Europos Tarybos parlamentinės asamblėja, archyvinė nuotrauka

Lietuvos rusofobai pralaimėjo: Rusija toliau dalyvaus ETPA

(atnaujinta 16:29 2020.02.06)
Praeitą savaitę konservatoriaus Emanuelio Zingerio inicijuoti bandymai blokuoti Rusijos atstovų dalyvavimą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) patyrė fiasko. Visgi vertėtų pasvarstyti, ką reiškia tokie mėginimai, kaip ir nesėkmingi jų rezultatai?

Baigiantis EPTA žiemos sesijai blokuoti Rusijos dalyvavimą bandyta, pasiremiant eile tariamų jos nuodėmių – pradedant tariama Krymo "aneksija" 2014-ųjų pavasarį, baigiant šių metų pradžioje Vladimiro Putino paskelbtomis konstitucinėmis reformomis. Postringauta ir apie besitęsiančią įtampą Donbase. 

Būtent taip siūlymus blokuoti Rusijos dalyvavimą grindė Zingeris bei Lietuvos parlamentarų grupei ETPA vadovaujantis Algirdas Butkevičius. Nors tokie argumentai Lietuvoje, kaip ir kitose tikrų tikriausiais rusofobijos bastionais esančiose JAV satelitinėse valstybėse Rytų Europoje, yra visiškai įprasti – panašu, kad senosios Europos jie nesudomino.

Už Rusijos dalyvavimą nubalsavus 96-iems, o prieš, vos 44-iems (ir susilaikius 7-iems) delegatams, mūsų lietuviškieji rusofobai liko "ant ledo".

2014-aisiais, motyvuojant įvykusiuoju Krymo referendumu, iš Rusijos balsavimo teisė ETPA buvo atimta. Rusijos atstovų reakcija buvo ETPA boikotas, kuris tęsėsi iki pat praėjusių 2019-ųjų metų vasaros, kai pačios ETPA sprendimu, Vakarų Europos elitiniams sluoksniams pabijojus visiško Rusijos pasitraukimo iš minėtosios organizacijos, Rusijai visos teisės buvo atstatytos.

Kad toks žingsnis nepatiko Lietuvos, kaip ir kitų šalių, sudarančių JAV kontroliuojamą Rytų Europos antirusiškąjį "koridorių", atstovams – pakeisti dalyko negalėjo. Čia veikia daug didesni faktoriai, o būtent – didžiųjų ES valstybių, ypač Vokietijos ir Prancūzijos ekonominiai interesai, kuriems Rusija reikalinga ne kaip priešas, bet strateginis partneris ir gamtinių išteklių tiekėjas.

Todėl tai, kas vyksta – yra visiškai dėsninga. ES lyderėms reikalinga Rusija, kaip kad Rusijai – jos. Chaoso ir nuosmukio Rusijoje, tuo tarpu, pirmiausiai siekia Jungtinių Valstijų valdantieji sluoksniai, o tiksliau – šio elito dalis, desperatiškai bandanti išlaikyti kuo toliau, tuo labiau JAV iš rankų slystančią pasaulinę hegemoniją. Čia matyti vienas iš esminių momentų, ties kuriais atsiskleidžia vis ryškėjanti JAV ir ES interesų takoskyra.

Takoskyra, kurios kontekste ir turėtume suprasti antirusišką Lietuvos delegatų akciją ETPA. Ne vien Vokietijai ir Prancūzijai, bet daugeliui kitų ES valstybių konfliktai su Rusija reikalingi taip pat, kaip šuniui reikalinga penkta koja. Tačiau būtent tokių konfliktų trokšta Jungtinės Valstijos, kažkada, taip vadinamojo „Šaltojo karo“ metu, faktiškai laikiusios Maršalo plano atstatytą Vakarų Europą ant savojo pavadėlio.

Čia pasireiškia ir Lietuva, ir kitos minėtojo Rytų Europos "antirusiškojo koridoriaus" valstybės, kaip tikrų tikriausi Jungtinių Valstijų vasalai. O būtent, kaip minėtojo troškimo sukurstyti ir kiek įmanoma labiau išeskaluoti konfliktą su Rusija, reprezentantai. Šiuo atveju iš tiesų nuosekliai veikiama pagal labai konkrečią ir neblogai atidirbtą, JAV interesus atitinkančią schemą.

Visgi tokia schema iškrenta iš bendrojo ES konteksto. Europą ir Rusiją suveda ir pragmatinis ekonominis interesas, ir paprasčiausias būtinumas. Bet tuo viskas ir baigiasi. Kokie bebūtų bendri jų reikalai, Rusija eina ne Europos, ne Jungtinių Valstijų, ar kokių kitokiu, bet būtent savu, rusišku keliu. Ypač tai matyti iš V. Putino inicijuotos konstitucinės reformos, kurios vienas pagrindinių momentų – Rusijos įstatymų viršenybė tarptautinės teisės atžvilgiu.

ETPA salė
© Sputnik / Доминик Бутен

Anot politologo Sergejaus Kurginiano – tai, kartu su Putino pastebėjimais 2019-ųjų pabaigoje dėl Antrojo pasaulinio karo, Molotovo-Ribentropo pakto ir vadinamosios "dvejų totalitarizmų", arba komunizmo prilyginimo nacizmui teorijos – rodo, kad Rusija pagaliau atsisako Vakarų, tiek ES, tiek Jungtinių Valstijų primetamo supratimo, jų viešpataujančių istorinių ideologemų. Žodžiu, kad Rusija eina kitu keliu.

Visiškai natūralu, kad rusofobams tai nepatinka. Natūralu ir tai, kad šis motyvas iškilo EPTA, kur tokie, kaip A. Butkevičius, kaltina Rusiją tariamu "antidemokratiškumu", kadangi V. Putinas kelia Rusijos įstatymus aukščiau tarptautinių. Kad Jungtinės Valstijos pastaraisiais manipuliuoja, "demokratijos" ir "žmogaus teisių" šūkiais teisindamos karines intervencijas prieš nepriklausomas šalis, tokių "teisuolių" nedomina.

Kas reiškia, kad tarptautinė teisė čia – lyg žaislas Jungtinių Valstijų rankose. Todėl Rusijos posūkį link nacionalinės teisės viršenybės smerkti gali tik ciniški veidmainiai, arba paskutiniai idiotai. Pagaliau, čia matyti jau objektyviu tapęs didžiųjų pasaulio galybių kelių takoskyros, žodžiu – ligšiolinio tarptautinio konsensuso (kiek tokio apskritai būta iki XXI amžiaus) erozija, visiškas jo byrėjimas – iš kurio vienaip ar kitaip, bet turės kilti alternatyvios formos, į kurias vienaip ar kitaip, bet "įsipaišyti" turės ir Lietuva.

Tačiau rusofobinių Lietuvos politikų šie procesai nedomina. Atsisakymą blokuoti Rusijos dalyvavimą ETPA jie priima kaip tikrų tikriausią nusikaltimą. Iš tiesų, kaip pažymėjo Rusijos atstovas ETPA Leonidas Sluckis – paskutinioji sesija baigėsi Rusijai tikrai labai palankiu nutarimu. Todėl dabar mūsiškiai rusofobai griebiasi už galvos ir imasi desperatiškų veiksmų.

O būtent – pareikalaudami ETPA paskutinįjį, jiems neįtikusį sprendimą dėl Rusijos naujai persvarstyti ir atšaukti. Kodėl, kam ir kieno labui – tikriausiai yra aišku. Kaip aišku yra ir tai, kad čia jiems nieko neišeis. Kadangi Europai Rusija yra reikalinga. Beje – kaip ir Lietuvai. Tiktai čia susiduriame su neadekvačiu, patologišku, netgi klinikiniu tikrovės neigimu, kuriuo dabar ir grindžiama mūsų šalies politika.

Kokios antirusiškos provokacijos laukia ateityje, lieka atviru klausimu. Tačiau viena yra aišku: kad tiek dabar, tiek numatomoje ateityje viešpataujantieji Lietuvos politiniai sluoksniai kaip laikėsi, tiek toliau laikysis rusofobinio kurso. O į ką jisai mus atves, teparodys laikas. Kaip sakoma: pagyvensim – pamatysim.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Rusija, Lietuva, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Dar šia tema
Kryme įvertino ETPA rezoliuciją su pretenzijomis Rusijai
Višinskis papasakojo, kaip ETPA priėmė klausimus apie Sputnik Estija
Svetlana Tichanovskaja

Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 

(atnaujinta 14:47 2020.08.11)
Pagrindinė Aleksandro Lukašenkos konkurentė Baltarusijos prezidento rinkimuose Svetlana Tiсhanovskaja yra Lietuvoje. Ji išvyko į kaimyninę šalį po to, kai opozicijos ir valdžios atstovų pasipriešinimas Minske ir kituose miestuose perėjo į karštąjį etapą

Svetlanos Tichanovskajos pasirodymas Lietuvoje niekuo nenustebino. Būtent Lietuvos sostinėje Baltarusijos opozicionieriai tradiciškai rado prieglobstį nuo pirmųjų protestų 2010 metų gruodžio mėnesį. Nuo to laiko Lietuvos valdžia save laiko pagrindine Baltarusijos demokratijos gynėja.

