Viktoras Orlovas, archyvinė nuotrauka

"Užmiršti kariai" vadovas: jei ieškosiu Raudonosios armijos karių, mane įkalins

(atnaujinta 15:19 2020.01.29)
Asociacijos "Užmiršti kariai" karių palaikų paieškininkams buvo uždrausta ieškoti ir perlaidoti Raudonosios armijos kareivių palaikus. Apie tai išskirtiniame interviu Vilniuje Sputnik Lietuva korespondentui papasakojo organizacijos vadovas Viktoras Orlovas

"Mes perėjome prie popierinio darbo, nors mano kolegos mane kritikuoja dėl to ir reikalauja išvykos. Tačiau jie nesupranta situacijos: aš, kaip organizacijos vadovas, kaskart atradęs palaikus susidurdavau su baudžiamosios bylos iškėlimu, kaskart buvau kaltinamas dėl tariamos žmogžudystės. Ir dabar įstatymai buvo sugriežtinti dar labiau — mes net neturime teisės kasinėti", — Sputnik Lietuva pasakojo Viktoras Orlovas.

Draudžiama kasinėti

Kasinėjimais ir bevardžių žuvusių Raudonosios armijos kareivių paieškomis Viktoras Orlovas kartu su bendraminčiais užsiima beveik 15 metų. Iš pradžių klajojimas po miškus su metalo detektoriumi buvo hobis. Tačiau po to, kai Viktoras pirmą kartą atrado Raudonosios armijos kareivio palaikus, kareivių palaikų paieška ir jų perlaidojimas tapo pagrindiniu gyvenimo tikslu. Ir pirmaisiais metais Lietuvos valdžia labai rėmė šį Viktoro Orlovo siekį.

"Mes esame sudarę sutartis su įvairiomis valstybinėmis organizacijomis, su teismo medicinos laboratorija — galėjome nustatyti laidojimo vietas, atlikti palaikų tyrimą. Pavyzdžiui, mums pavyko rasti Raudonosios armijos kareivį Amelfiną Aleksandrą Ivanovičių, gimusį 1920 metais. Vėliau jis buvo palaidotas mūsų Antakalnio kapinėse, Vilniuje. Bet, deja, po kurio laiko požiūris į mūsų veiklą ir į visa tai, kas susiję su sovietų kariuomenės įvykdytu Baltijos šalių teritorijų išvadavimu, įgavo šiek tiek kitokį atspalvį", — sako Viktoras Orlovas.

Kaip pavyzdį jis nurodo keturių Rusijos imperijos armijos kareivių, žuvusių 1915 metais, ir septynių Raudonosios armijos kareivių, žuvusių 1944 metų liepos mėnesį, iš kurių šešių asmenybės buvo nustatytos, perlaidojimo istoriją. Raudonosios armijos kovotojai, beje, buvo rasti miškininko, kuris žinojo apie kapavietę miške, dėka, ir, kai ten pradėjo tiesti kelią, jis kreipėsi į "Užmirštų karių" asociaciją, bijodamas, kad karių palaikai bus tiesiog sumaišyti su žeme.

"Raudonosios armijos kariai 2007 metais buvo perlaidoti Antakalnio kapinėse. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopa, šie kariai nešė sarkofagus su karių palaikais. Ir po kelerių metų buvau apkaltintas tuo, kad vos ne naktį aš ten juos palaidojau ir neteisėtai įrengiau granito akmenis, ant kurių buvo nurodyti vardai ir mirties metai. O dar ir prisikabino prie žvaigždžių ant akmens, buvau apkaltintas sovietinės simbolikos propaganda. Ir tai nepaisant to, kad ten nebuvo kūjo ir pjautuvo, kaip ir kitų užuominų apie kažką komunistinio", — prisimena Orlovas.

Ši istorija karo palaikų paieškininkui kainavo daug nervų ir vos neatnešė didelių finansinių nuostolių — bylą nagrinėjantis teismas priteisė jam sumokėti beveik 1 500 eurų baudą, o paminklus nugriauti. Tačiau Viktorui Orlovui pavyko išbristi iš situacijos kaip nugalėtojui.

"Lietuvos kultūros paveldo departamentas apeliavo įstatymais, kurie buvo priimti po perlaidojimo ir paminklų įrengimo. Ir kaip aš galėčiau būti nubaustas, jei abiem perlaidojimams buvo duoti savivaldybės leidimai, be Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos dalyvavo ir Rusijos, Kazachstano bei Ukrainos ambasadoriai?! Viskas buvo daroma pagal įstatymus, todėl aš laimėjau teismą", — sako Orlovas.

asociacijos Užmiršti kariai vadovas Viktoras Orlovas
© Sputnik / Алексей Жеминский

Viktoras Orlovas džiaugiasi laimėjęs vienu konkrečiu atveju, tačiau kalba apie pralaimėjimą apskritai. Karo istorijos asociacija "Užmiršti kariai" faktiškai nustojo užsiimti pagrindine veikla — Raudonosios armijos kareivių palaikų paieškomis ir perlaidojimu.

"Mes nebuvome uždrausti, tačiau pagal naująjį įstatymą, norėdami atlikti kasinėjimus, turime nurodyti tokio darbo priežastį, sudaryti sutartis, kviesti archeologą ir mokėti už jo paslaugas, ir tai yra keli tūkstančiai eurų už kvadratinį metrą. Ir net jei žmogaus palaikai yra rasti, tarkime, "juodųjų" kasinėtojų, mes negalime atvykti ir įteisinti radinio. Arba, jei turime informacijos, kad kovotojas yra tam tikroje vietoje, mes taip pat neturime teisės ekshumuoti jo palaikų", — gūžteli pečiais Orlovas.

Karo palaikų paieškininkas sako, kad anksčiau, kai jis pateikdavo karių palaikus ekspertizei, buvo iškeltos baudžiamosios bylos dėl nužudymo ir šiose bylose jis buvo pagrindinis kaltinamasis. Vėliau bylos, savaime suprantama, buvo nutrauktos. Bet buvo bent tokia galimybė palaidoti Raudonosios armijos kareivius. O dabar ekspertai nebebendradarbiauja su asociacija.

"Aš vis dar turiu kario palaikus, kuriuos Raseinių miške rado "juodieji" kasinėtojai, jie su mūsų pagalba visada stengėsi legalizuoti palaikus. Jis neidentifikuotas. Aš žinau, kad jis žuvo 1941 metais, tačiau aš neturėjau jokių asmeninių daiktų, pagal kuriuos galėtume jį atpažinti. Aš taip pat negaliu jo palaidoti kaip nežinomo — valdžia to neleidžia", — apie savo paskutinį kareivį pasakoja Orlovas.

Ir jis primena, kad per daugelį darbo "Užmirštų karių" asociacijoje metų pavyko surasti ir perlaidoti apie 130 Raudonosios armijos kareivių, rasta maždaug tiek pat vokiečių, kurių palaikai buvo perkelti į Vokietiją.

Iš laukų į archyvus

Viskas, ką šiandien gali daryti "Užmirštų karių" asociacija, — tai rinkti informaciją, sisteminti archyvinius duomenis, kad būtų galima greitai reaguoti į visus besidominčių protėvių likimais asmenų prašymus. Ir dar tvarkyti Raudonosios armijos karių kapus.

Kelio ženklas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Lietuvoje yra apie 300 karių kapų. Juos gali nugriauti bet kurio momentu, valdžia gali nuspręsti, kad jie kelia grėsmę gyventojams.

"Man neseniai buvo atsiųsta medinio komplekso, nuo kurio nukrito kareivio galva, nuotrauka. O jei ji nukristų ant asmens, kuris darė šią nuotrauką? Bet mums neleidžiama tų paminklų restauruoti, tik prižiūrėti. Kol tarp Lietuvos ir Rusijos nėra tarpvyriausybinio susitarimo dėl karių laidojimo vietų priežiūros, kuris reglamentuotų visus klausimus apie paminklus, mes galime tik spalvinti raides, klijuoti nukritusias plokštes, taisyti vartelius, sutvirtinti pamatus. O dar valyti ir plauti, kad niekas nepasakytų, jog kapai yra apleisti, ir tuo pagrindu juos nugriautų", — sako Orlovas.

Viktoras Orlovas papasakojo apie leidimo 2017 metais gavimą, dokumentas suteikia teisę atnaujinti karių kapą Obelių miestelyje, Rokiškio rajone. Centrinė kovotojo skulptūra atrodė apgailėtinai — jo rankos suskilinėjo, paminklo dalys atkrito.

"Gavome visus leidimus rekonstruoti šį memorialą, Žitomire užsakėme tikslią paminklo kopiją ir parsivežėme į Lietuvą. Pagaminome plokšteles su Raudonosios armijos karių pavardėmis, jos irgi buvo iš granito, ne iš betono. Beliko visa tai pastatyti, tačiau 2017 metų gruodžio mėnesį Kultūros paveldo departamentas panaikino visas mūsų licencijas ir leidimus įrengti šį paminklą. Motyvacija — bus priimtos naujos taisyklės, kuriomis remiantis bus galima atlikti remonto ir restauravimo darbus. Ir iki šiol nėra nei naujų taisyklių, nei leidimų, o paminklas ir lentelės laikomos sandėlyje", — pasipiktino karių palaikų paieškininkas.

Jis prisimena, kad Rusija jau seniai pažadėjo į šiuos Lietuvos valdžios sprendimus ir veiksmus reaguoti atitinkamomis priemonėmis, ir sureagavo — nustojo išdavinėti vizas Lietuvos projekto "Misija Sibiras" dalyviams, kurie prižiūri ištremtų lietuvių kapavietes.

"Ir užuot atsisėdusi prie derybų stalo, Lietuvos valdžia tik dar labiau aštrina situaciją. Mes esame ryškus to pavyzdys", — apibendrina Viktoras Orlovas.

Tegai:
Raudonoji armija, Antrasis pasaulinis karas, TSRS, Viktoras Orlovas, "Užmiršti kariai"
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Lęšių sriuba

Įvardyta naudingiausia sriuba

(atnaujinta 23:11 2021.03.03)
Dietologės teigimu, kad sriuba būtų naudinga, joje turi būti bent minimumas daržovių iš paprastųjų angliavandenių grupės ir mėsos gabalėlis kaip baltymų ir riebalų šaltinis

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Naudingiausia sriuba yra lęšių, apie tai televizijos kanalui "Zvezda" pasakojo mitybos specialistė Olga Dekker.

Pasak specialistės, šioje sriuboje gausu baltymų. "Nors jie yra augaliniai, ten iš viso 12 aminorūgščių, tačiau į šią sriubą taip pat galime pridėti gyvūninių baltymų šaltinių, pavyzdžiui, mėsos", — paaiškino ji.

Šioje sriuboje taip pat yra daug ląstelienos, kuri naudinga sveikatai ir imunitetui, pridūrė Dekker.

Tuo pat metu antra pagal naudingumą yra daržovių sriuba su mėsos sultiniu, pasakė dietologė. Pasak jos, tokiai sriubai galima naudoti tiek šviežias, tiek šaldytas daržoves.

"Aš įdėčiau šparaginių pupelių, cukinijų, galima salierą virti, taip pat saliero šaknį. Tai yra, paprastųjų angliavandenių grupės minimumą. Tada mes turėsime mėsos gabalėlį kaip baltymų ir riebalų šaltinį bei papildomai ląstelienos iš daržovių", — rekomendavo specialistė.

Tegai:
sveika mityba
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai