Ignalinos AE

Atskirties zona: Sputnik apie tai, kas vyksta tarp uždaromos Ignalinos AE sienų

(atnaujinta 17:26 2020.01.20)
Sputnik Lietuva išsiaiškino, kaip gyvena kadaise galingiausia atominė elektrinė ir gretimas "atomininkų" miestas — Visaginas

Lygiai prieš dešimt metų buvo uždarytas antrasis ir paskutinis Ignalinos AE reaktorius — iki 2009 metų gruodžio 31-osios vidurnakčio Lietuva nustojo gaminti pigią elektrą. Taip baigėsi elektrinės, kurios galios vis dar negalėjo pranokti nė viena egzistuojanti pasaulyje atominė elektrinė, istorija. Kelionė į Ignalinos AE buvo tarsi kelionė į "atskirties zoną" — savotišką Černobylį Europos Sąjungos pakraštyje. "Būkite atsargus — toli neikite, o kas, jei Ignalina skleidžia radiaciją", — sakė kolegos. Tačiau tai, ką pavyko pamatyti, protu nesuvokiama.

Už kilometro nuo elektrinės yra išsišakojimas — ant kalvos stovi keturi stulpai su užrašu: "Ignalinos atominė elektrinė". Sprendžiant iš senų nuotraukų, būtent juos aštuntojo dešimtmečio pabaigoje puošė užrašas: "Visos sąjungos pagrindinės komjaunimo statybos".
Visi pastatai stovi savo vietose, į dangų remiasi du reaktorių ventiliacijos vamzdžiai, didžiuliame atominės elektrinės komplekse verda gyvenimas. Dvi didžiulės automobilių stovėjimo aikštelės abiejose pagrindinio įėjimo pusėse pilnos automobilių, šiuolaikinėje autobusų stotelėje žmonės, atvažiuoja ir išvažiuoja automobiliai.

Iš pastato išeina dvi moterys ir eina link vieno iš automobilių. Pirma reakcija į žurnalistą iš Rusijos atšiauri: "Ne, mes nieko nesakysime". Bet žodis po žodžio — ir aklina siena aptirpsta.

"Pas mus dirba apie du tūkstančius žmonių — čia tik elektra nebegaminama, o šiaip — ir cechai yra, ir darbininkai, ir tekintojai, ir suvirintojai, ir statinės buvo ruošiamos branduoliniam kurui, o atliekos tam tikromis dienomis buvo išvežamos", — sako Eugenjia. Jos pasakojimą papildo Liudmila: "Mes nedirbame elektrinėje — tik tvarkomės, o vyrai — taip, jie dirbo — nuo devintojo dešimtmečio pradžios iki uždarymo".

Moterys sako, kad atvyko paskui vyrus, kai jie gavo būstą Visagine. Eugenija atvyko iš Krasnojarsko 1983 metais, Liudmila iš Iževsko — 1985-aisiais. Bet jų vyrai dabar lankosi Lietuvoje retai — jie atvyksta aplankyti žmonų, vaikų ir anūkų, o patys, norėdami išmaitinti šeimas, yra priversti imtis bet kokio darbo JK ir Norvegijoje.

"Ech, tokį grožį uždarome. Gaila, labai gaila... Kai pirmą kartą patekome į šį objektą, labai nustebome — tai ištisas mažas miestas, daugybė pastatų, nuosava didelė teritorija, gražus ežeras, o dabar viskas naikinama... Elektros energija taip pat žymiai pabrango po uždarymo", — atsidūsta Eugenija.

Макет Игналинской АЭС
© Sputnik / Алексей Стефанов
Ignalinos AE maketas

"Ir mieste viskas žlunga — jaunimo beveik nebeliko, nes visi išvažiuoja. Lieka pensininkai ir maži vaikai, kurie taip pat išvyks. O tokie žmonės kaip mes jau nedrįsta nieko keisti. Dirbsime iki pensijos ir tada pagalvosime, ką daryti toliau", — pridūrė Liudmila.

"O jūs užeikite pas vadovybę — ten durys, yra personalo skyrius ir profesinė sąjunga, tegul papasakoja, kas liko iš stoties", — netikėtai pasiūlo Eugenija.

Prie durų nėra jokios apsaugos. Tamsoje matyti vitrina su suvenyrais. Girdėti moteriškas balsas — kaip vėliau paaiškėja, iš kabineto išeina Ignalinos AE vyresnioji komunikacijos specialistė Ina Daukšienė.

Старший специалист по коммуникациям Игналинской АЭС Ина Даукшене
© Sputnik / Алексей Стефанов
Ignalinos AE vyresnioji komunikacijos specialistė Ina Daukšienė

Sužinojusi, kad priešais ją stovi žurnalistas iš Rusijos, ji neužtrenkia durų prieš nosį, nekviečia policijos, priešingai — noriai palaiko pokalbį. Be to, netgi sutinka surengti ekskursiją po stoties ekspozicijos salę. Tai kažkas panašaus į nedidelį muziejų.

Laužyti — ne statyti

Ina Daukšienė rodo miniatiūrinį Ignalinos AE RBMK-1500 reaktoriaus maketą su ventiliacijos vamzdžiu, iškilusiu virš reaktoriaus. Elektrinėse buvo du reaktoriai — pirmasis buvo atidarytas 1983 metais, antrasis — 1987 metais, trečiasis buvo pastatytas 60 proc., o ketvirtajam buvo parengta aikštelė. Dėl Černobylio katastrofos buvo visiškai atsisakyta ketvirtojo reaktoriaus statybos, o trečiojo bloko statyba buvo įšaldyta (įtakos turėjo ir ekologų protestai). Tuo pat metu Ignalinos AE galingumas buvo sumažintas nuo 1500 megavatų iki 1300–1350 megavatų. Nepaisant to, stotis tada buvo galingiausia atominė elektrinė pasaulyje ir net šiandien nė viena šalis jos nepralenkė. Černobylio atominės elektrinės galingumas siekė 1000 megavatų.

Старший специалист по коммуникациям Игналинской АЭС Ина Даукшене
© Sputnik / Алексей Стефанов
Ignalinos AE vyresnioji komunikacijos specialistė Ina Daukšienė

Tarybų valdžios saulėlydyje vienas Ignalinos AE blokas patenkino 70 procentų elektros energijos poreikio Lietuvoje, o antrasis blokas dirbo Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities poreikiams tenkinti. Vėliau jau nepriklausoma Lietuva didžiavosi paveldėtu palikimu, pigi elektra padėjo šaliai aktyviai vystytis. Buvo atlikti stoties modernizavimo darbai, taip pat ir saugos požiūriu.

Bet kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, Briuselis pateikė šaliai griežtas sąlygas, tarp kurių buvo ir įsipareigojimas uždaryti Ignalinos AE. Lietuvos valdžia sutiko, 2004 metų gruodžio 31 dieną buvo sustabdytas pirmasis elektrinės  blokas, o 2009 metų gruodžio 31-ąją — antrasis.

"Dabar trečdalis jėgainės įrengimų jau išmontuoti. Mes krauname likusį metalą į konteinerius, patikriname, ar nėra užterštumo, ir parduodame į metalo laužą. Norėdami tai padaryti, rengiame elektroninius aukcionus, kuriuose gali dalyvauti visi, — sako Ina Daukšienė, rodydama į reaktoriaus maketą ir pereidama link nuotraukos, kuriose visi reaktoriai pavaizduoti dar neišardyti. — Pradėjome demontuoti nuo švaresnių vietų ir einame ten, kur daug užteršimo. Dabar planuojame išmontuoti reaktorių. Kiek įmanoma, mes viską išaktyvuosime, ko negalėsime sutvarkyti — siųsime į specialias saugyklas".

Ina Daukšienė pasakoja, kad du pilki neišvaizdūs pastatai priešais elektrinę yra laikina panaudoto branduolinio kuro atliekų saugykla. Bendras specialių konteinerių eksploatavimo laikas yra 50 metų, vėliau teks ieškoti naujo laikymo būdo. Maža to, sprendimo paiešką reikia pradėti maždaug per trisdešimt metų — juk kuro iškrovimas prasidėjo ne vakar. Šiandien pastatuose yra jau 191 kuro bakas, kurių kiekvienas sveria 118 tonų. Bet jų bus dar daugiau.

Экспозиция музея Игналинской АЭС
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Ignalinos AE

"Čia pastatytas kompleksas, skirtas tvarkyti kietas radioaktyviąsias atliekas. Čia statomos radioaktyviųjų atliekų saugojimo vietos. Netoli bus saugojimo aikštelė. Tai taip pat skirta vidutinio aktyvumo atliekoms, — Ina Daukšienė rodo naująjį maketą — žaliąjį piliakalnį. — O štai čia dar lieka senoki panaudoto branduolinio kuro saugykla. Visa kita turėtų būti išardyta, pastatai nugriauti, po to bus pateikta ataskaita, kurioje nurodyta, kad ši teritorija yra saugi, viskas sutvarkyta pagal reikiamus standartus. Vėliau šioje teritorijoje galės būti vykdoma kita ekonominė veikla".

Kada tai bus, niekas tiksliai nežino. Iš pradžių buvo planuota, kad iki 2030 metų viskas bus baigta. Tačiau Ignalinos AE pasirodė esanti bedugnė duobė — stoties uždarymui lėšos nuolat skiriamos iš šalių donorių, kurios reikalavo uždaryti, tačiau pinigų vis neužteko. Įvairiais skaičiavimais, bendra projekto kaina sieks apie tris milijardus eurų. Kaip sakė Ina Daukšienė, dabar planuojama visiškai uždaryti Ignalinos AE 2038 metais.

Bet tai įvyks tuo atveju, jei, be kita ko, bus įmanoma išspręsti apšvitinto grafito iš jėgainės blokų perdirbimo klausimą — elektrinėje jo yra daugiau nei 2000 tonų, ir niekas pasaulyje nežino, ką su juo daryti. Ir tai yra problema. Vakarų šalys ieško sprendimų aktyviai bendradarbiaudamos su specialistais iš Rusijos. Saugumo politika pasitraukė į antrą planą.

Pasivaikščiojimas po jėgainę

Ina Daukšienė siūlo "pasivaikščioti" po pačią atominę elektrinę. Tačiau nepalydi į uždarytas nuo pašalinių asmenų patalpas — vaizdą iš skirtingų atominės elektrinės patalpų esančių kamerų parodo prie sienos pakabintame monitoriuje. Parodo baseiną, kuriame laikomas paskutinis panaudotas kuras (pačiuose reaktoriuose jo nebėra), kurį 2022 metais planuojama perkelti į specialius konteinerius ir išvežti į pilkuosius pastatus, esančius šalia atominės elektrinės. Toliau matome koridorių, kuriuo vaikšto stoties darbuotojai, toliau — pirmojo reaktoriaus turbinos salė...

Игналинская АЭС
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Ignalinos AE
"Matote skyles? Čia buvo turbina — aš jums rodžiau ją makete. O čia stovi daugybė konteinerių — juose supjaustyta įranga, paruošta transportavimui. Kiekvienas konteineris turi savo mini pasą, kuriame parašyta, kokia tai įranga ir koks jos užterštumo laipsnis. Taip daroma visų radioaktyviųjų atliekų apskaita. O čia buvo antroji turbina, bet čia viskas jau išardyta. Dabar pereikime prie antrojo bloko — čia taip pat nėra turbinų. Išmontavimo projektas baigiamas — 90 procentų viskas paruošta", — sako Ina Daukšienė, keisdama nuotraukas iš kamerų, priartindama ir nutolindama įvairius objektus, kur pašaliniams vis dar draudžiama patekti.

Darbuotojai apie uždarymą: labai gaila

Ekskursija po stotį sutampa su pirmosios pamainos pabaiga (į antrąją pamainą ateina žymiai mažiau darbuotojų), todėl išeidami iš elektrinės gatvėje galite susilieti su minia, skubančia į autobusų stotelę ir link automobilių.

"Galima tik pasukioti pirštu prie smilkinio kiekvienam vyriausybės nariui, kuris priėmė sprendimą uždaryti elektrinę. Juk ji buvo pati saugiausia — jūs net įsivaizduoti negalite, kiek pinigų buvo sukišta jos saugumui užtikrinti. Be to, visa tai buvo padaryta prieš pat uždarymą... O dabar ką? Elektra nuolat brangsta ir tai tęsis iki begalybės. Tačiau mes jau iš anksto atsisakome elektros iš Baltarusijos. Jei vis tik atsijungsime nuo bendros BRELL sistemos, ką mes darysime? Baltarusijos elektrą pirksime per Vokietiją ir Lenkiją, o kam atiteks marža?" — piktinasi Stanislovas, kol einame link autobusų stotelės.

Ten jau susibūrė kelios dešimtys žmonių, tačiau vienas po kito atvažiuoja autobusai ir žmonės susėda į juos. Vairuotojai šnekasi tarpusavyje stotelėje susibūrę į ratą ir tikrina bilietus. "Aš tau pasakysiu, kada uždarysiu duris", — sako pirmojo autobuso vairuotojas ir leidžia pasivaikščioti po saloną. Kiti vairuotojai taip pat įsimena "žurnalistą iš Maskvos", kad netyčia neišsivežtų į Visaginą.

Экспозиция музея Игналинской АЭС
© Sputnik / Алексей Стефанов
Ignalinos AE muziejaus ekspozicija

"Aš stačiau šią elektrinę — esu čia nuo 1986 metų. Aš dirbau ją įrengiant, o dabar — išardant... Gaila... Labai skaudu matyti, kad toks objektas žudomas", — sako Edvardas.

"Aišku, labai gaila, kad stotis buvo uždaryta — 90-ųjų pradžioje buvo įdiegta nauja įranga, kelis kartus padidintas saugumas, tačiau, norėdami įstoti į ES, pakenkė sau. Tai nėra normalu", — sakė Genadijus.

"O aš atsimenu, su kokiomis stipriomis emocijomis mes statėme stotį — aš čia dirbu nuo 1982 metų gruodžio 20 dienos, pradėjau dirbti šaltkalviu. Ir kaip pasidarė liūdna, kai mums buvo pranešta, kad jėgainės išgelbėti nebėra galimybių. O dabar aš esu matavimo prietaisų meistras — tiek daug visko reikia prižiūrėti ir taisyti, nes statomi nauji įrenginiai atliekų šalinimui. Turime pakankamai darbo, tačiau jei būtų mano valia, niekada nebūčiau leidęs uždaryti jėgainę", — patikina Nikolajus.

Apie tai, kad skaudu stebėti, kaip išmontuojama Ignalinos AE, kalba ir inžinierius Anatolijus, kuris čia atvyko devintojo dešimtmečio pradžioje. Pirmą kartą išgirdęs, kad stotį gali uždaryti, jis nepatikėjo. Ir iki paskutiniųjų jis, kaip ir jo kolegos, netikėjo, kad tai įvyks — toks žingsnis atrodė per daug neprotingas. "Vienintelis dalykas, kuris mane asmeniškai ramina, yra tai, kad aš jau esu pensininkas. O darbo dar yra daug — Ignaliną uždarinės ilgai, tai juk ne šiluminė elektrinė, kurią galima uždaryti tiesiog pasukus vožtuvą", — sako Anatolijus.

Panašios nuomonės ir projektavimo inžinierė Irina, nuo 1983 metų dirbanti Ignalinoje: "Mano darbas yra paklausus — aš konstruoju sarkofagus, sugenda įranga — turiu ją modifikuoti. Iki pensijos, manau, išdirbsiu. Nejaugi veltui, kaip dekabristo žmona, paskui vyrą čia atvykau?!"

Pats rusiškiausias Lietuvos miestas

Visi Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai gyvena Visagine. Jis unikalus dėl dviejų priežasčių. Tai yra vienintelis Lietuvos miestas, kuriame rusakalbių gyventojų yra daugiau nei lietuviškai kalbančių. Ir jis buvo specialiai Leningrado inžinierių suprojektuotas architektams vietoje miškų ir laukų.

Игналинская АЭС
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Игналинская АЭС

Visagino statybos prasidėjo 1975 metų vasarą, o devintojo dešimtmečio pradžioje čia suvažiavo specialistai iš visos TSRS. Tuomet miestui buvo suteiktas Sniečkaus vardas — ilgamečio Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus, kurio naujoji valdžia jau nepripažįsta, garbei. Leningrado architektai net buvo nominuoti TSRS valstybinei premijai už miesto projektą, tačiau jos negavo dėl Sąjungos žlugimo.

Ignalinos AE vyresnioji komunikacijos specialistė Ina Daukšienė taip pat gyvena Visagine. 1996 metais ji nusprendė ką nors pakeisti savo gyvenime ir persikėlė čia iš Vilniaus. Ketino porą metų padirbėti elektrinėje, o vėliau grįžti į sostinę, tačiau jau daugiau nei dvidešimt metų gyvena Visagine, dėl ko nesigaili. Dabar sakosi net neįsivaizduojanti gyvenimo dideliame mieste.

Ina Daukšienė taip pat prisipažino: niekas netikėjo iki paskutinės akimirkos, kad Ignalinos AE bus uždaryta — pernelyg svarbi ji buvo šalies ekonomikai ir jos piliečiams. Gyvavimo metais atominėje elektrinėje dirbo 5700 žmonių, dabar — 1900. Valdžia bando išspręsti šią problemą — sudaro palankias sąlygas verslui Visagine. Mieste atidarė baldų įmonę, kuri perorientavo daugelį buvusių atominės elektrinės darbuotojų. Daukšienė patikina, kad viskas nėra taip blogai: Visagine yra daugybė mokyklų, darželių ir įvairių būrelių vaikams ir paaugliams, vyksta kultūros ir sporto renginiai. Tačiau pripažįsta, kad miestas tuščias — iš 30 tūkstančių gyventojų beveik neliko.

Игналинская АЭС
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Ignalinos AE suvenyrai

Šis faktas aiškiai matomas vos įvažiavus į miestą — platūs prospektai, tarp kvartalų esančios gatvės, nepaisant ankstyvo vakaro, beveik tuščios. Reti praeiviai skuba namo — į nestandartinio išplanavimo penkių ir devynių aukštų pastatus. Tiesa, daug automobilių stovi kiemuose, o tai reiškia, kad žmonės vis dar gyvena mieste.

Kaip sakė daugelis jėgainės darbuotojų, su kuriais tą dieną pavyko pabendrauti, gyvenimas mieste verda tik vasarą, kai Visagino gyventojų vaikai ir anūkai grįžta atostogauti. Čia daug miškų su grybais ir uogomis, ežerų. Tačiau žiemą ir net debesuotu oru miestas atrodo apmiręs.

O kas bus su Visaginu po to, kai Ignalinos AE bus visiškai išmontuota ir jos vietoje liks tik radioaktyviosios laidojimo vietos, net patys didžiausi optimistai neprognozuoja. Be to, netrukus reikės ieškoti naujų atliekų saugojimo sprendimų — praeis laikinas saugojimo laikotarpis, o branduolinės energijos specialistų šalyje nebeliks jau ir dėl ​​natūralių priežasčių.

Tegai:
Ignalinos AE, Visaginas, Sputnik Lietuva
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (62)
Dar šia tema
Ignalinos AE reaktoriams demontuoti planuojama išleisti 20 milijonų eurų
Kova su Astravo AE kaip bandymas pasiteisinti už Ignalinos AE "nužudymą"
Parduodamas metalo laužas: Ignalinos AE atsikratė daugiau nei 2200 tonų metalo
JAV kariškiai, archyvinė nuotrauka

Pradėti karą Irake ir prarasti Ameriką: kaip tai atsitiko

(atnaujinta 15:24 2020.08.13)
Baigėsi devintojo dešimtmečio iliuzijos, kad dabar pasaulyje yra vienintelė supervalstybė, valdanti šį pasaulį

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Dabartinę JAV nacionalinę katastrofą visų pirma sukėlė (arba išprovokavo) nesėkminga avantiūra Irake: dabar tai akivaizdu. Ir knyga, ką tik išleista Amerikoje, yra gera ne tik todėl, kad joje išsamiai analizuojama, kaip ir kas priėmė sprendimus pradėti intervenciją Irake 2003 metų kovo mėnesį. Ji taip pat provokuoja diskusiją šia tema, kad esmė yra ne tik tuometinės valdančiosios komandos — Džordžo Bušo ir kitų — neadekvatumas. Yra gilesnių priežasčių, tokių kaip "o iš kur atsiranda neadekvatumas?", rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Kalbama apie Roberto Dreiperio kūrinį "Pradėti karą. Kaip Bušo administracija pastūmėjo Ameriką į Iraką" (To Start a War, by Robert Draper). Autorius palaikė draugiškus santykius su Bušo šeima — iki to momento, kai pradėjo rašyti šią knygą: čia buvęs prezidentas atsisakė su juo kalbėtiы. Kiti neatsisakė. Dreiperis rinko interviu su šimtais to meto valdininkų, todėl tekstas ne visada skaitomas, bet labai naudingas.

Pažvelkime į šio klausimo kainą savo laikmečio žmogaus — ir nebūtinai amerikiečio — akimis. Prie ko Irako karas atvedė Ameriką ir pasaulį?

Akivaizdžiausia: baigėsi devintojo dešimtmečio iliuzijos, kad dabar pasaulyje yra vienintelė supervalstybė, valdanti šį pasaulį. Nes supervalstybė visiems parodė, kad gali laimėti karą su akivaizdžiai silpnu priešininku (ne taip, kaip Indokinijoje praėjusio amžiaus 60–70 dešimtmečiuose), tačiau tokia pergalė naikina ir nugalėtoją.

Be to, paaiškėjo, kad tiek artimiausi sąjungininkai (Vokietija ir Prancūzija), tiek ir tuomet geranoriški partneriai (Rusija) tokioje situacijoje gali turėti savo požiūrį ir prireikus ignoruoti Ameriką.

Paaiškėjo, kad okupavusi šalį (tai yra Iraką), Amerika, turėdama visas savo finansines ir kitas galias, nesugebėjo padaryti šios šalies laiminga ir klestinčia. Tai reiškia, kad JAV (ir Vakarų) politinė sistema ir vertybių sistema netinka eksportui, o tai lemia dešimčių dešimčių valstybių visame pasaulyje mintis ir veiksmus. Tai yra, paaiškėjo, kad be Amerikos tai ne tik įmanoma, bet ir reikia padaryti.

Ir dar nėra labai ištirtas klausimas apie dabartinį Amerikos visuomenės, visos valdžios sistemos suskaidymą ir ideologinį žlugimą, jau nekalbant apie finansus — ir ar ši katastrofa būtų nutikusi šalyje, jei ne avantiūra Irake. Bet kokiu atveju Irakas čia padarė reikšmingą indėlį.

Dreiperio knyga pirmiausia parodo mums, regis, visiškai atsitiktinį siužetą: Amerikos intelekto degradaciją. Pasirodo, kad 90-ųjų pabaigoje CŽV turėjo problemų su Bilo Klintono administracija, iki galimybės padalyti agentūrą į keletą dalių. Bet tada 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvyko teroristinis išpuolis, o tuometinis departamento vadovas Džordžas Tenetas tikėjosi, kad bus įmanoma atgaivinti įtaką.

Beje, CŽV nesėkmės 90-aisiais turėjo savo, ir labai skirtingas priežastis, tačiau tada susiklostė juokinga situacija — būtent Artimuosiuose Rytuose (kaip paaiškėjo remiantis visos Irako istorijos rezultatais) pritrūko sumanių ir pajėgių specialistų. Tada Tenetas turėjo įrodyti, kad tai yra neįtikėtina — kad Irako lyderis Sadamas Huseinas sudaręs slaptą aljansą su "Al-Qaeda" *, kuris surengė rugsėjo 11 dienos teroristinį išpuolį, ir kad jis rengia masinio naikinimo ginklus prieš JAV.

Ir kaip tokiais atvejais elgiasi blogas žvalgyba? Ji kuria klastotes ir prašo jomis patikėti. Beje, palyginti su 2003 metais, situacija beveik nepasikeitė, apgailėtina "Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus" istorija taip pat buvo paremta atvirai nenaudinga medžiaga. Apskritai išmintinga žvalgyba sutaupo valstybei daug pinigų, kvaila sukuria milžiniškų problemų.

Tačiau vieno skyriaus nesėkmė — tik proceso dalis. Irako katastrofos nebūtų, jei Džordžas Bušas asmeniškai ir žmonės, kuriuos jis paskyrė į svarbiausias pareigas, nereikalautų iš CŽV tos labai melagingos informacijos. Taip, Tenetas savo biurą pavertė agentūra, "parduodančia visuomenei" idėją, kad Sadamas kelia grėsmę JAV. Bet jį tiesiogine prasme privertė visi pagrindiniai to laikmečio veikėjai — gynybos sekretoriaus pavaduotojas Paulius Wolfowitzas ir jo viršininkas Donaldas Rumsfeldas, viceprezidentas Dickas Cheney ir, svarbiausia, pats prezidentas.

Kodėl jie tai padarė? Nes jie buvo globalizmo, tai yra nevaržomos Amerikos lyderystės visame pasaulyje, ideologai. Net savo ankstesnėse pozicijose, devintojo dešimtmečio pabaigoje, jie pasiekė, kad Kongresas priimtų "Irako išvadavimo aktą", sukūrė komisijas, kurios iš tikrųjų kaltino CŽV nepastebėjus "Irako (ir tuo pačiu Irano ir Šiaurės Korėjos) grėsmės". 

Na, kai teroristai smogė į Niujorką, šalyje kilo nekontroliuojama isterija, kuria visi šie žmonės paprasčiausiai negalėjo nepasinaudoti.

Kalbant apie Bušą, jam, pasak knygos autoriaus, Sadamas nebuvo tik pabaisa, bet ir toks, kad palikti jį valdžioje buvo neįsivaizduojama. Ir kiti neteisingi užsienio lyderiai — taip pat: pagaliau atėjo valanda Amerikai parodyti, kad dabar ji yra vienintelė supervalstybė.

Rezultatas: Anot Dreiperio, administracijoje nebuvo nė vienos diskusijos, ar pradėti karą Irake. Pokalbiai buvo tik apie tai, kada ir kaip.
O kokia situacija, kai valdžioje yra žmonės, turintys paruoštas idėjas, o jų pavaldiniai privalo tik parinkti tuos — ir tik tuos — faktus, kurie atitinka šias iš anksto numatytas idėjas? (Beje, tas pats vyksta ir šiandien Jungtinėse Valstijose, bet daugiausia Kinijos atžvilgiu; vakar tas pats buvo prieš Rusiją.)

Taigi, kai idėjos išdėstomos iš anksto, o faktai turi jas atitikti, tai vadinama valstybės valdančiosios klasės nekompetencija ir degradavimu. Taip pat ir visos jos išsilavinusios klasės degradacija. Ir jei prezidentus, ministrus pirmininkus ar karalius galima kažkaip pakeisti, tai visą tautą — sudėtingiau.

Ši idėja mirga reakcijose į Draperio knygą: "Mūsų visuomenė yra be intelekto", "mokyklos, kurios apsimeta dėstančios istoriją, sociologiją, kultūrą", dažniausiai tik renka pinigus ir suteikia švietimo iliuziją ...

Apie švietimo pablogėjimą JAV ir jos giminingose ​​šalyse nuoširdžiai pradėta diskutuoti devintajame dešimtmetyje, iš kur, kaip matome, auga Irako ir  kitų problemų šaknys. Ir šios kalbos baigsis negreitai.

* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.

Tegai:
karas, Irakas, JAV
Dar šia tema
Iranas išpuolį prieš bazes Irake pavadino "antausiu JAV"
Linkevičius nubrėžė ES veikimo gaires malšinant įtampą Irake
Irano apšaudytoje bazėje Irake tarnavę Lietuvos kariai perdislokuoti į Kuveitą
Ledo klasės SGD tanklaivis, archyvinė nuotrauka

Streso testai su atsarga: kaip Rusija ruošiasi visapusiškam išėjimui į SGD rinką

(atnaujinta 13:21 2020.08.12)
Nauja Rusijai suskystintų gamtinių dujų gamybos ir prekybos rinka toli gražu nėra paprasta, joje yra daug sudedamųjų, mūsų pramonė mokosi susidoroti su kiekviena iš jų internete. Dar kartą įvertinkime, ko dar trūksta, o kas iš šio sąrašo jau yra

Mažos apimties skystinimas — viskas tvarkoj

Mažos apimties skystinimas — technologinės linijos, kurių pajėgumas iki 100 tūkst. tonų SGD per metus. Čia viskas tvarkoj: savos technologijos, visiška įrangos gamybos lokalizacija, eksportas į Kiniją, eksploatuojančios gamyklos Pskovo ir Kaliningrado srityse, vykdome nemažai projektų.

Nėra prasmės pačiam gaminti SGD eksportui šiuo metodu, tai labiau tinka išspręsti mūsų pačių problemas praplėčiant Rusijos teritoriją išdujinimui. Vienintelė išimtis yra suskystintų gamtinių dujų, pagamintų naudojant šią technologiją, eksportas iš "Kriogaz" gamyklos Pskovo srityje į Estiją, tačiau tai iš tikrųjų yra visiškai unikalus aplinkybių derinys.

"Gazprom" pastangų dėka Rusijos dujofikacija 2019 metų pabaigoje viršijo 71 procentą, o nedidelės apimties SGD jėgainės gali padėti paspartinti šį procesą. Tačiau svarbu atsiminti, kad čia nuolat kyla dilema: kartais gali būti brangu nutiesti dujotiekius į mažai apgyvendintas teritorijas. Tačiau tam, kad SGD visada būtų galima pristatyti laiku, reikalingi keliai — automobilių keliai ar geležinkeliai, atsižvelgiant į visas gautas sąmatas.

Todėl mažo tonų tūrio SGD nėra savotiškas "stebuklingas eliksyras", norint pilnai gazifikuoti visus mūsų miestus ir miestelius, reikia integruoto požiūrio. Bet pati technologinių linijų gamyba turi eksporto potencialą, jau atsirado pirmoji pristatymų patirtis, yra pagrindo manyti, kad tęsis toliau.

Du vidutinio tūrio Rusijos projektai

Vidutinio tūrio suskystinimas — technologinės linijos, kurių pajėgumas iki vieno milijono tonų SGD per metus. Pirmasis projektas jau buvo įgyvendintas "Gazprom Bank" ir "Novatek" pastangomis — "Kriogaz-Vysock" gamykla Leningrado srityje, kurioje naudojama prancūzų kompanijos "Air Liquide" technologija, kuri sutiko su "Gazprom Bank" reikalavimu visiškai perduoti visas licencijas ir patentus.

"Kriogaz-Vysock" įrangos lokalizacijos laipsnis yra apie 70 procentų, pirmajam projektui tai yra labai didelis skaičius. Antroji mažo tūrio linija turi būti pradėta eksploatuoti 2020 metų pabaigoje kaip "Jamal" suskystintų gamtinių dujų dalis. Tai visiškai Rusijos technologija, vadinama "Arkties kaskadu".

"Novatek", kaip privati ​​įmonė, turi visas teises neatskleisti viso informacijos kiekio, tačiau viename iš savo interviu "Novatek" vadovas Leonidas Michelsonas teigė, kad "Arkties kaskadas" gali tapti didelės talpos, tam reikalinga vietinė didelės talpos dujų turbina.

Vidutinio tūrio skystinimas jau turi akivaizdų eksporto komponentą: "KryiogazVysock" gaminius mažieji SGD vežėjai tiekia į Klaipėdą, Lietuvą ir kelis Vokietijos uostus. Tanklaiviai nėra rusų kilmės, o "Novatek", kaip šio projekto operatorė, ramiai naudojasi užsakomaisiais laivais. Teoriškai prie šio projekto gali būti prijungtas "Maršalas Vasilevskis", plūduriuojantis pakartotinio dujinimo įrenginys, priklausantis "Gazprom", tačiau šio laivo talpa yra per didelė kuklioms gamyklos Vysocke galimybėms.

"Rosatom" ir Rusijos SGD projektas

Dvi Rusijoje veikiančios didelio masto suskystintų gamtinių dujų gamyklos naudoja anglų-olandų "Shell" (Sachaline) ir amerikiečių "Air Product" (Jamal) technologijas. Tuo tarpu, parduodant "Jamal-SGD", lokalizavimas jai skirtų įrengimų gamyboje viršijo 50 procentų, o "Novatek" įsitikinusi, kad statant "Arctic SPG-2" šis procentas bus dar didesnis.

Didelės apimties SGD gamyba Rusijoje jau yra eksporto projektas, ir jei Rusija į šį sektorių pateko rimtai ir ilgam laikui, tada reikia per trumpą laiką įsisavinti visus kitus šio verslo komponentus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2020 metų rugpjūčio 4 dieną Rusijos "Glavgosekspertiza" pateikė teigiamą nuomonę dėl kriogeninio stendo komplekso, skirto vidutinio ir didelio masto SGD gamybos technologijoms išbandyti, statybos projekto.

Stendą statys, kaip įprasta, "Rosatom" — branduolinės valstybės korporacija dalyvauja daugelyje aukštųjų technologijų projektų, SGD projektas nėra išimtis. Bandymų stendas jam yra nepaprastai svarbus, nes būtina, kad kuo įmanoma naujesnę įrangą būtų galima išbandyti veikiant kuo arčiau gamybos sąlygų.

Yra tik du skaičiai: gamtinių dujų suskystinimo temperatūra yra minus 162 laipsniai Celsijaus, o temperatūra, kurią galima gauti bandymų stende, yra minus 196 laipsniai, su tokia gera marža. Bet geriau išbandyti įrangą ypač atšiauriomis sąlygomis, nei atsikratyti rimtų avarijų rizikos statomose gamyklose.

Be to, "Rosatom" jau įvaldė kriogeninių siurblių — tokių, kurie naudojami SGD siurbti iš gamyklinių rezervuarų į SGD tanklaivių rezervuarus — gamybą. Ir tai jau yra reikšmingas indėlis į išdujinimo terminalų — SGD tiekimo taškų pristatymo galutiniams vartotojams — technologijos plėtrą.

Leiskite jums priminti, kad tik 41 pasaulio šalis perka SGD savo poreikiams, o tai yra viena reikšmingiausių kainų mažėjimo priežasčių, kurią šiais metais patiria pasaulio SGD rinka — pasiūla žymiai viršijo paklausą. Tuo pačiu metu paklausa negali augti dėl tokios technologinės problemos — yra šalių, kurioms reikalingas šis energijos šaltinis, tačiau jos nesugeba to priimti.

Stendą, kurį statys "Rosatom", leis patikrinti visą kitą terminalų priėmimo įrangą, todėl galime užfiksuoti, kad Rusija artimiausiu metu potencialiai galės žengti pirmuosius žingsnius šios technologijos įsisavinimo srityje.

Suskystintų gamtinių dujų membraninės laikymo sistemos — riba pasiekta

Ankstesniuose šios serijos straipsniuose mes jau išsiaiškinome, kad Rusija yra pajėgi pagaminti daug to, ko reikia ledo klasės SGD tanklaivių statybai, nuo laivų plieno iki AZIPOD vairo kolonėlių. Pastarųjų gamybai bendra "Rosneft" ir "General Electric" įmonė 2019 metų pabaigoje pastatė "Safir" gamyklą Bolšoj Kamen mieste, tačiau reikiamo dydžio laivų plieno pristatymo į šį miestą iš Rusijos gamyklų logistikos klausimas dar nėra išspręstas.

2019 metų rugsėjį laivų statybos komplekso "Zvezda" projektą prižiūrintis "Rosneft" vadovas Igoris Sečinas paskelbė apie metalurgijos gamyklos statybų Tolimuosiuose Rytuose projekto sukūrimą kaip naujai sukurto pramoninio klasterio dalį, tačiau kol kas jokių atvirų informacijos šaltinių šiuo klausimu nepasirodė.

Tačiau turime labai rimtų teigiamų naujienų, atkeliavusių iš "Zvezda" 2020 metų liepos mėnesį — Prancūzijos įmonė "Gastransport & Traiding" suteikė laivų statybos komplekso licenciją kaip vienintelę membraninių SGD laikymo sistemų tanklaiviams gamintoją Rusijoje. Siekdami įrodyti savo kvalifikaciją, gamyklos specialistai griežtai laiku ir laikydamiesi visų technologinių standartų pagamino SGD tanko prototipą.

Šis įvykis yra dar reikšmingesnis, nes ta pati technologija taip pat naudojama suskystintų gamtinių dujų saugojimui gamyklinėse cisternose, taip pat SGD laikymo sistemoms laivuose, kurie SGD naudoja kaip variklio kurą, ta pati technologija bus naudojama rezervuaruose "Novatek" planuojamose perkrovimo bazėse Murmanske ir Bičevinskaja įlankoje Kamčiatkoje.

Ir net jei Rusijos pramonė įsisavins pakartotinio dujinimo terminalų statybos technologiją, SGD saugyklų technologija taip pat bus paklausi — juk ne visos šalys turi galimybę pastatyti požemines dujų saugyklas, jos turės pasirūpinti didelių sausumoje esančių SGD saugyklų sukūrimu.

Pačiai "Zvezda" licencijos gavimas tapo vienu svarbiausių momentų — laivų statybos kompleksas įrodė, kad gali statyti tanklaivius, kurie tampa dujų gabentojais tik sukūrus kriogeninius tankus (laivų cisternas). Ši naujiena nebuvo pakankamai aprėpta naujienų agentūrų, nors ji to tikrai nusipelnė, todėl Sputnik Lietuva tiesiog neturi pasirinkimo — teks imtis šio darbo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, SGD
Dar šia tema
Įvardyta šalis, iš kurios Lietuva per šešis mėnesius gavo daugiausia SGD
Atidarytos orlaidės technologija: Rusija turi slaptų išteklių SGD rinkoje
Trečias tanklaivis per mėnesį: Lietuva gauna didelę SGD siuntą iš Norvegijos
Laukas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūčio 14 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams

(atnaujinta 17:45 2020.08.13)
Dvyniams patariama būti atidesniems darbe, nes virš jų kaupiasi juodi debesys, Skorpionams palankus metas imtis sunkiausių darbų nes viskas atsipirks su kaupu, Vandeniams patariama atsipalaiduoti ir nekonfliktuoti su mylimu žmogumi

Rytoj būsite ambicingai nusiteikę. Nenustebkite, jei kas nors iš jūsų pažįstamų rytoj norės "peršokti" jums per galvą, pasiekti proveržį kurioje nors srityje ar net pasiginčyti kieno nors sąskaita. Šią dieną žmonės, kurie gyvenime turi didelį tikslą, rytoj to sieks ypač stipriai, manydami, kad visoms priemonėms yra gerai jį pasiekti. Likusieji tiesiog patirs padidėjusį savęs realizavimo ir kitų pripažinimo poreikį. Jei norėsite pasitelkti kieno pagalbos, lengviausia tai padaryti rytoj: žmonės mielai pajus savo svarbą, atlikdami patarėjo ar globėjo vaidmenį.

Avinas ( 03.21-04.20) Diena tinkama tvarkyti reikalus visais klausimais. Būtina išanalizuoti anksčiau padarytas klaidas. Asmeninis gyvenimas neatneš daug džiaugsmo, nes santykiuose su artimaisiais gali kilti nesusipratimų. Jūsų ilgalaikės neišsakytos nuoskaudos gali būti viso to priežastis. Žvaigždės rekomenduoja "peržiūrėti" savo sielą ir stengtis į pasaulį žvelgti su daugiau džiaugsmo.

Jautis (04.21-05.21) Gera diena pradėti nuo mankštos, subalansuotos mitybos. Bet koks šios dienos pradas gauna papildomą energijos impulsą.

Dvyniai (05.22-06.21) Darbe būkite dėmesingas ir atsargus — virš galvos susikaupia tamsūs debesys. Turėsite parodyti daugiau takto ir su savimi palaikyti neigiamas emocijas, kad nepablogėtų jūsų santykiai su vadovybe ar kolegomis. Bendraudami su mylimuoju būkite kantrūs ir subtilūs — tai padės išvengti kivirčų.

Vėžys (06.22-07.22) Jūsų laukia svarbūs ir sudėtingi reikalai ir jūs su jais susitvarkysite puikiai. Asmeninių santykių požiūriu diena yra palanki, bendravimas su artimaisiais džiugins. Jei jau seniai norėjote ką nors pakeisti savo gyvenime — dabar tam tinkamas laikas.

Liūtas(07.23-08.23) Šią dieną galėsite greitai susitvarkyti su bet kokiomis profesinėmis užduotimis, efektyviai vesti verslo derybas. Yra galimybė netikėtai gauti gundantį pasiūlymą, pradėti bendradarbiauti su žmonėmis, kurie jums atvers naujus horizontus.

Mergelė (08.24-09.22) Didelė profesinių klaidų tikimybė, todėl būkite kuo atsargesni. Šeimoje bus sukurta palanki atmosfera, malonūs ir šilti santykiai su artimaisiais.

Svarstyklės (09.23-10.22) Šiuo laikotarpiu galima planuoti sudėtingas derybas. Neatsisakykite planų, kurie reikalauja drąsos. Net jei iš pradžių aplinkybės nėra jums palankios, tada, pradėdami verslą, galėsite įgyvendinti savo planus.

Skorpionas (10.23-11.21) Būsite kupini energijos, kils noras daryti didelius dalykus. Bet kuri, net ir sunki situacija pasisuks jūsų naudai. Patariama įsitraukti į apžiūrą ir įvertinti nuveiktus darbus. Jei įmanoma, skirkite popietę poilsiui, geriausia ne mieste.

Šaulys (11.22-12.21) Verslo veikla duos gerų vaisių. Diena palanki naujoms pažintims, susitikimams su senais draugais ir bendravimui su kolegomis. Negaiškite laisvo laiko. Reikia ilsėtis, linksmintis ir papildyti gyvybingumą.

Ožiaragis (12.22 - 01.20) Būkite atsargus spręsdamas profesines problemas. Parodykite atkaklumą, suaktyvinkite visus savo analizės įgūdžius. Galėsite gana sėkmingai užbaigti anksčiau pradėtą ​​darbą. Tikėtina, kad sulauks įtakingų žmonių netikėto palaikymo ir globos.

Vandenis (01.21-02.19) Norėdami išspręsti problemas, susijusias su asmeniniu gyvenimu ir reikalais, turėsite būti aktyvūs. Ilgalaikės problemos gali priminti apie save. Didelė tikimybė, kad nepavyks susitarti su mylimuoju ir tai gali sukelti kivirčą.

Žuvys (02.20-03.20) Šią dieną darbe viskas susitvarkys. Bet koks jūsų prisiimtas ir atliktas darbas eisis sklandžiai. Pasirašydami sutartis ir sudarydami sandorius neturite elgtis veikdami impulsyviai. Laisvu nuo darbo metu nesėdėkite tarp keturių sienų, o eikite į gamtą drauge su artimaisiais.

Tegai:
horoskopas