lieka neaišku. Vieni gal persimestų į priešingą stovyklą (o tokios patirties, taigi, ir įgūdžių, buvę TSKP ir VLKJS funkcionieriai gi turi...), o kiti įsikibę toliau laikytųsi rusofobinių pozicijų. Tačiau kas tikrai aišku — kad sveikas Ukrainos klausimo sprendimas jiems į gerą neišeitų. Bet ar toks bus, parodys tik laikas ir tolimesnės šalių derybos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rusofobija, Lietuva, Donbasas
Oro uostas

Ar įsileis į Europą "su politiškai neteisinga vakcina"

(atnaujinta 16:49 2021.03.01)
Apibendrindama diplomatinių atstovybių vadovų nuotolinio susitikimo rezultatus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad sutarta dėl būtinybės įvesti skiepijimo pažymėjimą, be kurio nebus leista atvykti į ES

Susitarimas vis dar yra tik pradinis, projekto detalės bus pristatytos po trijų mėnesių. Niekam ne paslaptis, kas yra išsami informacija, o tai taikoma ir paskiepytų asmenų pasui.

Visų pirma, nėra aišku, ką daryti su žmonėmis, kurie turi kontraindikacijų skiepijimui. Dar daugiau ar mažiau aiškus yra laikinų kontraindikacijų atvejis — pavyzdžiui, neseniai persirgta koronaviruso infekcija. Čia, kaip ir su kitomis infekcinėmis ligomis, pakanka šiek tiek palaukti ir tada drąsiai skiepytis.

Tačiau yra ir nuolatinių, lėtinių ligų: o kaip yra su jomis sergantiems? Tikriausiai, bus apribota teisė judėti. Be to, lėtiniai negalavimai yra sunkūs, o sergantieji netrukus mirs. Nėra žmogaus, nėra problemos. Ir nėra čia ko lėtinėmis ligomis sergantiems keliauti po Europą.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar pasaulyje yra daugybė vakcinų ir jų tikriausiai bus dar daugiau — o kokios vakcinos suteiks teisę gauti ES sertifikatą?

Su euroatlantiniu trejetu "Pfizer / BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" tikriausiai nebus jokių biurokratinių kliūčių. "Pasiskiepijai "Pfizer" — gali keliauti", antraip išeis kažkokia priešprieša.

Tačiau naudojant Rusijos ("Sputnik V" ir "EpiVacCorona") ir kinų ("Sinovac Biotech", "CanSino Biologics", CNBG — "Sinopharm") vakcinas viskas gali būti sudėtingiau. Kad ir kokios jos būtų veiksmingos, tačiau tol, kol jas oficialiai patvirtins Briuselio vartotojų priežiūros institucijos, jomis pasiskiepiję piliečiai greičiausiai negaus sienos kirtimui reikalingo sertifikato.

Kadangi nedemokratinės kilmės vakcinos savybės yra ne tik medicininis, bet ir politinis klausimas. O kas atsitinka, kai kišasi politika, tai yra "demokratijos kova prieš totalitarizmą", galime pamatyti iš "Nord Stream-2" pavyzdžio, kai Rusijos dujos yra šimtą kartų pavojingesnės nei "Cyclone-B". Kaip žinote, "jei geometrinės teoremos paveiktų žmonių interesus, dėl jų būtų kariaujama". Ir jei nepripažįstant nedemokratiškos kilmės vakcinos galima sukelti užsienio imperijai nemalonumų — kodėl to nepadarius?

Neseniai (vasario 17 dieną) Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė: "Rusijos vakcinacijos nuo COVID-19 strategija glumina. Kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus dozių kitoms šalims, tačiau nepadarė pažangos skiepydama savo gyventojus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti".

Sunku pasakyti, kokia yra pakankama pažanga. Ar tikslinga Europos pareigūnams kelti šią temą, kai pačioje Europoje pažangos akivaizdžiai nepakanka? Priešingu atveju Vengrija nebūtų pirkusi "Sputnik V", o Čekija, Austrija, Italija nesvarstytų apie tai, kam mums reikalinga "Sputnik V", kai kiekviename žingsnyje skiepijama "Pfizer"?

Galbūt Frau Ursula piktinasi XIX amžiaus pabaigos grūdų eksporto praktikos atkūrimu — "Badausim, bet išvešim". Sunku tiksliai pasakyti, ar dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tuometinio finansų ministro Vyšnegradskio principais. Dar sunkiau suprasti, kaip tai susiję su Rusijos vakcinos veiksmingumo klausimu. Tai yra arba veiksminga, arba ne. Rusijos pažanga skiepijant savo gyventojus vargu ar gali būti pagrindinis Briuselio rūpestis.

Kitas reikalas, kai reikia bet kokia kaina atsisakyti Rusijos vakcinos. Visų pirma nelaikyti vakcinacijos Rusijos skiepais pagrindu išduoti vizos sertifikatą. Kai kalbama apie geležinę uždangą, tada, žinoma, visos priemonės pateisinamos.

Žinoma, ne viskas priklauso nuo Ursulos ir jos bendražygių. Be norinčiųjų atriboti Rusiją interesų, tam pasitelkiant bet kokį pretekstą ar dingstį, yra ir kitų interesų grupių.

Pavyzdžiui, nors Rusijos gyventojų pajamos smarkiai sumažėjo, jie vis dar nepasiekė visiško skurdo ribos, todėl išvykstamasis turizmas nėra visiškai nereikšmingas. Ir daugybė Europos šalių (Italija, Prancūzija, Graikija ir kt.), kuriose turizmas iki infekcijos atsiradimo davė nuo dešimties iki penkiolikos procentų BVP ir suteikė darbą didelei daliai gyventojų, šios šalys net sapnuoja, kaip grįžta "ikikovidiniai" laikai ir turistų iš Rusijos pinigai. Idėjiškai tvirtos Frau von der Leyen interesai čia nėra tokie įdomūs — katastrofiška jų pačių piniginės būklė yra daug svarbesnė.

Žinoma, galima įkvėpti europiečius ideologo bendražygio Suslovo žodžiais — "Mes netaupome ideologijos sąskaita" — ir vizų sertifikavimo srityje, tačiau tokia ilgalaikė politika yra kupina įvairių netikėtumų. Principas "savi marškiniai yra arčiau kūno" nebuvo atšauktas, o nuolat jį pažeidinėti — pavojinga.

Taigi, klausimas, kurios vakcinos po trijų mėnesių patvirtins prašančiojo įvažiuoti patikimumą, taps karštų diskusijų tarp Frau von der Suslov ir smulkių buržuazinių principų šalininkų "Dėl manęs — kad ir šuo, kad tik kiaušinius dėtų".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas

(atnaujinta 14:25 2021.03.01)
Žmogaus teisės yra įtvirtintos ir garantuojamos įstatymais. Lietuvos kriminalinės žvalgybos veikla grindžiama paprotine teise — teise niekam neatsiskaityti. Net Lietuvos teismams

Tačiau šiandien Lietuvos teisės kūrėjai savo energiją yra nukreipę į LGBT bendruomenės problematiką.

Tarptautinė žmogaus teisių teisė numato pareigas valstybėms veikti arba susilaikyti nuo veiksmų tam, kad nebūtų pažeistos žmonių teisės ir laisvės. Kad jos būtų saugomos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė Lietuvos advokatūros skundą. Advokatūra teigia, kad Lietuvoje nėra galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.

Prieš kurį laiką apie tai žiniasklaidai pranešė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Šią žinią pranešė ir Facebook socialiniame tinkle. Tačiau nei žiniasklaida, nei sociumas didelio susidomėjimo neparodė. Nors situacija yra skandalinga.

Ginčas tarp advokatų ir teisėsaugos kilo dar 2019 metais, kai prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir policija atsisakė pateikti informaciją dėl advokatų slapto sekimo ir klausymosi.

Advokatūra kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas su klausimu, ar sekimas ir slaptas klausymasis netaikytas advokatūros kaip institucijos ir jos vadovų atžvilgiu.

Tačiau teisėsauga atsisakė pateikti bet kokią informaciją. Nes Lietuvos kriminalinė žvalgyba grindžiama "konspiracijos ir konfidencialumo" principais. Ne kažkokiomis žmogaus teisėmis. Spec. tarnybų teisinis nihilizmas tapo paprotiniu. Tai akivaizdus pasikėsinimas į žmogaus teises.  

Advokatai skunde teigia, kad tokia situacija pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismą.

"Prašėme pateikti informaciją taip pat apie pasibaigusių kriminalinės žvalgybos veiksmų faktą, jei nebuvo nustatytas teisės pažeidimas. Paaiškėjo, kad tokios informacijos neteikia nei viena institucija, o galimai neteisėto slapto sekimo veiksmų neįmanoma apskųsti. Nei teismai, nei Prokuratūra nevykdo efektyvios kriminalinės žvalgybos veiksmų priežiūros. Po pralaimėtų bylų Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvos advokatūrai liko vienintelės instancijos — Europos Žmogaus Teisių teismas ir Europos Sąjungos institucijos", — sakė Vėgėlė.

Ponas Ignas Vėgėlė sakė manantis, kad ginčas dar gali būti išspręstas taikiai, jei valdžia pakeis Kriminalinės žvalgybos įstatymą.

Pakeitus įstatymą, žvalgyba taip paprastai nebegalėtų sekti bei slapta klausytis ne tik advokatų, bet ir visų kitų Lietuvos žmonių. Tačiau valdžiai šiandien labiau rūpi Lietuvos seksualinių mažumų žmogaus teisės. Čia sukoncentruotas dėmesys.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis kol kas dar nesikreipė į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ponas Andrius Romanovskis dabar kreipėsi į Lietuvos teismą.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis siekia iš Lietuvos, t. y. iš Lietuvos mokesčių mokėtojų prisiteisti daugiau nei 200 tūkst. eurų. dėl neteisėtų Lietuvos teisėsaugos pareigūnų veiksmų.

Lietuvai šioje byloje atstovauja Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisingumo ministerija.

Verslo konfederacijos prezidentui atstovaujanti advokatė Solveiga Palevičienė patvirtino, kad ieškinys teisėsaugos institucijoms yra pateiktas dėl pastarųjų neteisėto, nepagrįstai pradėto ir per ilgai užsitęsusio baudžiamojo persekiojimo, nepagrįsto suėmimo ir kitų procesinės prievartos priemonių.

Jos teigimu, teisėsauga tokiais veiksmais pažeidė Romanovskio teises į privatų gyvenimą, laisvę, jo nekaltumo prezumpciją ir kitas pamatines žmogaus teises.

"Ieškinio tikslas — siekti, kad būtų atkurtas teisingumas bei ateityje teisėsaugos institucijos nebūtų naudojamos neteisėto politinio susidorojimo tikslais prieš nekaltus asmenis", — sakė Romanovskio atstovė.

Pats LVK prezidentas žiniasklaidai sakė, kad buvo viešai apdrabstytas purvais, neteisėtai įkalintas, tampomas po teismus. "Iki šiol taip ir nesulaukiau jokio atsiprašymo ar apgailestavimo, tačiau ir toliau jaučiu norą bet kokioms priemonėmis mane palaužti ir nuteisti", — sakė Romanovskis.

Kaip ir reikėjo tikėtis, Lietuvos mokesčių išlaikoma Specialiųjų tyrimų tarnyba LVK prezidento ieškinio nekomentavo.

Teisė į privatų gyvenimą, laisvę, nekaltumo prezumpcija ir kitos pamatinės žmogaus teisės, pagaliau galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą turėtų būti žmogaus teisių gynėjų ir žmogaus teisių teisėkūros Seime dėmesio centre. Tačiau dėmesio centre atsidūrė Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Dėl visai kitokios teisėkūros.

Vasario 16 d. išvakarėse baigėsi parašų rinkimo akcija dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko V. Raskevičiaus atšaukimo iš vadovo pareigų ir paties komiteto. 20 dienų trukęs parašų rinkimas sulaukė beprecedenčio tautos susidomėjimo. Surinkta net 365 440 parašų po peticija, kurioje teigiama, kad Laisvės partijos atstovas proteguoja tik siauros seksualinės grupės interesus.

"Mes, pasirašantieji po šiuo tekstu konstatuojame, kad Vytautas Tomas Raskevičius neatstovauja daugumos Lietuvos žmonių teisių ir interesų, o vykdo priešingą veiklą žmogaus teisėms, propaguojant siaurus seksualinių mažumų interesus", — rašoma peticijos tekste.

Daugiau kaip trečdalį milijono tautiečių papiktino ne tik homoseksualų pastovus protegavimas, bet ir daugybė žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje.

Save profesionaliu homoseksualu pristatinėjantis Seimo narys iškart po rinkimų paleido sparnuotą frazę: "Turėjau svajonę, kad ši šalis pradėtų dirbti LGBT žmonėms". Tokia žinutė nepraslydo parašų akcijos iniciatoriams pro akis, ją viešai ir priminė spaudos konferencijoje Seime, skirtoje pristatyti parašų rinkimo akciją.

Seimui kaupiantis vienos lyties asmenų partnerystės įstatymui buvo apklausti Lietuvos gyventojai. 58 proc. 18–74 metų Lietuvos gyventojų šeimos politikos srityje palaikytų iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. O iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų mažiau nei dešimtadalis, tai yra 8 proc., gyventojų.

Tokias Lietuvos gyventojų nuostatas šeimos klausimu atskleidė naujausia "Baltijos tyrimų" apklausa, įgyvendinta sausio 15–19 dienomis.

Apklausa galėtų reikšti, kad vienos lyties asmenų partnerystės žmogaus teisių aspektas nėra aktualus daugeliui Lietuvos gyventojų. Bet ne T. V. Raskevičiui.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius tikina artimiausiu metu rengsiantis dar ir "homoseksualumo propagandos draudimo" įstatymo pataisas. Anot politiko, viename iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo punktų yra diskriminuojami LGBT asmenys.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Manau, reikėtų tą įstatymo nuostatą performuoti taip, kad žalinga informacija būtų laikoma ta, kur apskritai yra niekinamos įvairios šeimos, nesvarbu, ar jos būtų skirtingų, ar tos pačios lyties — tiesiog pagarbą puoselėjant visiems žmonėms", — Alfa.lt teigė T. Raskevičius.

Taigi, kyla grėsmė, kad ateityje tokios parašų rinkimo ar panašios Lietuvos žmonių akcijos gali tapti tabu.

Laisvės partijos narė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau pasiūlė Baudžiamojo kodekso 170 str. pataisas. Projekte numatyta dalį baudžiamojo straipsnio perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tai iš esmės atrištų teisėsaugai rankas už "netinkamus žodžius" bausti atskirus asmenis.

"Pavyzdžiui tyčiojimąsi, įžeidimą iš tam tikrų grupių arba asmenų kurie priklauso tam tikroms grupėms. Ir tokiu atveju mes palengviname ir teisėsaugai darbą, ir visuomenei labiau aišku tampa, kokią takoskyrą mes turime, tiek dėl pavojingumo, tiek dėl suvokimo kas yra neapykantos kalba", — "Lietuvos ryto televizijai" teigė ministrė. Dėl minėtų pataisų Seimas turėtų apsispręsti pavasario sesijoje.

Tačiau teisingumo ministrei, Laisvės partijos atstovei šią teisinę iniciatyvą įgyvendinti nebus taip paprasta. Nepalankus ne tik visuomenės nuomonės fonas, bet kyla pasipriešinimas ir Seime.

Seimui pateikiama rezoliucija, kuria siūloma parlamento daugumą sudarančiai koalicijai paskirti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku kitą Seimo narį, kuris, skirtingai nei dabartinis šio komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius, "rūpintųsi ne tik LGBT bendruomenės atstovų teisėmis, o visų Lietuvos piliečių, ypač dabar per karantiną pažeidžiamomis, žmogaus teisėmis".

Tai siūlantį rezoliucijos projektą "Dėl Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko" pirmadienį įregistravo Seimo narys Petras Gražulis.

"Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, nes gina ne visų Lietuvos piliečių žmogaus teises, o išimtinai tik LGBT bendruomenės interesus, tokiu būdu pažeisdamas Seimo Statute numatytą šio komiteto pirmininko pareigų reglamentavimą, nes tai nėra Seimo LGBT teisių, o visų Lietuvos piliečių žmogaus teisių komitetas", — sakoma dokumento projekte.

Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad šią peticiją pasirašė 15 proc. visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

"T. V. Raskevičius viešai skelbia, kad jis rengia įstatymų ir teisės aktų projektus, skirtus tik LGBT bendruomenei, tokiu būdu ignoruodamas visus kitus Lietuvos piliečius, kurių žmogaus teisės yra pažeidžiamos; ignoruoja kitas labai svarbias, šiuo metu Lietuvoje pažeidžiamas žmogaus teises", — teigiama rezoliucijos projekte.

Rezoliucijos projekte pažymima, kad ignoruojama teisė į darbą (nepagrįstas smulkiojo ir vidutinio verslo uždarymas COVID epidemijos pretekstu), teisė į socialinį ir ekonominį teisingumą (nuolat didėja turtinė ir pajamų nelygybė, ypač karantino metu).

Prie Lietuvoje pažeidžiamų žmogaus teisių rezoliucijos projekte paminėta taip pat "žodžio laisvė ir teisė rinktis į taikius susirinkimus (policija nuolat naudoja perteklines priemones, sukeldama besinaudojantiems žodžio ir susirinkimų laisve fizinį skausmą, nepagrįstai ir brutaliai juos sulaiko), teisė į gydymą (smarkiai apribotas priėmimas pas gydytojus ir planinės operacijos, kurios nepagrįstai suvaržytos prisidengiant epidemija)".

Kol vyksta batalijos dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko atstatydinimo bei LGBT bendruomenės narių teisių, žvalgybininkai toliau slapta seka, gal net pro rakto skylutę, ir slapta klausosi pažeisdami Lietuvos gyventojų visas kitas žmogaus teises. Nepriklausomai nuo žmonių seksualinės orientacijos. Ir niekam neatsiskaito. Nei Seimo Žmogaus teisių komitetui, nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Nei teismams. Niekam. Nes Lietuvos kriminalinė žvalgyba grindžiama "konspiracijos ir konfidencialumo" principais.

Žmogaus teisės yra įtvirtintos ir garantuojamos įstatymais ar kitais teisės aktais. Lietuvos kriminalinės žvalgybos veikla grindžiama paprotine teise — teise niekam neatsiskaityti. Net Lietuvos teismams. Tačiau šiandien Lietuvos teisės kūrėjai savo energiją yra nukreipę į LGBT bendruomenės problematiką. Visa kita — į eilės galą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žmogaus teisės, Seimas, LGBT
Greitoji pagalba, archyvinė nuotrauka

Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu

(atnaujinta 07:40 2021.03.02)
Po susidūrimo su vilkiku žuvo lengvojo automobilio keleivis,  abiejų automobilių vairuotojai dėl įvairių sužalojimų paguldyti į ligoninę

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Pirmadienį Trakų rajone įvyko avarija, per kurią susidūrė automobilis ir sunkvežimis, vienas žmogus žuvo, du sužeisti, praneša policijos departamentas.

Incidentas įvyko apie 15 val. 56 min., kelio Vilnius–Marijampolė 60-ame km. Automobilis "Audi 80", vairuojamas vyro (g. 1994 m.), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu krovininiu automobiliu "DAF" su puspriekabe, vairuojamu vyro (g. 1999 m.). 

Eismo įvykio metu žuvo lengvojo automobilio keleivis bei sužaloti abiejų automobilių vairuotojai, kurie dėl įvairių sužalojimų paguldyti į ligoninę. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Tegai:
Trakų rajonas, eismo įvykis, avarija
Dar šia tema
Lietuvoje dėl stirnos žuvo automobilio vairuotojas
Mirtini eismo įvykiai Lietuvoje: žuvo vairuotoja ir pėsčiasis
Tragiška avarija Trakų rajone: žuvo penki jauni žmonės