Iosifas Usseris, archyvinė nuotrauka

"Anksčiau KGB, dabar VSD". Lietuvos rusų spaudos tėvas apie valdžios kontrolę

(atnaujinta 15:44 2020.02.05)
Sputnik Lietuva korespondentas Vilniuje susitiko su Lietuvos rusų spaudos korifėjumi Josefu Usseriu. Išskirtiniame interviu Usseris paaiškino, kodėl lietuviai bijo atvirai reikšti savo nuomonę, ir kalbėjo apie didelį saugumo tarnybų dėmesį Rusijos žiniasklaidai

Pastaruosius 12 metų Josefas Usseris redaguoja laikraštį "Pensioner" ("Pensininkas" — Sputnik), kurio idėja kilo pasiekus, kas logiška, pensinį amžių. Dabar jam yra 82 metai. Tuo tarpu tris iš keturių rusų kalba leidžiamų laikraščių Lietuvoje įkūrė būtent Usseris.

Popierinė spauda yra ties išnykimo riba, sako vyriausiasis redaktorius.

"Tačiau yra gerų ir naujienų — vidutinis skaitytojo amžius artėja prie pensinio amžiaus, o tai reiškia, kad laikraštis "Pensioner" gyvens ilgiau", — juokiasi Usseris.

Gyvenimas po gaubtu

Josefas Usseris nebūtų vadovavęs trim laikraščiams — "Litovskij kurjer" ("Lietuvos kurjeris" — Sputnik), "Obzor" ir "Pensioner", jei jis visada būtų tiesiai sakęs, ką galvoja. Todėl klausiamas, ar teko susidurti su cenzūra, ar su spaudimu, vengia tiesių atsakymų.

"Ar norite, kad į diktofoną pasakyčiau jums ką nors apie mūsų mylimos tėvynės valdžią?" — klausia Usseris. — Jei užsidaro, vos kvėpuoja laikraštis "Respublika", aštrus laikraštis. Kartą per savaitę jis dabar leidžiamas, anksčiau kasdien. Kitas dienraštis "Lietuvos rytas" netgi turėjo savo televizijos kanalą ir nuo naujų metų perėjo prie leidimo tris kartus per savaitę. O tai — lietuviški laikraščiai, ką mes galime pasakyti apie leidžiamus rusų kalba?! Lietuvoje apie penkis procentus gyventojų —rusakalbiai,  šeši- septyni procentai lenkų, likusieji yra vietiniai gyventojai. Kaip jūs manote, ar mes išgyventume?"

Nepaisant to, Usseris pripažįsta, kad Lietuvos gyventojai ne šiaip sau bijo laisvai kalbėti, "nes yra Valstybės saugumo departamentas (VSD)". Ir į klausimą "Ar manote, kad visi šalies gyventojai yra uždaryti po gaubtu?" jau atsako tiesiai...

"Kas buvo sovietmečiu? KGB. Tai buvo gaubtas? Buvo. Dabar turime VSD. Bet kas galėtų pasikeisti? Mūsų buvęs Lietuvos TSR komjaunimo sekretorius Linas Linkevičius dabar yra užsienio reikalų ministras. Tokių pavyzdžių yra daugybė. Rudenį įvyks nauji Seimo rinkimai, pažiūrėsim, kas ten išgyvens", — sako Usseris.

Vis dėlto Usseris tam tikru metu neišlaiko ir kaip pavyzdį nurodo atvejį, kuris aiškiai parodo, kaip atidžiai valdžia sekė ir tikriausiai toliau stebi Rusijos rusų spaudą Lietuvoje ir kaip lengvai užsimerkia stebėdama  Lietuvos žurnalistų darbą.

"Visi leidėjai yra atsargūs. Apie juos nieko nesakysiu, apie save — galiu. Laikraštyje "Litovskij kurjer" perspausdinau laikraščio "Diena" straipsnį "Žydai — žudikai", parašytą vienos lietuvių žurnalistės. Ir po kelių mėnesių, kai jau nebedirbau laikraštyje, jie pradėjo nagrinėti šią publikaciją kažkokioje spaudos komisijoje ir mes buvome apkaltinti etninės neapykantos kurstymu. Mums grasino: jei dar kartą išspausdinsite tai, uždarysime. Jie net nesiklausė, kad tai buvo ne mūsų publikacija, kad originalas buvo išspausdintas lietuviškame laikraštyje "Diena". Bet aš maniau, kad jie taip pat gavo pylos. Ir ką jūs galvojate? Po kurio laiko kartu su "Dienos" redaktoriumi buvau kažkieno garbei skirtame renginyje ir tiesiai šviesiai paklausiau, ar jie turėjo kokių nors problemų dėl tos medžiagos. Ir ką jis atsakė? Ne! O rusiškas laikraštis, tik perspausdinęs straipsnį, buvo apkaltintas etninės neapykantos kurstymu", — piktinasi Josefas Usseris.

