Laivų zenitinis raketų ir patrankų kompleksas Pancir-ME

Analogų pasaulyje nėra: pirmasis laivas Rusijoje gavo oro gynybos sistemą "Pancir"

(atnaujinta 12:15 2020.02.25)
Rusijos karinis jūrų laivynas aprūpintas zenitiniu raketų ir patrankų kompleksu "Pancir". Mažasis raketinis laivas "Odincovo" pirmasis gavo naujausią kompleksą "Pancir-ME", integruotą į ginklavimosi sistemą. Po bandymų laivas papildys Baltijos laivyną

Prasidėjo mažojo raketinio laivo (MRL) "Odincovo" švartavimo bandymai — ekspertai tikrina pagrindinio energetinio įrenginio, gyvybės palaikymo sistemų, radijo navigacijos ir kitų laivo sistemų veikimą. Balandžio mėnesį prasidės plaukimo bandymai, ir iki 2020 metų pabaigos MRL "Odincovo" su naujausia oro gynybos sistema pateks į Rusijos Baltijos laivyno kovinę sudėtį. Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausioji vadovybė planuoja iki 2026 metų pastatyti 18 tokių laivų (projektas 22800).

Vašingtonas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Агарышев

Sausumos "Pancir" pademonstravo aukščiausią kovinį efektyvumą Sirijoje ir pelnė vieno geriausių planetoje oro gynybos kompleksų šlovę. Jo jūrinė versija paveldėjo ir pagausino pagrindinio modelio privalumus. "Pancir-ME" yra vienintelė sistema pasaulyje, sujungianti bokštiniame įrenginyje galingus artilerijos ir daugybės režimų raketų ginklus, integruotą radaro-optinio valdymo sistemą. Kompleksas gali vienu metu pataikyti į kelis taikinius, skraidančius iki 1000 metrų per sekundę greičiu, ir patikimai apsaugoti laivą 20 kilometrų spinduliu (oro gynybos kupolo aukštis — 15 kilometrų) nuo visų šiuolaikinių sparnuotųjų raketų, viršgarsinių priešlaivinių raketų, oro bombų ir nepilotuojamų aparatų.

Jūrinis "Pancir" neturi tiesioginių analogų ir artimiausiu metu neturės. Šios universalios oro gynybos sistemos eksporto potencialas yra nepaprastai didelis.

Didžiausios galimybės

Jūrinės "Pancir" modifikacijos atsiradimas — griežtas laiko reikalavimas. Oro taikinių galimybės (greitis ir destruktyviosios savybės) pastaraisiais metais didėja, o jų dydis ir aptinkamumas radarais mažėja. Išleisti brangias S-300 ar S-400 raketas pigiems priešo nepilotuojamiems aparatams yra neracionalu. Kompaktiškai metale įkūnyta akademiko Šipunovo Tulos konstruktorių biuro koncepcija leidžia optimaliai sunaikinti visą oro taikinių spektrą — atstumu nuo 20 kilometrų iki laivo šono.

Automatizuotas zenitinis raketų ir patrankų kompleksas "Pancir-ME" užtikrina beveik momentalų (nuo trijų iki penkių sekundžių) reagavimą į grėsmes. Raketos nėra paslėptos laivo korpuse, bet yra viršuje, nuolat pasirengusios mūšiui. Kompleksas vienu metu gali atlikti raketų smūgį po keturis objektus 90 laipsnių sektoriuje. Raketos pataiko į taikinius atskirtomis kovinėmis dalimis (plieninių strypų debesiu). Dvi šešių vamzdžių patrankos, kurių kalibras yra 30 milimetrų, o šaudymo greitis yra 5000 šūvių per minutę, žymiai išplečia kovines galimybes. Ugnies valdymo sistema yra integruota su fazių antenos grotelėmis, lydi oro taikinius ir nuosavas raketas, atpažįsta net mažas skraidymo aparatų dalis. Trys radarai — optinis, tolimojo aptikimo (iki 50 kilometrų) ir taikinio lydėjimo — praktiškai neturi aklosios zonos.

Jei priešas puola iš oro, kompleksas pradeda smogti į taikinį galingais raketiniais ginklais — 20 kilometrų atstumu ir aukštyje nuo dviejų metrų iki 15 kilometrų. Iš patrankos jis pasiekia tai, kas atskrido arčiau nei keturi kilometrai (aukštis — nuo nulio iki trijų kilometrų). Jei taikinys yra pusės tonos aviacinė bomba, ją "Pancir" sunaikina tik artilerija.

Mažųjų laivų (kurių talpa 500 tonų ir daugiau) trumpojo nuotolio zenitinis kompleksas yra savarankiškas. Jis suderinamas su visų pagrindinių klasių karo laivais. Laivo smogiamojoje grupėje kompleksas integruojamas į kolektyvinę oro gynybą. Dideli laivai gali gabenti kelis "Pancir-ME" kovinius modulius, kurių kiekvienas yra užtaisytas keturiomis dešimtimis dviejų pakopų zenitinėmis valdomomis raketomis su kietojo kuro greitintuvu ir skeveldrine-šerdine kovine dalimi.

Žvilgsnis į ateitį

Patikima priedanga iš oro — jūrų "Pancir" — užtikrina strateginių užduočių įvykdymą, nes mažasis raketinis laivas "Odincovo" turi smogiamąjį kompleksą "Kalibr-NK" ir aštuonias sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis yra 2600 kilometrų. 22800 projekto mažasis raketinis laivas gali nuplaukti iki 2500 mylių atstumą (15 dienų autonomija). Beje, zenitinis raketų ir patrankų kompleksas "Pancir-ME" yra labai gerai apsaugotas nuo jūros stichijos, o jo modulinė konstrukcija leidžia jį įrengti daugumoje kitų šalių statybos laivų.

Tas, kas kontroliuoja dangų, laimi kovas jūroje ir sausumoje. Šiuolaikiniame pasaulyje patikima oro gynyba — tai smogiamųjų ginklų (įskaitant strateginius branduolinius ginklus) kovinio tvirtumo pagrindas. Rusijos technologijos ir sprendimai šioje srityje leidžia sukurti geriausius pasaulyje kompleksus ir sistemas. Net NATO šalys perka Rusijos tolimojo nuotolio zenitinius raketų kompleksus S-300 (Graikija) ir S-400 (Turkija). Ne mažiau žinomi vidutinio ir trumpojo nuotolio zenitiniai raketų kompleksai S-350, "Buk", "Tor", "Kinžal", "Osa", "Sosna", "Tunguska", "Verba". Toks platus "įrankių" pasirinkimas leidžia sukurti patikimą bet kokio sudėtingumo ir gylio oro gynybos sistemą, tačiau "Pancir" — tai žingsnis į ateitį, kur kiekvienas kompleksas lanksčiai reaguos į grėsmes (dirbtinį intelektą) ir derins savyje kelis technologinius principus bei naikinamuosius komponentus. Raketų ir patrankų konfigūracija su trijų tipų radarais yra atvira stiprinimui, pavyzdžiui, naudojant korekcijos sistemą iš nepilotuojamo aparato ar palydovo, elektromagnetines (lazerines) naikinimo priemones ir kitas, dar plačiajai visuomenei nežinomas priemones.

Serijinė zenitinio raketų ir patrankų komplekso "Pancir-ME" gamyba prasidėjo Rusijoje 2017 metų vasarą. Netrukus kompleksas buvo pristatytas Tarptautiniame kariniame jūrų salone Sankt Peterburge, ginklų parodose "Defexpo India 2018", "IDEX-2019" ir sukėlė didelį jūrinių valstybių, įskaitant NATO šalis, specialistų susidomėjimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Rusijos karinis jūrų laivynas, oro gynybos sistemos, ginklavimasis, Rusija
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
MiG-29 ir Su-30, archyvinė nuotrauka

Kodėl Indija pasirengusi išleisti 2 mlrd dolerių Rusijos naikintuvams MiG-29 ir Su-30

(atnaujinta 15:43 2020.07.08)
Rusija ir toliau didina "Suchoi" ir "Mikojan" naikintuvų, pagarsėjusių savo dideliu koviniu efektyvumu ir patikimumu, eksportą visame pasaulyje

Indijos oro pajėgos tradiciškai teikė pirmenybę rusiškiems ginklams, todėl šis pasirinkimas brangiai kainuoja.

Indijos gynybos ministerijos Viešųjų pirkimų taryba pritarė siūlymui įsigyti 12 Rusijos daugiafunkcių naikintuvų Su-30MKI (Indijai skirta modifikacija) ir 21 naikintuvą MiG-29 kartu su 59 Indijos oro pajėgų MiG-29 orlaivių modernizavimu. Manoma, kad naujoji "Suchoi" partija kainuoja 1,42 milijardo dolerių, MiG kainuoja 984 milijonus dolerių, iš viso daugiau nei du milijardai. Orlaiviai gali būti pristatyti Indijos partneriams jau šiais metais.

Nepaisant griežto Vakarų pasipriešinimo, Rusija taikiai užkariavo maždaug trečdalį pasaulinės ginklų rinkos. Šiandien į "Rosoboroneksport" portfelį įtraukta užsakymų už 55 milijardus dolerių (antra vieta pasaulyje po Jungtinių Valstijų). Be to, per pastaruosius kelerius metus išlaikomas 53–56 milijardų dolerių "koridorius". Apie 45 % Rusijos ginklų eksporto sudaro aviacija. Naikintuvai Su-30 ir MiG-29, kurie daugeliu atžvilgių teisėtai laikomi geriausiais planetoje, eksploatuojami dešimtyse šalių, turi didelę paklausą NVS, ir padeda Rusijai pasiekti įtikinamą sėkmę tarptautinėje aukštųjų technologijų ginklų rinkoje.

Rusijos partnerių pasirinkimas nėra atsitiktinis. Daugiafunkcis, labai manevringas 4++ kartos naikintuvas Su-30 yra sukurtas dominuoti ore, sunaikinti oro taikinius dieną ir naktį, esant paprastoms ir sunkioms oro sąlygoms, naudojant aktyvius ir pasyvius trukdžius. Lėktuvas sugeba gabenti aštuonias tonas kovinio krovinio (raketų ir bombų) iki 2125 km/h greičiu ir efektyviai pridengti savo kariuomenę (objektus) nuo oro smūgių, atlaikyti masinius įvairių priešo pajėgų išpuolius (įskaitant sparnuotąsias raketas).

Įrodytas aukštas Rusijos oro erdvės pajėgų operacijos Sirijoje efektyvumas. Apskaičiuota, kad jau eksportuotų ir dar sudaryta sutarčių šimtams Su-30MKI įsigyti.

Ketvirtosios kartos fronto linijos naikintuvas MiG-29 turi galingus raketinius ginklus, o maksimaliu 2,25 Macho greičiu gali aplenkti bet kurį Šiaurės Atlanto aljanso naikintuvą. Jo pranašumas pasitvirtino karinėse operacijose Persijos įlankoje, Etiopijoje, Eritrėjoje, Jugoslavijoje, Sudane, Sirijoje ir yra pripažintas Vakaruose. MiG-29 tarnauja 25 valstybių oro pajėgose.

NVS platybėse

Rusija eksportuoja ginklus į penkiasdešimt pasaulio šalių, įskaitant septynias Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis. Ir čia puolamosios aviacijos pristatymai užima svarbią vietą. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje keturi naujausi Su-30SM liepos 1 dieną pradėjo kovinį budėjimą šalies oro gynybos pareigose. Respublikos oro pajėgos padarys didelį šuolį, kai Baltarusija priims visus 12 sutartyje numatytų naikintuvų Su-30SM. Tačiau net ir keturios 4++ kartos transporto priemonės labai daug reiškia šalies gynybai.

Anksčiau Armėnija priėmė keturis iš 12 Rusijoje įsigytų daugiafunkcių naikintuvų Su-30SM. Respublikos oro pajėgos taip pat naudoja naikintuvus MiG-29. Jerevanas planuoja toliau stiprinti oro pajėgų kovinį potencialą Rusijos pagamintais smogiamaisiais orlaiviais.

Kazachstanas priima naujus Rusijos pagamintus karinius lėktuvus, įskaitant 12 naikintuvų Su-30SM. Iš viso Respublikos gynybos ministerija planuoja įsigyti 36 lėktuvus Su-30SM.

Uzbekistanas, pasinaudojęs Rusijos valstybės eksporto paskola, ketina įsigyti naikintuvų Su-30SM partiją ir tokiu būdu sustiprinti savo oro pajėgas. Be to, Rusija padeda modernizuoti apie 30 Uzbekistano oro pajėgų naikintuvų MiG-29.

Azerbaidžano oro pajėgų specialistai žvalgosi į "Suchoi" ir "Mikojan" lėktuvus, todėl sunku pasirinkti tarp naikintuvų Su-35 ir MiG-35. Respublikos oro pajėgos yra ginkluotos naikintuvais MiG-29.

Artimiausių sąjungininkų ir partnerių susidomėjimas yra logiškas. Galingi ir labai manevringi Rusijos gamybos smogiamieji orlaiviai pasaulyje laikomi dizaino šedevru. Rusija turi patikimos aukštųjų technologijų ginklų tiekėjos reputaciją. Bet grįžkime prie Indijos sutarčių.

Pavyzdinis bendradarbiavimas

Rusijos ir Indijos sąveika plėtojama remiantis 2011–2020 metų Karinio ir techninio bendradarbiavimo programa, o Indijos "Rosoboroneksport" užsakymų portfelis viršija 4 milijardus dolerių. Indija yra tarp trijų didžiausių partnerių (be Kinijos ir Egipto). Rusijos indėlis į Indijos ginklų importą sudaro daugiau kaip 70 % visos apimties, net ir turint omenyje Naujojo Delio viešųjų pirkimų diversifikavimą, o dar yra ir brangios sutartys dėl anksčiau pristatytos Rusijos aviacijos įrangos modernizavimo.

Pirmoji 16 naikintuvų MiG-29K / KUB tiekimo Indijos karinėms jūrų pajėgoms sutartis įvykdyta 2011 metais. Po dvejų metų prasidėjo antrosios sutarties dėl dar 29 panašių mašinų tiekimo vykdymas. Šiandien Rusijos orlaivių korporacija MiG tiekia technologinius rinkinius 62 Indijos MiG-29 (MiG-29UPG modifikacijos) modernizavimui pagal 2008 metų kontraktą, kurio vertė yra apie 900 milijonų JAV dolerių.

2000 metais Indija ir Rusijos Federacija pasirašė 3,5 milijardo JAV dolerių vertės sutartį dėl 140 naikintuvų Su-30MKI gamybos Indijos įmonėje HAL ("Hindustan Aeronautics Limited") licencijos pardavimo. Vėliau šalys susitarė gaminti 222 lėktuvus, o šiandien Indijos oro pajėgos turi apie 270 naikintuvų Su-30MKI.

Nuolat plėtojamas Indijos ir Rusijos karinis-techninis bendradarbiavimas tapo pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių. Sėkmė lydi bendrą ginklų sistemų kūrimą ir plėtrą, technologijų mainus, aviacijos ir kosmoso projektus. Net sankcijos, kuriomis JAV grasina Indijai už MiG-29 naikintuvų partijos įsigijimą (vietoj amerikiečių siūlomų F-16), negali sutrukdyti. Anksčiau sankcijos buvo taikomos naikintuvams Su-35 ir priešlėktuvinėms raketų sistemoms S-400. Pastebėsime, kad ši "universali" spaudimo valstybėms, kurios teikia pirmenybę rusiškiems ginklams, priemonė šiandien neveikia net Turkijos, NATO narės, atžvilgiu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
"Su-30SM", MiG-29, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
JAV pakėlė naikintuvus, kad palydėtų Tu-95MS Ramiajame vandenyne
Išgąsdino JAV: Rusijos Tu-95 skrido netoli Amerikos sienos
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva geriausiai su pandemija kovojančių šalių penketukė

(atnaujinta 08:54 2020.07.09)
Lietuva tvarkėsi geriau su pandemija nei Estija, bet ją lenkia Latvija. Naujausiais duomenimis, šalyje buvo nustatyta daugiau nei 1850 COVID-19 atvejų

VILNIUS, liepos 9 – Sputnik. Lietuva pateko į geriausių su COVID-19 protrūkiu kovojusių EBPO šalių penketuke. Tai paskelbta 2020 metų Tvaraus vystymosi (Sustainable Development Solutions Network (SDSN) ataskaitoje.

Ekspertai analizavo, kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausybės reaguoja į krizę sveikatos apsaugos srityje.

"Krizė parodė rimtus visuomenės sveikatos sistemos trūkumus, įskaitant daugelyje turtingiausių šalių, kurios, kaip buvo manoma, yra gerai pasirengusios tokiai pandemijai. Tuo tarpu kai kurios šalys, ypač Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (iki šiol) sėkmingai suvaldė COVID -19 ir iki minimumo sumažino jų ekonomikai padarytą žalą", - rašoma dokumente.

Reitingo lyderė tapo Pietų Korėja. Latvija užėmė antrą vietą, trečia - Australija, o Lietuva - ketvirtą. Lyderių penketuką uždarė Estiją.

Į "antilyderių" penketuką pateko Italija, Prancūzija, JK, Belgija ir Ispanija.

Naujaisiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1854 koronaviruso atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 539 tūkst. žmonių.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Koronavirusas vėl puola: PSO susidomėjo Rusijos skiepais nuo COVID-19
Nuo COVID-19 padarinių nukentėję turgaviečių verslininkai sulauks išmokų