Laivų zenitinis raketų ir patrankų kompleksas Pancir-ME

Analogų pasaulyje nėra: pirmasis laivas Rusijoje gavo oro gynybos sistemą "Pancir"

(atnaujinta 12:15 2020.02.25)
Rusijos karinis jūrų laivynas aprūpintas zenitiniu raketų ir patrankų kompleksu "Pancir". Mažasis raketinis laivas "Odincovo" pirmasis gavo naujausią kompleksą "Pancir-ME", integruotą į ginklavimosi sistemą. Po bandymų laivas papildys Baltijos laivyną

Prasidėjo mažojo raketinio laivo (MRL) "Odincovo" švartavimo bandymai — ekspertai tikrina pagrindinio energetinio įrenginio, gyvybės palaikymo sistemų, radijo navigacijos ir kitų laivo sistemų veikimą. Balandžio mėnesį prasidės plaukimo bandymai, ir iki 2020 metų pabaigos MRL "Odincovo" su naujausia oro gynybos sistema pateks į Rusijos Baltijos laivyno kovinę sudėtį. Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausioji vadovybė planuoja iki 2026 metų pastatyti 18 tokių laivų (projektas 22800).

Vašingtonas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Агарышев

Sausumos "Pancir" pademonstravo aukščiausią kovinį efektyvumą Sirijoje ir pelnė vieno geriausių planetoje oro gynybos kompleksų šlovę. Jo jūrinė versija paveldėjo ir pagausino pagrindinio modelio privalumus. "Pancir-ME" yra vienintelė sistema pasaulyje, sujungianti bokštiniame įrenginyje galingus artilerijos ir daugybės režimų raketų ginklus, integruotą radaro-optinio valdymo sistemą. Kompleksas gali vienu metu pataikyti į kelis taikinius, skraidančius iki 1000 metrų per sekundę greičiu, ir patikimai apsaugoti laivą 20 kilometrų spinduliu (oro gynybos kupolo aukštis — 15 kilometrų) nuo visų šiuolaikinių sparnuotųjų raketų, viršgarsinių priešlaivinių raketų, oro bombų ir nepilotuojamų aparatų.

Jūrinis "Pancir" neturi tiesioginių analogų ir artimiausiu metu neturės. Šios universalios oro gynybos sistemos eksporto potencialas yra nepaprastai didelis.

Didžiausios galimybės

Jūrinės "Pancir" modifikacijos atsiradimas — griežtas laiko reikalavimas. Oro taikinių galimybės (greitis ir destruktyviosios savybės) pastaraisiais metais didėja, o jų dydis ir aptinkamumas radarais mažėja. Išleisti brangias S-300 ar S-400 raketas pigiems priešo nepilotuojamiems aparatams yra neracionalu. Kompaktiškai metale įkūnyta akademiko Šipunovo Tulos konstruktorių biuro koncepcija leidžia optimaliai sunaikinti visą oro taikinių spektrą — atstumu nuo 20 kilometrų iki laivo šono.

Automatizuotas zenitinis raketų ir patrankų kompleksas "Pancir-ME" užtikrina beveik momentalų (nuo trijų iki penkių sekundžių) reagavimą į grėsmes. Raketos nėra paslėptos laivo korpuse, bet yra viršuje, nuolat pasirengusios mūšiui. Kompleksas vienu metu gali atlikti raketų smūgį po keturis objektus 90 laipsnių sektoriuje. Raketos pataiko į taikinius atskirtomis kovinėmis dalimis (plieninių strypų debesiu). Dvi šešių vamzdžių patrankos, kurių kalibras yra 30 milimetrų, o šaudymo greitis yra 5000 šūvių per minutę, žymiai išplečia kovines galimybes. Ugnies valdymo sistema yra integruota su fazių antenos grotelėmis, lydi oro taikinius ir nuosavas raketas, atpažįsta net mažas skraidymo aparatų dalis. Trys radarai — optinis, tolimojo aptikimo (iki 50 kilometrų) ir taikinio lydėjimo — praktiškai neturi aklosios zonos.

Jei priešas puola iš oro, kompleksas pradeda smogti į taikinį galingais raketiniais ginklais — 20 kilometrų atstumu ir aukštyje nuo dviejų metrų iki 15 kilometrų. Iš patrankos jis pasiekia tai, kas atskrido arčiau nei keturi kilometrai (aukštis — nuo nulio iki trijų kilometrų). Jei taikinys yra pusės tonos aviacinė bomba, ją "Pancir" sunaikina tik artilerija.

Mažųjų laivų (kurių talpa 500 tonų ir daugiau) trumpojo nuotolio zenitinis kompleksas yra savarankiškas. Jis suderinamas su visų pagrindinių klasių karo laivais. Laivo smogiamojoje grupėje kompleksas integruojamas į kolektyvinę oro gynybą. Dideli laivai gali gabenti kelis "Pancir-ME" kovinius modulius, kurių kiekvienas yra užtaisytas keturiomis dešimtimis dviejų pakopų zenitinėmis valdomomis raketomis su kietojo kuro greitintuvu ir skeveldrine-šerdine kovine dalimi.

Žvilgsnis į ateitį

Patikima priedanga iš oro — jūrų "Pancir" — užtikrina strateginių užduočių įvykdymą, nes mažasis raketinis laivas "Odincovo" turi smogiamąjį kompleksą "Kalibr-NK" ir aštuonias sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis yra 2600 kilometrų. 22800 projekto mažasis raketinis laivas gali nuplaukti iki 2500 mylių atstumą (15 dienų autonomija). Beje, zenitinis raketų ir patrankų kompleksas "Pancir-ME" yra labai gerai apsaugotas nuo jūros stichijos, o jo modulinė konstrukcija leidžia jį įrengti daugumoje kitų šalių statybos laivų.

Tas, kas kontroliuoja dangų, laimi kovas jūroje ir sausumoje. Šiuolaikiniame pasaulyje patikima oro gynyba — tai smogiamųjų ginklų (įskaitant strateginius branduolinius ginklus) kovinio tvirtumo pagrindas. Rusijos technologijos ir sprendimai šioje srityje leidžia sukurti geriausius pasaulyje kompleksus ir sistemas. Net NATO šalys perka Rusijos tolimojo nuotolio zenitinius raketų kompleksus S-300 (Graikija) ir S-400 (Turkija). Ne mažiau žinomi vidutinio ir trumpojo nuotolio zenitiniai raketų kompleksai S-350, "Buk", "Tor", "Kinžal", "Osa", "Sosna", "Tunguska", "Verba". Toks platus "įrankių" pasirinkimas leidžia sukurti patikimą bet kokio sudėtingumo ir gylio oro gynybos sistemą, tačiau "Pancir" — tai žingsnis į ateitį, kur kiekvienas kompleksas lanksčiai reaguos į grėsmes (dirbtinį intelektą) ir derins savyje kelis technologinius principus bei naikinamuosius komponentus. Raketų ir patrankų konfigūracija su trijų tipų radarais yra atvira stiprinimui, pavyzdžiui, naudojant korekcijos sistemą iš nepilotuojamo aparato ar palydovo, elektromagnetines (lazerines) naikinimo priemones ir kitas, dar plačiajai visuomenei nežinomas priemones.

Serijinė zenitinio raketų ir patrankų komplekso "Pancir-ME" gamyba prasidėjo Rusijoje 2017 metų vasarą. Netrukus kompleksas buvo pristatytas Tarptautiniame kariniame jūrų salone Sankt Peterburge, ginklų parodose "Defexpo India 2018", "IDEX-2019" ir sukėlė didelį jūrinių valstybių, įskaitant NATO šalis, specialistų susidomėjimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Rusijos karinis jūrų laivynas, oro gynybos sistemos, ginklavimasis, Rusija
Senamiestis, archyvinė nuotrauka

Pažadėti dar nereiškia neatleisti. Ar Lietuvoje galima pasitikėti verslo pažadais

(atnaujinta 10:12 2020.05.28)
Verslas pažadėjo, kad nemažins atlyginimų darbuotojams, jei valdžia sumažins pajamų mokestį ir padidins neapmokestinamų pajamų dydį. Jie net pasirašė memorandumą. Bet kadaise verslininkai jau žadėjo nekelti kainų pereinant prie euro...

Pirmasis COVID-19 pandemijos etapas artėja prie pabaigos, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau perspėja apie artėjančią antrąją bangą. Per du griežto karantino mėnesius Lietuvos verslininkams jau pavyko atsikratyti darbinio balasto. Kažkas buvo išsiųstas nemokamų atostogų, kažkam sumažino atlyginimus. O dabar galima duoti pažadus, sakyti, žiūrėkite, kokie mes esame padorūs — neatleidinėsime, nemažinsime, nesiųsime. Ir net pasiruošę prisiekti popieriuje — pasirašyti ten kažkokį memorandumą.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bet jūs vyriausybėje suteikite mums pinigų iš valstybės iždo mokesčių lengvatų forma — penkiais procentais sumažinkite pajamų mokestį ir padidinkite neapmokestinamų pajamų dydį. Tokius didžiulius nuostolius dėl koronaviruso nupiešime jums ant popieriaus, o kai gausime pinigus, jau kaip nors pasidalinsime įmonės viduje. Garbės žodis!

Ir lietuviai jau turėjo progą įsitikinti verslo žmonių sąžiningumu. Prisiminiau 2015 metus, sausio 1-ąją — atsisveikinimą su litu ir euro įvedimą. Tuomet vyriausybė, pasitikėdama verslo sąžiningumu, taip pat pažadėjo žmonėms, kad neva kainos tikrai nedidės. Jie tiesiog padalins visas kainas ir atlyginimus litais iš 3,45... ir viskas. O Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas net viešai susilažino iš savo liemenės, kad kainos tikrai nedidės. Visi valdininkai ir asmeniškai tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įtikinėjo savo piliečius, kad būtų labai patogu keliauti po pasaulį ir išdidžiai mokėti bendrą Europos valiutą, negalvojant, kur išsikeisti litus.

Tačiau pasibaigus pirmiesiems euro apyvartos Lietuvoje metams, akys atsivėrė. Atlyginimai buvo sąžiningai padalinti pagal kursą ir ilgam įšaldyti, o daugelyje parduotuvių kainų etikečių tiesiog pakeitė valiutos piktogramą, palikdami nepakitusius skaičius.

Ir šiandien, praėjus penkeriems metams po euro įvedimo, straipsnio autorius prisimena, kaip turėdamas vidutinį 2000–2500 litų atlyginimą apsikirpdavo pigioje kirpykloje už 8–10 litų. Ir šiandien, turėdamas vidutinį 1 000 eurų atlyginimą (neatskaičius mokesčių), už paprastą apsikirpimą jis atiduoda tuos pačius 8–10 eurų. Lietuviai prisimena mėgstamų uogų, braškių, kainas vėlyvą pavasarį–vasaros pradžioje. 2014 metais kilogramas braškių kainavo nuo trijų iki penkių litų (vienas — pusantro euro), o šiandien — nuo penkių eurų turguje iki dešimties eurų (supakuotų) prekybos centruose. Taip galima prisiminti ir palyginti daugelį šeimos biudžeto pajamų ir išlaidų straipsnių.

Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Taigi, paprastas Lietuvos gyventojas dar labai ilgai prisimins prekybininkų ir verslininkų sąžiningumą. Štai ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako tą patį: "Matome, kad didesnę dalį lėšų gautų tie, kurie turi didesnes pajamas. Iš socialinės pusės žiūrint, skurdo, nelygybės problemų ši priemonė (GPM tarifo mažinimas penkiais procentais ir NPD didinimas — Sputnik) nemažina, gal net turi neigiamą poveikį, todėl mes atsargiai žiūrime į šią priemonę".

Prisiminkite, kad mokesčių naštos verslui mažinimo iniciatorius buvo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, buvęs aukščiausias bankų sektoriaus vadovas, įpratęs dirbti su dideliais makroekonomikos skaičiais. Šiandien Nausėdos, kaip prezidento, mąstymas nepasikeitė. Anksčiau jis į Lietuvą žvelgė iš savo dvaro Vilniaus priemiestyje, o dabar — pro Daukanto aikštėje stovinčių rūmų langus. Žodžiu, prezidentas yra toli nuo eilinio lietuvio problemų. Jam artimesnės yra didžiojo verslo problemos.

"Viena iš įvardijamų rizikų viešoje erdvėje buvo, kad ne visa nauda pasinaudos tiesiogiai darbuotojai, bet turime šiandien šios rizikos suvaldymo pavyzdį, kai verslo atstovai ir didžioji dalis profsąjungų sutarė, kad jei būtų priimti įstatymų pakeitimai, tai nepaveiktų žmonių darbo sutarčių ir visas papildomas pajamų padidėjimas atitektų darbuotojams", — spaudos konferencijoje sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Na, o eiliniams lietuviams belieka tik tikėti ir patikrinti pasirašyto memorandumo rezultatus savo plonose piniginėse.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
darbas, verslas, krizė, koronavirusas, mokesčiai, Lietuva
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
"Gerovės valstybė", kurioje "rizikos grupių" asmenims vietos nėra
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema
Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems šalies vaikams
Jamalo–Europos dujotiekio kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka

Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę

(atnaujinta 23:28 2020.05.27)
Dujų tranzito į Europą trukmė buvo apskaičiuota taip, kad "Gazprom" investicijos į Jamalo–Europos dujotiekio statybą iki susitarimo galiojimo pabaigos būtų visiškai užbaigtos

Sutartis dėl Rusijos dujų tranzito per Lenkiją per Jamalo–Europos dujotiekį pasibaigė praėjusią savaitę, ir nuo to momento "Gazprom" ir Lenkijos bendrovė "Gas-System SA" bendradarbiaus pagal visas ES taisykles, numatytas Trečiajame energetikos pakete ir jo Dujų direktyvoje. Taip skamba daugelio naujienų agentūrų pranešimai, po kurių komentatoriai ir ekspertai pradeda diskusijas apie šias naujas sąlygas.

Bet kadangi artimiausiu metu Rusija balsuos dėl Konstitucijos pataisų, iš kurių vienas bus straipsnis apie istorinės tiesos apsaugą, tai ir padarykime — prisiminkime "Jamalo" sutarties istoriją, kokius rezultatus Lenkija ir Rusija gavo įgyvendindamos ją ir kaip situacija gali pasikeisti jai pasibaigus.

Pradėsime nuo to, kad tiesiog nebuvo jokios sutarties, pavadinimas "Jamalo sutartis" yra tuščia Lenkijos žurnalistų fikcija ir nieko daugiau. Realiame gyvenime 1993 metų rugpjūčio 25 dieną tarp Rusijos Federacijos ir Lenkijos Respublikos vyriausybių buvo pasirašytas susitarimas "Dėl dujotiekio sistemos sukūrimo Rusijos dujų tranzitui per Lenkijos Respublikos teritoriją ir Rusijos dujų tiekimo Lenkijos Respublikai".

Remiantis šia sutartimi, 1995 metų gegužės 17 dieną buvo pasirašyta sutartis dėl Rusijos dujų tiekimo į Vakarų Europą, sutarties šalys buvo "Gazprom Export" ir Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos dalies valdytoja, Lenkijos įmonė "EuRoPolGas", kuri tuo metu turėjo du savininkus: 50 procentų akcijų priklausė Lenkijos "PGNiG" ir "Gazprom". Po metų, 1996 metų rugsėjo 25 dieną, buvo pasirašyta ilgalaikė Rusijos gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis tarp "Gazpromexport" ir "PGNiG".

2010 metų spalio 29 dieną Europos Sąjungai priėmus Trečiąjį energetikos paketą, Rusijos ir Lenkijos vyriausybės pasirašė dar vieną susitarimą — kad dujotiekio sistemos "Gas-System" operatorius bus Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožo operatorius, tai yra ta pati "Gas-System SA". Tuo tarpu niekam nuosavybės teisės į Jamalo–Europos dujotiekio ruožą nebuvo perduotos, tai vis tiek yra "EvRoPolGaz" — įmonės pavadinimą galima parašyti ir taip, tai numato visi minėti tarpvyriausybiniai susitarimai (beje, tai taip pat liečia ir Lenkijos bendrovės PGNiG pavadinimą — tarpvyriausybiniuose susitarimuose rusų kalba ji turi skambų pavadinimą "Polskie gurnichestvo naftovo ir gazovnitstvo").

"Europa, Rusija, Lenkija, dujos" — skambus pavadinimas, tiesa? Tačiau susitarimų sąlygos skiriasi. Tranzito sutartis pasibaigė 2020 metų gegužės 18 dieną, tiekimo sutartis galios iki 2022 metų rugsėjo pabaigos. Taigi, istorinė tiesa yra tokia: "Jamalo sutarties" nėra, buvo pasirašytos dvi atskiros sutartys — dėl tranzito ir dujų tiekimo į Lenkiją. Tranzito sutartis nebuvo pasirašyta su veikiančia įmone "Gas-System S.A.", "Jamal-Europe MGP" savininkas išlieka "EvRoPolGaz".

Trumpai: Rusija ir Lenkija ne kartą pasirašė papildomus "EvRoPolGaz" protokolus, nes šiandien "Gazprom" priklauso 48 procentai akcijų, o direktorių valdybai priklauso 50/50 balsų, todėl strateginiai sprendimai priimami tik pasiekus konsensusą. Tiesioginė pasekmė: nesvarbu, koks tranzito tarifas pasirodys vykdant pajėgumų rezervavimo aukcionus, jis turi būti padaugintas iš koeficiento 0,52, nes 48 procentai operatoriaus uždirbto pelno bus sumokėti "Gazprom" kaip bendrasavininkui.

Buvo laikai, kai Lenkija galvojo apie savo ekonomiką

Mes tęsiame "tyrimą". Tradiciškai manoma, kad Jamalo–Europos dujotiekio pralaidumas yra 33 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tačiau tai netiesa. 33 milijardų kubinių metrų talpa yra prie įėjimo į Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožą, ir tai yra didžiausias dujų kiekis, patenkanti į Kondratki kompresorinę stotį iš Jamalo–Europos dujotiekio Baltarusijos atkarpos. Tačiau prie Lenkijos teritorijos pabaigos, kur įrengta Malnevo kompresorinė stotis, pajėgumai keičiasi mažėjančia kryptimi ir žymiai — iki 24 milijardų kubinių metrų dujų per metus. 

Būtent tai yra JAGAL dujotiekio pajėgumas, Jamal–Europa dujotiekio tęsinys Lenkijos teritorijoje ir tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl 1990 metų pradžioje Lenkijos vadovybė taip simpatizuodavo naujo dujotiekio tiesimo projektui.

Pirmą kartą istorijoje Lenkija galėjo įsigyti rusiškų dujų, įveždama į jos teritoriją trumpiausiu keliu — TSRS ir CMEA (savitarpio ekonominės pagalbos tarybos) laikais dujos į Lenkijos liaudies respubliką pateko per Ukrainos tarybų socialistinę respubliką, kuri, nepriklausomai nuo socialinės sistemos, padidėjo šio energijos ištekliaus kaina.

Jamalo–Europos dujotiekio įtekėjimo ir išleidimo angos Lenkijos skyriaus pajėgumų skirtumas yra devyni milijardai kubinių metrų per metus — tokią sumą Lenkija gavo iš Rusijos savo reikmėms (1996 metų rugsėjo 25 dienos Tiekimo sutartyje numatyta maksimali dešimties milijardų kubinių metrų dujų tiekimo per metus apimtis. Lenkija visada gali gauti trūkstamą kiekį tranzitu per Ukrainą).

Be to, Lenkija, neinvestavusi nei vieno zloto į savo Jamalo–Europos dujotiekio ruožo statybą, sulaukė perspektyvos gauti pelno iš tranzito. Tai yra perspektyva, o ne pelnas nuo to momento, kai dujotiekis pradėjo veikti — susitarimo šalys susitarė, kad iki investicijų grąžos "EvRoPolGaz" (ir tada "Gas-System SA" kaip operatorius) gaus sumą iš "Gazprom", remdamasi išlaidų operacijai ir minimalaus pelno apskaičiavimu, bet ne daugiau kaip 21 mln. zlotų (5,4 mln. JAV dolerių).

Kita pasekmė: jei jūs, mieli skaitytojai, matote ar girdite Lenkijos politikų aimanas, kad jų šalis "prarado didžiulį pelną" Jamalo–Europos dujotiekio funkcionavimo metu, tada atminkite, kad esate klaidinami. Susitarimo dėl dujų tranzito į Europą trukmė buvo apskaičiuota taip, kad "Gazprom" investicijos į Jamalo–Europos dujotiekio statybą iki susitarimo galiojimo pabaigos būtų visiškai įvykdytos. Būtent taip atsitiko 2020 metų gegužės 18 dieną: "Gazprom" visiškai grąžino tai, kas buvo investuota, ir tik dabar Lenkija gali uždirbti iš Rusijos dujų tranzito į Europą — atėmus 48 procentus pelno, priklausančio "Gazprom", kaip Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožo bendrasavininkui. 

Kitas mitas, kurį bando puoselėti Lenkijos politikai, yra tas, kad "Gazprom" tokias sąlygas (48 proc. akcijų) gavo tik Lenkijoje, taip žemindamas didžiosios tautos palikuonis. Tai taip pat yra akivaizdi dezinformacija; jums nereikia toli eiti pavyzdžiu. Jamalo–Europos dujotiekio savininkas ir operatorius (tiems, kuriems sunku prisiminti šią sunkią santrumpą, su malonumu suteikiu visą vardą — Jamal-Gas-Anbindungsleitung) yra vokiečių įmonė "Wingas", operatorius yra vokiečių įmonė "Gasсade". Nuo 2015 metų 100 % "Wingas" akcijų priklauso "Gazprom", "Gascade" 100 % priklauso "Wingas".

Įdomu tai, kad niekas Vokietijoje niekada nebuvo pasipiktinęs tuo, jog daugelis dujotiekių yra "Gazprom" nuosavybė ir yra jų kontroliuojami, nors per sudėtingą antrinių įmonių sistemą. Priežastis yra vokiečių pragmatizmas: dujos teka nedelsiant, tinkamais kiekiais ir prieinamomis kainomis, todėl politinėms intrigoms nėra pagrindo. Vokietija domisi savo ekonomika, bet domina Lenkijos politikus, kaip sakoma, "Duda jį žino".

Lenkija yra gerai žinoma projekto "Nord Stream-2" priešininkė, o praėjusių metų pabaigoje Lenkijos politikai parodė Ukrainos interesus kaip savo neigiamo požiūrio pagrindimą. Skambėjo versija, kad "Rusija visas dujas nukreips per "Nord Stream-2", Ukraina neteks pelno už tranzito paslaugas, dėl kurių ji tuoj pat bankrutuos, o po to visa Europos Sąjunga turės kentėti nuo šios bėdos". Tačiau, priešingai nei tikėjosi daugelis, Ukraina ir Rusija sugebėjo rasti abiem pusėms priimtiną naujojo penkerių metų tranzito susitarimo versiją, ir tai ironiškai tapo "bumerangu" Lenkijai.

Nuo to momento žlugo Lenkijos politikų svajonės, kad Lenkija turės galimybę pakartotinai pakoreguoti Rusijos dujų tranzito tarifą, kuris buvo numatytas Rusijos ir Ukrainos susitarime. 2020 metų gegužės 6 dieną. "Gas-System S.A." baigė Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožo rezervavimo vietų aukcioną šių metų trečiajam ketvirčiui. Laimėtojas neįvardijamas — Lenkijos įmonė nusprendė išlaikyti intrigą, visi spėlioja: ar "Gazprom" tieks rusiškas dujas, ar "Gazprom Export".

Visos Europos Sąjungos mantros, kad vienas tiekėjas turi teisę rezervuoti ne daugiau kaip 50 procentų bet kurio pagrindinio dujotiekio galios, vėl pasirodė kaip vien oro drebinimas — išskyrus "Gazprom", nėra kam tiekti dujų į Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožą. 

Tačiau, kaip matome, teisinga yra Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožą vadinti ne Lenkijos, o Lenkijos–Rusijos, nes tai yra daug arčiau tikrovės.

Remiantis aukciono rezultatais, jo neįvardytas laimėtojas, tai yra, "Gazprom", rezervavo 80 procentų pajėgumų, tranzito kaina buvo 6,8 USD už tūkstantį kubinių metrų, iš kurių, atsižvelgiant į koeficientą 0,52, Lenkija gaus 3,54 USD ir, žinoma, mokesčius, kaip numatyta dabartiniuose jos įstatymuose. Bet trečiasis ketvirtis, kaip žinote, prasideda liepos 1 dieną, todėl "Gas-System S.A." toliau rengia aukcionus — 12 valandų, dienai,

Jamal SGD gamykla Rusijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кондратюк
mėnesiui ir ketvirčiui.

Savo ruožtu "Gazprom" ne tik gavo patraukliausią tranzito tarifų variantą, bet dabar turi visišką teisę nedalyvauti šiuose aukcionuose — jei mano, kad, pavyzdžiui, ekonomiškai naudingiau tiekti dujas per Ukrainą, per "Nord Stream" ar per "Turkish Stream". Na, visiems veikėjams, kurie įžvelgia politinių motyvų rusiškose dujose, yra papildomas variantas, kurį Nonos Mordiukovos herojė išsakė nuostabiame filme "Briliantinė ranka": "O nepatenkintiems išjungsime dujas".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, tranzitas, dujos, dujotiekis, Gazprom
Dar šia tema
"Gazprom" nutraukia tranzitą per Lenkiją per "Jamalo–Europos" dujotiekį
Vilnius

Lietuvius perspėjo dėl aukšto ultravioletinės spinduliuotės indekso

(atnaujinta 10:05 2020.05.28)
Hidrometeorologijos tarnyba paragino gyventojus kasdien tikrinti duomenis specialiame svetainės skyriuje

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuviams priminė apie apsaugą nuo saulės artimiausiomis dienomis. Apie tai Facebook pranešė respublikos hidrometeorologijos tarnyba.

Ketvirtadienį ir penktadienį prognozuojamas aukštas ultravioletinės spinduliuotės indeksas (UVI). Didžiojoje Lietuvos dalyje rodiklis pasieks vidutinį lygį.

"Nepamirškite užsidėti kepurės bei akinių nuo saulės!", — rašoma pranešime.

Hidrometeorologijos tarnyba paragino šalies gyventojus kasdien tikrinti duomenis specialiame svetainės skyriuje.

Prognozuojama, kad per artimiausias dvi dienas po pietų Lietuvoje oro temperatūra sieks 20 laipsnių šilumos. Vietomis žadamas stiprus vėjas.

Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba