Istorinės atminties fondo direktorius, Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos instituto tyrėjas Aleksandras Diukovas

Naujas 1940 metų birželio vaizdas: istorikas pasakojo apie Lietuvos įstojimą į TSRS

(atnaujinta 15:18 2020.02.23)
Lietuvių kalba paskelbti dokumentai, liudijantys apie slaptą Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) ir Vyriausiosios Reicho saugumo valdybos (Reichssicherheitshauptamt, RSHA) bendradarbiavimą 1939–1940 metais

Kremlius nenorėjo

Rinkinys, išleistas lietuvių kalba su pavadinimu "Dokumentai atveria paslapčių duris", rodo, kad tarp Lietuvos ir Trečiojo Reicho slaptųjų tarnybų buvo slaptas sąmokslas. Ataskaitos autorius istorikas Aleksandras Diukovas pažymėjo, kad susitarimas nebuvo deklaratyvus. Jį kruopščiai vykdė Lietuva. Taigi, bendradarbiaujant VSD ir nacistinės Vokietijos RSHA, buvo išduoti lenkų pogrindžio aktyvistai, norėję rasti prieglobstį Lietuvos Vilniaus valsčiuje.

Be to, buvo rasta 1940 metų vasarį įvykusio slapto RSHA ir VSD vadovybės susitikimo Berlyne įrodymų. Šiame susitikime buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos perdavimo Trečiojo Reicho protektoratui.

"Atsižvelgiant į naujai išsiaiškintus faktus, mes matome visiškai naują 1940 metų birželio, kai Baltijos šalys įstojo į TSRS, vaizdą, — papasakojo Aleksandras Diukovas. — Manoma, kad TSRS jau seniai norėjo prijungti prie savęs Baltijos šalis. Tačiau paaiškėjo, kad Kremliaus pozicija Baltijos šalių klausimu buvo visiškai kitokia. 1939 metais sudaręs savitarpio pagalbos susitarimą su Baltijos šalimis, Kremlius laikė klausimą išspręstu, manė, kad šiame regione rado tą sąveikos ir savo nacionalinių interesų gynimo formą, kurios laikysis dar ilgą laiką".

Tačiau vėliau sovietų vadovybė sužinojo apie Lietuvos prezidento Antano Smetonos žaidimus užkulisiuose.

"Susitarimo dėl Vokietijos protektorato svarstymas buvo tiesioginis sovietų ir lietuvių susitarimo dėl savitarpio pagalbos pažeidimas, — sako Aleksandras Diukovas. — Pajutusi grėsmę veržlių Vokietijos pergalių Vakaruose fone, sovietų vadovybė priėmė sprendimą, kaip sakoma, sucementuoti galimą placdarmą ir tiesiog prijungti Baltijos šalis prie Tarybų Sąjungos, atmetus jos perėjimo į Vokietijos pusę galimybę. Būtent šis klausimas ir paskatino Kremlių priimti sprendimą dėl sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis".

Diukovas pabrėžė, kad kitos Baltijos šalys — Latvija ir Estija — nevedė slaptų derybų su Trečiuoju Reichu ir nesvarstė Vokietijos protektorato įvedimo.

"Mano manymu, 1940 metais Baltijos šalys turėjo gerą šansą išlaikyti valstybinę nepriklausomybę, — pasakė Aleksandras Diukovas. — Po nacistinės Vokietijos invazijos jos būtų okupuotos. Bet jos atkurtų valstybingumą 1944–1945 metais, taptų JT steigėjais, po to įstotų į Varšuvos pakto organizacijos sudėtį. Jos turėtų tokį pat statusą kaip ir Lenkija po karo. Ir tai būtų buvęs geras scenarijus".

Draudimas atvykti

Į rinkinį pateko dokumentai iš 22 Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Prancūzijos, TSRS ir JAV muziejų ir bibliotekų archyvų. Cituojami tekstai iš buvusio Vokietijos demokratinės respublikos Štazi žvalgybos archyvo, išslaptinti CŽV dokumentai. Skelbimas lietuvių kalba, anot Diukovo, nėra atsitiktinis. Tai atmeta galimybę paneigti informaciją, nurodant vertimo netinkamumą.

Valstybės Dūma, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

"Lietuva dabar neigia savo dalyvavimą nusikaltimuose prieš lenkų pogrindį, — pažymėjo Diukovas. — Tikiuosi, kad kada nors Lietuva galės kalbėti apie tamsius savo praeities puslapius taip, kaip Rusija dabar kalba apie savo tamsius puslapius".

Šios knygos rengėjas ir sudarytojas Aleksandras Diukovas gavo dešimties metų draudimą atvykti į Lietuvą kaip "grėsmė nacionaliniam saugumui".

"Rengdamas lietuvišką leidinį pašalinau visas prieštaringas interpretacijas, savo interpretaciją, apžvalginius straipsnius, — pasakė Diukovas. — Čia yra tik dokumentai, faktiniai komentarai ir šaltinio apžvalga".

Lietuvoje neatsirado leidėjų šiam rinkiniui. Jis buvo išleistas lietuvių kalba kaimyninėje Latvijoje.

Dokumentai rusų kalba bus paskelbti 2020 metų rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Vokietija, Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD), Lietuva, TSRS
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Protestai JAV

Per protestus JAV nustatyta beveik 280 išpuolių prieš žurnalistus

(atnaujinta 17:47 2020.06.04)
Užregistruoti mažiausiai 279 incidentai. 45 atvejais žurnalistai buvo areštuoti, 40 atvejų buvo apgadinta įranga ar studijos

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Per protestus JAV beveik 280 žurnalistų patyrė smurtą, rodo portalo U.S. Press Freedom Tracker duomenys.

Gegužės 26 - birželio 3 dienomis užregistruoti mažiausiai 279 incidentai. 45 atvejais žurnalistai buvo areštuoti, 40 atvejų buvo apgadinta įranga ar studijos.

Užfiksuota 180 išpuolių, iš kurių 149 - iš policijos pusės. Portale suskaičiuoti 67 fizinės jėgos naudojimo atvejai, iš jų 42 atvejai iš policijos, 23 ašarinių dujų išpuolių atvejai, 69 - naudojant gumines kulkas ir kitas šaudymo priemones.

Portalo tikslas yra sekti spaudos laisvės pažeidimus JAV. Jos veiklą valdo Spaudos fondas, o jo patariamąją tarybą sudaro keletas įtakingų žurnalistinių organizacijų, tokių kaip Žurnalistų gynimo komitetas ir "Reporteriai be sienų".

Po afroamerikiečio Džordžo Floido mirties policijos rankose per JAV miestus nuslinko protestų ir riaušių banga. Keturiems policijos pareigūnams pateikti kaltinimai. Protesto ir riaušių metu nustatyta daugybė policijos išpuolių prieš žurnalistus atvejų.

Dar šia tema
JAV policija guminėmis kulkomis šovė į "Sputnik" prodiuserę — video
Kaip reporteriai dirba ypač pavojingomis protestų sąlygomis JAV
Trampas sako, kad Baidenas nežino, kaip nutraukti riaušes JAV
Ekspertas: JAV valdžia negali kovoti su riaušėmis įprastais būdais