Dovydo žvaigždė, archyvo nuotrauka

Kaip griaunama Baltijos šalių ideologija: rusofobija ir antisemitizmas žengia koja kojon

(atnaujinta 11:42 2020.01.25)
Sputnik apžvalgininkas Rostislavas Iščenka samprotauja, kodėl Baltijos šalims, Lenkijai ir Ukrainai būdingas antisemitizmas

Sausio 27-ąją minima Holokausto aukų atminimo diena, kurią 2005 metais paskelbė JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija. Kai kurie minėjimo renginiai jau įvyko Izraelyje, pavyzdžiui, Pasaulinis Holokausto forumas "Saugome Holokausto atminimą, kovojame su antisemitizmu".

Nenuostabu, kad Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentai šių įvykių nesureikšmino, o Ukrainos prezidentas Zelenskis atskrido į Izraelį, tačiau nedalyvavo forume. Esmė čia yra ne tik šioms šalims būdingas antisemitizmas.

Lenkų ir Baltijos šalių tautų solidarumas (taip pat jiems artimos Ukrainos pozicija) pirmiausia paaiškinamas jų dabartiniu požiūriu į istoriją. Visos šios valstybės yra užsikrėtusios rusofobija ir tuo remdamosi bando pavaizduoti nacistinės Vokietijos pralaimėjimą kaip paprasčiausią vienos okupacijos pakeitimą kita — vokiečių į sovietų. Tezė "karas dviem frontais" prieš "du totalitarinius režimus" vienija Varšuvą ir Vilnių, Rygą ir Taliną, taip pat prie jų prisijungusį Kijevą. Be abejo, galite paklausti: kuo čia dėtas Holokaustas, tai yra, nacių ir jų bendrininkų organizuotas masinis žydų naikinimas? Koks yra jų ryšys su kare dalyvavusių tautų istorine atmintimi?

Holokaustas neleidžia perrašyti istorijos

Faktas yra tas, kad taip pat, kaip mitinės "sovietinės okupacijos" atmintis vienija radikalią nacionalistinę ideologiją išpažįstančius lenkų, lietuvių, latvių, estų ir ukrainiečių rusofobus, Holokaustas vienija žmones ir valstybes, gerbiančias tikrąją karo istoriją. Žydai buvo žudomi nepriklausomai nuo to, ar jie buvo "Ašies", ar Jungtinių Tautų valstybių piliečiai, tarnavo armijoje ar ne.

Jie buvo žudomi nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, ir kadangi žydai gyveno visoje Europoje, jie buvo žudomi visur. Kiekvienoje šalyje, kurioje nors valandai įsitvirtindavo nacių valdžia, buvo aukų. Nors atskirų Antrojo pasaulinio karo įvykių interpretacijos įvairiose šalyse gali skirtis (pavyzdžiui, britams Diunkerko evakuacija yra daug svarbesnė nei Stalingrado mūšis), visi turi vienodą požiūrį į Holokaustą.

Nei karo nugalėtojai, nei pralaimėtojai neturi skirtumų šiuo požiūriu. Ši tragedija neleidžia visiškai perrašyti istorijos tiems, kurie to nori. Tačiau režimai, kurie valdo Baltijos šalis, Lenkiją ir Ukrainą, sieja savo kilmę su prieškariniais Lenkijos ir Baltijos valstybių režimais, bei su Bandera Ukrainoje. Visi anie režimai buvo solidarūs su Hitleriu. Visi šie režimai kenčia nuo rusofobijos, visi propaguoja "sovietinės okupacijos" idėją, visi (oficialiai, pusiau oficialiai) mano, kad dėl tam tikrų priežasčių Rusija privalo jiems sumokėti už šią "okupaciją".

Istorinė karo atmintis griauna ideologinę šių režimų pagrindą. Ypač Holokausto istorijos atmintis. Galima ilgai ginčytis dėl sovietinio ir vokiečių totalitarizmo skirtumų nebuvimo, tačiau tiktai tol, kol pažvelgsime į Holokaustą. Būtent naciai visame pasaulyje naikino žydus, o TSRS juos išgelbėjo.

Praeities užmiršimas sukelia ateities tragedijas

Be to, bet kuris asmuo, besidomintis Holokausto istorija, tuoj pat pasiners į nacių koncentracijos stovyklų istoriją ir lengvai įsitikins, kad karo pabaigoje žydai jau sudarė kalinių mažumą (dauguma jų buvo nedelsiant sunaikinti).

Sąžiningas tyrėjas, pradėdamas nuo Holokausto, greitai padaro išvadą apie ne tik antisemitinį, bet ir antihumanišką nacių režimo pobūdį. Atsiranda supratimas apie TSRS pareiktų kaltinimų neteisingumą, nes būtent Sovietų Sąjunga išgelbėjo Europos tautas nuo "rudojo maro". Išlaisvintojas ir gelbėtojas negali būti okupantas. Jo negalima lyginti su žudiku.

Štai kodėl žmonės ir valstybės, nenorinčios pripažinti TSRS vaidmens pergalėje prieš nacizmą, visada stengsis iškreipti istorinę Holokausto atmintį. Tai yra vienas baisiausių ir akivaizdžiausių nacizmo nusikaltimų, čia akivaizdus nugalėtojo, kaip gelbėtojo, vaidmuo.

Istorinė amnezija, rusofobija ir antisemitizmas eina koja kojon, organiškai papildydami vienas kitą.

Štai kodėl logiška, kad būtent Izraelyje Vladimiras Putinas pasiūlė surengti penkių šalių — JT Saugumo Tarybos narių — vadovų susitikimą, kuriame būtų aptarti pasaulio saugumo klausimai.

"Pamirštant praeitį, nesantaika iškilus grėsmei gali virsti siaubingomis pasekmėmis. Turime turėti drąsos ne tik pasakyti tiesiai, bet ir daryti viską, kad apsaugotume ir apgintume pasaulį", — pabrėžė Rusijos prezidentas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Holokaustas, Ukraina, Lenkija, Baltijos šalys, antisemitizmas, rusofobija
Dar šia tema
Žydų klausimas — dar viena Nausėdos užsienio politikos klaida
JAV diplomatas: Holokaustas Lietuvoje prasidėjo dar prieš ateinant naciams
Zelenskis pareiškė, kad nevyks į Pasaulinį Holokausto forumą Izraelyje
JT palaikė Putino idėją surengti Saugumo Tarybos "penketuko" susitikimą
Kijevo įvykiai Maidane, archyvinė nuotrauka

Pinigai ir ginklai Maidanui Lietuvos užsienio politikos kvintesencija

(atnaujinta 15:53 2020.08.03)
Pasirodė informacija, kad Lietuvos ambasada Ukrainoje aktyviai dalyvavo Maidane. Nesąmonė ar tiesa?

Viešojoje erdvėje pasirodė sensacinga informacija — ypač Lietuvos mastu: buvęs Petro Porošenkos bendražygis Davidas Žvanija pareiškė, kad 2014 metais Maidano metu Ukrainoje vyko suplanuotas valdžios užgrobimas ir kad per Lietuvos ambasadą šioje šalyje "buvo perduodami pinigai ir ginklai". 

Pirmas momentas (suplanuotas perversmas) nėra ypatinga naujiena — didelei daliai ekspertų ir paprastų žmonių tai tapo aišku jau seniai. O štai konkrečiai Lietuvos vaidmens paminėjimas ne tik pinigų, bet ir ginklų perdavimo kontekste yra naujiena.

Iš karto kyla klausimas — ar tai tikrai tiesa, juk pasakyti galima bet ką (ypač Ukrainoje)? Žvanija teigia, kad turi "dokumentinių įrodymų", kuriuos pasiruošęs pateikti Ukrainos Generalinei prokuratūrai. Problema ta, kad šios šalies valdžiai tiesa (ar tai būtų tiesa apie snaiperius Maidane, ar apie Odesos tragediją) nereikalinga, nes tuomet galutinai žlugs Maidano kaip kovos už laisvę ir demokratiją mitas, o kartu su juo ir tos valdžios legitimumas.

Ir tai jau nekalbant apie tikėtiną isteriją nacionalistų tarpe, kuri papildomai destabilizuos politinę situaciją Ukrainoje (kaip tai vyksta, kai prezidentas bando ieškoti kažkokių kompromisų dėl konflikto Donbase). Atitinkamai, tikėtis prokuratūros tyrimo šiuo atveju sunku, o reiškia galima vadovautis tik tam tikrais netiesioginiais įrodymais ir logika. Pastaroji sako, kad Žvanijos informacija apie Lietuvą gali būti teisinga.

Pirma, Vilnius aktyviai rėmė jau "Oranžinę revoliuciją", ir reikia priminti, kad tada įvykęs "trečias turas" nelabai derinosi su Ukrainos konstitucinės santvarkos pagrindais, bet Lietuvai tai nebuvo problema — svarbiausia buvo provakarietiška Kijevo orientacija.

Todėl nenuostabu, kad 2014 metais ji vėl parėmė "Ukrainos žmonių pasirinkimą", kai nepavyko "užlaužti rankų" Viktorui Janukovyčiui ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimo Vilniuje metu. Dar daugiau, po konflikto Donbase pradžios Lietuva pradėjo teikti Ukrainai oficialią karinę paramą (ginkluotė, instruktoriai), o neoficialiai ten galėjo būti siunčiami samdiniai, apie ką yra informacijos viešojoje erdvėje.

Kodėl Vilnius taip elgiasi, irgi pakankamai akivaizdu. Jis kaip ištikimas Vašingtono sąjungininkas realizuoja pastarojo geopolitinius tikslus (įtakos plėtra antirusiškumo pagrindu) posovietinėje erdvėje. Jeigu kalbėti dar tiksliau — demokratinio—globalistinio sparno interesus, ir šiame kontekste galima prisiminti Aivaro Abromavičiaus faktorių.

Grandinė paprasta: Abromavičius kaip ekonomikos ministras Ukrainos vyriausybėje po Maidano — Džordžas Sorošas — JAV demokratai (įskaitant Džo Baideną) — Petro Porošenka. O šiuo metu ponas Abromavičius — "Ukroboronprom" vadovas.

Be to, negalima nepaminėti neseniai įkurto "Liublino trikampio", kurio kampai (Lietuva, Lenkija, Ukraina) — valstybės, kurioms Amerika yra pagrindinis užsienio politikos prioritetas, o jos buvimas Europoje — tikra palaima. Pagaliau, Ukraina nėra vienintelis Lietuvos kaip JAV tarpininko veikimo pavyzdys — dar yra Gruzija, Moldova ir, žinoma, Baltarusija, kur šiuo metu irgi bręsta Maidano pobūdžio neramumai (tai yra, didesnė jau minėtos "Rytų partnerystės" programos dalyvių dalis).

Tokiu būdu, jeigu Žvanijos teiginiai apie Lietuvos vaidmenį Maidane pasitvirtintų, tai tikrai nesukeltų nuostabos. Būtų nuostabu, jeigu būtų kitaip. "Bet juk tai skandalas — ne šiaip sau kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus, o dalyvavimas antikonstituciniame perversme", — gali pasakyti paprastas žmogus. O vietoj atsakymo — tyla Lietuvos prezidentūroje, URM, teisėsaugoje ir žiniasklaidoje.

O jeigu ir bus kokie nors komentarai, tai, greičiausiai, bus aiškinama, kad visa tai Kremliaus agento paistalai. Na, o jeigu faktai  visiškai prispaus, tada galima pasakyti, kad buvo remiamas ne antikonstitucinis perversmas, o "Ukrainos žmonių, kurių pusėje buvo visas civilizuotas pasaulis, kova už laisvę ir demokratiją".

Pabaigai norisi prisiminti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius: "Šiuo metu, manau, didžiausia grėsmė pasaulinei tvarkai, taisyklėms, kurios yra nusistovėjusios dešimtmečiais, kyla būtent dėl Rusijos veiksmų". O kas teisėjai?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pažadėjo tęsti paramą Ukrainai įgyvendinant Asociacijos susitarimą
Istorikas: Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susivienijimas yra simbolinis
Politologas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina neturi perspektyvų, kaip ir Europos Sąjunga
Puškovas teigia, kad Baltarusiją bandoma įtraukti į "antirusiškas žaidynes"
Turistas Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"Vakcinų lenktynės": Vakaruose kaltina Rusiją

(atnaujinta 13:56 2020.08.03)
Praėjus maždaug mėnesiui po to, kai koronaviruso pandemija pasaulio ekonomiką tiesiog parklupdė ant kelių, politiniame ir žiniasklaidos pasaulyje atsirado naujas tarptautinės konkurencijos "žanras", kurį ironiškai galima vadinti vakcinų lenktynėmis

Atsižvelgiant į akivaizdžią psichologinę traumą, kurią koronavirusas du kartus padarė kolektyviniams Vakarams, šių lenktynių laimėjimo klausimas tapo ne tik politinis, bet ir politinis ir esminis Vakarų visuomenės savigarbos išsaugojimo atžvilgiu. Žmogui, išugdytam geriausio europietiško humanizmo tradicijose (o tai šiuolaikiniame pasaulyje iš esmės reiškia ne europietį ar amerikietį, o sovietinį ar rusišką išsilavinimą įgijusį asmenį), gana sunku suprasti šiuolaikinę Vakarų "vakcinų lenktynių" maniją, tačiau galite pabandyti tai paaiškinti pagrindinės šiuolaikinės JAV ar Didžiosios Britanijos pramonės, tai yra, politinės ir komercinės savireklamos požiūriu.

Koronaviruso testas
© Sputnik / Григорий Сысоев

Savireklamos erdvėje kolektyviniai Vakarai, bei konkrečiai JAV ir Didžioji Britanija patyrė keletą rimtų "koronaviruso traumų". Pirmiausia paaiškėjo, kad tolima (taip pat "labai totalitarinė ir kai kuriose vietose atsilikusi", pagal Londono ir Vašingtono politikų stereotipus) Kinija susidorojo su epidemija, geriau suprato problemą anksčiau ir veiksmingai apribojo ekonominę žalą. Atsižvelgiant į tai, net ir savo patriotų akimis, JAV ir Didžioji Britanija, taip pat kai kurios ES šalys neatrodo labai įkvepiančios.

Kita kolektyvinių Vakarų savigarbos trauma buvo netyčia (kaip atsitinka) padaryta Rusijos — jos "įžeidžiamai mažas" mirtingumas nuo koronaviruso ir įdiegti masiniai tyrimai, kurie iš viso sukėlė "dantų griežimą" Vakarų žiniasklaidoje ir nepagrįstus kaltinimus dėl suklastotos statistikos, nors statistika (be PSO vertinimų) buvo savaime suprantama: Niujorke epidemijos aukų lavonai buvo laikomi refrižeratoriuose gatvėse, ir vien to pakanka medicinos ir viešojo administravimo kokybės skirtumui įvertinti.

Tokiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į reikalaujamas išlaidas ir bet kokią galimą riziką, kolektyviniams Vakarams (taip pat ir kai kuriems konkretiems ambicingiems Vakarų politikams) vakcinų gamybos pirmumo klausimas tampa gyvybiškai svarbus įvaizdžio atžvilgiu, nes būtina parodyti, kad, pavyzdžiui, JAV — "vis dar numeris vienas pasaulyje".

Tuo tarpu skaitant Amerikos žiniasklaidą, kyla keistas jausmas: atsižvelgiant į partijos priklausomybę ir leidinio savininkų simpatijos Donaldui Trampui buvimą ar nebuvimą, konkretūs leidiniai palaiko arba amerikiečių kompanijas, kuriančias vakcinas, arba britų, vokiečių, netgi Indijos bendroves ir universitetus, norėdami užtikrinti, kad "vakcinų lenktynių" nugalėtojų laurai patektų į "teisingos" šalies struktūrą, tačiau taip, kad "pasmerktas Trampo režimas" negalėtų gauti politinių premijų iš to.

Makro lygmeniu taip pat kyla panašus konfliktas: užuot koordinavęs pastangas su savo partneriais NATO ar G7, oficialusis Vašingtonas, bent jau kai kurių Vokietijos žiniasklaidos atstovų teigimu, bandė nuvilioti ir perkelti iš Vokietijos į JAV perspektyvią biotechnologijų įmonę, kuri turėjo kai kurių svarbių technologijų kovai su koronavirusu.

Šiame kontekste logiška, kad bet kokie pranešimai apie tai, kad Rusija ar Kinija yra arti vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo ir masinio naudojimo, sukelia Vakarų informacijos lauke reakciją, kurią galima palyginti ne tiek su banalia alergija, kiek su tikru anafilaksiniu šoku.

Žinoma, galima manyti, kad Amerikos medicinos srities valdininkai iš tikrųjų vadovaujasi tik profesiniais sumetimais, tačiau atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, kyla rimtų įtarimų dėl tam tikro politinio įsipareigojimo. Kaip oficialios reakcijos į pranešimus apie Rusijos planus pradėti masinį gydytojų skiepijimą šį rudenį, taip pat naujienas apie sėkmingus Kinijos galimų vakcinų bandymus pavyzdį galima paminėti vyriausiojo Amerikos infekcinių ligų specialisto poziciją, kurią skelbia "The Wall Street Journal":

"Dr. Anthony Stephenas Fauci, vyriausias užkrečiamųjų ligų ekspertas JAV, penktadienį per kongrese vykusį COVID-19 pakomitečio posėdį sakė, kad JAV greičiausiai nenaudos Kinijoje ar Rusijoje sukurtų vakcinų." Aš labai tikiuosi, kad kinai ir rusai iš tikrųjų išbando vakciną prieš ją kam nors suteikdami", — teigė jis. — Manau, kad teiginiai, jog vakcina yra paruošta platinti prieš atliekant bandymus, geriausiu atveju yra problemiški." Dr. Fauci taip pat teigė, kad tikisi, kad JAV gaus vakciną iki metų pabaigos."

Remiantis palyginamąja galimų skirtingų šalių vakcinų analize, kuri vadovauja verslo informacijos agentūrai "Bloomberg", ekspertas greičiausiai tikisi vakcinos iš amerikiečių bendrovės "Moderna".

Verta pažymėti, kad "Bloomberg" apžvalgoje (bent jau iki šiol) nėra duomenų iš Rusijos, o tai Vakarų skaitytojams gali sudaryti klaidingą įspūdį apie Rusijos galimybes, nes gali susidaryti iliuzija, kad Rusijos vakcina "atsirado iš niekur".

Jau galima numanyti, kaip bus tęsiamos "vakcinų lenktynės": rusišką ar kinišką iš karto paskelbs pavojingomis, paremdami netikrų naujienų žanro turiniu. Be to, kad būtų lengviau įtikinti skeptiškesnę Vakarų auditorijos dalį, bus propaguojama tezė apie tai, kad bet kuriuo atveju, net jei skiepai veiksmingi šios vakcinos gaminamos naudojant duomenis, kuriuos neva pavogė Kinijos, Irano ir Rusijos įsilaužėliai, o atitinkamas visuomenės nuomonės parengimas jau atliktas. 

COVID-19 vakcinos bandymai Rusijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Катаев

O paskutinė gynybos linija bus ciniški Rusijos ir Kinijos kaltinimai "vakcininiu nacionalizmu" ir siekiu kovą su epidemija paversti kažkokios tarptautinės konkurencijos analogu, tačiau lygiagrečiai bus skleidžiama tezė apie poreikį sukurti savo vakciną Vakaruose, kad nebūtų priklausomybės nuo Pekino ar Maskvos.

Šio požiūrio problema yra ta, kad kiekviename šio "kontroliuojamo atsitraukimo" etape — ir nėra jokios abejonės, kad tai būtent atsitraukimas, skatinamas neišvengiamos realybės — Vakarų žiniasklaidos aparatas praras savo auditorijos pasitikėjimą vis daugiau ir daugiau segmentų. Tai baigsis reguliariomis konferencijomis dėl būtinybės kovoti su Rusijos ir Kinijos dezinformacija ir atitinkamų Amerikos ir Europos struktūrų reikalavimais skirti joms daugiau lėšų, kad būtų atkurta ankstesnė jų įvaizdžio didybė. 

Tačiau auditorijos pasitikėjimas lengvai prarandamas, o atgaunamas lėtai,ir koronavirusas tik paspartino visuomenės pasitikėjimo degradacijos procesus, kurie jau vyko Vakarų pasaulyje. O Rusija, Kinija ir kiti "etatiniai kaltininkai", į kuriuos įprasta rodyti pirštais Vakarų šalių žiniasklaidos erdvėje, iš tikrųjų neturi nieko bendra su šia problema, o Rusijos Vakarų partneriai kentės dėl "vakcinų nacionalizmo" savo iniciatyva ir, ko gero, išdidžioje vienatvėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, vakcina
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Trys Rusijos COVID-19 vakcinos prototipai parodė veiksmingumą
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso
PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje
Žmonės paplūdimyje

Išsiaiškinta, kaip ir kur ilsėsis turistai įvairių šalių

(atnaujinta 08:29 2020.08.04)
Tuo pačiu pranešama, kad turistai renkasi keliones automobiliu, tik 30 procentų respondentų ketina skristi lėktuvu. Ir tik dešimt procentų vyks kruiziniais laivais

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Dauguma šių metų kelionių tarnybos apklaustų piliečių iš įvairių šalių nesiruošia atostogauti užsienyje, praneša "Travel and Leisure".

JK 69 procentai respondentų planuoja keliauti savo gimtojoje šalyje tik per artimiausius tris mėnesius.

Japonijoje 45 procentai apklaustų turistų laikosi panašaus sprendimo. Pusė tyrime dalyvavusių meksikiečių taip pat keliaus savoje šalyje. JAV tik 12 procentų turistų planuoja keliauti į užsienį.

Tuo pačiu metu japonai kelionei yra pasirengę išleisti daugiau nei 1 400 dolerių. Britai — apie 1000 dolerių. Amerikiečiai yra ekonomiškesni — atostogoms skiria apie 800 dolerių.

Iš esmės turistai renkasi keliones automobiliu, tik 30 procentų respondentų ketina skristi lėktuvu. Ir tik dešimt procentų vyks kruiziniais laivais.

Tegai:
kelionės, turistai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu
Kaune esančios "Maximos" darbuotojai diagnozuotas COVID-19