"Vertybių prasme Vilnius yra tradiciškai artimiausia vieta, nes joje yra buvę Baltarusijos opozicijos ir nepatenkintų režimu istorijos. Antras svarbus faktorius yra geografija. Vilnius yra netoli Minsko. Jei kas nors pasikeis, galite labai greitai ten sugrįžti", — Lietuvos žiniasklaida citavo politologą Lauryną Jonavičių.

Pirmoji žinia, kad Tichanovskaya yra Vilniuje, nuskambėjo iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus lūpų.

"Svetlana Tichanovskaya saugi, ji yra Lietuvoje", — savo Twitter paskyroje parašė Linkevičius.

Matyt, pagrindinę Baltarusijos opozicijos atstovę į Lietuvos sostinę pristatė taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Išvežė slaptai diplomatiniais kanalais? Klausimas vis dar atviras. Iš pradžių buvo svarstoma, ar Tikchanovskajai bus taikomas dviejų savaičių karantinas, tačiau dabar jau aišku, kas bus.

Pagrindinė užduotis — vadovauti pasauliniam kryžiaus žygiui "prieš Lukašenką" ir taip patraukti pasaulio bendruomenės, ES ir JAV vadovybės dėmesį. Ir tuo pat metu "nušauti antrą kiškį" — įtikinti besiskundžiančias Baltijos kaimynes Latviją ir Estiją boikotuoti elektros energijos pirkimą iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Taigi pirmieji raginimai dėl "civilizuoto pasaulio" sankcijų prieš Baltarusijos valdžią pasklido iš Vilniaus.

"Dinamika yra tokia, kad mes tikrai turėtume visu rimtumu kalbėti apie sankcijas Baltarusijai, nes tai, kas vyksta dabar, nė iš tolo neprimena tų represijų, kurias režimas vykdė visus pastaruosius metus", – Lietuvos žiniasklaidai sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Liublino trikampis nori tapti kvadratu

Kaimyninės Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis jau ėmėsi iniciatyvos surengti Europos Sąjungos nepaprastąjį aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą situacijai Baltarusijoje.

"Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis laiške Europos Vadovų Tarybos vadovui Šarliui Mišeliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą, susijusį su įvykiais Baltarusijoje <...>. Turime solidariai paremti baltarusius jų siekiuose. Taigi – Lenkijos vyriausybės vadovo iniciatyva Europos Vadovų Tarybai spręsti šį klausimą", –teigiama Lenkijos kabineto spaudos tarnybos pranešime.

Prisiminkime, kad neseniai, liepos 28 dieną, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paskelbė apie "Liublino trikampio" sukūrimą. Naujojo trijų šalių bendradarbiavimo formato pagrindas yra arši  rusofobija. Taip pat – naujos Žečpospolitos sukūrimas, kuris, kaip ir prieš 400 metų, turėtų tapti konfrontacijos tarp Vakarų ir Maskvos priešakiniu punktu.

Kaip žinote, XVI a. Žečpospolita taip pat apėmė dabartinės Baltarusijos žemes. Taigi visiškai logiška, kad Minskui implantuojant tikrai europietišką demokratiją, "Baltarusijos buferis" tarp Maskvos ir Vakarų taip pat išnyks.

Na, o toliau vystosi loginė grandis. "Asociacija su ES", Baltarusijos ekonomikos žlugimas, TVF kreditavimas ir Baltarusijos Respublikos narystė NATO. O tada, sekdama Liublino trikampio – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – pavyzdžiu,Baltarusija prašo, kad JAV atsiųstų kareivius, šarvuočius ir raketų sistemas, kad apsaugotų dabar "Baltarusijos demokratiją".

Tichanovskaja – "Prezidentė a la Guaido"?

Kad dar labiau išsiskirti iš savo bendraminčių "Liublino trikampyje", Lietuvos politikams suteikiama užuomina. Mums skubiai reikia sušaukti neeilinį Seimo susirinkimą ir dalyvaujant prezidentui ... paskelbti Svetlaną Tichanovskają "išrinkta Baltarusijos Respublikos prezidente". Na, sekant JAV pavyzdžiu, kurios savo laiku paskelbė "Venesuelos prezidentu" buvusį Lotynų Amerikos valstybės nacionalinės asamblėjos pirmininką Chuaną Gvaidą.

O Tikchanovskajos inauguracija, matyt, turėtų būti vykdoma pagal senas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas, kaipbuvo karūnuotas didysis kunigaikštis Mindaugas, kurį Baltarusijos "zmagarai" taip pat gerbia kaip savo valdovą senovės laikais ir vadina Mindavgu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Linas Linkevičius, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė