Istorinės atminties fondo direktorius, Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos instituto tyrėjas Aleksandras Diukovas

Naujas 1940 metų birželio vaizdas: istorikas pasakojo apie Lietuvos įstojimą į TSRS

(atnaujinta 15:18 2020.02.23)
Lietuvių kalba paskelbti dokumentai, liudijantys apie slaptą Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) ir Vyriausiosios Reicho saugumo valdybos (Reichssicherheitshauptamt, RSHA) bendradarbiavimą 1939–1940 metais

Kremlius nenorėjo

Rinkinys, išleistas lietuvių kalba su pavadinimu "Dokumentai atveria paslapčių duris", rodo, kad tarp Lietuvos ir Trečiojo Reicho slaptųjų tarnybų buvo slaptas sąmokslas. Ataskaitos autorius istorikas Aleksandras Diukovas pažymėjo, kad susitarimas nebuvo deklaratyvus. Jį kruopščiai vykdė Lietuva. Taigi, bendradarbiaujant VSD ir nacistinės Vokietijos RSHA, buvo išduoti lenkų pogrindžio aktyvistai, norėję rasti prieglobstį Lietuvos Vilniaus valsčiuje.

Be to, buvo rasta 1940 metų vasarį įvykusio slapto RSHA ir VSD vadovybės susitikimo Berlyne įrodymų. Šiame susitikime buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos perdavimo Trečiojo Reicho protektoratui.

"Atsižvelgiant į naujai išsiaiškintus faktus, mes matome visiškai naują 1940 metų birželio, kai Baltijos šalys įstojo į TSRS, vaizdą, — papasakojo Aleksandras Diukovas. — Manoma, kad TSRS jau seniai norėjo prijungti prie savęs Baltijos šalis. Tačiau paaiškėjo, kad Kremliaus pozicija Baltijos šalių klausimu buvo visiškai kitokia. 1939 metais sudaręs savitarpio pagalbos susitarimą su Baltijos šalimis, Kremlius laikė klausimą išspręstu, manė, kad šiame regione rado tą sąveikos ir savo nacionalinių interesų gynimo formą, kurios laikysis dar ilgą laiką".

Tačiau vėliau sovietų vadovybė sužinojo apie Lietuvos prezidento Antano Smetonos žaidimus užkulisiuose.

"Susitarimo dėl Vokietijos protektorato svarstymas buvo tiesioginis sovietų ir lietuvių susitarimo dėl savitarpio pagalbos pažeidimas, — sako Aleksandras Diukovas. — Pajutusi grėsmę veržlių Vokietijos pergalių Vakaruose fone, sovietų vadovybė priėmė sprendimą, kaip sakoma, sucementuoti galimą placdarmą ir tiesiog prijungti Baltijos šalis prie Tarybų Sąjungos, atmetus jos perėjimo į Vokietijos pusę galimybę. Būtent šis klausimas ir paskatino Kremlių priimti sprendimą dėl sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis".

Diukovas pabrėžė, kad kitos Baltijos šalys — Latvija ir Estija — nevedė slaptų derybų su Trečiuoju Reichu ir nesvarstė Vokietijos protektorato įvedimo.

"Mano manymu, 1940 metais Baltijos šalys turėjo gerą šansą išlaikyti valstybinę nepriklausomybę, — pasakė Aleksandras Diukovas. — Po nacistinės Vokietijos invazijos jos būtų okupuotos. Bet jos atkurtų valstybingumą 1944–1945 metais, taptų JT steigėjais, po to įstotų į Varšuvos pakto organizacijos sudėtį. Jos turėtų tokį pat statusą kaip ir Lenkija po karo. Ir tai būtų buvęs geras scenarijus".

Draudimas atvykti

Į rinkinį pateko dokumentai iš 22 Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Prancūzijos, TSRS ir JAV muziejų ir bibliotekų archyvų. Cituojami tekstai iš buvusio Vokietijos demokratinės respublikos Štazi žvalgybos archyvo, išslaptinti CŽV dokumentai. Skelbimas lietuvių kalba, anot Diukovo, nėra atsitiktinis. Tai atmeta galimybę paneigti informaciją, nurodant vertimo netinkamumą.

Valstybės Dūma, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

"Lietuva dabar neigia savo dalyvavimą nusikaltimuose prieš lenkų pogrindį, — pažymėjo Diukovas. — Tikiuosi, kad kada nors Lietuva galės kalbėti apie tamsius savo praeities puslapius taip, kaip Rusija dabar kalba apie savo tamsius puslapius".

Šios knygos rengėjas ir sudarytojas Aleksandras Diukovas gavo dešimties metų draudimą atvykti į Lietuvą kaip "grėsmė nacionaliniam saugumui".

"Rengdamas lietuvišką leidinį pašalinau visas prieštaringas interpretacijas, savo interpretaciją, apžvalginius straipsnius, — pasakė Diukovas. — Čia yra tik dokumentai, faktiniai komentarai ir šaltinio apžvalga".

Lietuvoje neatsirado leidėjų šiam rinkiniui. Jis buvo išleistas lietuvių kalba kaimyninėje Latvijoje.

Dokumentai rusų kalba bus paskelbti 2020 metų rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Vokietija, Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD), Lietuva, TSRS
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei

Klaipėdoje rastos pavogtos puspriekabės su garsių gamintojų drabužiais ir avalyne

(atnaujinta 16:54 2021.03.03)
Pareigūnų skaičiavimais, bendra galimai užsienyje vogto krovinio vertė gali siekti apie 500 tūkstančių eurų

Klaipėdoje rasti, įtariama, vogti žinomų prekės ženklų drabužiai ir avalynė, kurių vertė gali siekti apie pusę milijono eurų.

Kaip praneša Klaipėdos apskrities policija, vasario 17 dieną Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai Klaipėdos rajone sulaikė du 1983 m. ir 1985 m. gimusius, iki šiol neteistus vyrus, kurie, kaip įtariama, iš Vokietijoje pagrobto vilkiko puspriekabės į autobusiuką krovė galimai vogtus vardinius įvairių firmų rūbus. 

Jau kitą dieną Klaipėdos apskr. VPK nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai dalį, kaip įtariama, vogtų vardinių rūbų ir avalynės, rado dvejose 1983 m. gimusiam vyrui priklausančios įmonės vilkikų puspriekabėse Klaipėdos rajone ir Klaipėdos mieste.

Netrukus pareigūnai nustatė, jog dalis vardinių prekių jau buvo parduotos trečiajam asmeniui Šilalės rajone, kuris spėjo dalį rūbų parduoti kitiems asmenims.

Įtariama, jog bendra minėto, galimai vogto, krovinio vertė gali siekti apie 500 tūkstančių eurų.

Vasario 26 dieną Klaipėdos rajone aptikta dar viena vilkiko puspriekabė kuri, kaip įtariama, galėjo būti pagrobta Lenkijoje dar 2020 metų rudenį.

Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 str. 2 d. - nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas.

Abiems įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
Klaipėda
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
JAV ieško "rusų" programišiaus, kuris pavogė 22 Amerikos kariškių duomenis
Draudikai įvardijo, kokie automobiliai dažniausiai nukenčia nuo ilgapirščių