Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Sudeginti "rusų raganą" Vilniuje! Užtarkite vargšę Rozovą žodžiu

(atnaujinta 08:25 2020.01.30)
Lietuvos Seime prasidėjo apkaltos "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos-Rusų aljanso" frakcijos narei Irinai Rozovai procedūra. Už tai pasirašė 44 seimūnai, tarp jų ir valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) lyderis

Seniai Lietuvos Seime nebuvo girdėti apkaltos. Paskutinį kartą — prieš trejus metus prieš Mindaugą Bastį. Apkaltos priežastis standartinė — "Rusijos įtaka" kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

Ir štai — apkalta Lietuvos Seimo narei iš "Rusų aljanso" Irinai Rozovai. Žinoma, ji neprilygsta Donaldui Trampo apkaltai. Pasaulio žiniasklaida apie tai nerašys, o lietuvių žurnalistai stengsis apibūdinti visą procesą tradicinėmis spalvomis — "Rusai puola!", "Visi stokime į kovą su Rusijos propaganda!".

Padėjus ranką ant širdies, verta pripažinti, kad parlamentarė Irina Rozova yra tyliausias Lietuvos politikos žmogus. Per dvi su puse kadencijų ji net pelnė "nekalbiausio Seime žmogaus" pravardę. Sėdi tyli kaip žemė, romi kaip avinėlis. LLRA-KŠS frakcijoje net neįdomi jos nuomonė vienu ar kitu klausimu.

Oficialios Lietuvos istorijos temomis Rozova, kitaip nei tokie politikai kaip Viačeslavas Titovas, stengiasi nereikšti savo nuomonės. Taip, ji kartais dalyvauja gimtosios Klaipėdos renginiuose, tokiuose kaip Pergalės diena arba Klaipėdos išvadavimo nuo nacių okupantų diena. Ji lanko rusų diasporos kultūrinius renginius. Tačiau Rusijos žiniasklaidai, tokiai kaip Sputnik ar GTRK "Rossija", interviu neduoda. Atrodytų, už ką gi galima nukryžiuoti ant lietuviško kryžiaus Iriną Rozovą?

Tiesiog, kad kiti nebenorėtų bendrauti su Rusijos diplomatais ir dar labiau reikalauti iš jų materialinės pagalbos.

Štai ir buvusi istorijos mokytoja Ela Kanaitė dažnai apsilankydavo Latvių gatvėje. Laimei, ji nebuvo parlamentarė, o tik ilgametė Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė, už ką 2012 metais ir buvo apdovanota Puškino medaliu, kurį jai įteikė tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Ela Kanaitė taip pat davė interviu DELFI portalui dažniau nei Rusijos žiniasklaidai ir stengėsi kuo mažiau dalyvauti mitinguose gindama Lietuvos rusų mokyklas — iš baimės patekti į Valstybės saugumo departamento (VSD) akiratį.

Tačiau, kad ir kaip stengėsi būti ištikima Lietuvos valstybei, visgi gavo prevencinių tablečių nuo "Rusijos infekcijos". Iš pradžių VSD metinėje ataskaitoje pasižymėjo ją kaip "grėsmę nacionaliniam saugumui", o dabar moteris sėdi be darbo ir pragyvenimo šaltinio. Ir dabar dažniau duoda ašarotus interviu "priešo žiniasklaidai" nei savo mylimam DELFI.

Rozova, priešingai nei Kanaitė, nebuvo minima VSD atvirose ataskaitose. Nebent įslaptintose? Bet kokiu atveju, grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui nebuvo oficialiai paskelbta. Ir kokio velnio išvyko pagal diplomatinius kanalus į Gruziją į stačiatikių formą! Būtų žinojusi, kuo visa tai virs, būtų sėdėjusi ramiai Seime ir tylėtų. Kad žinotų, kur virs, pasidėtų pagalvę, kaip jau buvo prieš dešimt metų, kai Rusų aljansas pasiryžo politiniam bendradarbiavimui su LLRA-KŠS.

Tais metais vadovaujančiai Lietuvos lenkų politinei jėgai parlamento rinkimuose nuolat trūko 0,3–0,4 proc. balsų, kad patektų į Seimą pagal partijų sąrašus. Jų atstovavimas apsiribojo dviem ar trimis seimūnais iš Šalčininkų ir Vilniaus rajonų, kur kompaktiškai gyvena lenkų tautinės mažumos atstovai. O norėjo daugiau.

Ir štai 2012 metais dėka Lietuvos rusų, balsavusių už Rozovą ir kitus rusakalbius kandidatus, LLRA-KŠS pirmą kartą istorijoje peržengė penkių procentų ribą (5,83 proc.) ir subūrė visą frakciją Seime. Net metams jie pateko į valdančiąją koaliciją ir gavo energetikos ministro postą, kurį užėmė dabartinis Lietuvos prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Sėkmė buvo pakartota 2016 metais. O 2019 metų rudenį jie vėl pateko į valdančiąją koaliciją ir gavo dviejų ministrų — vidaus reikalų (Rita Tamašunienė) ir susisiekimo (Jaroslavas Narkevičius) portfelius. Ir visa tai dėl rusakalbių rinkėjų palaikymo.

Bet tada, 2010-ųjų pradžioje, Lietuvos ir Rusijos santykiai buvo daugmaž normalūs. Šiandien jie ne tik sustingę, bet ir yra kone ant karo slenksčio. O štai su Lenkija atvirkščiai. Jei prieš dešimt metų dėl lenkų tautinės mažumos teisių pažeidimo Varšuvos ir Vilniaus santykiai buvo daug šaltesni nei su Maskva, tai šiandien geriausias Lietuvos nacionalistų draugas yra Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. O tai reiškia, kad Lietuvoje negali būti jokios politinės lenkų ir rusų sandraugos. Taigi Irinos Rozovos, kaip partnerės artėjančiuose 2020 metų rudens rinkimuose, galima atsikratyti.

Štai ir LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis jau pareiškė, kad palaiko Rozovos apkaltą. Apkaltos metu jis tikisi padaryti nemalonumų savo buvusiam draugui — Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kurio nepavyko išvaryti iš Seimo vadovo kėdės.

Tačiau LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis taip uoliai nebekovoja už Iriną Rozovą — jam labiau rūpi jo ministrų Ritos Tamašunienės ir Jaroslavo Narkevičiaus garbė. Matyt, tikėdamasis, kad "Varšuva mums padės" įveikti penkių procentų ribą 2020 metų Seimo rinkimuose. Taigi atėjo laikas atsisakyti Rusijos rinkėjų "paslaugų".

Esant tokiai situacijai, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas trina rankas. Remiantis naujausiais reitingais, 90 procentų rusakalbių rinkėjų, anksčiau balsavusių už LLRA-KŠS, Rusų aljansą, balsų atiteks Darbo partijai. Ir net nereikės įsitempti ir garsiai per "Naująjį (Rusijos) radiją" žadėti "Aš mūru stovėsiu už Lietuvos rusus!" ir "Aš pastatysiu krūvą naujų rusų mokyklų visoje Lietuvoje".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
apkalta, Irina Rozova
Dar šia tema
NSGK vadovas pažadėjo viešai skelbti informaciją apie Rozovos veiklos tyrimą
Lietuvos Seimas pratęsė "Rozovos bylos" tyrimą
Lenkiškas suskaldymas: kur dėtis rusakalbiams rinkėjams Lietuvoje
Politologas: opozicija siekia eskaluoti situaciją su Rozova
Konservatoriai Seime

Sėsk ir užsičiaupk: Lietuvos konservatoriai jau atvirai šiurkštūs su rinkėjais

(atnaujinta 13:49 2021.03.02)
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusileido iki atviro šiurkštumo ne tik politinių oponentų, bet ir rinkėjų atžvilgiu. Ji teigė, kad tie, kuriems nepatinka ši valdžia, per kitus rinkimus galės išsirinkti tuos, kurie patiks

Ukrainiečiai turi posakį, labai glaustai apibūdinantį dabartinį Lietuvos valdančiosios valdžios požiūrį į savo žmones, kuris pažodžiui skamba taip: "Matė akys, ką perka, tai valgykit ir nesispyriokit".

Konservatoriai valdžioje buvo tik keturis mėnesius ir jau spėjo parodyti savo chamizmą iš visų pusių. Pirmiausia, Lietuvos užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kartu su bendrapartiečiu, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu tėškė purvo į veidą "Belorus" sanatorijos Druskininkuose darbuotojams, kurie liko be pragyvenimo šaltinio dėl ES sankcijų. Priminsime, kad aršiausi šių sankcijų šalininkai ir iniciatoriai buvo būtent Lietuvos konservatoriai — Seimo ir Europos Parlamento deputatai.

Tada tas pats Pavilionis šiurkščiai elgėsi Tbilisyje, kur nuvyko "sutaikyti" valdančiųjų ir Gruzijos opozicijos. Taip jis sugadino santykius tarp Vilniaus ir strateginės partnerės Kaukaze. O Gruzijos žiniasklaida subtiliai nutylėjo, kur Gruzijos valdantieji "pasiuntė" Pavilionį. Užsienio politikos komiteto vadovas po poros dienų grįžo, tiesiogine to žodžio prasme, uodegą pabrukęs ir net oficialiai spaudos konferencijoje nepranešė apie savo nuopelnus, kaip to reikalauja Seimo darbo tvarkos taisyklės.

O pats Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis, lankydamasis Ukrainoje ir Moldovoje, elgėsi iššaukiamai ir kategoriškai.

Užėmęs "vyresniojo brolio poziciją" jis dalino net ne rekomendacijas, o nurodymus Kijevui ir Kišiniovui, "kaip elgtis". Jis reikalavo Ukrainos atsisakyti pirkti elektrą iš Baltarusijos. Atseit, šalkite, ukrainiečiai, bet jokiu būdu nepirkite elektros iš Astravo, nes Lietuvoje Baltarusijos atominė elektrinė yra pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui. Mainais už jūsų paklusnumą suteiksime šiek tiek koronaviruso vakcinos. Tiesa, jei bus perteklius. Landsbergis subtiliai nutylėjo, kad pačioje Lietuvoje yra problemų su vakcinų tiekimu.

O apie vizito Kišiniove rezultatus galima spręsti iš to, ką Landsbergiui išvykus garsiai pareiškė Moldovos prezidentė, arši rusofobė Maja Sandu. Ji teigė sveikinanti Rusijos "Sputnik V" koronaviruso vakcinos registraciją kartu su "Pfizer" ir "BioNTech" bei "AstraZeneca" vakcinomis. Trumpai tariant, "Lietuvos taikdarys" buvo "pasiųstas kuo toliau" ir Kišiniove.

O dabar skandalingą konservatyvių diplomatų elgesį palaikė ir tariamai nepartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji mūru stojo už Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką, Laisvės partijos parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių. Tokiame atsakingame Seimo komitete Raskevičius rūpinasi tik LGBT bendruomenės teisių gynimu, nepaisydamas likusių Lietuvos gyventojų teisių. Matyt, vyriausybės vadovės nuomone, tai yra pagrindinis Žmogaus teisių komiteto tikslas. O kam nepatinka Raskavičiaus darbas, tegu sėdi ir tyli iki kitų rinkimų.

"Dabar rinkimų rezultatai yra tokie, ir jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šie komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai — jie 2024 metais galės ateiti ir išsirinkti tokius pirmininkus, kurie jiems patinka", — skandalingą Šimonytės pareiškimą cituoja žiniasklaida.

Be to, ministrė pirmininkė užsiminė, kad Stambulo konvencijos priėmimas ir tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimas ne už kalnų. O prezidentas Gitanas Nausėda šiandien yra tik smulkus sraigtelis politinėje valdžios struktūroje. Jo nuomonė įvairiais Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimais Vyriausybei mažai rūpi.

"Aš tikrai netildysiu savo kolegų Seime, jeigu jie nori šiuos klausimus kelti. Jei jau institucijos (prezidentūra ir Vyriausybė — Elta) negali rasti sprendimo tarpusavyje, tai turbūt yra institucijų, kurios galėtų į šiuos klausimus atsakyti, kaip tai buvo Lenkijoje, kur į šį klausimą atsakė Konstitucinis Teismas", — sakė Šimonytė, komentuodama konservatorių parlamentarų pasiūlymą į ES viršūnių susitikimus siųsti ne prezidentą, o ministrą pirmininką.

Tokie premjerės komentarai neliko nepastebėti ne tik paprastų rinkėjų, bet ir politinių oponentų.

"Ilgai laukti nereikėjo! Po rinkimų praėjo vos 4 mėn., o konservatorių lyderė I. Šimonytė visus mus pasiuntė ant trijų raidžių! Jei būtu 2009 m. tai matyt kulkomis, kaip prie Seimo sausio 19 d., sušaudytu!" — socialiniuose tinkluose rašė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Priminsime, kad 2009 metų sausio 19 dieną prie Lietuvos Seimo vyko atviri susirėmimai su policija. Pasipiktinę tuo metu taip pat valdančių konservatorių "naktine reforma", Lietuvos žmonės išėjo į gatves, tačiau buvo išvaikyti su guminėmis kulkomis ir policijos lazdomis. Tai buvo pirmasis ir paskutinis masinis žmonių veiksmas prieš vyriausybę šiuolaikinėje istorijoje. Nuo to laiko Lietuvoje — ramybė, sklandumas ir Dievo malonė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Ingrida Šimonytė
Oro uostas

Ar įsileis į Europą "su politiškai neteisinga vakcina"

(atnaujinta 16:49 2021.03.01)
Apibendrindama diplomatinių atstovybių vadovų nuotolinio susitikimo rezultatus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad sutarta dėl būtinybės įvesti skiepijimo pažymėjimą, be kurio nebus leista atvykti į ES

Susitarimas vis dar yra tik pradinis, projekto detalės bus pristatytos po trijų mėnesių. Niekam ne paslaptis, kas yra išsami informacija, o tai taikoma ir paskiepytų asmenų pasui.

Visų pirma, nėra aišku, ką daryti su žmonėmis, kurie turi kontraindikacijų skiepijimui. Dar daugiau ar mažiau aiškus yra laikinų kontraindikacijų atvejis — pavyzdžiui, neseniai persirgta koronaviruso infekcija. Čia, kaip ir su kitomis infekcinėmis ligomis, pakanka šiek tiek palaukti ir tada drąsiai skiepytis.

Tačiau yra ir nuolatinių, lėtinių ligų: o kaip yra su jomis sergantiems? Tikriausiai, bus apribota teisė judėti. Be to, lėtiniai negalavimai yra sunkūs, o sergantieji netrukus mirs. Nėra žmogaus, nėra problemos. Ir nėra čia ko lėtinėmis ligomis sergantiems keliauti po Europą.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar pasaulyje yra daugybė vakcinų ir jų tikriausiai bus dar daugiau — o kokios vakcinos suteiks teisę gauti ES sertifikatą?

Su euroatlantiniu trejetu "Pfizer / BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" tikriausiai nebus jokių biurokratinių kliūčių. "Pasiskiepijai "Pfizer" — gali keliauti", antraip išeis kažkokia priešprieša.

Tačiau naudojant Rusijos ("Sputnik V" ir "EpiVacCorona") ir kinų ("Sinovac Biotech", "CanSino Biologics", CNBG — "Sinopharm") vakcinas viskas gali būti sudėtingiau. Kad ir kokios jos būtų veiksmingos, tačiau tol, kol jas oficialiai patvirtins Briuselio vartotojų priežiūros institucijos, jomis pasiskiepiję piliečiai greičiausiai negaus sienos kirtimui reikalingo sertifikato.

Kadangi nedemokratinės kilmės vakcinos savybės yra ne tik medicininis, bet ir politinis klausimas. O kas atsitinka, kai kišasi politika, tai yra "demokratijos kova prieš totalitarizmą", galime pamatyti iš "Nord Stream-2" pavyzdžio, kai Rusijos dujos yra šimtą kartų pavojingesnės nei "Cyclone-B". Kaip žinote, "jei geometrinės teoremos paveiktų žmonių interesus, dėl jų būtų kariaujama". Ir jei nepripažįstant nedemokratiškos kilmės vakcinos galima sukelti užsienio imperijai nemalonumų — kodėl to nepadarius?

Neseniai (vasario 17 dieną) Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė: "Rusijos vakcinacijos nuo COVID-19 strategija glumina. Kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus dozių kitoms šalims, tačiau nepadarė pažangos skiepydama savo gyventojus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti".

Sunku pasakyti, kokia yra pakankama pažanga. Ar tikslinga Europos pareigūnams kelti šią temą, kai pačioje Europoje pažangos akivaizdžiai nepakanka? Priešingu atveju Vengrija nebūtų pirkusi "Sputnik V", o Čekija, Austrija, Italija nesvarstytų apie tai, kam mums reikalinga "Sputnik V", kai kiekviename žingsnyje skiepijama "Pfizer"?

Galbūt Frau Ursula piktinasi XIX amžiaus pabaigos grūdų eksporto praktikos atkūrimu — "Badausim, bet išvešim". Sunku tiksliai pasakyti, ar dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tuometinio finansų ministro Vyšnegradskio principais. Dar sunkiau suprasti, kaip tai susiję su Rusijos vakcinos veiksmingumo klausimu. Tai yra arba veiksminga, arba ne. Rusijos pažanga skiepijant savo gyventojus vargu ar gali būti pagrindinis Briuselio rūpestis.

Kitas reikalas, kai reikia bet kokia kaina atsisakyti Rusijos vakcinos. Visų pirma nelaikyti vakcinacijos Rusijos skiepais pagrindu išduoti vizos sertifikatą. Kai kalbama apie geležinę uždangą, tada, žinoma, visos priemonės pateisinamos.

Žinoma, ne viskas priklauso nuo Ursulos ir jos bendražygių. Be norinčiųjų atriboti Rusiją interesų, tam pasitelkiant bet kokį pretekstą ar dingstį, yra ir kitų interesų grupių.

Pavyzdžiui, nors Rusijos gyventojų pajamos smarkiai sumažėjo, jie vis dar nepasiekė visiško skurdo ribos, todėl išvykstamasis turizmas nėra visiškai nereikšmingas. Ir daugybė Europos šalių (Italija, Prancūzija, Graikija ir kt.), kuriose turizmas iki infekcijos atsiradimo davė nuo dešimties iki penkiolikos procentų BVP ir suteikė darbą didelei daliai gyventojų, šios šalys net sapnuoja, kaip grįžta "ikikovidiniai" laikai ir turistų iš Rusijos pinigai. Idėjiškai tvirtos Frau von der Leyen interesai čia nėra tokie įdomūs — katastrofiška jų pačių piniginės būklė yra daug svarbesnė.

Žinoma, galima įkvėpti europiečius ideologo bendražygio Suslovo žodžiais — "Mes netaupome ideologijos sąskaita" — ir vizų sertifikavimo srityje, tačiau tokia ilgalaikė politika yra kupina įvairių netikėtumų. Principas "savi marškiniai yra arčiau kūno" nebuvo atšauktas, o nuolat jį pažeidinėti — pavojinga.

Taigi, klausimas, kurios vakcinos po trijų mėnesių patvirtins prašančiojo įvažiuoti patikimumą, taps karštų diskusijų tarp Frau von der Suslov ir smulkių buržuazinių principų šalininkų "Dėl manęs — kad ir šuo, kad tik kiaušinius dėtų".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Konferencijų salė

Ekonomistas papasakojo, kaip krito privačių įmonių investicijos Lietuvoje

(atnaujinta 14:59 2021.03.02)
Kaip pažymėjo Povilauskas, labiausiai krito transporto ir pramonės sektoriuje veikiančių įmonių investicijos

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pareiškė, kad privačių įmonių investicijos Lietuvoje pernai sumažėjo dešimčia procentų.

"Nemažai įmonių 2020 metais pristabdė investicijas ir dėl atsargesnio požiūrio į ateitį, ir dėl pandemijos sudėtingesnių sąlygų atvykti užsieniečiams, norintiems montuoti įrangą. 485 mln. eurų kritusios investicijos yra viena iš priežasčių, kodėl per metus smuko ir įmonėms kredito įstaigų suteiktų paskolų portfelis", — parašė jis Facebook'e.

Ekonomistas pranešė, kad labiausiai krito transporto ir pramonės sektoriuje veikiančių įmonių investicijos — atitinkamai 13 ir 26 procentais. Tuo tarpu per metus augo informacinių technologijų, ryšių ir nekilnojamojo turto sektoriuje veikiančių įmonių investicijos.

"Investicijos gana inertiškai reaguoja į ekonomikos pokyčius, todėl nors ir investicijos šiemet turėtų augti (ypač atsižvelgus į kai kurių įmonių sukauptas likvidžias lėšas), tačiau stipresnis augimas veikiausiai atsispindės statistikoje tik kitąmet", — pasakė Povilauskas.

2020 metų trečiąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų įplaukos į Lietuvą siekė 284,4 mln. eurų.

Tegai:
ekonomika, investicijos, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pareiškė apie Japonijos investicijų svarbą
Šimonytė: "PKN Orlen" investicijos turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo