SGD terminalas Independence, archyvinė nuotrauka

Dujas Rusijos matėte? O jos yra! Kaip Lietuva mėgino ylą maiše paslėpti

(atnaujinta 11:28 2020.01.29)
Nuo 2020 metų pradžios Europoje pradėjo veikti nauja regioninė dujų rinka — Suomija, Estija ir Latvija panaikino tarpusavio muitus ir susitarė dėl mokesčių

Priežastimi tapo ne tik atitinkamo trišalio susitarimo pasirašymas 2019 metų vasario mėnesį, bet ir "geležinis argumentas" — magistralinis dujotiekis "Baltic Interconnector", kuris per Suomijos įlanką sujungė Estijos ir Suomijos dujų sistemas. Iš pavadinimo akivaizdu, kad šis magistralinis dujotiekis suprojektuotas ir pastatytas taip, kad užtikrintų dujų tiekimą į abi puses. Tas pats režimas yra techniškai įmanomas Estijoje ir Latvijoje nuo tarybinių laikų.

Europos Sąjungos, Baltijos šalių ir Suomijos politikai, pažengę rusofobijos srityje, uoliai skleidžia gandus, kuriuose teigiama, kad "įgyvendindamos šį projektą Suomija, Estija ir Latvija sustiprino savo energetinę nepriklausomybę nuo agresyvios Rusijos ir totalitarinio "Gazprom" (būdvardžius galima sukeisti vietomis pagal skonį).

Tačiau savaime kyla klausimas: jei projekto "Baltic Interconnector" tikslas buvo būtent toks, kodėl naujojoje regioninėje rinkoje nėra Lietuvos? Ši respublika yra tiesiog kovos su priklausomybe nuo Rusijos dujų "veteranė", Lietuvos ir Latvijos dujų sistemos buvo sujungtos ilgą laiką ir patikimai — kodėl rinkoje yra tik trys valstybės? Kadangi į šį "vaikišką" klausimą nėra suprantamo atsakymo, kyla abejonių — ar viskas taip paprasta ir aišku?

Regioninė dujų rinka "trims"

Žinoma, viskas vyksta tradiciškai: bet kokie politikų žodžiai visada slepia ekonominius valstybių, kurioms šie politikai atstovauja, interesus. Jei "kovos prieš dujų priklausomybę nuo Rusijos fronte" nuo pat pradžių trūksta vieno kovotojo, vadinasi, tai su priklausomybe ar nepriklausomybe neturi nieko bendra.

Jei atmesime politinės demagogijos šiukšles ir pažiūrėsime į tikrus faktus, tada viskas atsidurs savo vietose. O faktai paprasti — daugiau nei 80 procentų Estijos ir Latvijos importuotų dujų atkeliauja iš Rusijos, o Suomijoje šis skaičius siekia beveik 100. Galite siurbti dujas iš Estijos į Suomiją ir atgal tiek, kiek norite, o tiekėjas taip ir liks "Gazprom".

Yra du niuansai — vienas "buhalterinis", antrasis grynai techninis. "Gazprom" yra sudarę tris dujų tiekimo susitarimus kiekvienos šalies įmonėms, bet šie susitarimai nėra identiški — kainų formulės skiriasi, nes skiriasi kiekvienos šalies vartojimo apimtys ir tiekimo maršrutų ilgis, o tai taip pat daro įtaką kainų lygiui. Taigi perduodamos dujų kiekius viena kitai, Latvija, Estija ir Lietuva gali sumažinti dujų pirkimo sąnaudas. Kodėl gi nepažaidus su kombinacijomis, jei Europos Komisija subsidijavo 75 procentus investicijų į "Baltic Interconnector" statybą?

Techninis niuansas yra tas, kad Estijoje ir Suomijoje nėra nė vienos požeminės dujų saugyklos, o didžiausia regione Inčukalnio PDS sėkmingai veikia Latvijoje. Taigi Suomijos dujų sistemos sujungimas su Latvijos dujų sistema (per Estijos teritoriją) padidina Suomijos energetinį saugumą, o tai labai svarbu.

Tarybų Sąjungos, o dabar Rusijos dujos Suomijai buvo tiekiamos daugiau nei pusę amžiaus, daugiau nei pusę amžiaus Suomija tiesiogine šio žodžio prasme priklausė nuo Rusijos dujų vamzdžio. Bet kokia avarija iškart sukeltų rimtų problemų, tačiau sovietų, rusų ir suomių inžinierių, suprojektavusių "Šiaurės dimensijos" dujotiekio sistemą, dėka per daugelį metų nieko panašaus neįvyko. Tačiau energetinio saugumo nebūna per daug, o jei už tai sumoka Europos Komisija, atsisakyti tokios likimo dovanos yra tiesiog kvaila. Nežinau, ar suomių kalba turi patarlės "atsargų ir Dievas saugo" analogą, bet suomiai pasielgė protingai.

Pažeista sutartis ir Sicilijos liaudies išmintis

Naujos Lietuvos rinkos nebuvimas ir šalies prezidento išmaldos prašymas rudenį yra tiesioginė šios šalies politikų elgesio ankstesniais metais pasekmė. 2009 metais Rygoje buvo pasirašytas trišalis susitarimas, kuriuo Lietuva, Latvija ir Estija ketino kovoti ne tik su dujomis, bet ir atsiriboti nuo energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

Iki to laiko Estija jau turėjo du energetinius kabelius, jungiančius ją su Suomijos energetikos sistema, Latvija ir Lietuva negalėjo niekuo panašiu pasigirti. Susitarime numatyta, kad Lietuva gaus energijos jungtis su Lenkija, Švedija, o Latvijoje bus pastatytas dujinimo terminalas kuo arčiau Inčukalnio PDS.

Europos Komisija greitai skyrė subsidijas Lietuvos problemoms išspręsti, ir tai suprantama — būtent Europos Komisija reikalavo, kad 2009 metais būtų visiškai sustabdyta Ignalinos AE eksploatacija, po kurios pačios respublikos pagaminta elektra galėtų patenkinti tik 15–20 procentų gyventojų ir pramonės elektros poreikį. Problemų nekilo, nes Lietuva yra BRELL energijos žiedo dalis (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva), tačiau priklausomybė nuo Rusijos ir Baltarusijos atrodė ir atrodo tiek Lietuvos, tiek Europos politikams labai reikšminga. Pabrėžiu tai politikams, kadangi energetikos pramonės profesionalai dėl to neturėjo ir nepatyrė jokių rūpesčių. BRELL per daugelį metų įrodė savo patikimumą ir kokybę, o turimi rezerviniai pajėgumai patikimai apdraudžia visus šio energetinio ryšio dalyvius nuo bet kokių techninių gedimų ir oro sąlygų.

Vienaip ar kitaip, tačiau iki 2015 metų atsirado elektros linija iš Lietuvos į Lenkiją, nutiestas kabelis į Švediją. Atrodytų, kad viskas vyko pagal planą, visiškai laikantis 2009 metų susitarimo. Bet staiga, vadovaudamasi visiškai nesuprantamais motyvais, Lietuva, vadovaujama tuometinės vadovės ponios Grybauskaitės, priėmė savarankišką sprendimą, kad Klaipėdos uoste atsirastų pakartotinio dujinimo laivas, kuris priimtų SGD tiek pačios Lietuvos vartotojams, tiek jos šiaurinių kaimynų vartotojams.

Kitaip tariant, Lietuva vienašališkai pažeidė 2009 metų susitarimą, net nesistengdama suderinti su Latvija ir Estija. Iki to laiko pakankamai integruota Latvija ir Estija buvo įsisavinusios siciliečių liaudies išmintį "skola ne rona — neužgis", kurią jie įgyvendino 2019 metų vasario mėnesį, "pamiršę" apie Lietuvos egzistavimą formuodami regioninę dujų rinką. "Baltijos šalių vienybė"? Ne, negirdėta. Nori prisijungti? Na, mes pagalvosime apie tai, ir jūs už mūsų apmąstymus sumokėsite "skambančiais eurais". Šiandien Lietuva yra už šios rinkos ribų, dujų tiekimas į šiaurę yra tvarkingai apmokestintas muito mokesčiais.

Atsisakiusi pirkti dujas iš "Gazprom", Lietuva jas perka iš... "Gazprom"

Nepaisant to, 2020 metų sausio mėnesį jau pradėtos tiekti dujos iš Lietuvos į šiaurę... Stebuklas? Ne — mes matome, ką gali duoti Europos vietinė dujų rinka. Jos kainos dabar yra žymiai mažesnės nei dujų kainos ilgalaikėse sutartyse su "Gazprom", o Lietuvoje atsirado dujų bendrovių, kurios labai gerai atitinka šią tendenciją.

Įdomiausia, kad lietuviai tas pačias rusiškas dujas perka vietoje — į Klaipėdą jos gabenamos dujovežiais, pakraunamais įmonėje "Kriogaz-Vysock". Kontrolinis šios gamyklos akcijų paketas priklauso "Novatek", ir šiandien jis tiesiogine prasme meta savo apimtis vietinei prekių rinkai.

Priežastis ta, kad Vokietijos uoste dar nebaigtas statyti dujinimo terminalas, kurį "Novatek" stato kartu su Belgijos įmone, kad įgyvendintų ilgalaikį projektą. Belgai ir rusai ketina statyti degalines Vokietijoje, tiekdami jiems SGD iš Vysocko. Tačiau yra dar vienas niuansas, neleidžiantis sakyti, kad "Kriogaz-Vysock" yra "Novatek" projektas, viskas yra šiek tiek sudėtingiau.

Jei nepatingėsite ir užeisite į oficialų šios įmonės tinklalapį, projekto "Kriogaz-Vysock"

 aprašyme pamatysite, kad dujų šaltinis iš "Gazprom" magistralės tarnauja kaip gamyklos išteklių šaltinis. Nepaisant to, kad "Gazprom Bank" priklauso 49 proc. "Kriogaz-Vysotsk" akcijų, "Gazprom" pati parduoda dujas Vysocko gamyklai ne savikaina, o komercinėmis kainomis, sąlyginai uždirbdama "pirmą pelno dalį".

Kai dujos suskystinamos, "Novatek" jas parduoda Lietuvos įmonėms ir taip gauna pelną "Gazprom" bankui kaip gamyklos akcininkui, todėl "Gazprom" uždirba "antrąją pelno dalį". Pirkdama SGD iš "Kriogaz-Vysock", Lietuva mažina dujų pirkimą iš "Gazprom" — skamba gražiai.

Tiesą sakant, neperkant dujų iš "Gazprom" įprasta būsena, Lietuva perka iš "Gazprom" suskystintas dujas. Latvijos, Estijos ir Suomijos įmonės, perkančios dujas iš Lietuvos įmonių, mažina dujų pirkimą iš "Gazprom", tačiau iš tikrųjų perka tas pačias "Gazprom" dujas. Tai juokinga. Tačiau Baltijos šalių politikai turi galimybę garsiai pareikšti, kad nustojo pirkti dujas iš Rusijos valstybinio koncerno, rinkdamiesi Rusijos privačios įmonės produkciją.

Viename iš Rusijos televizijos kanalų reguliariai rengiama pokalbių laida, pavadinta "Pust govoriat" ("Tegu kalba"). Tiesą sakant, aš niekada nežiūrėjau, bet pavadinimas gražus — apibūdinantis Baltijos šalis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
dujos, Europa
Dar šia tema
Ačiū Rusijai: Lietuva gavo jau trečią SGD krovinį per mėnesį
Lietuvą pasiekė paskutinis šiais metais krovinys su Rusijos SGD
SGD terminalas "Independence" laikinai sustabdys darbą
Ekspertas: Lietuva liko prie didelio lovio pavadinimu "Independence"
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
MiG-29 ir Su-30, archyvinė nuotrauka

Kodėl Indija pasirengusi išleisti 2 mlrd dolerių Rusijos naikintuvams MiG-29 ir Su-30

(atnaujinta 15:43 2020.07.08)
Rusija ir toliau didina "Suchoi" ir "Mikojan" naikintuvų, pagarsėjusių savo dideliu koviniu efektyvumu ir patikimumu, eksportą visame pasaulyje

Indijos oro pajėgos tradiciškai teikė pirmenybę rusiškiems ginklams, todėl šis pasirinkimas brangiai kainuoja.

Indijos gynybos ministerijos Viešųjų pirkimų taryba pritarė siūlymui įsigyti 12 Rusijos daugiafunkcių naikintuvų Su-30MKI (Indijai skirta modifikacija) ir 21 naikintuvą MiG-29 kartu su 59 Indijos oro pajėgų MiG-29 orlaivių modernizavimu. Manoma, kad naujoji "Suchoi" partija kainuoja 1,42 milijardo dolerių, MiG kainuoja 984 milijonus dolerių, iš viso daugiau nei du milijardai. Orlaiviai gali būti pristatyti Indijos partneriams jau šiais metais.

Nepaisant griežto Vakarų pasipriešinimo, Rusija taikiai užkariavo maždaug trečdalį pasaulinės ginklų rinkos. Šiandien į "Rosoboroneksport" portfelį įtraukta užsakymų už 55 milijardus dolerių (antra vieta pasaulyje po Jungtinių Valstijų). Be to, per pastaruosius kelerius metus išlaikomas 53–56 milijardų dolerių "koridorius". Apie 45 % Rusijos ginklų eksporto sudaro aviacija. Naikintuvai Su-30 ir MiG-29, kurie daugeliu atžvilgių teisėtai laikomi geriausiais planetoje, eksploatuojami dešimtyse šalių, turi didelę paklausą NVS, ir padeda Rusijai pasiekti įtikinamą sėkmę tarptautinėje aukštųjų technologijų ginklų rinkoje.

Rusijos partnerių pasirinkimas nėra atsitiktinis. Daugiafunkcis, labai manevringas 4++ kartos naikintuvas Su-30 yra sukurtas dominuoti ore, sunaikinti oro taikinius dieną ir naktį, esant paprastoms ir sunkioms oro sąlygoms, naudojant aktyvius ir pasyvius trukdžius. Lėktuvas sugeba gabenti aštuonias tonas kovinio krovinio (raketų ir bombų) iki 2125 km/h greičiu ir efektyviai pridengti savo kariuomenę (objektus) nuo oro smūgių, atlaikyti masinius įvairių priešo pajėgų išpuolius (įskaitant sparnuotąsias raketas).

Įrodytas aukštas Rusijos oro erdvės pajėgų operacijos Sirijoje efektyvumas. Apskaičiuota, kad jau eksportuotų ir dar sudaryta sutarčių šimtams Su-30MKI įsigyti.

Ketvirtosios kartos fronto linijos naikintuvas MiG-29 turi galingus raketinius ginklus, o maksimaliu 2,25 Macho greičiu gali aplenkti bet kurį Šiaurės Atlanto aljanso naikintuvą. Jo pranašumas pasitvirtino karinėse operacijose Persijos įlankoje, Etiopijoje, Eritrėjoje, Jugoslavijoje, Sudane, Sirijoje ir yra pripažintas Vakaruose. MiG-29 tarnauja 25 valstybių oro pajėgose.

NVS platybėse

Rusija eksportuoja ginklus į penkiasdešimt pasaulio šalių, įskaitant septynias Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis. Ir čia puolamosios aviacijos pristatymai užima svarbią vietą. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje keturi naujausi Su-30SM liepos 1 dieną pradėjo kovinį budėjimą šalies oro gynybos pareigose. Respublikos oro pajėgos padarys didelį šuolį, kai Baltarusija priims visus 12 sutartyje numatytų naikintuvų Su-30SM. Tačiau net ir keturios 4++ kartos transporto priemonės labai daug reiškia šalies gynybai.

Anksčiau Armėnija priėmė keturis iš 12 Rusijoje įsigytų daugiafunkcių naikintuvų Su-30SM. Respublikos oro pajėgos taip pat naudoja naikintuvus MiG-29. Jerevanas planuoja toliau stiprinti oro pajėgų kovinį potencialą Rusijos pagamintais smogiamaisiais orlaiviais.

Kazachstanas priima naujus Rusijos pagamintus karinius lėktuvus, įskaitant 12 naikintuvų Su-30SM. Iš viso Respublikos gynybos ministerija planuoja įsigyti 36 lėktuvus Su-30SM.

Uzbekistanas, pasinaudojęs Rusijos valstybės eksporto paskola, ketina įsigyti naikintuvų Su-30SM partiją ir tokiu būdu sustiprinti savo oro pajėgas. Be to, Rusija padeda modernizuoti apie 30 Uzbekistano oro pajėgų naikintuvų MiG-29.

Azerbaidžano oro pajėgų specialistai žvalgosi į "Suchoi" ir "Mikojan" lėktuvus, todėl sunku pasirinkti tarp naikintuvų Su-35 ir MiG-35. Respublikos oro pajėgos yra ginkluotos naikintuvais MiG-29.

Artimiausių sąjungininkų ir partnerių susidomėjimas yra logiškas. Galingi ir labai manevringi Rusijos gamybos smogiamieji orlaiviai pasaulyje laikomi dizaino šedevru. Rusija turi patikimos aukštųjų technologijų ginklų tiekėjos reputaciją. Bet grįžkime prie Indijos sutarčių.

Pavyzdinis bendradarbiavimas

Rusijos ir Indijos sąveika plėtojama remiantis 2011–2020 metų Karinio ir techninio bendradarbiavimo programa, o Indijos "Rosoboroneksport" užsakymų portfelis viršija 4 milijardus dolerių. Indija yra tarp trijų didžiausių partnerių (be Kinijos ir Egipto). Rusijos indėlis į Indijos ginklų importą sudaro daugiau kaip 70 % visos apimties, net ir turint omenyje Naujojo Delio viešųjų pirkimų diversifikavimą, o dar yra ir brangios sutartys dėl anksčiau pristatytos Rusijos aviacijos įrangos modernizavimo.

Pirmoji 16 naikintuvų MiG-29K / KUB tiekimo Indijos karinėms jūrų pajėgoms sutartis įvykdyta 2011 metais. Po dvejų metų prasidėjo antrosios sutarties dėl dar 29 panašių mašinų tiekimo vykdymas. Šiandien Rusijos orlaivių korporacija MiG tiekia technologinius rinkinius 62 Indijos MiG-29 (MiG-29UPG modifikacijos) modernizavimui pagal 2008 metų kontraktą, kurio vertė yra apie 900 milijonų JAV dolerių.

2000 metais Indija ir Rusijos Federacija pasirašė 3,5 milijardo JAV dolerių vertės sutartį dėl 140 naikintuvų Su-30MKI gamybos Indijos įmonėje HAL ("Hindustan Aeronautics Limited") licencijos pardavimo. Vėliau šalys susitarė gaminti 222 lėktuvus, o šiandien Indijos oro pajėgos turi apie 270 naikintuvų Su-30MKI.

Nuolat plėtojamas Indijos ir Rusijos karinis-techninis bendradarbiavimas tapo pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių. Sėkmė lydi bendrą ginklų sistemų kūrimą ir plėtrą, technologijų mainus, aviacijos ir kosmoso projektus. Net sankcijos, kuriomis JAV grasina Indijai už MiG-29 naikintuvų partijos įsigijimą (vietoj amerikiečių siūlomų F-16), negali sutrukdyti. Anksčiau sankcijos buvo taikomos naikintuvams Su-35 ir priešlėktuvinėms raketų sistemoms S-400. Pastebėsime, kad ši "universali" spaudimo valstybėms, kurios teikia pirmenybę rusiškiems ginklams, priemonė šiandien neveikia net Turkijos, NATO narės, atžvilgiu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
"Su-30SM", MiG-29, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
JAV pakėlė naikintuvus, kad palydėtų Tu-95MS Ramiajame vandenyne
Išgąsdino JAV: Rusijos Tu-95 skrido netoli Amerikos sienos
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
JAV karinio jūrų laivyno laivas lydi tanklaivį, gabenantį SGD krovinį, archyvinė nuotrauka

Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę

(atnaujinta 17:15 2020.07.08)
Kaip pažymima JAV Energetikos departamento prognozėje, žemos dujų ir suskystintų gamtinių dujų kainos sumažino Amerikos suskystintų gamtinių dujų eksporto ekonominį gyvybingumą

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Dėl mažos paklausos ir dujų kainų Europoje ir Azijoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) pristatymo iš JAV ekonomika tampa neefektyvi, pirkėjai atsisakė 110 vasaros SGD tiekimų, teigiama JAV Energetikos departamento kasmėnesinėje trumpalaikėje energetikos valdymo prognozėje.

"Švelni žiema ir ribojančios priemonės, susijusios su COVID-19, sumažino pasaulinę gamtinių dujų paklausą ir padidino jos atsargas Europoje ir Azijoje, dėl to sumažėjo SGD importo poreikis. Žemos gamtinių dujų ir SGD kainos Europoje ir Azijoje sumažino ekonominį SGD iš JAV eksporto, kuris yra ypač jautrus kainai, gyvybingumą", — rašoma prognozėje.

"2020 metų vasarą buvo atšaukta daugiau nei 70 SGD iš JAV eksporto tiekimų birželio ir liepos mėnesiais, daugiau nei 40 — rugpjūčio. Palyginimui, 2020 metų sausį iš JAV buvo išsiųsti 74 tiekimai", — cituoja JAV energetikos departamentą RIA Novosti.

Departamento vertinimu, dėl šių atšaukimų SGD iš JAV eksportas birželio mėnesi vidutiniškai sudarė 3,6 milijardo kubinių pėdų per dieną, o 2020 metų liepą ir rugpjūtį jis vidutiniškai sudarys 2,2 milijardo, tai numato SGD eksporto potencialo naudojimą 25 proc.

JAV energetikos departamentas tikisi, kad "SGD iš JAV eksportas pradės augti rugsėjį ir vidutiniškai sudarys 7,1 milijardo kubinių pėdų per dieną nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki 2021 metų vasario mėnesio, kai palaipsniui atsigaus pasaulinė gamtinių dujų paklausa". "SGD iš JAV eksportas per pirmuosius keturis 2020 metų mėnesius vidutiniškai siekė 7,7 milijardo kubinių pėdų per dieną, tačiau nuo balandžio iki gegužės sumažėjo 17 procentų", — teigiama pranešime.

Apskritai JAV energetikos departamentas vėl pablogino SGD iš šalies eksporto perspektyvas. 2020 metais departamentas tikisi padidinti jį iki 5,35 milijardo kubinių pėdų per dieną, tuo tarpu kai birželį — 5,7 milijardo. 2021 metų prognozė taip pat yra sumažinta iki 7,28 milijardo kubinių pėdų per dieną nuo anksčiau numatyto 7,31 milijardo. 2019 metais JAV SGD eksportas sudarė 4,98 milijardo kubinių pėdų.

Tegai:
SGD, JAV
Dar šia tema
"Tai tiesiog gėda". Lietuva leidžiasi valdoma Lenkijos
Ekspertas: Lenkija atsisakys ilgalaikių sutarčių su Rusija, o ne jos dujų
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija