Aukštakulniai, archyvinė nuotrauka

Kad tik kaip Šiaurės Europoje: Lietuvoje susirūpino prostitučių teisėmis

(atnaujinta 19:27 2020.02.07)
Rinkimų išvakarėse Lietuvos socialdemokratai susirūpino dėl "žemos socialinės atsakomybės" moterų teisių srityje. Kovoje su žiauriu moters kūno išnaudojimu jie pasiūlė perimti Švedijos patirtį ir bausti ne prostitutes, o jų paslaugų pirkėjus — vyrus

Prostitutės yra pati pažeidžiamiausia paslaugų rinkoje dirbančių moterų kategorija. Pagaliau jų teisės parūpo pačiame Lietuvos vyriausybės viršuje sėdintiems politikams! Juk 30 metų naujausios istorijos juos saugojo tik kriminaliniai "stogai" ir korumpuoti policininkai. Dabar Lietuvos socialdemokratai apgynė seniausios profesijos atstoves. Juk pasikėlusių valstiečių vyriausybė, politinio elito manymu, visiškai nesidomi prostitučių gyvenimu ir teisėmis. Mat, jie neturi tam laiko. Kelius prie namų asfaltuoja, žmonoms šiltų darbo vietų ieško. Tuo tarpu vargšeles prostitutes skriaudžia nepatenkinti savo šeimose vyrai.

"Kas yra prostitucija? Tai yra žmogaus sudaiktinimas. Žmogaus naudojimasis kaip daiktu ir Vyriausybės nariai sako, kad tai yra normalu", — pasipiktino vienas autoritetingiausių socialdemokratų, Seimo narys Julius Sabatauskas.

Anksčiau, ilgus metus, pakaitomis su konservatoriais, leidęs valdžioje, Sabatauskas kažkodėl nesijaudino dėl prostitučių teisių. Socialinėse programose nebuvo pasiūlyta įstatymų, reglamentuojančių paslaugų, kurias teikia mažos socialinės atsakomybės moterys, rinką. Jie neorganizavo jokių tęstinio mokymo ar perkvalifikavimo kursų pagal kovos su nedarbu programas. Praradus darbą, joms nebuvo mokamos pašalpos. Ir štai garsus pasiūlymas — suteikti Lietuvos meilės vaidilutėms tokias teises, kaip turi kolegės Švedijoje.

Štai ir Lietuvos nepriklausomybės patriarchas Vytautas Landsbergis dešimtajame dešimtmetyje visiems lietuviams pažadėjo, kad netrukus gyvens "kaip Suomijoje". Bet, matyt, Lietuvos prostitutės to pirmiausia pasieks. Jų darbas bus apsaugotas pagal Švedijos standartus ir jos net nebus baudžiamos! Baudžiami bus vyrai, kurie naudojasi jų paslaugomis. Matyt, tokiu būdu siekiama atvėsinti perkaitusius vyriškus kūnus.

Na, kadangi prostitučių teisės socialdemokratams kelia nerimą, todėl laukiame kitų iniciatyvų dėl jų teisių ir pareigų.

Pirma, reikia, kaip ir Vokietijoje ar Nyderlanduose, įteisinti šią profesiją, apmokestinti prostitutes kaip individualius verslininkus, ateityje kaupiant lengvatinę pensiją už kenksmingas darbo sąlygas. Leiskite joms su nuolaidomis išsinuomoti patalpas darbui. Būtinai pasirūpinti jų teisine apsauga ir nemokama medicinos pagalba.

"Man atrodo, laikas persukti savo smegenis į kitą vektorių, kad būtų galima išties stoti į žmogaus teisių gynimo poziciją, tų pamintų žmonių orumo pagerbimą, nes priešingu atveju mes atsiliksim nuo pažangiosios Europos", — teigė Sabatauskas.

Bet jei, kaip siūlo Sabatauskas, prostitutės atsikrato administracinės atsakomybės ir baudžiami tik jų klientai, tada rinkos santykių įstatymuose atsiranda neproporcingumo. Galų gale, kaip žinote, tik paklausa sukuria pasiūlą. Ir jei nėra paklausos, o pasiūlymai liks tame pačiame lygyje, tada paslaugų kainos pradės kristi. Tarp prostitučių prasidės rimta konkurencija. Kai kurie nesąžiningi žmonės pradės nustatinėti dirbtinai žemas kainas!

Ir kad taip neatsitiktų, yra pasiūlymų — aprūpinti prostitučių paslaugomis pagal kuponus "už spartuolišką kapitalistinį darbą". Ir išduoti kuponus tik pažengusiems darbuotojams ir patriotams. Seimo nariams — dviguba norma už jų nepakeliamą darbą leidžiant Lietuvos įstatymus.

Tačiau Teisingumo ministerija neįvertino socialdemokratų pasiūlymo bausti didelėmis baudomis ne pačias prostitutes, o tik jų klientus. O recidyvistus, matyt, dar ir laisvės atėmimu.

"Kriminalizavus atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, atsakomybės taikymas už šio pobūdžio veiksmus taptų neadekvatus padarytų veiksmų pavojingumui", — teigiama Teisingumo ministerijos pažymoje.

Kaip sakoma, Lietuva nebuvo "civilizuota Europa", taigi, matyt, niekada ir nebus. Deja.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, prostitucija
Degalinė Vokietijoje

Nuostabus rytojus. Kas yra ne taip ES vandenilio strategijoje ir bendro su tuo turi RF

(atnaujinta 19:50 2021.04.15)
Per dešimt metų, praėjusių nuo energetikos strategijos patvirtinimo, Europos Komisija nesugebėjo paaiškinti būsimo darbo su elektros tinklais apimties ir kiek užtruks parengti "kelių žemėlapį". Vandenilio strategiją galima tik spėti

Nuo 2020 metų vasaros vandenilio energijos tema tapo viena populiariausių žiniasklaidoje, nes liepos 8 dieną Europos Komisija oficialiai paskelbė galutinę ES vandenilio strategijos versiją. Pagrindinė tema: ES turi sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir iki 2050 metų pasiekti neutralų anglies dioksido lygį.

Europos energetikos komisarė Kadri Simson, komentuodama leidinį, teigė: "Klimato neutralumą iki 2050 metų galima pasiekti tik visiškai atsisakius iškastinių energijos išteklių. Visi partneriai, tiekiantys mums šį kurą, turi į tai atsižvelgti".

Tai skamba, žinoma, įspūdingai, bet pabandykime išanalizuoti, ką tai reiškia. Per ateinančius 30 metų ES ketina visiškai panaikinti savo teritorijoje visas transporto priemones, kurios naftos produktus ar gamtines dujas naudoja kaip variklių kurą — suspaustą metaną, propano-butano mišinį ir SGD.

Tas pats pasakytina apie geležinkelių ir oro transportą, jūrų ir upių laivus, visą šilumos ir elektros energijos gamybos sistemą, skirtą pramonės ir žemės ūkio sektoriams, visam viešajam ir komerciniam nekilnojamam turtui bei gyvenamajam sektoriui. Visos minėtos sritys iki 2050 metų turėtų pereiti tik prie kuro vandenilio pagrindu ir elektros naudojimą, kuriuos gaminti turėtų tik atsinaujinantys energijos šaltiniai — įvairių rūšių biokuras, rūšiuotų komunalinių atliekų deginimas ir, galbūt, branduolinė energija (apie pastarąją vis dar diskutuojama).

ES politikų iškeltos užduoties apimtys prilygsta, o gal net didesnės nei pirmųjų TSRS penkmečių planai, ypač atsižvelgiant į tai, kad, šių ponų ir ponių nuomone, saulės ir vėjo jėgainės turėtų tapti naujos ES energetikos sistemos "šerdimi", o visas nutrūkstančios, netolygiai gaminamos elektros energijos problemas teks spręsti vadinamosios žaliosios vandenilio energijos sąskaita. Tačiau pačiame strategijos tekste nėra naudojama "žaliojo vandenilio" sąvoka, taip pat nėra jokio kito "spalvoto" vandenilio tipo. Vietoj to naudojami šie terminai:

— "elektrolizinis vandenilis" (angl. electricity-based hydrogen)

— "atsinaujinantis vandenilis" arba "grynas vandenilis" (renewable hydrogen)

— "iškastinis vandenilis" (fosilinis vandenilis, fossil-based hydrogen)

— "iškastinis vandenilis su anglies sąranka". (fossil-based hydrogen with carbon capture).

Tačiau su painiava, kurią sukelia ši terminologija, mes susitvarkysime šiek tiek vėliau, pirmiausia svarbu suprasti, kas tai yra. Būtų keista manyti, kad ES vandenilio strategija yra vienintelis dalykas, kuris dabar lemia šios ekonominės asociacijos energetikos sektoriaus plėtrą. Be strategijos, yra ir 2009 metais priimta direktyva dėl atsinaujinančių išteklių, pakeista ir pataisyta 2018 metais.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, 2030 metais visos ES pagaminamos elektros energijos 32 proc. turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Šios AEI pataisos prieštarauja 2014 metais priimtai ES klimato ir energetikos sistemai iki 2030 metų, pagal kurią atsinaujinanti energija iki 2030 metų turėtų sudaryti 27 proc. visos energijos. Be to, 2011 metais ES priėmė Energetikos strategiją iki 2050 metų (ES 2050 m. energetikos strategija), kurioje buvo nurodytas tikslas — iki 2050 metų atsinaujinančios energijos dalis turėtų siekti 70 proc.

Net šio ES strateginių dokumentų išvardijimo, mūsų nuomone, visiškai pakanka suprasti, kad Europos Sąjungoje dar nėra suformuotas vieningas požiūris į energetikos plėtrą, pagrįstą subalansuota esamos padėties analize. 27 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių iki 2030 metų ar 32 proc.? 70 proc. atsinaujinančios elektros energijos ar visiškai neutralus klimatas iki 2050 metų?

Atsakymų į šiuos klausimus nėra, lygiai taip pat nėra nė vieno iš išvardytų variantų galimybių studijos ženklų. Vienintelis dalykas, kuris yra — prognozuojamos investicijų į naujos ES elektros energijos tinklo infrastruktūros formavimą energetikos strategijos tikslams pasiekti apimtys — nuo 1,5 iki 2,2 trln. eurų. 50 procentų tikslumo įvertinimas yra viskas, ką šiandien sugebėjo Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas.

Jei pati Europos Komisija sąlyginai laikoma "Europos Sąjungos vyriausybe", tai šis direktoratas yra analogiškas Energetikos ministerijai. Kaip įvertinti šios "ministerijos" darbą? Atsižvelgiant į tai, kad vandenilio strategija jau patvirtinta ir tik dabar Europos Sąjungos energetikos įmonės pradėjo tirti vandenilio transportavimo naudojant magistralines ir skirstomąsias dujotiekio sistemas bei technines galimybes, ji neveiks — net dvejetas penkių balų sistemoje neišeis. Jei per dešimt metų, praėjusių nuo oficialaus energetikos strategijos patvirtinimo, Europos Komisija nesugebėjo išaiškinti būsimo darbo su elektros tinklais apimties, tai mes galime tik spėlioti, kiek užtruks vandenilio plėtros strategijos planas.

ES vandenilio strategija tarptautinių santykių fone

Akivaizdu, kad tam prireiks daug laiko. Štai citata iš vandenilio strategijos: "Tik vandenilis, kuris buvo pagamintas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra ilgalaikis ir tvarus. Mūsų tikslas yra naudoti atsinaujinantį vandenilį, palaikyti greitą jo rinkos augimą ir sukurti tinkamas vertės grandines." Verta paminėti, kas šioje citatoje "paslėpta tarp eilučių" — šio dokumento autoriai pasirodė labai drovūs.

Nuo pat to momento, kai buvo priimta 2009 metų atsinaujinančių išteklių energijos direktyva, daugelis pramonės ekspertų ne kartą įspėjo, kad "vežimas pastatytas prieš arklį": žmonija neturi technologijos, leidžiančios reguliuoti debesuotumą ir vėją, masinis įvedimas iš esmės pertraukiamo generavimo SPP ir WPP neišvengiamai destabilizuos sujungtas energijos sistemas, vienintelis būdas to išvengti yra ne mažiau masinis pramoninių energijos kaupimo technologijų vystymas.

Būtent saugojimo įrenginių technologijas — pigiausias, saugiausias ir tuo pačiu talpiausias — pirmiausia reikėjo sukurti ir įsisavinti, o tik po to imtis pertraukiamos alternatyvios kartos. Europos politikai nieko nenorėjo girdėti, Europos Komisija ir ES valstybių narių vyriausybės masiškai rėmė saulės elektrinių ir vėjo jėgainių statybas, tuo pačiu demonstruodamos neįtikėtiną pasitikėjimą, kad kaupimo problemos bus sprendžiamos be didelių pastangų. Taip, daugelio šalių laboratorijos bandė išrasti naujus cheminius ir mechaninius energijos kaupimo įtaisus, tačiau iki šiol nebuvo pasiekta jokių pastebimų ir ekonomiškai pagrįstų rezultatų.

"Vandenilis, gaminamas remiantis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kaip vienintelė tvari perspektyva", ES strategijoje yra tam tikras "pasidavimo aktas", pripažįstant, kad energijos kaupimo technologijos liko nepasiekiamos. Tačiau Europos politikai ketina kapituliuoti savo pačių sąlygomis — ne plėtodami branduolinę energiją, tobulindami nuolatinės srovės elektros perdavimo technologijas, sinchronizuodami Europoje veikiančias skirtingas sujungtas energetikos sistemas (priminkime, kad šiandien yra šešios tokios IES), integracijos projektai tarp Europos BES ir buvusių TSRS šalių BES ir aptartos Vandenilio strategijos sąskaita.

Priežastys, kodėl ES pasirinko būtent tokį pasirinkimą, yra skaidrios, ir jas nurodė Europos energetikos komisaras: "Visi partneriai, tiekiantys mums tokio tipo kurą, turėtų į tai atsižvelgti". Europos politikai, pasirinkdami konfrontacinį požiūrį į santykius su Rusija, bando atsisakyti iškastinių energijos išteklių importo iš mūsų šalies derindami "atsinaujinančius energijos šaltinius ir atsinaujinantį vandenilį".

Akylai stebima JAV Europos Sąjunga pradeda vis labiau nutraukti santykius su Kinija —šalimi, kurios branduolinės korporacijos pastaraisiais metais padidino savo kompetenciją statant 3+ kartos atomines elektrines, kurios atitinka Fukušimos saugos reikalavimus ir tapo tikrais "Rosatom" konkurentais, jie ir toliau aktyviai bendradarbiauja siekdami bendrai kurti naujausias technologijas.

Tuo tarpu Europos valstybės ir įmonės dėl savo neteisingų skaičiavimų prarado kompetenciją statant reaktorius, o proatlantinių Europolitikų antirusiški ir antikiniški siekiai atima iš ES galimybę siekti anglies neutralumo pasitelkiant atominių elektrinių naudojimą. Tos pačios aplinkybės taikomos ir bet kokiems bandymams sukurti cheminio elektros energijos kaupimo technologijas — bet kuriam iš jų reikia naudoti retųjų žemių metalus, kurių gamyboje Kinija yra beveik 100 % monopolija.

Jei trumpai: dėl Europos politikų veiksmų po pagarsėjusio Atlanto solidarumo kurso, Europos energetikos pramonė pateko į situaciją, kai galimų jos plėtros būdų pasirinkimas buvo dirbtinai susiaurintas iki ribos — tai neišvengiama atsisakant lygiateisiško bendradarbiavimo, kuris visada buvo ir tebėra naudingas abiem pusėms. Politikai pasisako ne už technologijų plėtrą, o už negailestingą išnaudojimą ir bandymus išlaikyti esamą status quo — Europos rinka išlieka likvidžiausia, mokiausia.

Bet ar tokia padėtis išliks ilgą laiką, priklauso ne tik nuo Europos Sąjungos ir jos užjūrio siužeto, bet ir nuo to, kaip reaguos visų kitų pasaulio regionų šalys. Per daug žmonių netenkina Žemės rutulys, kuriame egzistuoja tik Europa ir Šiaurės Amerika.

Žinoma, Europos Sąjungos vandenilio strategijos analizė čia negali pasibaigti, jos tęsimo pagrindas bus paprastas faktas: 2020 metais tarp viso vandenilio gamybos ES kiekio atsinaujinantis vandenilis sudarė 0,1 proc.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, Rusija
Turistai Turkijoje

Erdoganai, laikykis, Lietuva skrenda į pagalbą. Rusus Turkijoje pakeis lietuviai

(atnaujinta 17:53 2021.04.15)
Skrydžių tarp Rusijos ir Turkijos nutraukimo kontekste Lietuva pradėjo galvoti, kaip padėti ne tik Turkijos, bet ir savo turizmo pramonei. Buvo net siūlymas leisti Rusijos turistams, paskiepytiems vakcina "Sputnik V", patekti į Lietuvos teritoriją

Lietuva vėl kiša nosį į Rusijos reikalus. Žinia apie vėl kilusią įtampą tarp Ankaros ir Maskvos ir skrydžių tarp Rusijos ir Turkijos atšaukimą sukėlė Lietuvos politikų optimizmo bangą. Vilnius net pažadėjo Turkijos kurortams kompensuoti daugiau nei pusės milijono Rusijos turistų, užsisakiusių keliones į Turkijos kurortus, nuostolius šį pavasarį.

"Rusijai atšaukus skrydžius į Turkiją, laimės kitos valstybės, tarp jų ir Lietuva. Viešbučiai mažins kainas, o Turkija dar labiau stengsis dėl turistų. Jau sulaukėm pasiūlymų bendradarbiauti ir su naujais viešbučių tinklais", — Lietuvos žiniasklaida cituoja "Tiketa Tour" bendrovės vadovą Gvidą Aukštuolį.

Rusijos valdžia skrydžių su Turkija uždarymą paaiškina COVID-19 paplitimo šioje populiarioje turistų šalyje padidėjimu. Tačiau kai kurie stebėtojai teigia, kad šiuo draudimu Maskva dar kartą nusprendė "pamokyti" Redžepą Erdoganą, kuris, paaštrėjus padėčiai Ukrainos pietryčiuose, nusprendė Ukrainos armijai parduoti bepiločius orlaivius. Prisiminkime, kad būtent Turkijos bepiločiai atliko lemiamą vaidmenį Armėnijos ir Azerbaidžano konflikte Kalnų Karabache.

Ir jei taip, tai Vilnius tikrai yra Ankaros pusėje. Juk mano priešo priešas automatiškai tampa mano draugu. Ypač kalbant apie artimiausią politinę draugę — Ukrainą. Taigi, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis skuba į Kijevą dar kartą patikinti Ukrainą, kad "Lietuva nepalieka bėdoje partnerių ir draugų". Prieš vizitą jis net paragino NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą atidžiai stebėti padėtį Ukrainos ir Rusijos pasienyje ir nusiųsti aiškų signalą Kremliui apie galimas pasekmes. Antirusiška politika šiandien yra pagrindinis dalykas valdantiesiems liberaliesiems konservatoriams, o vidinės problemos lauks, net nepaisant katastrofiško Ingridos Šimonytės vyriausybės reitingo kritimo.

Net vyriausybę palaikančios ir konservatorių kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės prakalbo apie tai. Užuot sutelkę visas pastangas ekonomikai stabilizuoti, valdantieji rūpinasi tik užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įvaizdžiu tarptautinėje arenoje ir seksualinių mažumų teisėmis.

Tuo tarpu vidutinis ir smulkusis verslas yra ties bankroto riba. O vienas iš svarbių ekonomikos sektorių — turizmas, pasak ekspertų, neišgyvens antrojo "tuščio" sezono. Buvo net gundantis pasiūlymas leisti patekti į šalies teritoriją "Sputnik V" pasiskiepijusiems užsieniečiams. Ir tai tuo metu, kai premjerė Ingrida Šimonytė ir kiti konservatorių lyderiai kategoriškai pareiškė, kad "Sputnik V" yra hibridinis Kremliaus ginklas.

"Leidimas atvykti pasiskiepijusiems "Sputnik" vakcina būtų naudingas mūsų turizmo sektoriui, nes toks turistas prieš vykdamas į Turkiją ar grįždamas iš jos vieną ar kelias dienas praleistų ir Lietuvoje <...> Manau, anksčiau ar vėliau mes būsime priversti Europos vaistų agentūros sprendimu priimti pasiskiepijusius šia vakcina. Mes galime neskiepyti savo žmonių šia vakcina, bet negalima diskriminuoti žmonių, kurie yra paskiepyti kita vakcina", — teigė kelionių organizatorės "Estravel" vadovė Žydrė Gavelienė.

Net vangūs estai, nelaukdami Europos vaistų agentūros užsakymo, paskelbė, kad priims turistus, paskiepytus rusiška vakcina. O ką, Lietuva imsis pozos ir toliau "draus ir neleis" atvykti užsieniečiams su palydoviniais antikūnais, pasirengusiems papildyti Lietuvos iždą?

"Prieš kelerius metus Rusijai nutraukus turistinius skrydžius į Turkiją, nemažai Rusijos piliečių poilsiauti į šią šalį vyko per Lietuvą. Manau, kad tie Rusijos gyventojai, kurie turi galimybę atvykti į Europą, turės galimybę ir nuvykti į Turkiją, tačiau savo kelionėms jie rinksis tas šalis, į kurias bus leidžiama atvykti pasiskiepijus "Sputnik" vakcina", — sakė Gavelienė.

Kalbate nepadorius dalykus, ponia Gaveliene. Kad tik nepatektumėte į juoduosius specialiųjų tarnybų sąrašus, skiltyje "nepatikimi piliečiai". Neduok Dieve, Jūsų žodžius išgirs vyriausiasis Lietuvos saugumo sergėtojas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (KNDC) vadovas Laurynas Kasčiūnas arba, dar blogiau, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Turkija, Rusija
Balandžio 16-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 16-osios šventės

(atnaujinta 17:19 2021.04.15)
Šią dieną sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja

Balandžio 16-oji yra 106-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 259 dienos.

Šiandien saulė teka 06:18, leidžiasi 20:22, dienos ilgumas 14 val. 04 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Benediktas, Giedrius, Algedė, Kalikstas ir Ūdrys.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1794 metais Šiauliuose paskelbtas pirmasis Lietuvos kariuomenės sukilimo aktas.

1885 metais gimė Juozas Vaičkus, vienas lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų, aktorius, režisierius. Mirė 1935 m.

1948 metais mirė lietuvių muzikos klasikas, kompozitorius, profesorius Juozas Gruodis. Gimė 1884 m.

2007 metais Juozas Imbrasas išrinktas Vilniaus miesto meru.

Ši diena pasaulio istorijoje

1879 metais sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja.

1889 metais gimė anglų komikas Čarlis Čaplinas.

1906 metais baigti ryšio kabelio tarp JAV ir Kinijos tiesimo darbai.

1940 metais gimė Danijos karalienė Margaretė II.

1945 metais II pasaulinio karo metais JAV armija Vokietijoje įžengė į Niurnbergą.

1948 metais įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC).

1970 metais Prancūzijos Alpėse sniego nuošliauža užgriuvo vaikų sanatoriją, žuvo 72 žmonės.

1996 metais Britanijoje paskelbta apie princo Endriu ir Saros Fergiuson skyrybas.

2008 metais būdamas 90 metų nuo vėžio mirė Chaoso teorijos kūrėjas Edvardas Lorenzas, kuris atskleidė drugelio efektą — tai, kaip maži veiksmai gali nulemti didelius pokyčius.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai