Holokausto memorialas

Žydų klausimas dar viena Nausėdos užsienio politikos klaida

(atnaujinta 10:24 2020.01.23)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė nevykti į Pasaulinį Holokausto forumą Izraelyje. Ar tai teisingas sprendimas?

Lietuvos vadovas apsigalvojo paskutinę minutę. Oficialus paaiškinimas — keli papildomi susitikimai Davoso forume, bet akivaizdu, kad realios prezidento sprendimo priežastys yra visiškai kitokios.

Manytina, kad du pagrindiniai faktoriai, kurie privertė Nausėdą apsigalvoti, yra tai, kad vienas iš pagrindinių renginio svečių — Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, ir tai, kad į Izraelį nevyks Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, pareiškęs: "Negalėsiu vykti į Jeruzalėje rengiamas iškilmes, jeigu negalėsiu pateikti Lenkijos požiūrio. Daugiausia Lenkijos piliečių tapo Holokausto aukomis, o Lenkijos prezidentas negali pasisakyti. Tai istorinės tiesos iškraipymas. Kaip gali būti, kad Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos prezidentai gali kalbėti, o Lenkijos, kuri niekada nebendrininkavo su nacistine Vokietija, prezidentas nekalbės?"

Na, o jeigu pasakytume paprastai, Duda labai nepatenkintas tuo, kad Izraelyje garbingas svečias bus Putinas, kurio atskleisti faktai apie lenkų antisemitizmą tarpukario laikotarpiu yra, švelniai tariant, nemalonūs dabartinei šalies, kuri bendrininkavo su nacistine Vokietija, vadovybei. Ir Lietuvos prezidentas šiuo atveju akivaizdžiai solidarizavosi su Varšuva bei demonstratyviai nusprendė pagerbti Holokausto aukų atminimą Aušvico išvadavimo minėjimo ceremonijoje Lenkijoje.

Toks Nausėdos sprendimas neliko nepastebėtas Lietuvos viešojoje erdvėje, ir jį aktyviai komentavo įvairūs ekspertai. Beveik visų nuomonė buvo vieninga: mes su Lenkija bendrai ir jos kovoje su Rusija dėl "istorinės tiesos" konkrečiai.

Išimtis — apžvalgininkas Vytautas Bruveris, kuris įvertino Lietuvos vadovo poelgį kaip klaidą ir pareiškė: "Lenkijos santykiai su įvairiais istorinės atminties ir istorinės politikos dalykais šiandienos yra pirmiausiai jų reikalas, o Lietuvos santykiai su Holokaustu, ir tie istorinės atminties iššūkiai ir problemos, kuriuos Holokaustas kelia Lietuvai kaip valstybei ir visuomenei, yra, mano nuomone, per daug dideli, per daug svarbūs ir per daug jautrūs, kad tokį simbolinį dalyką kaip Lietuvos prezidento dalyvavimas Jeruzalėje vykstančiuose renginiuose vis dėlto galima būtų aukoti solidarumo su Lenkija demonstravimui".

Tai kas teisus? Norint atsakyti į šį klausimą, reikia pirmiausia apsispręsti, ar bendras Lietuvos užsienio politikos kursas yra tinkamas. Jeigu manote, kad antirusiška psichozė, kuria remiantis, bet kurie Kremliaus veiksmai yra blogis; manymas, kad Lenkija yra antra šventa mūsų sąjungininkė po Amerikos; ir kryptingas istorinių faktų ignoravimas bei iškraipymas — normalu, tada Nausėdos žingsnis yra visiškai suprantamas ir net būtinas.

Jeigu Jums atrodo, kad aukščiau minėti dalykai yra viena didelė nesąmonė, kurią laikas taisyti, ir kad šalies Seimo Pirmininko (kuris pakeitė Nausėdą Jeruzalėje) kalbos apie tai, jog Izraelyje jis sieks išvengti artimo susitikimo su Putinu, yra neadekvatumo viršūnė (nes nei Lietuva, nei tuo labiau apgailėtinas Viktoras Pranckietis Rusijos vadovui Holokausto forume visiškai nerūpės), tada teisus blaiviai mąstantis Bruveris.

Be to, reikia suprasti, kad smulkmeniškai konjunktūrinis prezidento sprendimo pakeitimas renginio išvakarėse yra ne tik nesolidus elgesys, bet ir Izraelio įžeidimas, tuo labiau, kad Nausėda faktiškai solidarizavosi su šalimi, kuri nenori pripažinti savo istorinės kaltės žydų atžvilgiu. Tel Avivas tokių dalykų nepamiršta ir neatleidžia.

Žinoma, teoriškai, Izraelis nėra strateginis Lietuvos partneris, kurio interesai ir jausmai turėtų labai jai rūpėti. Tačiau nereikėtų pamiršti, pavyzdžiui, to fakto, kad žydų lobis yra labai stiprus Amerikoje (ypač šiandien), kurios nuomonė Vilniui itin svarbi, ir ne tik joje.

Pagaliau, į Jeruzalę atvyko pagrindiniai Europos (Vokietijos ir Prancūzijos) lyderiai, o Lietuvai svarbesnė Lenkija. Tai gal po to nereikia stebėtis, kad naujame ilgalaikiame ES biudžete mums bus skirta mažiau pinigų, negu norėtųsi.

Apskritai galima teigti, kad Nausėda nori parodyti, jog jis yra tikras prezidentas tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Tačiau kol kas jis tik parodo savo ir savo komandos neprofesionalumą bei nesugebėjimą matyti toliau savo nosies. Jeigu tokia tendencija stiprės, jo politinis likimas bus nepavydėtinas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Izraelis, Holokaustas, Lietuvos žydai, žydai, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas paaiškino, kodėl nemažai šalių bando suklastoti istoriją
Kova už netiesą. Lietuva ir Lenkija gina neegzistuojančią "istoriją"
Seimo pirmininkas paaiškino prezidento sprendimą nevykti į Izraelį
Rabinas: Lietuva nepaliauja gėdytis Holokausto klausimo
Baltųjų meškų kostiumais apsirengę aktyvistai, agituoja už branduolinės energijos naudojimą vietoj iškastinio kuro per klimato žygį Katovicuose, Lenkijoje

Atominiai spąstai Rusijai. Lenkija ir jos bandymai pasistatyti atomines elektrines

(atnaujinta 12:41 2020.10.27)
Lenkija, ištikima savo pasirinktai geopolitinei krypčiai ir savo "pagrindinio Jungtinių Valstijų draugo Europoje" pareigoms, tęsia sistemingą darbą, kad nutrauktų santykius su Rusija ir kiek įmanoma priešintųsi Rusijos energetikos plėtrai

Spalio pradžioje Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) paskyrė "Gazprom" rekordinę baudą — 7,6 mlrd. dolerių, o projekte dalyvaujančios įmonės — "Engie", "Uniper", "Wintershall" ir OMV — yra jai skolingos daugiau 61 mln. Taip pat UOKiK įpareigojo šias korporacijas nutraukti visas sutartis, numatančias "Nord Stream-2" finansavimą. Lenkija įsižeidė, kad vokiečiai, prancūzai ir austrai, neprašydami jos leidimo, nusprendė pastatyti jiems gyvybiškai svarbų dujotiekį.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Tai nėra pirmas toks Varšuvos sprendimas. Tiesa, šiuo metu "Gazprom" ir jos partneriai sumokėjo lygiai nulį dolerių pagal visus panašius reikalavimus, tačiau lenkai atkakliai laikosi savo linijos.

Tuo tarpu naujienų agentūra "Reuters" pranešė, kad Jungtinės Valstijos ir Lenkija sudarė lemtingą susitarimą, kuris leis Rytų Europos šaliai kartą ir visiems laikams atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų, taip pat palikti akmens anglį kaip energetinę bazę ir pradėti naują, žalią skyrių savo istorijoje. Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dano Brujeto, Jungtinės Valstijos įsipareigoja per ateinančius pusantrų metų parengti šešių branduolinių reaktorių, kurių bendras pajėgumas yra iki devynių gigavatų, Lenkijoje statybų planą.

Taip pat yra žinoma, kad Amerikos branduolinių technologijų įsigijimas Lenkijos biudžetui kainuos 18 mlrd. dolerių, o iš viso įgyvendinant energetikos komplekso pertvarkymo planą gali prireikti apie 40 mlrd. Už šią sumą Vašingtonas žada paleisti pirmąjį reaktorių ne vėliau kaip 2033 metais, o iki 2040 metų Lenkija turės tris veikiančias atomines elektrines, kurių pagalba bus galima nutraukti anglies deginimą ir dar po dešimties metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Susitarimas yra daugiau nei keistas, jei žinote pagrindinius faktus apie pasirašiusiųjų finansines ir technines galimybes.

Turime pradėti nuo to, kad keturiasdešimt milijardų dolerių Varšuvai yra fiziškai per sunki. Lenkija daugelį metų buvo viena iš pagrindinių Europos Sąjungos finansinės paramos gavėjų. Kasmet Lenkijos biudžetas gauna vidutiniškai 20–23 milijardus eurų, kuriuos jis gali išleisti vidaus ekonominėms problemoms spręsti. Briuselis tiesiog blokuos tiesioginį pinigų pervedimą amerikiečiams vien dėl to, kad Vokietija, Austrija ir Prancūzija yra pagrindinės Europos biudžeto pildytojos. Tos šalys, kurioms lenkai visomis jėgomis trukdo statyti "Nord Stream-2" statybas.

Beje, palyginti neseniai Vašingtonas ir Varšuva jau paskelbė projektą, kuris turėjo pagaliau palaidoti Maskvos planus susieti Europą su dujotiekiais. Buvo kalbama apie Amerikos SGD tiekimą. 2018 metų rudenį regazifikacijos terminalas Swinoujscie uoste sudarė sutartį su Amerikos "Cheniere Marketing International LLP" dėl 0,52 milijono tonų SGD (0,7 mlrd. kubinių metrų) tiekimo per metus. Tuometinis pagrindinės Lenkijos naftos ir dujų bendrovės PGNiG vadovas Piotras Vozniakas teigė, kad amerikietiškų suskystintų dujų kaina yra "visiškai konkurencinga" ir kad Lenkija netrukus atsikratys Rusijos dujų adatos.

Pažymėtina, kad tada ponas Vozniakas išsisuko nuo atsakymų į visus tiesioginius klausimus apie dujų kainą. Dabar jau 2020 metų pabaiga, jis beveik metai kaip atleistas iš vadovo posto, o kaina vis dar yra visiška paslaptis.

Iš Amerikos pusės viskas vyksta dar įdomiau.

Nuo 1954 metų iki šių dienų visą išorinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje JAV reglamentuoja vadinamojo atominės energijos įstatymo nuostatos. Dokumentas yra labai platus, tačiau jame kuo aiškiau išdėstytos pagrindinės sąlygos. Jungtinės Valstijos, parduodamos savo branduolines technologijas, išlaiko visas fizinės ir intelektinės nuosavybės teises. Pirkėjas neturi teisės perduoti jokių duomenų ar savarankiškai sodrinti uraną ar ieškoti kitų kuro tiekėjų. Be to, visi techniniai ir mokslo pokyčiai, atsirandantys dėl Amerikos reaktorių veikimo, automatiškai tampa JAV nuosavybe. Iki šiol keturiasdešimt devynios šalys ir Taivanas sutiko su tokiomis pavergimo sąlygomis.

Tačiau tarpvalstybinių susitarimų su Amerika pasirašymas visiškai nereiškia, kad kita pusė iš tikrųjų gaus atominį "puodą".

Ryškiausias pastarųjų metų pavyzdys yra Amerikos atominių elektrinių statyba Kinijoje, kuri, modernizuodama savo energetikos sektorių, paprašė amerikiečių, atstovaujamų "Westinghouse" ir "General Electric", pastatyti šešias atomines elektrines vienu metu. Dėl to buvo pastatyti dvi elektrinės — "Haiyan" ir "Sanmen", kartu statybos laikotarpis pailgėjo nuo ketverių metų iki dvylikos, o projekto sąmata patrigubėjo. Išanalizavęs statybų pažangą, Pekinas atšaukė susitarimą ir atsisakė tolesnio bendradarbiavimo.

Amerikiečiai bandė išlaikyti gerą miną blogo žaidimo sąlygomis bei pareiškė, kad turėdami pažangiausias technines žinias jie puikiai jaučiasi vidaus rinkoje, kur, beje, vidutinis atominių elektrinių amžius jau labai priartėjo prie penkiasdešimt metų. Tačiau praktiškai viskas vėl pasisuko kitaip.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Westinghouse" pardavė į užsienį AP1000 III + kartos reaktorius, kurių instaliuota pajėgumas siekė 1,1 gigavato. 2011 metais, supratęs, kad beviltiškai nutraukiama sutartis su Kinija, Branduolinės energetikos reguliavimo komisijoje buvo suorganizuotas skubus AP1000 licencijavimas ir ji gavo visus reikiamus leidimus naudoti Jungtinėse Valstijose. Po devynerių metų savo šalyje nebuvo pastatyta nė vieno tokio reaktoriaus. Paskutinis bandymas pristatyti AP1000 į vidaus rinką įvyko 2013 metais, kai iškart buvo pradėtos statyti dvi atominės elektrinės — Vogtle ir Virgil C. Summer. Tačiau dėl daugelio priežasčių nė viena jų nebuvo baigta.

Kol "Westinghouse" dairėsi po visą pasaulį ir bandė kam nors parduoti savo reaktorių, Kinijos valstybinė investicijų korporacija (SPIC) paskelbė pradedanti kurti savo naujos kartos CAP1400 reaktorių arba "Guohe-1". Kaip galima atspėti iš santrumpos, Kinijos reaktorius yra pagrįstas amerikiečių AP1000, tačiau Kinijos pusė nedelsdama atmetė visus galimus autorių teisių pažeidimus. SPIC vyriausiasis inžinierius teigia, kad bendrovė "visiškai pertvarkė pagrindinius siurblius, vožtuvus, reaktoriaus korpusą, garo generatorių, reaktoriaus vidinius elementus, valdymo strypų pavaras, kaltinius turbinos rotorius, suvirinimo reikmenis, U vamzdžius ir kitus pagrindinius komponentus". Tai iš esmė tai yra visiškai naujas techninis sprendimas.

Analizė ir blaivus skaičiavimas rodo, kad Lenkija, norėdama įsirengti pirmąją šalies atominę elektrinę, turėjo kreiptis į bet ką, tik ne į JAV, bet didžioji politika turi savo taisykles, kur logika vaidina toli gražu ne pagrindinį vaidmenį.

Ryšium su Lenkijos planais sąmoningai niekada neminėjome Rusijos ir korporacijos "Rosatom". Amerikos ir Lenkijos tandemas yra nukreiptas būtent prieš Rusiją ir jos branduolinės energijos flagmaną. Tiesa, kadangi lenkai neturi kuo susimokėti, o amerikiečiai neturi ką statyti, visa tai labai primena akių dūmimą ir audringos veiklos imitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
branduolinė energetika, Rusija, JAV, Lenkija
Dar šia tema
Lenkija nurodė Vokietijai, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" akivaizdus
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

"Trump" ant Gedimino kalno. Kaip lietuvaičiai kišasi į Amerikos rinkimus

(atnaujinta 16:04 2020.10.26)
Šeštadienį Vilniuje buvo rengiama JAV prezidento Donaldo Trampo palaikymo akcija, kurios metu ant Gedimino kalno iškilo baltos raidės "Trump"

Lietuvaičiai vis aktyviau dalyvauja rinkimuose. Ne, ne Lietuvos Seimo. Čia aktyvumas mažiausias per pastaruosius 12 metų. Mažiau nei pusė turinčiųjų teisę balsuoti išreiškė savo pilietinę valią. O štai prezidento rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose — visai kas kita. Čia "prabalsuoti" tinka ir Vilniaus bei visos Lietuvos simbolis — Gedimino pilis.

Donaldo Trampo palaikymo akcija prasidėjo dieną, kai būrys žmonių susirinko prie JAV ambasados, Vilniuje. Atėjusieji turėjo Trampą simbolizuojančius atributus — kepurėles su užrašu "Make America Great Again" ir ženkliukus su prezidento atvaizdu.

Dauguma atėjusiųjų buvo su plakatais, ant kurių — palaikymo žodžiai Trampui.

Vakare, apie 18:00, ant Gedimino kalno pasirodė ir didžiulės baltos šviečiančios raidės "Trump".

Vilniaus policijos atstovai teigė, kad dėl renginio į juos buvo kreiptasi ir renginiui leidimas buvo išduotas.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Juose varžysis respublikonas D. Trampas ir demokratas Džo Baidenas. Ar dėl kišimosi į Amerikos rinkimus Amerikos žvalgybos institucijos kreipėsi į savo partnerius Lietuvos žvalgybininkus, nėra žinoma.

Tačiau "Trampas ant Gedimino kalno" susilaukė populiarumo lietuviškoje veidaknygėje. Su replikomis ir komentarais. Buvo ir abejojančių, ar čia kartais ne "feikas"?

Jurga Lago: "Čia — ne feikas? Čia rimtai lietuviai taip išdrįso!? Toks nebūdingas lietuviškam charakteriui žingsnis, sakyčiau. Parodžiau ispanams — net cypia iš juoko — per pačius covido atlaidus. Ir dydis tų raidžių įspūdingas toks? Negaliu patikėti".

Ne feikas ispanus prajuokino 1
Screenshot
Ne feikas ispanus prajuokino

Audrius Bačiulis iš pradžių taip pat suabejojo Trampo tikrumu ant Gedimino kalno. Bet gerai pagalvojęs suprato — Gedimino pilis tikra, Trampas tikras.

Audrius Bačiulis: "Jei gerai suprantu, čia ne feikas, bet dešiniųjų partizanų diversija Šimašiaus leftistų okupuotame Vilniuje? YAY! Ne feikas".

Dešiniųjų partizanų diversija  2
Screenshot
Dešiniųjų partizanų diversija

Aurimas Guoga mano, kad šį kartą sublizgėjo tautininkai.

Aurimas Guoga: "Tautininkai sublizgėjo. Tai, kad tautininkai iškėlė TRUMP raides Gedimino kalne — didelis didelis pliusas jų pusėn. Tai rodo, kad atsigręžė į dabartinius laikus, į šiuolaikiniam pasauliui rūpimas aktualijas. Kur kas geriau nei lakstyti su žydšaudžių portretais ir grąsinti pakartoti".

Tautininkai sublizgėjo 3
Screenshot
Tautininkai sublizgėjo

Pagarbą Trampui ir tiems, kas jį užkėlė ant Gedimino kalno, išreiškė Rimas Armaitis: "Pagarba tiems, kas tai padarė".

Pagarba 4
Screenshot
Pagarba

O Saulius Linkus JAV prezidento Donaldo Trampo rinkimų šūkį pritaikė Lietuvai.

Saulius Linkus: "Make America Great Again. Make LITHUANIA Great Again".

Make LITHUANIA Great Again 5
Screenshot
Make LITHUANIA Great Again

Giedrė net pasikeitė pavardę. Dabar Giedrė — Trampietė.

Giedrė Trampietė džiaugiasi romantišku mėnuliu, atgimusia Lietuva. Ir, žinoma, Trampu.

Giedrė Trampietė: "Ar gali būti dar gražesnė foto nakčiai? Ech tas romantiškas mėnulis ir atgimusi Lietuvos drąsa !!!"

Giedrė Trampietė: "Už žodžio laisvę, kai visus bando užčiaupti !!! Nėra Lietuva vien už Biden, kaip tai bandė sakyti žiniasklaidoje, ar ne? Trump 2020".

Dėl Trumpo pasikeitė pavardę 6
Screenshot
Dėl Trumpo pasikeitė pavardę

Ekonomistas, profesorius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis į "Trampą ant Gedimino kalno" sureagavo sarkastiškai.

Raimondas Kuodis: "Trumpas nusipirko pilį. Pervadino į Trump Tower, bus kaip NYC. Vilniaus biudžetas išgelbėtas".

Gedimino pilis - Trump Tower 7
Screenshot
Gedimino pilis — Trump Tower

O Albinas Šileika davė peno pamąstymui, ar Gedimino kalnas, Gedimino pilis yra ta vieta Trampui demonstruoti?

Albinas Šileika: "PAMĄSTYMUI. Gedimino kalnas "Pilis" yra mūsų Lietuvos istorija. Tai paveldo objektas, bet ne demonstruoti vienos iš pasaulio šalies prezidento pavardę...???!!!!"

"O kokia Jūsų nuomonė?!!" — klausia Lietuvos pilietis Albinas Šileika.

Trumpas ant Gedimino kalno pamąstymui 8
Screenshot
Trampas ant Gedimino kalno pamąstymui

Pamąstom. Gal "Trampas ant Gedimino kalno" — grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui? Ar tik nacionaliniam orumui? Nacionalinis orumas tikriausiai neįeina į Lietuvos Valstybės saugumo departamento kompetenciją. Kišimasis į rinkimus — visai kas kita. Rimta. Ypač, kai kišamasi socialiniuose tinkluose ir į strateginių partnerių prezidentinius rinkimus.

Sunku susilaikyti nuo sarkazmo, kai nuo Gedimino kalno į provinciją žvelgia pats Trampas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, JAV prezidento rinkimai, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai
Galingas smūgis Amerikos priešams: vienintelis Rusijos rūpestis
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Mėnulis

Rusija JT iškels klausimą dėl JAV pretenzijų į Mėnulio išteklius

(atnaujinta 17:00 2020.10.27)
Šių metų balandį Donaldas Trampas pasirašė dekretą, užtikrinantį amerikiečių teisę gauti kosminius išteklius, ir nurodė per šešis mėnesius aptarti susitarimus dėl Mėnulio ir kitų kosminių kūnų su kitomis šalimis

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Rusija JT iškels JAV pretenzijų dėl Mėnulio išteklių klausimą, antradienį RIA Novosti sakė "Roskosmos" spaudos tarnyba.

"Taip, taip. Atitinkamas punktas yra įtrauktas į JT Taikaus kosminės erdvės naudojimo komiteto teisinio pakomitečio sesijos darbotvarkę. Klausimas bus keliamas Rusijos Federacijos vardu, kaip įprasta JT", — atsakydama į klausimą sakė valstybinė korporacija, ar kelti klausimą kitame posėdyje.

Remiantis komiteto interneto svetainėje paskelbta informacija, kitas posėdis įvyks 2021 metų balandžio mėnesį.

Šių metų balandį Donaldas Trampas pasirašė dekretą, užtikrinantį amerikiečių teisę gauti kosminius išteklius, ir nurodė per šešis mėnesius aptarti susitarimus dėl Mėnulio ir kitų kosminių kūnų su kitomis šalimis.

Tada "Roskosmos" šiuos planus pavadino agresyviais ir kenksmingais tarptautiniam bendradarbiavimui, o valstybinės korporacijos vadovas Dmitrijus Rogozinas palygino šiuos planus su invazija į Iraką ir Afganistaną, kai Amerikos karinės operacijos buvo vykdomos be JT ir tarptautinės bendruomenės sutikimo.

Pagal 1979 metų JT Generalinės asamblėjos patvirtinto Susitarimo dėl valstybių dėl Mėnulio ir kitų dangaus kūnų 11 straipsnį "Mėnuliui nepriskiriami nacionaliniai asignavimai nei paskelbiant suverenitetą, nei jį naudojant, nei okupavus, nei kitomis priemonėmis".

Tačiau nei JAV, nei TSRS (Rusija) tuo metu šio susitarimo neratifikavo. Be to, susitarime nieko nėra pasakyta apie komercines struktūras.

Tegai:
JT Generalinė Asamblėja, Rusija, JAV, Mėnulis
Dar šia tema
"National Interest" padarė įspūdį Rusijos povandeninio laivo ginkluotė
Įvardytas unikalus superginklas, kurį netrukus turės Rusija