Vilnius, archyvinė nuotrauka

Kalėdiniai stebuklai: kai Vilniaus meras kalba rusiškai

(atnaujinta 23:04 2020.01.07)
Lietuvos rusų visuomeninių veikėjų dėka nuo 2012 metų stačiatikių Kalėdos oficialiai švenčiamos prie pagrindinės šalies eglutės. Ir naujieji 2020 metai netapo išimtimi

Lietuvos sostinė gražiai papuošta — kalėdinės eglutės ir dekoracijos visame Vilniaus centre, o pagrindinė šalies eglė Katedros aikštėje pripažinta gražiausia Europoje.

Šiais metais šalia "Karalienės" jau buvo švenčiamos katalikų Kalėdos, surengtos Naujųjų metų šventės, o sausio 7 dienos vakarą čia vyks stačiatikių Kalėdų proga surengtas koncertas.

Kada pradėta gerbti rusų bendruomenę

"Vilnius visada buvo, yra ir, tikiuosi, bus daugiatautis miestas. Tačiau iki 2012 metų miesto valdžia nupuošdavo eglutes tiesiai per stačiatikių Kalėdas — sausio 7 dieną. Sausio 6 dieną vyko Trijų Karalių eisena ir buvo tikima, kad tai jau švenčių pabaiga. Kai tapau miesto tarybos nare, kartu su Vilniaus rusų bendruomenės atstovais pasiūlėme bent vienai dienai atidėti pagrindinės eglutės centrinėje aikštėje išmontavimą, kad būtų suteikta galimybė pažymėti stačiatikių Kalėdas, miesto valdžia palaikė mus", — Sputnik korespondentui papasakojo Slavų gailestingumo fondo vadovė Olga Gorškova.

Kalėdos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Lietuvoje ji žinoma dėl dalyvavimo šalies viešajame gyvenime — jau devintus metus Olga Gorškova rengia kalėdinę stačiatikių šventę Vilniaus Katedros aikštėje. Be to, ji lanko Lietuvoje gyvenančių rusų konferencijas. O vasarą ji organizuoja Rusijos kultūros dienas centriniame sostinės Vingio parke.

Olga Gorškova prisimena, kaip pirmaisiais metais buvo sunku viską paruošti — nebuvo jokio finansavimo, niekas nesuteikdavo scenos. Tačiau šventė, kaip ji pati sako, buvo puiki, žmonėms buvo svarbu suprasti, kad miestas ir šalis jų nebeignoruoja, jie taip pat turi galimybę švęsti ne tik su šeima, bet ir šalia pagrindinės Lietuvos eglės.

"Ir nuo 2012 metų eglutės išmontavimas buvo atidėtas iki sausio 8 dienos. O jau kitais, 2013 metais, mes pastatėme sceną, turėjome gerą šviesą ir garsą, buvo pakviestos geriausios šokių ir muzikos grupės iš visos Lietuvos. Taigi kiekvienais metais Vilniuje švenčiame stačiatikių Kalėdas. Be to, šventės partnerė yra Vilniaus miesto savivaldybė, o rėmėjas — Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės", — išdidžiai aiškina Olga Gorškova.

Anot jos, ruošdama šventę, kiekvienais metais ji atranda daugybę jaunų talentingų Lietuvos atlikėjų, kurie ne kartoja kitų žmonių dainas, o dainuoja originalias. Nepaisant šalčio, kuris kartais siekia net 20 laipsnių, Katedros aikštėje susirenka daug žmonių.

"Žmonės ateina todėl, kad daugeliui tai yra tarsi jausmų išliejimas. Ir ši šventė yra įdomi ne tik rusakalbiams vilniečiams, bet ir miesto svečiams bei, žinoma, lietuviams. Keista, tačiau į šį įvykį atkreipia dėmesį lietuviškos žiniasklaidos priemonės. Žurnalistai teigiamai, kas man yra nuostabu ir labai malonu, rašo apie šventę", — sako Gorškova.

Ji patikslina, kad tradiciškai šventę pradeda stačiatikių vyskupijos atstovas — šiais metais stačiatikių Šv. Konstantino ir Michailo cerkvės Tėvas Konstantinas Lazutkinas. Vėliau būtinai kalba Vilniaus meras, šiuo metu Remigijus Šimašius, kuris į auditoriją kreipiasi rusų kalba.

"Mes jo neprašome kalbėti rusiškai. Be to, ponas Šimašius nemoka rusų kalbos taip laisvai kaip gimtosios lietuvių, tačiau jis pats stengiasi dalį savo sveikinimų ištarti rusų kalba", — teigė visuomeninė veikėja.

Olga Gorškova apskaičiavo, kad per devynerius metus prie pagrindinės Lietuvos Kalėdų eglutės koncertavo apie 130 atlikėjų, šokių ir vokalo grupių iš visos šalies. Šiais metais taip pat bus svečių iš Minsko — Baltarusijos valstybinės filharmonijos folkloro grupė "Kupalinka", jų atvykimą ir pasirodymą rėmė verslininkas ir politikas Viktoras Uspaskichas.

Tačiau yra ir šaukštas deguto

Kalėdų dienomis atrodo, kad Lietuvoje nėra rusofobijos, visi džiaugiasi svečiais, tarp jų ir iš Rusijos. Ir net Vilniaus meras bando įtikti rusakalbiams gyventojams, tačiau buvusios šalies prezidentės palikimas vis dar yra labai stiprus. Antroji šventė, Rusijos kultūros dienos Vingio parke, kurias irgi rengia Olga Gorškova, toje pačioje Lietuvos žiniasklaidoje nebėra vertinama labai teigiamai. Nors ir ten Vilniaus savivaldybė veikia kaip šventės partnerė.

"Kiek suprantu, jie negali uždrausti šios šventės šiandien — tai sukeltų didelį rezonansą. Tačiau visada prieš Rusijos kultūros dienas neigiamai pasisako atskiri politikai, o spauda absoliučiai į viską žiūri lyg per padidinamąjį stiklą. Pradedant nuo menininkų, pakviestų iš Rusijos, biografijų (ar jie pasirodo koncertuose Kryme, ar kaip nors nepriimtinai pasisakė), baigiant smulkiomis detalėmis, tokiomis kaip, ar nebuvo parke žmonių su Georgijaus juostelėmis", — pažymi Gorškova.

2019 metais parke vykusiame festivalyje koncertavo dainininkas Vitas, prieš patvirtinant jo dalyvavimą buvo labai daug svarstymų. Tačiau nerasta nieko, kas galėtų sukelti rūpesčių. O dėl kito menininko, kurio Gorškova nusprendė neįvardinti, kandidatūros kilo klausimų.

"Ir aš, kaip organizatorė, turėjau nusižeminti iki aiškinimų. Taip, dabar aš pati, prieš kviesdama žmogų, pradedu ieškoti visos medžiagos internete ir įrodinėti, kad Lietuvoje apie tą ar kitą menininką nusistovėjo šališka nuomonė. O politikus erzina ir tai, kad žmonės per Rusijos kultūros dienas atsineša Rusijos vėliavas. Bet man sunku tai kažkaip sureguliuoti, kaip ir Georgijaus juosteles — žmonės ateina, jie įsikvėpę, vėliavos plevėsuoja. Nematau nieko blogo", — sako Olga Gorškova.

Ir ji sako, kad lietuviams, gyvenantiems Rusijoje, tame pačiame Sankt Peterburge, Rusijos miesto merija teikia pagalbą.

"Jie turi geras galimybes, gauna finansavimą, švenčia šventes, įskaitant Lietuvos Nepriklausomybės dieną, ir niekas jiems nesako, kad ši šventė neatitinka Rusijos įstatymų. Tai, žinoma, yra dvigubi standartai ir jie egzistuoja pas mus. Bet aš vis tiek tai suvokiu kaip atskirų radikalių politikų pareiškimus. Vienintelis dalykas, kuris šioje situacijoje žeidžia, yra tas, kad būtent tokią informaciją renka ir platina Lietuvos žiniasklaida. Bet, kita vertus, aš suprantu, kad šie žurnalistai nėra nepriklausomi, jie yra tiesiogiai priklausomi nuo kai kurių politinių jėgų", — apibendrino Olga Gorškova.

Tegai:
Vilniaus savivaldybė, Kalėdos, stačiatikiai, Vilnius
Darius Jauniškis, archyvinė nuotrauka

Investicijos šalin. Lietuvos žvalgybos tarnybos pasodins verslą "geležinės uždangos"

(atnaujinta 17:12 2020.07.02)
Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis dar kartą patikino šalies vadovybę, kad žvalgybos agentai saugo Lietuvos ekonomiką

Amžina Lietuvos patriotų kova "už laisvę" įgauna keistų formų. Maža to, kad bet koks nepritarimas valstybės ideologijai šiandien Lietuvoje persekiojimas aršiau nei KGB laikais, Lietuvos slaptosios tarnybos dar pradėjo ir negailestingą kovą su "laisvąja rinka" — kapitalizmo pagrindu. O svarbiausia, kad Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis tai dar deklaruoja su pasididžiavimu.

"Lietuva yra sukūrusi mechanizmus apsisaugoti nuo neigiamų investicijų atėjimo pas mus. Mano giliu įsitikinimu, situacija yra kontroliuojama, informacija teikiama nuolat. Lietuva saugi", — žiniasklaidoje cituojamas Jauniškis.

Taigi, išeina, kad Lietuva, kaip ir sovietmečiu, tiesia geležinę uždangą ne tik aplink valstybės sienos perimetrą, bet ir aplink savo verslininkus. Vienas pagrindinių kapitalizmo dėsnių — "Pigiau, kokybiškiau ir su didesniu pelnu!" — Lietuvoje nebegalioja.

Geriau mokėti daugiau už prastesnės kokybės produktus, bet Lietuvos patriotų nurodytoms įmonėms, nei turėti reikalų su partneriais iš "trečiųjų šalių"? Pasirodo, kad taip. Ir iš karto kyla keblių įtarimų, o gal šios "teisingos" įmonės yra šiuolaikinių politinio elito korupcijos schemų grandys? Korupcijos skandalas su Džo Baideno sūnumi Ukrainoje yra ryškus to patvirtinimas.

Palyginti su Ukraina, Lietuva, aišku, atrodo kaip karosas šalia ryklio — skirtingas mastas. Tačiau modelius galima aiškiai atsekti. Politinis elitas, prisidengęs kova su "agresoriaus pinigais" (Rusija), atšaukia konkursų rezultatus tik todėl, kad dalis sąžiningai kovą laimėjusios bendrovės akcijų priklauso Lietuvai "nedraugiškai" valstybei.

Didžiausiomis "nedraugiškomis" valstybėmis šiandien pripažintos Rusija ir Kinija. Vadovaudamiesi Lietuvos specialiųjų tarnybų logika, dabar turime patikrinti visų didžiausių pasaulio bendrovių akcininkų sąrašus. O jei staiga tarp akcininkų įsiskverbė nepatikimi rusai ar kinai? Ir nepaisant to, kad didžiausios pasaulio kompanijos iš esmės yra tarptautinės. Aš įsivaizduoju, kur tokios įmonės pasiųs Lietuvos žvalgus, kai jie paprašys atskleisti akcininkų sąrašus.

"Mums reikia aiškiai nusistatyti formulę, kas yra ta "raudonoji linija", kur įmanoma suvaldyti rizikas, o kur tiesiog reikia brėžti "raudoną liniją" ir pasakyti labai aiškiai, kad tai yra patikimi tiekėjai ir nepatikimi tiekėjai, yra juodas sąrašas, yra baltas sąrašas", — Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje sakė Laurynas Kasčiūnas.

Trumpai tariant, dabar Lietuvos verslininkai turėtų vadovautis ne verslo logika ir konkretaus sandorio nauda, ​​o Kasčiūno ir Jauniškio nurodymais.

Nenuostabu, kad iškėlus tokį klausimą, užsienio investicijų srautas Lietuvoje sumažės. Jau šiandien stambios pasaulio kompanijos uždaro savo lietuviškus biurus ir vietos elitui sako "Viso gero!".

Konservatoriai ne tik jau prastūmė įstatymą dėl Lietuvos atsisakymo pirkti elektrą iš "nepatikimos" Baltarusijos atominės elektrinės, kurią stato Rusijos "Rosatom", dabar dar nusitaikė į naujausią 5G ryšio technologiją, kurią kontroliuoja kinų "Huawei".

"Esame gavę JAV pasiūlymą pasirašyti deklaraciją dėl 5G saugaus tiekimo, taip pat yra Pompeo pasiūlymas, kad diplomatiniai informacijos srautai eitų tik per saugius kanalus. Deklaraciją su JAV yra pasirašiusi ir Estija, ir Latvija, ir Lenkija, mes nesame, taip pat nesame prisijungę prie Pompeo iniciatyvos", — spaudžia Vyriausybę ir Seimą Laurynas Kasčiūnas, kažkodėl prisidengdamas JAV, o ne Lietuvos interneto vartotojų interesais.

Jei konservatorių siūlomos pataisos "prieš 5G" bus priimtos, tada bus galima pagaliau pripažinti, kad Lietuvoje nėra kapitalizmo, tačiau egzistuoja sovietinio stiliaus planinė ekonomika, visiškai pavaldi valstybinei rusofobijos ir kinofobijos ideologijoms.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
verslas, Laurynas Kasčiūnas, Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Dar šia tema
VSD: Lietuvoje terorizmo grėsmės lygis išlieka žemas
"Pasenęs septynetas": Trampas pasiūlė neįgyvendinamą superreformą
Kasčiūnas ragina užtikrinti technologinę nepriklausomybę nuo nepatikimų gamintojų
JAV leis savo įmonėms bendradarbiauti su "Huawei" dėl 5G tinklo standartų
Parkas Maskvoje

Šeši pandemijos mėnesiai: kodėl Rusijai sekasi kovoti geriau nei kitiems

(atnaujinta 15:06 2020.07.02)
Vakar Rusijoje buvo nustatyti 6556 nauji COVID-19 atvejai ir toliau palaipsniui mažėja infekcijų skaičius. Šalis pamažu išeina iš apribojimų, skirtų kovai su epidemija, režimo

Tiek visuomenės baimė pirmosiomis epidemijos savaitėmis, kai iškilo grėsmės mastas, tiek žmonių moralinis nuovargis dėl ilgo buvimo tarp keturių sienų liko praeityje.

Preparatas Avifavir
Российский фонд прямых инвестиций (РФПИ)

Ir nors gydytojai primygtinai rekomenduoja neatsipalaiduoti, įspėdami apie antrosios bangos galimybę, dabartinė situacija suteikia pagrindo apibendrinti tam tikrus rezultatus — bent jau socialinius ir valstybinius-politinius.

Juk epidemija yra ne tik medicininė problema. Tai taip pat visada yra visuomenės ir valstybės išbandymas, daugelio sistemų, ne tik sveikatos apsaugos, jėgų išbandymas. Kita vertus, koronavirusas tapo tokio masto iššūkiu, kokio žmonija nepatyrė labai ilgą laiką.

Šiuo metu pasaulyje užfiksuota 10,4 mln. COVID-19 atvejų, daugiau nei pusė milijono žmonių mirė.
Rusijos indėlis į šią liūdną statistiką: daugiau nei 650 tūkst. pacientų ir apie 9500 mirčių. Šalis užima trečiąją vietą pasaulyje pagal atvejus (tiksliau — nustatytus užkrato atvejus) ir dvyliktąją pagal aukų skaičių. Mirtingumas Rusijoje yra vienas mažiausių pasaulyje: apie 1,4 proc.

Už sausų skaičių slypi titaniškas valstybės darbas. Paimkime kad ir santykinai didelį infekuotų asmenų skaičių. Galų gale, tai pirmiausia reiškia sukurtos diagnostikos sistemos efektyvumą — pradedant testavimu ir baigiant plačiu ir tankiu medicinos tinklu, apimančiu visus gyventojus.

Daugelis Europos šalių, kuriose padėtis pasirodė pati sunkiausia, neslepia, kad jų katastrofiškai didelis mirtingumas (Ispanijoje — daugiau nei 11 procentų, Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje — apie 14 procentų, Belgijoje — beveik 16 procentų, Prancūzijoje — daugiau nei 18 procentų) yra daugiausia dėl to, kad nėra masinio testavimo. Ir jie to neturėjo vien todėl, kad jiems trūko galimybių ir išteklių.

Epidemijos įkarštyje diskusijos Rusijos visuomenėje buvo ypač karštos, kai buvo lyginami įvairių socialinių ir ekonominių sistemų pranašumai kritinėse situacijose: kas geriau susidoroja su kritinėmis situacijomis — socializmas su jo planavimu, direktyvos valdymo metodai ir išplėtota visuomenės sveikatos sistema ar kapitalizmas su jo lankstumu ir privačios iniciatyvos palaikymu?

JAV, pasaulio kapitalizmo bastionas, kelias savaites negalėjo susitvarkyti su pagrindinių vartojimo prekių, įskaitant tualetinį popierių, trūkumu. Kita vertus, JAV tikrai labai greitai suorganizavo galingą COVID-19 tyrimų sistemą, tačiau tai jos labai mažai padėjo kovoje su epidemija. Europos socializmo ikona — Švedija — visiškai atsisakė karantino apribojimų, veikdama principu "išgyvens stipriausieji", ir natūraliai sulaukė giliausios epidemijos tarp savo kaimynų.

Taigi, esmė yra ne socialinė ir ekonominė struktūra, o visuomenės ir valstybės prioritetai — ir galimybė efektyviai veikti kritinėse situacijose, naudojant visus turimus išteklius, ir susidoroti su daugialypiais darbais.

Koronaviruso epidemija buvo dar vienas įrodymas, kad Rusija žino, kaip tą padaryti.


Kai tik įmanoma, vidaus sveikatos apsaugos sistema perėjo prie kovos su liga, įskaitant naujų ligoninių statybą nuo nulio. Visoje šalyje padaugėjo reikalingiausių produktų gamyba — nuo paprasčiausių asmeninių apsaugos priemonių iki mechaninio vėdinimo — ir ne tik pasirūpino savimi, bet ir padidino eksportą. Tuo tarpu mokslininkai privertė sukurti vakciną ir jau pasiekė bandymų su žmonėmis stadiją. Taip pat gaminami vaistai virusui gydyti.

Kylančioms problemoms išspręsti buvo pritrauktos visos įmanomos pajėgos: nuo armijos iki savanorių. Ir šalis pamatė naujus herojus — gydytojus ir slaugytojus, kurie buvo kovos su epidemija priešakyje.

Tuo tarpu viešosios nuomonės apklausos vėlgi — toli gražu ne pirmą kartą — patvirtino Rusijos visuomenės, kuri palaikė priemones, kurių buvo imtasi, brandą, nors daugeliui šeimų ir jų biudžetams tai buvo sunkus išbandymas. Beje, padėtis šiandien nepasikeitė. Tyrimai rodo, kad didžioji dauguma respondentų mano, jog dėl epidemijos priimti sprendimai ir šiandieninis balsavimas dėl Konstitucijos pataisų yra adekvatūs.

Tas pats, sprendžiant iš gaunamų duomenų, galioja ir balsuojant dėl ​​pakeitimų: visuomenėje dominuoja vienybė, ji nesusiskaldė. Visuomenė nepasidavė nė vienai provokacijai ir jokiai masinei isterijai. Žmonės liko ramūs ir gavo neįkainojamą rezultatą — išgelbėjo gyvybes.

Tuo tarpu pasaulis stebi tiesiog nuostabius įvykius anapus vandenyno — vykstančius masinius protestus, kurie peraugo į riaušes. Visa tai panašu į siurrealistinius kliedesius atsižvelgiant į siaubingą situaciją su COVID-19 JAV (apie 130 tūkst. mirčių, 2,6 mln. užsikrėtusių) ir katastrofiškas specialistų, žadančių, kad koronaviruso atvejų padidės iki 100 tūkst., prognozes.

Antroji epidemijos banga, kuria gąsdina gydytojai, kitaip nei Rusijoje, Amerikoje tampa realybe, o Rusija ir toliau gerina rezultatus sistemingoje kovoje su koronavirusu.

Teisūs tie, kas visa tai vertina kaip gilią daugelio kitų mūsų pasaulį apėmusių procesų simboliką ir atspindį.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, koronavirusas
Dar šia tema
Rusijos ligoninės gavo pirmąją vaisto nuo koronaviruso partiją
ES vėl apkaltino Rusiją ir Kiniją dezinformacija apie koronavirusą
Rusijoje sukurta vakcina nuo koronaviruso apsaugos dvejus metus
Eduardas Filipas, archyvinė nuotrauka

Prancūzijos ministras pirmininkas atsistatydino

(atnaujinta 12:45 2020.07.03)
Praėjusį sekmadienį Filipas, po antrojo savivaldybių rinkimų turo rezultatų, buvo išrinktas Havro miesto meru

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Prancūzijos ministras pirmininkas Eduardas Filipas prezidentui Emanueliui Makronui pateikė atsistatydinimo raštą, kurį valstybės vadovas patvirtino, teigiama penktadienį Eliziejaus rūmų išplatintame komunikate.

"Šiandien Eduardas Filipas atsistatydino iš vyriausybės vadovo posto, prezidentas priėmė (prašymą)", — pranešimą cituoja RIA Novosti.

Ten pažymima, kad Filipas tęs "su vyriausybės nariais einamuosius reikalus iki naujos vyriausybės paskyrimo".

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
© Sputnik / Алексей Никольский

Išvakarėse interviu su regioniniais leidiniais Prancūzijos prezidentas paskelbė "naują komandą" vyriausybėje, patvirtindamas žiniasklaidoje aptartą versiją apie artėjančius Prancūzijos kabineto sudėties pokyčius, tačiau nepatikslino, ar ministras pirmininkas Filipas liks eiti šias pareigas.

Praėjusį sekmadienį Filipas po antrojo savivaldybių rinkimų turo buvo išrinktas Havro uostamiesčio meru. Filipas šias pareigas jau ėjo nuo 2010 metų iki 2017 metų gegužės, kol jis buvo paskirtas ministru pirmininku.

Remiantis "Harris Interactive" atlikta apklausa internete, tarp 2133 vyresnių nei 18 metų žmonių, 55 procentai prancūzų nori, kad Filipas liktų ministru pirmininku. Dar 44 procentai palaikė naujo ministro pirmininko paskyrimą, likę respondentai susilaikė.

Anot "France-Presse", naujojo Prancūzijos ministro pirmininko, kuris pakeis penktadienį atsistatydinusį Filipą, vardas bus paskelbtas artimiausiu laiku.

Tegai:
ministras pirmininkas, Prancūzija