Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimas

Žodžio laisvė tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai

(atnaujinta 14:23 2020.02.18)
Amerikos elitas ir jo liokajai mėgsta taukšti apie demokratiją ir laisvę, tačiau besitęsiančio "WikiLeaks" įkūrėjo Asandžo įkalinimo Britanijoje aplinkybės leidžia manyti, kad dabar teisė į laisvą žodį de jure tampa išskirtine privilegija, suteikiama tik JAV piliečiams

Džuliano Asandžo atvejis: JAV nusikaltimų atskleidimas — nusikaltimas

Jau daug metų tęsiasi jankių imperijos kampanija prieš jos karo, korupcijos bei kitus nusikaltimus viešinančią organizaciją "WikiLeaks" ir jos įkūrėją, australų žurnalistą Džulianą Asandžą už taip vadinamą "valstybės paslapčių išdavimą". Palyginti neseniai, dar 2019-ųjų balandžio mėnesį, jis buvo įkalintas po 7-erių metų prieglobsčio Britanijoje esančioje Ekvadoro ambasadoje — "laisvės ir demokratijos" korifėjams žurnalistą išduoti nusprendė tais pačiais metais Ekvadore į valdžią atėjusi dešinioji Lenino Moreno vyriausybė. Todėl dabar jau pusmetis kaip Asandžas kalinamas Britanijoje, iš kur Jungtinių Valstijų represiniai organai reikalauja pastarojo ekstradicijos į JAV.

Ir nors Lietuvoje šia tema beveik tylima, pasaulyje tokie beteisiški JAV ir jiems talkininkaujančių Britanijos bei Ekvadoro vyriausybių veiksmai — pasipiktinimą keliantis skandalas. Be to, kad Asandžas persekiojamas už atitinkamų faktų, žodžiu — už tiesos viešinimą, akis bado ir tiesiog pasibaisėtinos jo kalinimo sąlygos, kuriomis, panašu, šis žmogus tiesiog marinamas.

Todėl nenuostabu, kad Jungtinių Valstijų valdantiesiems sluoksniams reikia kažkaip pasiteisinti — to juk reikalauja propagandiniai sumetimai. Kaip sakė vienas filosofas — jei nori, argumentų rasi bet kam. Taip ir čia: tai valstybės paslapčių išdavimas, tai tariama "Rusijos ranka", tai dar kažkas. Bet iš esmės turime situaciją, kai (Jungtinių Valstijų vyriausybių) nusikaltimų atskleidimas yra laikomas nusikaltimu.

Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams

Bet įdomu tai, kad kitaip nei kitas panašus teisybės ieškotojas Edvardas Snoudenas (kuriam politinį prieglobstį suteikė "baisiojo diktatoriaus" Vladimiro Putino Rusija...), Asandžas nėra JAV pilietis. Be to, jis nebuvo jokių specialiųjų tarnybų darbuotoju, o tiesiog žurnalistu. Tad čia ir apkaltinti kuo nors sunkiau, juolab tada, kai tiek tarptautinė teisė, tiek pačių Jungtinių Valstijų konstitucija garantuoja teisę į laisvą žodį.

Visgi pasirodo, kad yra kitaip: anot Asandžo bendražygio ir dabartinio "WikiLeaks" redaktoriaus, islandų žurnalisto Kristino Hrafnsono, valdiški JAV dokumentai atskleidžia, kad ši teisė galiojanti tik JAV piliečiams, o kadangi Asandžas toks nėra, tai negali jis tokios teisės nė reikalauti. Būtent taip Amerikos vyriausybė dokumentuose grindė reikalavimą įvykdyti Asandžo ekstradiciją į JAV, pastarojo advokatams nurodžius, kad jis nedaręs nieko kita, kaip naudojęsis pačių JAV Konstitucijos garantuojama žodžio laisve.

"Visiems žurnalistams tai turėtų būti labai aiški žinutė dėl šios bylos svarbos. Ir apie tikrąją, politinę šios bylos prigimtį. Tai — išpuolis prieš spaudos laisvę. Jei kas dar tuo ir abejojo, dabar abejonių likti neturėtų", — teigė Hrafnsonas.

Iš tiesų čia aiškiai matyti tam tikro amerikietiško fašizmo kontūrai: "Jei nesi JAV pilietis, teisių neturi jokių, o tave persekioti už tikrus ar tariamus mūsų nustatomų taisyklių pažeidimus mes galime bet kur pasaulyje". Būtent tokioje formuluotėje ir yra dalyko esmė, kuri iš tiesų rodo, kad Asandžo byla liečia mus visus. Bent visus tuos, kurie mąstome ir nebijome sakyti tiesos — tai tikrai.

Kad suprastume tikrai pasaulinį Asandžo bylos mastą, pakanka tiesiog atsižvelgti į tai, kad už tokius kaip Asandžo "nusikaltimus" persekioti žmones JAV imperijos vardan yra pasiruošusios bene visos, ar bent didžioji dauguma Vakarų, arba vadinamojo "auksinio milijardo" valstybių.

Algirdo Paleckio atvejis: viešų duomenų rinkimas — šnipinėjimas

Pagaliau, kad pamatytume kažką panašaus, toli net neturime ieškoti: čia pat, Lietuvoje, turime Algirdą Paleckį! Daug metų buvęs radikaliojoje opozicijoje tiek antisocialinės oligarchinio režimo vidaus politikos, tiek vergiško Lietuvos keliaklupsčiavimo prieš JAV ir NATO atžvilgiu — ir kaip politikas, ir kaip žurnalistas — Paleckis pateko Lietuvoje šeimininkaujančių Amerikos satrapų nemalonėn. Be kita ko, už jo paviešintus oficialiąją 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos versiją paneigiančius duomenis jie Paleckiui atleisti negali iki šiol.

Todėl be teismo pusantrų metų yra laikomas kalėjime už tariamą "šnipinėjimą Rusijos naudai", "šnipinėjimui" prilyginus viešai prieinamos informacijos rinkimą ir paprasčiausią (tiesa, valdančiajai klikai nepatinkančią...) žurnalistiką. Analogiška netgi situacija su Paleckio sveikata — kaip ir Asandžas — fiziniu požiūriu jis gerokai sunykęs, nors dvasia ir lieka nepalaužtas.

Šiandien Asandžas ir Paleckis, o kas — rytoj?

Aišku, abiejų dramatiškų istorijų mastelis yra nevienodas: Asandžo atskleistos tarptautinių elitų ir ypač JAV paslaptys yra pasaulinio lygio dalykas, tuo tarpu Paleckis iš esmės lieka vietinės reikšmės politiniu veikėju. Tačiau esmės tai nekeičia: tiek Asandžo, tiek Paleckio atvejais turime vieną ir tą patį "demokratijos" kauke besidangstančios imperijos susidorojimą su tais, kurie išdrįso jai pasipriešinti net ne karštuoju ginklu, bet tiesiog gyvu teisybės žodžiu. O kas jųdviejų laukia — tikrai sunku pasakyti. Bet aišku yra tai, kad tiek Asandžas, tiek Paleckis yra JAV imperijos ir / arba jos parankinių politiniai kaliniai, kurių atžvilgiu kiekvienam sveiko proto ir sąžinės nepraradusiam žmogui reikėtų laikytis solidariai.

Iš tiesų, kokios bebūtų kieno nors politinės pažiūros ar ideologijos, čia tereikia suprasti, kad šiandien Britanijoje — Asandžas, Lietuvoje — Paleckis. O kas rytoj? Praktiškai bet kas, ką tiktai jie — Vakarų "demokratijos" valdovai ir jų vietininkai — nuspręs sudoroti kaip jiems neparankų. Iš tokios jų kuriamos tikrovės yra aišku, kad vadinamoji "laisvė ir demokratija" tėra tik žmonėms mulkinti skirtas ideologinis fantomas, kuriuo pridengiamas nuogas pasaulio karalius.

Kiek dar jis gyvuos, kaip ir tai, kiek dar pareikalaus kankinių bei aukų — nežinia. Tačiau galime būti tikri, kad tokių kaip Asandžas ir Paleckis pasaulyje rasis tik daugiau. Ir anksčiau ar vėliau, bet melo migloms išsisklaidžius, dauguma pripažins, kad karalius yra nuogas. Todėl šių vyrų kova yra ne tik teisinga, bet ir prasminga, o į ateitį, kokie belauktų sunkumai — šiuo požiūriu galima žiūrėti optimistiškai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Didžioji Britanija, Džulianas Asandžas, Lietuva, JAV, žodžio laisvė, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
"Silpna valstybė": buvęs Kauno meras pakomentavo "Paleckio bylą"
Lietuvos deputatas Paleckiui pateiktus įtarimus pavadino absurdiškais
Lietuva nusprendė numarinti Paleckį kalėjime
Rusijos atstovas laukia ESBO reakcijos į Paleckio baudžiamąjį persekiojimą Lietuvoje
Visuomeninis veikėjas: Lietuvos valdžia bando sužlugdyti Paleckį
MiG-29 ir Su-30, archyvinė nuotrauka

Kodėl Indija pasirengusi išleisti 2 mlrd dolerių Rusijos naikintuvams MiG-29 ir Su-30

(atnaujinta 15:43 2020.07.08)
Rusija ir toliau didina "Suchoi" ir "Mikojan" naikintuvų, pagarsėjusių savo dideliu koviniu efektyvumu ir patikimumu, eksportą visame pasaulyje

Indijos oro pajėgos tradiciškai teikė pirmenybę rusiškiems ginklams, todėl šis pasirinkimas brangiai kainuoja.

Indijos gynybos ministerijos Viešųjų pirkimų taryba pritarė siūlymui įsigyti 12 Rusijos daugiafunkcių naikintuvų Su-30MKI (Indijai skirta modifikacija) ir 21 naikintuvą MiG-29 kartu su 59 Indijos oro pajėgų MiG-29 orlaivių modernizavimu. Manoma, kad naujoji "Suchoi" partija kainuoja 1,42 milijardo dolerių, MiG kainuoja 984 milijonus dolerių, iš viso daugiau nei du milijardai. Orlaiviai gali būti pristatyti Indijos partneriams jau šiais metais.

Nepaisant griežto Vakarų pasipriešinimo, Rusija taikiai užkariavo maždaug trečdalį pasaulinės ginklų rinkos. Šiandien į "Rosoboroneksport" portfelį įtraukta užsakymų už 55 milijardus dolerių (antra vieta pasaulyje po Jungtinių Valstijų). Be to, per pastaruosius kelerius metus išlaikomas 53–56 milijardų dolerių "koridorius". Apie 45 % Rusijos ginklų eksporto sudaro aviacija. Naikintuvai Su-30 ir MiG-29, kurie daugeliu atžvilgių teisėtai laikomi geriausiais planetoje, eksploatuojami dešimtyse šalių, turi didelę paklausą NVS, ir padeda Rusijai pasiekti įtikinamą sėkmę tarptautinėje aukštųjų technologijų ginklų rinkoje.

Rusijos partnerių pasirinkimas nėra atsitiktinis. Daugiafunkcis, labai manevringas 4++ kartos naikintuvas Su-30 yra sukurtas dominuoti ore, sunaikinti oro taikinius dieną ir naktį, esant paprastoms ir sunkioms oro sąlygoms, naudojant aktyvius ir pasyvius trukdžius. Lėktuvas sugeba gabenti aštuonias tonas kovinio krovinio (raketų ir bombų) iki 2125 km/h greičiu ir efektyviai pridengti savo kariuomenę (objektus) nuo oro smūgių, atlaikyti masinius įvairių priešo pajėgų išpuolius (įskaitant sparnuotąsias raketas).

Įrodytas aukštas Rusijos oro erdvės pajėgų operacijos Sirijoje efektyvumas. Apskaičiuota, kad jau eksportuotų ir dar sudaryta sutarčių šimtams Su-30MKI įsigyti.

Ketvirtosios kartos fronto linijos naikintuvas MiG-29 turi galingus raketinius ginklus, o maksimaliu 2,25 Macho greičiu gali aplenkti bet kurį Šiaurės Atlanto aljanso naikintuvą. Jo pranašumas pasitvirtino karinėse operacijose Persijos įlankoje, Etiopijoje, Eritrėjoje, Jugoslavijoje, Sudane, Sirijoje ir yra pripažintas Vakaruose. MiG-29 tarnauja 25 valstybių oro pajėgose.

NVS platybėse

Rusija eksportuoja ginklus į penkiasdešimt pasaulio šalių, įskaitant septynias Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis. Ir čia puolamosios aviacijos pristatymai užima svarbią vietą. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje keturi naujausi Su-30SM liepos 1 dieną pradėjo kovinį budėjimą šalies oro gynybos pareigose. Respublikos oro pajėgos padarys didelį šuolį, kai Baltarusija priims visus 12 sutartyje numatytų naikintuvų Su-30SM. Tačiau net ir keturios 4++ kartos transporto priemonės labai daug reiškia šalies gynybai.

Anksčiau Armėnija priėmė keturis iš 12 Rusijoje įsigytų daugiafunkcių naikintuvų Su-30SM. Respublikos oro pajėgos taip pat naudoja naikintuvus MiG-29. Jerevanas planuoja toliau stiprinti oro pajėgų kovinį potencialą Rusijos pagamintais smogiamaisiais orlaiviais.

Kazachstanas priima naujus Rusijos pagamintus karinius lėktuvus, įskaitant 12 naikintuvų Su-30SM. Iš viso Respublikos gynybos ministerija planuoja įsigyti 36 lėktuvus Su-30SM.

Uzbekistanas, pasinaudojęs Rusijos valstybės eksporto paskola, ketina įsigyti naikintuvų Su-30SM partiją ir tokiu būdu sustiprinti savo oro pajėgas. Be to, Rusija padeda modernizuoti apie 30 Uzbekistano oro pajėgų naikintuvų MiG-29.

Azerbaidžano oro pajėgų specialistai žvalgosi į "Suchoi" ir "Mikojan" lėktuvus, todėl sunku pasirinkti tarp naikintuvų Su-35 ir MiG-35. Respublikos oro pajėgos yra ginkluotos naikintuvais MiG-29.

Artimiausių sąjungininkų ir partnerių susidomėjimas yra logiškas. Galingi ir labai manevringi Rusijos gamybos smogiamieji orlaiviai pasaulyje laikomi dizaino šedevru. Rusija turi patikimos aukštųjų technologijų ginklų tiekėjos reputaciją. Bet grįžkime prie Indijos sutarčių.

Pavyzdinis bendradarbiavimas

Rusijos ir Indijos sąveika plėtojama remiantis 2011–2020 metų Karinio ir techninio bendradarbiavimo programa, o Indijos "Rosoboroneksport" užsakymų portfelis viršija 4 milijardus dolerių. Indija yra tarp trijų didžiausių partnerių (be Kinijos ir Egipto). Rusijos indėlis į Indijos ginklų importą sudaro daugiau kaip 70 % visos apimties, net ir turint omenyje Naujojo Delio viešųjų pirkimų diversifikavimą, o dar yra ir brangios sutartys dėl anksčiau pristatytos Rusijos aviacijos įrangos modernizavimo.

Pirmoji 16 naikintuvų MiG-29K / KUB tiekimo Indijos karinėms jūrų pajėgoms sutartis įvykdyta 2011 metais. Po dvejų metų prasidėjo antrosios sutarties dėl dar 29 panašių mašinų tiekimo vykdymas. Šiandien Rusijos orlaivių korporacija MiG tiekia technologinius rinkinius 62 Indijos MiG-29 (MiG-29UPG modifikacijos) modernizavimui pagal 2008 metų kontraktą, kurio vertė yra apie 900 milijonų JAV dolerių.

2000 metais Indija ir Rusijos Federacija pasirašė 3,5 milijardo JAV dolerių vertės sutartį dėl 140 naikintuvų Su-30MKI gamybos Indijos įmonėje HAL ("Hindustan Aeronautics Limited") licencijos pardavimo. Vėliau šalys susitarė gaminti 222 lėktuvus, o šiandien Indijos oro pajėgos turi apie 270 naikintuvų Su-30MKI.

Nuolat plėtojamas Indijos ir Rusijos karinis-techninis bendradarbiavimas tapo pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių. Sėkmė lydi bendrą ginklų sistemų kūrimą ir plėtrą, technologijų mainus, aviacijos ir kosmoso projektus. Net sankcijos, kuriomis JAV grasina Indijai už MiG-29 naikintuvų partijos įsigijimą (vietoj amerikiečių siūlomų F-16), negali sutrukdyti. Anksčiau sankcijos buvo taikomos naikintuvams Su-35 ir priešlėktuvinėms raketų sistemoms S-400. Pastebėsime, kad ši "universali" spaudimo valstybėms, kurios teikia pirmenybę rusiškiems ginklams, priemonė šiandien neveikia net Turkijos, NATO narės, atžvilgiu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
"Su-30SM", MiG-29, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
JAV pakėlė naikintuvus, kad palydėtų Tu-95MS Ramiajame vandenyne
Išgąsdino JAV: Rusijos Tu-95 skrido netoli Amerikos sienos
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
В Вильнюсе отпраздновали День Независимости США

Pompastiškas Liepos 4-osios paradas Vilniuje. Reveransus savo tikrajam šeimininkui?

(atnaujinta 13:16 2020.07.08)
Kaip ir kasmet, šių, 2020-ųjų metų liepos 4 dieną, mūsiškio elito "grietinėlė" minėjo savo tikrųjų šeimininkų — JAV — Nepriklausomybės dieną

Tik šį kartą vien pamojavimo vėliavėlėmis ar snobiško baliaus nebepakako — Amerikos gerbėjai, lydimi JAV ir Lietuvos kariškių, iškilmingai pasivaikščiojo Gedimino prospektu.

Žodžiu, surengė paradą, kuriame, kaip praneša sisteminė žiniasklaida, buvo nešamos 244 amerikietiškos vėliavos, simbolizavusios 244 nuo JAV nepriklausomybės paskelbimo praėjusius metus. Nors nė iš tolo neprilygstąs XX amžiaus fašistų maršams nei savo skaitlingumu, nei energija, renginys buvo organizuotas tikrai neprastai. Vien kadrų pakanka tuo įsitikinti.

Kita vertus, jo pobūdis — kaip būdinga vartotojiškai visuomenei — buvo ne tik politinis, bet ir pramoginis (ir maisto, ir komercijos — viso to netrūko): minėtasis paradas tebuvo kulminacija visą savaitgalį Vilniuje trukusių oficialių renginių Jungtinių Valstijų valstybinei šventei paminėti.

Į paradą, kaip minėjome, susirinko visuomenės "viršūnių" atstovai. O konkrečiai, būtent liberalkonservatoriško valdančiojo elito flango veikėjai. Pažvelgus iš šalies, tai galėjo atrodyti kone kaip TS-LKD renginys — vienas iš jo veidų buvo "patriarchas" Vytautas Landsbergis, beje — tiek "Delfio", tiek "Lryto" pranešimuose įvardijamas "pirmuoju nepriklausomosios Lietuvos vadovu". Aišku, kartu buvo ir Emanuelis Zingeris, ir Vygaudas Ušackas, "Laisvės partijai" atstovaujantis miesto meras Remigijus Šimašius bei kiti panašaus plauko veikėjai.

Liepos 4-osios paradas: mankurtizacijos ir politinės kolonizacijos simbolis

Pirma įvertinkime faktą vietiniame Lietuvos kontekste. Ką gi jis reiškia? Iš tiesų, kažko kokybiškai naujo čia neįvyko. Viskas taip pat: rusofobija ir antitarybiškumą iki valstybinio lygmens iškėlęs režimas atlikinėja vasališkus reveransus savo tikrajam šeimininkui Vašingtone.

Akį rėžia nebent tai, kad šįsyk suorganizuotas pompastiškas paradas, o ne šiaip eilinis renginys, kaip būdavo anksčiau.

Įdomu yra ir tai, jog šitai įvyko likus vos dviem dienoms iki liepos 6-osios, vadinamosios Valstybės dienos (numanomos Mindaugo karūnavimo datos, kurią dabarties rūmų istorikai, nežiūrint nei šio įvykio, nei paties Mindaugo nevienareikšmiškumo Lietuvos ir lietuvių tautos istorijoje, nevykusiai pateikia jį kaip mūsų krašto priklausymo Vakarams, žodžiu, Vakarų, o ne Rytų Europai ar, juo labiau, slavų pasauliui, įrodymą), vienos pagrindinių švenčių mūsiškių oficiozinių "patriotų" kalendoriuje.

Trisdešimt metų vis šaukiama apie Lietuvos "nepriklausomybę", apeinant realiją, kad absoliučios ir apskritai abstrakčios nepriklausomybės (kaip ir bet ko kito) paprasčiausiai nebūna. Nepriklausomybė yra, bet tiktai nuo Tarybų Sąjungos ir, neminint gamtinių dujų importo klausimo, nuo Rusijos. Tačiau dabarties Lietuva yra visiškai — tiek ekonomiškai, tiek politiškai, tiek kultūriškai, idėjiškai — priklausoma nuo Vakarų: JAV, NATO ir ES.

Savaitgalį įvykęs paradas — tai puikus šio priklausomumo simbolis. Į paradą, kuriame eita su svetimos valstybės (Jungtinių Valstijų) vėliavomis, investuota veikiausiai ne mažiau — o gal net ir daugiau — išteklių, kaip į liepos 6-osios, žodžiu, Valstybės dienos (kad ir kokia istoriškai pagrįsta ar nepagrįsta ji būtų), paminėjimą. Tai iš tiesų siunčia žinią. Kokią?..

Ogi labai paprastą: kad Lietuva, nepaisant elito postringavimų apie "nepriklausomybę", politiškai yra tarsi Jungtinių Valstijų satelitas, savotiška kolonija, o tiksliau — Rytų Europos antirusiškojo koridoriaus, kaip savotiškos buferinės zonos, dalis. Tuo tarpu tokių ir panašių paradų dalyviai — kiek juos apskritai galima laikyti lietuviais ar Lietuvos piliečiais — tėra paprasčiausi mankurtai. Ar eiliniai, ar "elitiniai" — tai jau antraeilis dalykas.

"Amerikietiškosios svajonės" saulėlydis

Šiaip ar taip, tokiu paradu išreikštas Lietuvos, o tiksliau — jos valdančiųjų sluoksnių lojalumas Amerikai. Be abejo, ir orientacija į vadinamąją "amerikietiškąją svajonę", tą žemiškąjį materialinio komforto ir nevaržomo vartojimo "rojų", kurį kone visą XX amžių į miesčionių idėjinę įtaką patekusioms masėms kaip masalą siūlė Vakarų pasaulio valdantysis elitas.

Šią "svajonę" galima ir, tiesą sakant, reikia kritikuoti. Ir socialiniu, ir etiniu, ir ekologiniu, ir visais kitais požiūriais. Aišku, tai — dalykas, išeinantis už kuklių šio nedidelio straipsnio ribų. Bet pažymėti reikia tai, kad toji "amerikietiškoji svajonė", kokia ji bebūtų, baigia išsisemti. XXI amžiaus pradžia — pradedant Bušo paskelbtu "karu terorizmui", 2008-ųjų pasaulinio kapitalizmo krize ir baigiant iš esmės psichodeliniu Donaldo Trampo administracijos valdymu — rodo, kad liepto galas nebetoli.

Dabar vykstančių geoekonominių, geopolitinių procesų logika byloja, kad, esamoms sąlygoms nepasikeitus, Kinijos pergalė prieš Jungtines Valstijas yra neišvengiama. Be abejo, kaip matyti iš 2020-ųjų metų įvykių, ypač iš koja kojon su vadinamąja COVID-19 pandemija paaštrėjusios Vakarų antikiniškos laikysenos, JAV viešpataujančių pozicijų gražiuoju veikiausiai neišsižadės; priešingai — JAV valdantieji sluoksniai labai realiai gali siekti pasaulinės konfigūracijos performatavimo.

Kokios to galimos pasekmės — klausimas atviras. Bet viena yra aišku: valdantieji Lietuvos sluoksniai kaip ėjo, taip toliau eis pasirinktu amerikanofilijos ir rusofobijos kursu. Šiuo požiūriu Lietuvos fronte nieko naujo. Tik vienas ir tas pats įsiteikinėjimas šeimininkui už Atlanto. Aišku, kol jis savo vietininkams mokės Judo sidabrinius, netrūks ir atitinkamų reveransų. O kiek jų fone adekvatu kalbėti apie "Lietuvos nepriklausomybę" — tepamąsto pats skaitytojas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
paradas, Vilnius, JAV Nepriklausomybės diena
Dar šia tema
Lietuvos kariuomenė užtikrino JAV laivo eskortą
Amerika Vilniuje: koks buvo "amerikietiškas savaitgalis" Lietuvos sostinėje
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Vilnius

Patvirtinti Koncertų ir sporto rūmų aplinkos tvarkymo darbai

(atnaujinta 14:52 2020.07.08)
Planuojamas viso šio projekto įgyvendinimo laikotarpis — 32 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vilniaus miesto taryba pritarė savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Turto banko jungtinės veiklos sutarčiai įgyvendinti Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos Rinktinės gatvėje sutvarkymo projektą, praneša Vilniaus savivaldybė.

Pranešama, kad šioje vietoje stovintys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bus pritaikyti tarptautinius standartus atitinkančio Vilniaus kongresų centro veiklai.

Pabrėžiama, kad Turto bankas rengiasi iki 2023 metų rekonstruoti bei išplėsti 1971-aisiais pastatytus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus.

Savivaldybė tuo metu pasirengusi apsaugoti ir įamžinti šio pastato prieigose esantį objektą — valstybės saugomą Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietą.

Природоохранные меры при строительстве Дворца спорта и концертов
© Photo : Vilnius
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai

Tvarkant kapinių teritoriją numatoma įrengti pėsčiųjų takus, žydinčias vejales, atnaujinti dangas, mažosios architektūros elementus, teritorijos apšvietimą, įrengti teritorijos laistymą, taip pat atlikti kitus būtinus teritorijos sutvarkymo darbus, atnaujinti esamas atramines sienas, laiptus, įrengti informacinius ženklus apie vietos istoriją.

Išvardyti suplanuoti darbai buvusių kapinių vietos teritorijoje ir apsaugos zonoje jau suderinti su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu. 

"Kapinių teritorija bus tvarkoma laikantis pagarbumo ir ramybės principo bei itin griežto apsaugos režimo. Žydų kapinių teritorijoje negalimi kasimo darbai, tad naujos takų dangos, pieva ir gėlynai bus įrengti ant esamų betoninių plokščių užpylus grunto", — teigė projektą Tarybai pristačiusi Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

Dėl tų pačių priežasčių šioje teritorijoje nebus sodinami nauji medžiai, tačiau bus išsaugomi esami. Pėsčiųjų takai ir pandusai bus taip pat įrengiami ant jau esamų betoninių plokščių.

Природоохранные меры при строительстве Дворца спорта и концертов
© Photo : Vilnius
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai

Bus tvarkoma beveik 4 ha ploto teritoriją, kurioje stovi ir senieji Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Preliminari visos buvusių kapinių teritorijos aplinkos tvarkymo darbų kaina yra 3,4 mln. eurų.

Pranešama, kad Vilniaus miesto savivaldybės dalis preliminarioje projekto vertėje yra apie 2,35 mln. eurų, Turto banko apie 1 mln. eurų.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas pagal Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos projektą bus išplėstas nuo 15,6 tūkst. iki 18 tūkst. kv. m ir bus pritaikytas Vilniaus kongresų centro veiklai.

Planuojamas viso projekto įgyvendinimo terminas — 32 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos.

Tegai:
Vilnius, tvarkymo darbai
Dar šia tema
Vilniuje startavo projektas "Menas be stogo"
Kaip Vilniuje vyko akcija "Tautiška giesmė aplink pasaulį"