Kaip gimė Lietuvos rusų žiniasklaida

Josefas Usseris į spaudą atėjo palyginti neseniai, kai jam buvo apie 60 metų. Visą gyvenimą būsimasis redaktorius dirbo inžinieriumi projektavimo biuruose — kūrė įmontuojamus baldus ir interjerus. O prieš pat Sąjungos žlugimą jis suprojektavo patalpą relaksacijai Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje "Sigma".

"Projektas pasirodė esąs paklausus, ir aš pats perėjau į naują sritį, atidariau tokias patalpas  įvairiose Sąjungos respublikų įmonėse. Tame tarpe "AvtoVAZ" Toljati mieste. Vėliau iš TSRS valstybinio išradimų komiteto gavau autoriaus pažymėjimą apie psichogeninių ligų prevencijos metodą ir atidariau nuosovą "Relax Project" kooperatyvą, kuriame žlungančios Sąjungos metu uždirbau tiek, kiek nesugebėjau uždirbti per visą gyvenimą", — prisimena Josefas Usseris.

Tačiau žlugus TSRS jo paslaugų niekam nebereikėjo, ir Usseris tapo reklamos agentu. Taip ir susitiko su stambiu Lietuvos verslininku Valerijumi Tretjakovu, kuris 1995 metais Nusprendė sukurti savo laikraštį pavadintą "Lietuvos kurjeris". Ir Usseris gavo kvietimą vadovauti šio laikraščio reklamos skyriui.

"Tretjakovas planavo leisti laikraštį lietuvių kalba, bet aš jį atkalbėjau. Sakiau, kad neturime rusų kalba leidžiamų laikraščių, o iš Maskvos spaudos beveik neatveža. Ir jis sutiko — taip gimė "Lietuvskij kurjer". Buvo planuota, kad vyresnysis redaktorius bus pagyvenęs lietuvis, tačiau jis buvo pakviestas dirbti į Kultūros ministeriją, kitas pretendentas — jaunasis Lietuvos žurnalistas, taip pat nespėjo pradėti dirbti su Tretjakovu, pradėjo dirbti žinomo lietuviško laikraščio redaktoriumi. Tada Valerijus pasiūlė man šias pareigas. Niekada gyvenime nesu daręs nieko panašaus, išskyrus sienlaikraštį, tačiau sutikau tai išbandyti ir įsitraukiau", — sako Usseris.

Po metų jis paliko "Litovkij kurjer". Laikraščio tiražas tuo metu buvo apie 27 tūkst. Lietuvai tai yra įspūdingas skaičius. Vėl tapo reklamos agentu ir susitiko su dviem verslininkais, kurie paklausė Josefo Usserio, ar pelninga leisti laikraštį.

"Naudinga, jei darai tai su smegenimis", — atsakiau jiems. Ir jie pradėjo mane kalbinti kurti laikraštį. Taip 1997 metais aš sugalvojau "Obzor" ir buvau jo vyriausiasis redaktorius 11 metų. Aš vis dar esu šio laikraščio akcininkas su tais dviem verslininkais. Man priklauso 20 proc. akcijų. "Obzor" palikau dėl asmeninių priežasčių, kai tiražas buvo 21 tūkst. egzempliorių. Bet iškart man pasiūlė trečiajam Rusijos savaitraščiui "Ekspress nedelia", vieninteliam, kurį sugalvojau ne aš, kartu su jais leisti laikraštį pensininkams. Gavau pritarimą. O dabar mano "Pensioner" tiražas siekia 25 tūkstančius", — didžiuojasi savo atžala Usseris.

Редактор газеты Пенсионер Иосиф Уссер
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Laikraščio "Pensioner" redaktorius Josefas Usseris

Ateitis miglota, tačiau "Pensioner" gali išgyventi

Dabar Lietuvoje tik šie keturi savaitraščiai yra leidžiami rusų kalba — "Litovkij kurjer", "Obzor", "Ekspress nedelia" ir "Pensioner". Kiekvienas laikraštis turi savo stilių, tačiau visus juos vienija televizijos programa, Rusijos spaudos santrauka ir pramoginė medžiaga. Ir tai, kad tiražai nuolat mažėja.

"Žinoma, dėl interneto daugelis dabar ten skaito naujienas ir straipsnius. Bet aš neturiu interneto ir nesinaudoju kompiuteriu. Vis dar rašau rašikliu. Mano prognozė popierinei spaudai nelabai džiuginanti, nors ir ne tragiška — laikraščiai išliks, tačiau tiražas drastiškai sumažės. Pagrindinis popierinės spaudos skaitytojas — ir ne tik rusų kalba — yra vidutinio-pagyvenusio amžiaus žmogus. Todėl, kol pagyvenę Lietuvos gyventojai neiškeliaus į kitą pasaulį, gyvuos ir laikraščiai. Dešimt metų dar gyvensime", — sako Josefas Usseris.

Anot patyrusio redaktoriaus, jam "įdomu žaisti laikraščius".

Литовская пресса на русском языке, архивное фото
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Rusų spauda Lietuvoje

"Būtent žaisti — neapsirikau. Aš jau ilgą laiką esu pensininkas, lengvai galiu gyventi be atlyginimo, bet be laikraščio — ne. Neatsitiktinai turiu slapyvardį Starpior. Koks normalus redaktorius taip pasijuoktų iš savęs? Bet aš esu nenormalus redaktorius — taip ir gyvenu", — sako Josefas Usseris.

Tegai:
rusų kalba, žiniasklaida, spauda, Lietuva
Dar šia tema
Mokytojos medžioklė. Už ką persekiojo ir įtraukė į VSD ataskaitą Elą Kanaitę
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Президент литовской конфедерации бизнеса Валдас Суткус

Kaltinamieji dėl prekybos įtaka Lietuvoje komentuoja tyrimą

(atnaujinta 19:50 2020.06.04)
Anksčiau, įtariant galimai neteisėta veikla, buvo sulaikyti šeši žmonės, tame tarpe Sutkus ir Zalatorius

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvos verslo konfederacijos  prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos  vadovas Mantas Zalatorius, įtariami prekybos poveikiu byloje, pakomentavo savo vaidmenį šiame skandale. Apie tai pranešė leidinys "Ekspress nedelia".

Anksčiau Lietuvoje įtariant galimą neteisėtą veiklą buvo sulaikyti šeši žmonės, įskaitant Sutkų ir Zalatorių. Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo dideliu mastu, prekybospoveikiu, grobstymo ir dokumentų klastojimo. Šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Sutkus teigė nesijaučiantis kaltas. Jis nori aptarti savo, kaip LVK vadovo, ateitį su verslo bendruomene.

"Aš nesilaikau kėdės, bet taip pat nesijaučiu kaltas, todėl noriu pajusti nuotaikas ir nuomones, kurios susiformavo mūsų verslo bendruomenėje, ir priimti geriausius sprendimus  — geriausius sprendimus organizacijai",  — sakė jis.

Savo ruožtu Zalatorius teigė esąs sąžiningas žmogus ir niekada gyvenime neplanavęs, nesijautė esąs padaręs ir neplanuoja daryti jokių nusikaltimų.

"Man labai sunku, beveik pusantros dienos be miego. Man tai buvo didelis sukrėtimas, didelis šokas, didelis netikėtumas. Tikrai nenorėčiau, kad koks nors sąžiningas žmogus tai patirtų mano gyvenime. <...> Man <...> didelis gėda net įsivaizduoti tokį dalyką. Tai, žinoma, turės įtakos mano reputacijai, tai jau tikriausiai atsispindi",  — sakė jis.

Zalatorius teigė negalįs kalbėti apie ikiteisminio tyrimo medžiagą, laikotarpį ar pasirodymą tiriant santykius su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi. Anot jo, viena iš prevencinių priemonių buvo jo bendravimo su tam tikrais asmenimis, kurių jis taip pat negalėjo įvardyti, apribojimas.

Be to, Zalatorius pabrėžė, kad norėtų bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, nes neturi ko slėpti. Lietuvos bankų asociacijos vadovas taip pat pažymėjo, kad eidamas šias pareigas turės apsvarstyti savo ateitį ir sprendimas, be kita ko, priklausys nuo organizacijos narių.

Zalatoriui atstovaujantis advokatas Aidas Mažeika nemano, kad jo klientas pažeidė įstatymus. Jis pažymėjo, kad lobizmo įstatyme ir Lietuvos baudžiamajame kodekse yra normų konkurencija.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Tyrimo duomenimis, LVK vadovas Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo padėtimi ir ryšiais, galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už įtaką darant įvairių įstatymų, susijusių su verslu, priėmimą.

Tyrėjų teigimu, dviejų kelių tiesimo įmonių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galėjo būti suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministerijos vadovo Roko Masiulio karjerą.

Manoma, kad tuo tikslu jie susisiekė su Sutkumi ir galbūt sumokėjo jam surinkti ir įvairiomis formomis viešai pateikti neigiamą informaciją apie ministrą.

Atsižvelgiant į galimą poveikį priimant įstatymą dėl bankų apmokestinimo, atliekamas Zalatoriaus veiksmų tyrimas.

Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Anot jo, pokyčiai vyriausybėje buvo politiniai sprendimai.

Tegai:
tyrimas, prekyba poveikiu