Бедность, пенсионер

Skurdas ir nelygybė: kodėl BVP augimas negerina Lietuvos žmonių gyvenimo

(atnaujinta 13:31 2020.02.28)
Europos Komisija paskelbė socioekonominių Lietuvos iššūkių analizę. Išvados nedžiugina, valstybėje vis dar labai ryškios skurdo ir socialinės nelygybės problemos. Taigi kodėl augimas negerina žmonių gyvenimo?

Priekaištų Lietuvai Europos Komisija (EK) turi nemažai. Pavyzdžiui, ji kalba apie šalies ekonominio augimo neskatinančią mokesčių sistemą ir per mažą jos progresyvumą. Taip pat akcentuojamos problemos sveikatos apsaugos, inovacijų ir švietimo srityse. Be to, net ir su nepakankamai kokybišku lietuvišku aukštuoju išsilavinimu žmonės emigruoja, kas aštrina problemas darbo rinkoje.

Blogiausias dalykas — bendras Lietuvos ekonomikos augimas slepia didėjančius socioekonominius skirtumus regionuose, kritinę situaciją skurdo (kuris beveik 10 proc. didesnis nei ES vidurkis) ir nelygybės srityje. Kitaip tariant, valstybė nesugeba konvertuoti BVP augimo į didesnės dalies žmonių gerovę.

Kaip pažymėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, išlieka didysis paradoksas: nors pernai Lietuvos BVP augimas siekė 4 proc., visi to augimo vaisių ligi šiol nejaučia — jis nepasireiškia spartesniu nelygybės ir skurdo mažinimu. Taip pat svarbu pastebėti, kad EK ne pirmą kartą akcentuoja šią problemą, bet šalies pažanga sprendžiant ją ir toliau yra ribota.

Tokiu būdu, turčiai Lietuvoje toliau turtėja, o didžioji dalis visuomenės skursta (ir jau ėmė protestuoti gatvėse) arba išvažiuoja. Šiame kontekste kyla logiškas klausimas — galima suprasti bėdas, kai valstybei reikia galvoti, kaip sukurti augimą, bet kodėl Lietuvos valdžia nesugeba turimų išteklių paversti visuotine gerove, kodėl ieško pinigų socialinėms išmokoms didinti tuo metu, kai juos tiesiog reikia pasiimti iš ekonomikos (turtingųjų)?

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaip aiškina Pranckevičius, viena iš priežasčių — neefektyvus mokesčių surinkimas (pavyzdžiui, nesurenkamas net ketvirtadalis PVM, o tai daugiau kaip 1 mlrd. eurų kasmet). Tačiau didesnė problema ta, kad, kaip nurodo EK, trūkumai biudžeto išlaidų planavimo sistemoje mažina viešųjų išlaidų efektyvumą.

Apskritai, žodis "neefektyvumas" (mokesčių sistemos, mokesčių surinkimo, išlaidų planavimo ir taip toliau) turbūt tiksliausiai apibūdina EK nuomonę apie Lietuvos socioekonominę politiką. Klausimas — kodėl taip yra?

Iš dalies, matyt, dėl valdžios kompetencijos stokos (ekspertai iš karto sakė, kad "valstiečiams" trūksta profesionalų). Taip pat akivaizdus turtuolių pasipriešinimas pokyčiams. Bankų ir / ar prekybos tinklų mokestis — ne, negalima, tai prieštarauja Konstitucijai (gerai, kad ne Dievo įsakymams).

Tačiau svarbiau yra tai, kad politinėje sistemoje liepsnoja sisteminis konfliktas tarp Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio bei konservatorių ir prezidento. Tokioje situacijoje, kai vyksta mirtina politinė kova dėl galios, tikėtis valstybinio efektyvumo sunku, nes partinis interesas ir asmeninės ambicijos užgožia socialinius poreikius.

Galiausiai reikia pabrėžti, kad Lietuvos ekonominis augimas lėtėja, ir neaišku, kas bus su europine parama. Tad spręsti skurdo ir nelygybės problemas taps dar sunkiau.

Kaip pažymėjo Lietuvos banko vicepirmininkas Raimondas Kuodis: "Europos pinigai yra dviašmenis kardas. Jei juos gauname ir panaudojame, tarkime, nelabai protingai, kokiam žolės dažymui, tai tas irgi turi naudos, didina paklausą ekonomikoje, kai kas užsisuka, kai kurie regionai gražiau gyvena. Tačiau yra kita pusė, kurią pajusime tik po to, kai panaudosime tuos pinigus, kai infrastruktūrą, kurią susikuriame už tuos pinigus, reikės išlaikyti iš principo patiems. Ir tik tada pasimatys tikroji europinių pinigų kaina. Dabar jos nesimato, tai yra kaip toks lengvas narkotikas, kuris pralinksmina politikus, savivaldybes ir panašiai".

Kartu jis pabrėžė, kad, jeigu "europinių pinigų sumažėjimą galėtume kompensuoti, geriau panaudodami tuos pinigus, naudodami daugiau smegenų ir labiau fokusuotai nukreipdami tas lėšas į sritis, kur jų labiausiai reikia, tikrai nebūtų didelis šokas Lietuvai, ir netgi visa tai išeitų į naudą, kad prarandame tuos pinigus".

Tik ar yra tų smegenų, laiko bei noro parengti efektyvią valstybės politiką socioekonomikos sferoje? Juk ne už kalnų rinkimai...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES biudžetas, socialinė nelygybė, skurdas, ekonomika, Europos Komisija (EK), Lietuva
Dar šia tema
Skvernelis džiaugiasi Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo augimu
Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad šalies ekonominė padėtis pablogėjo
Lietuvoje kas antras vaikas šeimoje susiduria su alkoholio problema
Oro uostas

Ar įsileis į Europą "su politiškai neteisinga vakcina"

(atnaujinta 16:49 2021.03.01)
Apibendrindama diplomatinių atstovybių vadovų nuotolinio susitikimo rezultatus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad sutarta dėl būtinybės įvesti skiepijimo pažymėjimą, be kurio nebus leista atvykti į ES

Susitarimas vis dar yra tik pradinis, projekto detalės bus pristatytos po trijų mėnesių. Niekam ne paslaptis, kas yra išsami informacija, o tai taikoma ir paskiepytų asmenų pasui.

Visų pirma, nėra aišku, ką daryti su žmonėmis, kurie turi kontraindikacijų skiepijimui. Dar daugiau ar mažiau aiškus yra laikinų kontraindikacijų atvejis — pavyzdžiui, neseniai persirgta koronaviruso infekcija. Čia, kaip ir su kitomis infekcinėmis ligomis, pakanka šiek tiek palaukti ir tada drąsiai skiepytis.

Tačiau yra ir nuolatinių, lėtinių ligų: o kaip yra su jomis sergantiems? Tikriausiai, bus apribota teisė judėti. Be to, lėtiniai negalavimai yra sunkūs, o sergantieji netrukus mirs. Nėra žmogaus, nėra problemos. Ir nėra čia ko lėtinėmis ligomis sergantiems keliauti po Europą.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar pasaulyje yra daugybė vakcinų ir jų tikriausiai bus dar daugiau — o kokios vakcinos suteiks teisę gauti ES sertifikatą?

Su euroatlantiniu trejetu "Pfizer / BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" tikriausiai nebus jokių biurokratinių kliūčių. "Pasiskiepijai "Pfizer" — gali keliauti", antraip išeis kažkokia priešprieša.

Tačiau naudojant Rusijos ("Sputnik V" ir "EpiVacCorona") ir kinų ("Sinovac Biotech", "CanSino Biologics", CNBG — "Sinopharm") vakcinas viskas gali būti sudėtingiau. Kad ir kokios jos būtų veiksmingos, tačiau tol, kol jas oficialiai patvirtins Briuselio vartotojų priežiūros institucijos, jomis pasiskiepiję piliečiai greičiausiai negaus sienos kirtimui reikalingo sertifikato.

Kadangi nedemokratinės kilmės vakcinos savybės yra ne tik medicininis, bet ir politinis klausimas. O kas atsitinka, kai kišasi politika, tai yra "demokratijos kova prieš totalitarizmą", galime pamatyti iš "Nord Stream-2" pavyzdžio, kai Rusijos dujos yra šimtą kartų pavojingesnės nei "Cyclone-B". Kaip žinote, "jei geometrinės teoremos paveiktų žmonių interesus, dėl jų būtų kariaujama". Ir jei nepripažįstant nedemokratiškos kilmės vakcinos galima sukelti užsienio imperijai nemalonumų — kodėl to nepadarius?

Neseniai (vasario 17 dieną) Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė: "Rusijos vakcinacijos nuo COVID-19 strategija glumina. Kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus dozių kitoms šalims, tačiau nepadarė pažangos skiepydama savo gyventojus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti".

Sunku pasakyti, kokia yra pakankama pažanga. Ar tikslinga Europos pareigūnams kelti šią temą, kai pačioje Europoje pažangos akivaizdžiai nepakanka? Priešingu atveju Vengrija nebūtų pirkusi "Sputnik V", o Čekija, Austrija, Italija nesvarstytų apie tai, kam mums reikalinga "Sputnik V", kai kiekviename žingsnyje skiepijama "Pfizer"?

Galbūt Frau Ursula piktinasi XIX amžiaus pabaigos grūdų eksporto praktikos atkūrimu — "Badausim, bet išvešim". Sunku tiksliai pasakyti, ar dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tuometinio finansų ministro Vyšnegradskio principais. Dar sunkiau suprasti, kaip tai susiję su Rusijos vakcinos veiksmingumo klausimu. Tai yra arba veiksminga, arba ne. Rusijos pažanga skiepijant savo gyventojus vargu ar gali būti pagrindinis Briuselio rūpestis.

Kitas reikalas, kai reikia bet kokia kaina atsisakyti Rusijos vakcinos. Visų pirma nelaikyti vakcinacijos Rusijos skiepais pagrindu išduoti vizos sertifikatą. Kai kalbama apie geležinę uždangą, tada, žinoma, visos priemonės pateisinamos.

Žinoma, ne viskas priklauso nuo Ursulos ir jos bendražygių. Be norinčiųjų atriboti Rusiją interesų, tam pasitelkiant bet kokį pretekstą ar dingstį, yra ir kitų interesų grupių.

Pavyzdžiui, nors Rusijos gyventojų pajamos smarkiai sumažėjo, jie vis dar nepasiekė visiško skurdo ribos, todėl išvykstamasis turizmas nėra visiškai nereikšmingas. Ir daugybė Europos šalių (Italija, Prancūzija, Graikija ir kt.), kuriose turizmas iki infekcijos atsiradimo davė nuo dešimties iki penkiolikos procentų BVP ir suteikė darbą didelei daliai gyventojų, šios šalys net sapnuoja, kaip grįžta "ikikovidiniai" laikai ir turistų iš Rusijos pinigai. Idėjiškai tvirtos Frau von der Leyen interesai čia nėra tokie įdomūs — katastrofiška jų pačių piniginės būklė yra daug svarbesnė.

Žinoma, galima įkvėpti europiečius ideologo bendražygio Suslovo žodžiais — "Mes netaupome ideologijos sąskaita" — ir vizų sertifikavimo srityje, tačiau tokia ilgalaikė politika yra kupina įvairių netikėtumų. Principas "savi marškiniai yra arčiau kūno" nebuvo atšauktas, o nuolat jį pažeidinėti — pavojinga.

Taigi, klausimas, kurios vakcinos po trijų mėnesių patvirtins prašančiojo įvažiuoti patikimumą, taps karštų diskusijų tarp Frau von der Suslov ir smulkių buržuazinių principų šalininkų "Dėl manęs — kad ir šuo, kad tik kiaušinius dėtų".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas

(atnaujinta 14:25 2021.03.01)
Žmogaus teisės yra įtvirtintos ir garantuojamos įstatymais. Lietuvos kriminalinės žvalgybos veikla grindžiama paprotine teise — teise niekam neatsiskaityti. Net Lietuvos teismams

Tačiau šiandien Lietuvos teisės kūrėjai savo energiją yra nukreipę į LGBT bendruomenės problematiką.

Tarptautinė žmogaus teisių teisė numato pareigas valstybėms veikti arba susilaikyti nuo veiksmų tam, kad nebūtų pažeistos žmonių teisės ir laisvės. Kad jos būtų saugomos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė Lietuvos advokatūros skundą. Advokatūra teigia, kad Lietuvoje nėra galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.

Prieš kurį laiką apie tai žiniasklaidai pranešė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Šią žinią pranešė ir Facebook socialiniame tinkle. Tačiau nei žiniasklaida, nei sociumas didelio susidomėjimo neparodė. Nors situacija yra skandalinga.

Ginčas tarp advokatų ir teisėsaugos kilo dar 2019 metais, kai prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir policija atsisakė pateikti informaciją dėl advokatų slapto sekimo ir klausymosi.

Advokatūra kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas su klausimu, ar sekimas ir slaptas klausymasis netaikytas advokatūros kaip institucijos ir jos vadovų atžvilgiu.

Tačiau teisėsauga atsisakė pateikti bet kokią informaciją. Nes Lietuvos kriminalinė žvalgyba grindžiama "konspiracijos ir konfidencialumo" principais. Ne kažkokiomis žmogaus teisėmis. Spec. tarnybų teisinis nihilizmas tapo paprotiniu. Tai akivaizdus pasikėsinimas į žmogaus teises.  

Advokatai skunde teigia, kad tokia situacija pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismą.

"Prašėme pateikti informaciją taip pat apie pasibaigusių kriminalinės žvalgybos veiksmų faktą, jei nebuvo nustatytas teisės pažeidimas. Paaiškėjo, kad tokios informacijos neteikia nei viena institucija, o galimai neteisėto slapto sekimo veiksmų neįmanoma apskųsti. Nei teismai, nei Prokuratūra nevykdo efektyvios kriminalinės žvalgybos veiksmų priežiūros. Po pralaimėtų bylų Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvos advokatūrai liko vienintelės instancijos — Europos Žmogaus Teisių teismas ir Europos Sąjungos institucijos", — sakė Vėgėlė.

Ponas Ignas Vėgėlė sakė manantis, kad ginčas dar gali būti išspręstas taikiai, jei valdžia pakeis Kriminalinės žvalgybos įstatymą.

Pakeitus įstatymą, žvalgyba taip paprastai nebegalėtų sekti bei slapta klausytis ne tik advokatų, bet ir visų kitų Lietuvos žmonių. Tačiau valdžiai šiandien labiau rūpi Lietuvos seksualinių mažumų žmogaus teisės. Čia sukoncentruotas dėmesys.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis kol kas dar nesikreipė į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ponas Andrius Romanovskis dabar kreipėsi į Lietuvos teismą.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis siekia iš Lietuvos, t. y. iš Lietuvos mokesčių mokėtojų prisiteisti daugiau nei 200 tūkst. eurų. dėl neteisėtų Lietuvos teisėsaugos pareigūnų veiksmų.

Lietuvai šioje byloje atstovauja Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisingumo ministerija.

Verslo konfederacijos prezidentui atstovaujanti advokatė Solveiga Palevičienė patvirtino, kad ieškinys teisėsaugos institucijoms yra pateiktas dėl pastarųjų neteisėto, nepagrįstai pradėto ir per ilgai užsitęsusio baudžiamojo persekiojimo, nepagrįsto suėmimo ir kitų procesinės prievartos priemonių.

Jos teigimu, teisėsauga tokiais veiksmais pažeidė Romanovskio teises į privatų gyvenimą, laisvę, jo nekaltumo prezumpciją ir kitas pamatines žmogaus teises.

"Ieškinio tikslas — siekti, kad būtų atkurtas teisingumas bei ateityje teisėsaugos institucijos nebūtų naudojamos neteisėto politinio susidorojimo tikslais prieš nekaltus asmenis", — sakė Romanovskio atstovė.

Pats LVK prezidentas žiniasklaidai sakė, kad buvo viešai apdrabstytas purvais, neteisėtai įkalintas, tampomas po teismus. "Iki šiol taip ir nesulaukiau jokio atsiprašymo ar apgailestavimo, tačiau ir toliau jaučiu norą bet kokioms priemonėmis mane palaužti ir nuteisti", — sakė Romanovskis.

Kaip ir reikėjo tikėtis, Lietuvos mokesčių išlaikoma Specialiųjų tyrimų tarnyba LVK prezidento ieškinio nekomentavo.

Teisė į privatų gyvenimą, laisvę, nekaltumo prezumpcija ir kitos pamatinės žmogaus teisės, pagaliau galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą turėtų būti žmogaus teisių gynėjų ir žmogaus teisių teisėkūros Seime dėmesio centre. Tačiau dėmesio centre atsidūrė Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Dėl visai kitokios teisėkūros.

Vasario 16 d. išvakarėse baigėsi parašų rinkimo akcija dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko V. Raskevičiaus atšaukimo iš vadovo pareigų ir paties komiteto. 20 dienų trukęs parašų rinkimas sulaukė beprecedenčio tautos susidomėjimo. Surinkta net 365 440 parašų po peticija, kurioje teigiama, kad Laisvės partijos atstovas proteguoja tik siauros seksualinės grupės interesus.

"Mes, pasirašantieji po šiuo tekstu konstatuojame, kad Vytautas Tomas Raskevičius neatstovauja daugumos Lietuvos žmonių teisių ir interesų, o vykdo priešingą veiklą žmogaus teisėms, propaguojant siaurus seksualinių mažumų interesus", — rašoma peticijos tekste.

Daugiau kaip trečdalį milijono tautiečių papiktino ne tik homoseksualų pastovus protegavimas, bet ir daugybė žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje.

Save profesionaliu homoseksualu pristatinėjantis Seimo narys iškart po rinkimų paleido sparnuotą frazę: "Turėjau svajonę, kad ši šalis pradėtų dirbti LGBT žmonėms". Tokia žinutė nepraslydo parašų akcijos iniciatoriams pro akis, ją viešai ir priminė spaudos konferencijoje Seime, skirtoje pristatyti parašų rinkimo akciją.

Seimui kaupiantis vienos lyties asmenų partnerystės įstatymui buvo apklausti Lietuvos gyventojai. 58 proc. 18–74 metų Lietuvos gyventojų šeimos politikos srityje palaikytų iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. O iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų mažiau nei dešimtadalis, tai yra 8 proc., gyventojų.

Tokias Lietuvos gyventojų nuostatas šeimos klausimu atskleidė naujausia "Baltijos tyrimų" apklausa, įgyvendinta sausio 15–19 dienomis.

Apklausa galėtų reikšti, kad vienos lyties asmenų partnerystės žmogaus teisių aspektas nėra aktualus daugeliui Lietuvos gyventojų. Bet ne T. V. Raskevičiui.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius tikina artimiausiu metu rengsiantis dar ir "homoseksualumo propagandos draudimo" įstatymo pataisas. Anot politiko, viename iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo punktų yra diskriminuojami LGBT asmenys.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Manau, reikėtų tą įstatymo nuostatą performuoti taip, kad žalinga informacija būtų laikoma ta, kur apskritai yra niekinamos įvairios šeimos, nesvarbu, ar jos būtų skirtingų, ar tos pačios lyties — tiesiog pagarbą puoselėjant visiems žmonėms", — Alfa.lt teigė T. Raskevičius.

Taigi, kyla grėsmė, kad ateityje tokios parašų rinkimo ar panašios Lietuvos žmonių akcijos gali tapti tabu.

Laisvės partijos narė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau pasiūlė Baudžiamojo kodekso 170 str. pataisas. Projekte numatyta dalį baudžiamojo straipsnio perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tai iš esmės atrištų teisėsaugai rankas už "netinkamus žodžius" bausti atskirus asmenis.

"Pavyzdžiui tyčiojimąsi, įžeidimą iš tam tikrų grupių arba asmenų kurie priklauso tam tikroms grupėms. Ir tokiu atveju mes palengviname ir teisėsaugai darbą, ir visuomenei labiau aišku tampa, kokią takoskyrą mes turime, tiek dėl pavojingumo, tiek dėl suvokimo kas yra neapykantos kalba", — "Lietuvos ryto televizijai" teigė ministrė. Dėl minėtų pataisų Seimas turėtų apsispręsti pavasario sesijoje.

Tačiau teisingumo ministrei, Laisvės partijos atstovei šią teisinę iniciatyvą įgyvendinti nebus taip paprasta. Nepalankus ne tik visuomenės nuomonės fonas, bet kyla pasipriešinimas ir Seime.

Seimui pateikiama rezoliucija, kuria siūloma parlamento daugumą sudarančiai koalicijai paskirti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku kitą Seimo narį, kuris, skirtingai nei dabartinis šio komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius, "rūpintųsi ne tik LGBT bendruomenės atstovų teisėmis, o visų Lietuvos piliečių, ypač dabar per karantiną pažeidžiamomis, žmogaus teisėmis".

Tai siūlantį rezoliucijos projektą "Dėl Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko" pirmadienį įregistravo Seimo narys Petras Gražulis.

"Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, nes gina ne visų Lietuvos piliečių žmogaus teises, o išimtinai tik LGBT bendruomenės interesus, tokiu būdu pažeisdamas Seimo Statute numatytą šio komiteto pirmininko pareigų reglamentavimą, nes tai nėra Seimo LGBT teisių, o visų Lietuvos piliečių žmogaus teisių komitetas", — sakoma dokumento projekte.

Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad šią peticiją pasirašė 15 proc. visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

"T. V. Raskevičius viešai skelbia, kad jis rengia įstatymų ir teisės aktų projektus, skirtus tik LGBT bendruomenei, tokiu būdu ignoruodamas visus kitus Lietuvos piliečius, kurių žmogaus teisės yra pažeidžiamos; ignoruoja kitas labai svarbias, šiuo metu Lietuvoje pažeidžiamas žmogaus teises", — teigiama rezoliucijos projekte.

Rezoliucijos projekte pažymima, kad ignoruojama teisė į darbą (nepagrįstas smulkiojo ir vidutinio verslo uždarymas COVID epidemijos pretekstu), teisė į socialinį ir ekonominį teisingumą (nuolat didėja turtinė ir pajamų nelygybė, ypač karantino metu).

Prie Lietuvoje pažeidžiamų žmogaus teisių rezoliucijos projekte paminėta taip pat "žodžio laisvė ir teisė rinktis į taikius susirinkimus (policija nuolat naudoja perteklines priemones, sukeldama besinaudojantiems žodžio ir susirinkimų laisve fizinį skausmą, nepagrįstai ir brutaliai juos sulaiko), teisė į gydymą (smarkiai apribotas priėmimas pas gydytojus ir planinės operacijos, kurios nepagrįstai suvaržytos prisidengiant epidemija)".

Kol vyksta batalijos dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko atstatydinimo bei LGBT bendruomenės narių teisių, žvalgybininkai toliau slapta seka, gal net pro rakto skylutę, ir slapta klausosi pažeisdami Lietuvos gyventojų visas kitas žmogaus teises. Nepriklausomai nuo žmonių seksualinės orientacijos. Ir niekam neatsiskaito. Nei Seimo Žmogaus teisių komitetui, nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Nei teismams. Niekam. Nes Lietuvos kriminalinė žvalgyba grindžiama "konspiracijos ir konfidencialumo" principais.

Žmogaus teisės yra įtvirtintos ir garantuojamos įstatymais ar kitais teisės aktais. Lietuvos kriminalinės žvalgybos veikla grindžiama paprotine teise — teise niekam neatsiskaityti. Net Lietuvos teismams. Tačiau šiandien Lietuvos teisės kūrėjai savo energiją yra nukreipę į LGBT bendruomenės problematiką. Visa kita — į eilės galą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žmogaus teisės, Seimas, LGBT
Kovo 2-oji

Kokia šiandien diena: kovo 2-osios šventės

(atnaujinta 22:40 2021.03.01)
Šią dieną gimė grupės "Bon Jovi" lyderis Džonas Bon Džovis ir pirmasis TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas

Kovo 2-oji yra 61-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 304 dienos.

Šiandien saulė teka 07:10, leidžiasi 17:54, dienos ilgumas 10 val. 44 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dautara, Eitara, Eitaras, Eitarė, Eitas, Eitautas, Eitautė, Eitys, Elena, Helė, Helianta, Kovas, Marcelinas, Simplicijus.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1536 metais gimė vertėjas, istorikas, vienas iš lietuvių raštijos kūrėjų Jonas Bretkūnas. Mirė 1602 metais.

1864 metais Rusijos caras Aleksandras II išleido įsaką dėl Lenkijos Karalystės valstiečių reformos. Pagal jį valstiečiai tapo savo valdomos žemės savininkais. Įsakas galiojo ir Lietuvos Užnemunės dalyje.

1899 metais gimė prozininkas, dramaturgas, vertėjas Juozas Paukštelis. Mirė 1981 metais.

1912 metais gimė poetas Česlovas Masaitis.

1931 metais gimė poetė Aldona Gustas-Gustaitė.

1939 metais Fontainbleau, Prancūzijoje, mirė poetas, filosofas, Lietuvos diplomatas Oskaras V. Milašius. Gimė 1877 metais.

1921 metais gimė kino režisierius Vytautas Mikalauskas.

1990 metais buvo įkurtas komercinis bankas AB "Vilniaus bankas".

1992 metais Lietuva kartu su kitomis devyniomis valstybėmis tapo JTO Generalinės Asamblėjos nare.

2009 metais eidamas 80-uosius metus mirė žinomas grafikas, plakatų kūrėjas Vytautas Kaušinis. Gimė 1930 metais.

Ši diena pasaulio istorijoje

1067 metais pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Minskas.

1498 metais portugalų tyrinėtojas ir keliautojas Vaskas da Gama (Vasco da Gama) ir jo ekipažas pasiekė Mozambiko salą per pirmąją kelionę į Indiją.

1801 metais prasidėjo karas tarp Ispanijos ir Portugalijos.

1836 metais Teksaso respublika paskelbė savo nepriklausomybę nuo Meksikos.

1855 metais mirė Rusijos caras Nikolajus I.

1868 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose savo veiklą pradėjo Ilinojaus universitetas.

1931 metais gimė pirmasis TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. 1990 metais apdovanotas Nobelio taikos premija už Šaltojo karo nutraukimą.

1942 metais gimė amerikiečių rašytojas Džonas Irvingas, parašęs romaną "Pasaulis pagal Garpą".

1949 metais kapitonas Džeimsas Galageris (James Gallagher) pirmą kartą lėktuvu nenutūpdamas apskriejo aplink pasaulį.

1951 metais įvyko pirmosios visų NBA žvaigždžių rungtynės.

1956 metais Prancūzija pripažino Maroko nepriklausomybę.

1962 metais gimė grupės "Bon Jovi" lyderis Džonas Bon Džovis.

1998 metais "Titanikas" (1998 filmas) tapo pirmuoju kino filmu, uždirbusiu 1 mlrd. JAV dolerių.

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai