Sanitarinės kontrolės stiprinimas Vnukovo oro uoste, archyvinė nuotrauka

Koronavirusas vinis į ES ir europietiškų vertybių karstą

(atnaujinta 11:36 2020.03.20)
Didelio masto krizės visada iškelia į paviršių esminius dalykus. Ką parodo koronaviruso epidemija Europoje?

Rusijoje yra toks pokštas apie Vakarų informacinį karą prieš ją: "Kačiukai, pamesti katės — čia dėl Putino kaltės". Kai prasidėjo koronaviruso istorija, nebuvo kaip dėl visko apkaltinti Rusiją, nes pradiniame etape su didžiausiomis problemomis susidūrė Kinija. Tačiau vakariečiai nepasidavė — galvojo, galvojo ir sugalvojo.

Ir vėl Rusija

ES gelmėse buvo parengta ataskaita, kuri kaltina Rusijos žiniasklaidą tuo, kad ji kryptingai skatina paniką Europoje dėl koronaviruso, diskredituodama jos valstybes. Bet tada išeina įdomi situacija. Pagrindinių Europos šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos) lyderiai kalba apie didžiausią iššūkį nuo Antrojo pasaulinio karo; apie tai, kad kova su koronavirusu irgi karas; apie tai, kad daug žmonių užsikrės ir mirs; apie tai, kad nugalėti neįmanoma, ir reikia tiesiog laukti, kol visi persirgs (o kas mirs, tas mirs — nieko nepadarysi)...

Ar čia ne panikos skatinimas? Žinoma, kad taip. Bet tada išeina, kad Kremliaus žiniasklaida sugebėjo paveikti pagrindinių Europos politikų protus, ir jie tapo jos propagandos ruporais. Katastrofa! Putinas "užgrobė Europą"! Beje, dabar dar galima būtų sakyti, kad, kol europiečiai įbauginti ir demoralizuoti, kol stabdomos NATO pratybos, Rusijai pats laikas užpulti ir užkariauti visą Europą, o po to Ameriką, o po to pasaulį...

Jeigu rimtai, tai minėta ataskaita yra arba visiškos ES analitinės degradacijos požymis, arba eilinis pigus bandymas pateisinti savo pasimetimą ir bejėgiškumą Rusijos agresija. Tačiau virusinės krizės išryškintas Europos nepasirengimas dideliam iššūkiui (Italija kaip nesėkmės istorijos simbolis) — ne vienintelis strategiškai svarbus įrašas jos diagnozėje.

Nuo valstijų prie valstybių

Iki viruso "burbulo" sprogimo atrodė, kad Europos Sąjunga lėtai, bet užtikrintai ima judėti Jungtinių Europos Valstijų link su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu priešakyje. Pirmiausiai šį procesą skatino stiprėjantys nesutarimai tarp ES ir JAV (paskutinis "draugystės" pavyzdys — Donaldo Trampo sprendimas be jokio pasitarimo su "partneriais" uždaryti Ameriką Europos gyventojams).

Ir tada smogė koronavirusas. Kovos su juo situacija yra ideali proga tikrų politinių ir institucinių lyderių iškilimui. Kitaip tariant, ES kaip institucija ir konkretūs jos federalizacijos šalininkai galėjo pasinaudoti šia "idealia audra" tam, kad sustiprintų Briuselio vaidmenį. Tačiau rezultatas kardinaliai priešingas. 

Kol Europos Komisijos pirmininkė bando dėl kažko apgailestauti, kol Briuselis nesugeba mobilizuotis, ES nariai užsibarikaduoja nacionalinių valstybių, kurios realiai sprendžia problemas kaip joms išeina, savo sienų ribose. Tokiu būdu, šiandien jau galima konstatuoti, kad europiniam federalizmui suduotas skausmingas smūgis, po kurio atsigauti greitai nepavyks. 

Dar labiau situaciją blogina akivaizdus europinis susvetimėjimas, kai visos draugystės (pavyzdžiui, tarp Lietuvos ir Lenkijos, kaip parodė situacija pasienyje) buvo greitai pamirštos, ir kiekvienas liko pats už save.

Geriausiai šiuo atveju pasakė Serbijos prezidentas: "Mes supratome, kad nėra tarptautinio ir europinio solidarumo. Visa tai buvo pasakos ant popieriaus".

Taigi, prasidėjus koronaviruso epidemijai, akimirksniu baigėsi europietiškas humanizmas ir demokratija. Pavyzdžiui, Vokietija sustabdė pabėgėlių priėmimą savo teritorijoje, o Prancūzijos karantino sąlygos primena karo padėtį. Tai turi giluminę prasmę: Vakarų civilizacijos prigimtis — nežmoniškai racionalus individualizmas, socialinis darvinizmas ir efektyvios pilietinės vakcinos nuo diktatūros neturėjimas (greitas ir lengvas perėjimas nuo beribės laisvės prie totalios kontrolės bet kuriuo momentu be jokių problemų).

Apibendrinant galima teigti, kad koronaviruso istorijos Europoje išvados yra jai ganėtinai liūdnos: antikrizinės sistemos silpnumas, politinės lyderystės trūkumas, europinio solidarumo, humanizmo ir demokratijos idėjos nuosmukis. Kitaip tariant, problema sprendžiama, bet per didžiules kančias, ir susidaro įspūdis, kad natūrali Europos būsena — marga nacionalinių valstybių, gyvenančių pagal principą "mano namai — mano tvirtovė", antklodė, graikiškų miestų-valstybių, o ne Romos imperijos sistema. 

P. S. ES parengtoje ataskaitoje dar teigiama, kad Kremliaus propaganda bando skleisti žinią, jog koronavirusas yra dirbtinai sukurtas ir paleistas Vakarų biologinis ginklas.

O kas, jeigu tame yra tiesos? Galbūt, iš tiesų reikia iš kitos pusės pažiūrėti į Skripalių ("Novičiok" šaltinio) istoriją ir pasidomėti, kuo užsiima JAV laboratorijos Amerikoje bei posovietinėje erdvėje (pavyzdžiui, Kazachstane, kuris visai šalia Kinijos). Kodėl negali būti taip, kad šiandien ilgai brendusi Vakarų ekonominė krizė sprendžiama ne pasaulinio karo, o ribotai mirtinos, bet žiniasklaidos išpūstos pasaulinės pandemijos keliu? Ar nepasibaigs viskas prieš arba iš karto po JAV prezidento rinkimų? Bet tai, kaip sakoma, visai kita istorija...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Procesija, skirta 101-osioms Spalio revoliucijos metinėms paminėti Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"ePolicininkai" Lietuvoje apmokyti aptikti nepageidaujamą praeities istoriją

(atnaujinta 11:07 2021.04.12)
Lietuvos istorija įvairiomis istorinėmis progomis ir visai be progų atsispindi Facebook. Lietuvos istorija nėra vienareikšmė. Ir ne labai herojiška. Kaip ją norėtų pavaizduoti istorijos perrašinėtojai. Susirūpino net "ePolicija"

Apie keistą "ePolicininko" susirūpinimą savo Facebook draugams papasakojo vienas šio socialinio tinklo vartotojas.

Klaipėdietis Tomas Repšys už savo Facebook laiko juostoje publikuotą memą susilaukė ePolicijos pareigūno skambučio. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tomas Repšys: "Vakar telefonu teko maloniai pabendrauti su ePolicijos pareigūnu: paskambino man, pakalbėjome, pasijuokėm, vienas kitą supratome ir maloniai atsilabinome". 

Tomui Repšui smagu, kad šioje tarnyboje dirba mąstantys. Tomui Repšui nesmagu, kad "Facebook erdvėje besisukantys juos apkrauna beviltiškai idiotiškomis užduotimis".

Tomas Repšys:"Pasirodo, kad ePolicijai buvo priduotas mano memas (prisegu), skirtas Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei bei paskiriems jos partiečiams, lavinantiems komjaunuoliškus pečius, kojas etc". 

ePolicijos pareigūnas Tomui Repšui neatskleidė kuo yra kaltinamas. Bet kaltinimo esmę perdavė. Šiuo memu Tomas Repšys platina ir propaguoja sovietinius simbolius! 

"Jėzau Marija, vaikai, komjaunuoliai, pionieriai, spaliukai, ultros, neikite iš proto, nenupuškite ir skaitykite Lietuvos Respublikos įstatymus", — paragino lietuviškos veidaknygės vartotojus Klaipėdietis Tomas Repšys.

Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE!1
Screenshot
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams — NE!

Žurnalistas, publicistas, teatro režisierius Juozas Ivanauskas savo Facebook laiko juostuoje taip pat pasidalino paveiksliuku su komentaru. Jame Tarybų Lietuvos vadovai. Jiems už nugarų Lenino skulptūra.  

Vilniaus centre paminklas Leninui stovėjo nuo 1952 metų liepos 20 dienos — 39-erius metus. Šis paminklas buvo sukurtas pagal tipinį Nikolajaus Tomskio projektą. 

Iš istorijos neišbrauksi 2
Screenshot
Iš istorijos neišbrauksi

Šiandien Vilniaus Leninas stovi Grūto parke šalia Druskininkų — jam už nugaros auga senos eglės, priešais spindi nedidelis tvenkinukas, o greta sudėlioti jo paties biustai iš skirtingų Lietuvos vietų. Leninų šiame parke galima pamatyti ir daugiau. Didelių ir mažų, stovinčių ir net vienas sėdintis (vienintelis toks buvęs ir sėdėjęs Druskininkuose).

Leninų Lietuvoje buvo daug. Juos taip pat kūrė ir žymus Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas Gediminas Jokūbonis. 

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gedimino Jokūbonio sukurtos Lenino paminklinės skulptūros stovėjo Klaipėdoje, Panevėžyje. Gediminui Jokūboniui niekas nesutrukdė kurti skulptūrų Maironiui (paminklas atidengtas Kaune 1977 metais), Adomui Mickevičiui (paminklas atidengtas Vilniuje 1984 metais) ir daug kitų kūrinių. Ir ne tik Lietuvoje. 

TSRS dailės akademijos akademikas Gediminas Jokūbonis taip pat LTSR valstybinės premijos laureatas, LTSR liaudies dailininkas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-ojo laipsnio) kavalierius. Iš istorijos neišbrauksi.

O dabar šiek tiek apie lyderius ir kiną.

Lietuvos kino centro mostas — skirti 184 tūkstančiai eurų filmui apie Vytautą Landsbergį — nustebino ne vieną šalies kino kūrėją. Tokią sumą lėmė konservatorių atėjimas į valdžią?

Tuo nusistebėjo savo Facebook laiko juostoje ne tik Nina Puteikienė, bet ir šalies kino kūrėjai.

Ninai Puteikienei gaila, kad naudojant valstybės pinigus, kuriami stabai. 

Nina Puteikienė: "Tokios sumos užtektų mažiausiai dviems filmams: ir apie Ozolą, ir apie Landsbergį."Demokratinės valstybės nesistengia kurti asmenybės kulto, suvokia, kad istorija — ne vieno žmogaus rankų ir minčių produktas", — savo Facebooke rašė Puteikienė.

Dokumentinis ilgametražis filmas "p. Landsbergis" arba"Misteris Landsbergis", kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. 

Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Screenshot
Leninas: "iš visų menų mums svarbiausias yra kinas"

"Lietuvos ryto" kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti — itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50—60 tūkst. eurų.

Apie Lietuvos Patriarchą sukurtas jau ne vienas filmas.

1997 metais Lietuvos nacionalinėje televizijoje buvo kuriamas filmas"Kandidatas".  Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino"Vytautu Landsbergiu" ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 

Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą. 

Pirmąją trilogijos apie Landsbergį dalį "Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai" 2012 metais sukūrė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytauto Landsbergio žmona. 

Antroji dalis "Vytautas Landsbergis: laisvės keliu" pasirodė 2017 metais, trečioji dalis "Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias" — 2019 metais.

Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas. 

2013—2017 metais Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie Landsbergį "Lūžis prie Baltijos" dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.

Viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas Sakalas Gorodeckis lietuviškoje veidknygėje dažnai skiria dėmesį Lietuvos istorijai. Su iliustracijomis.

Iliustracijoje matome, kaip Viliuje Gedimino prospekte lietuvių policininkas reguliuoja eismą Vermachto armijų grupės "Centras" 7-osios tankų divizijos štabo šarvuočiui.

Sakalas Gorodeckis primena Lietuvos istoriją:"Vokiečių daliniai įžengė į Vilnių, jau pilnai jį kontroliuojant lietuvių kariams ir sukilėliams partizanams. 1941 metų birželio 24 diena".

Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Screenshot
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą

Sakalas Gorodeckis ir jo šalininkai Lietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia taip pat ir lietuviškoje veidaknygėje. Tokią jų veiklą remia LR Krašto apsaugos ministerija. 

Aidas Jurkštas švyturių kolekcininkas. Savo Facebook laiko juostoje dažnai publikuoja jų paveiksliukus. Savo archyvuose kolekcininkas turi ir nuotraukų iš Klaipėdos istorijos. 

Iš Klaipėdos istorijos 5
Screenshot
Iš Klaipėdos istorijos

Istoriją galima perrašinėti, interpretuoti. Istorija galima manipuliuoti. Istorijos iš istorijos neišbrauksi. Bet gali susilaukti"ePolicininko" skambučio. Įdomu ar už propaguojamas simbolikas lietuviškoje veidaknygėje ponai Gorodeckis ir Jurkštas susilaukė"ePolicininko" skambučio?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
socialinis tinklas, istorija, policija, Lietuva
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
Stambulo konvencijos klausimas: kodėl Lietuvoje kritikos sulaukė kunigas
Europos parlamentarų dovana Lietuvai. Kaip lietuviai prisitaikys prie LGBT laisvės erdvės
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve, archyvinė nuotrauka

Lietuva galėjo turėti savo kosmonautą: Stankevičius buvo "Buran" įguloje

(atnaujinta 17:37 2021.04.12)
Rimantas Stankevičius buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besiruošiančią skrydžiams kosminiu erdvėlaiviu "Buran", tačiau stebuklas neįvyko

Rimantas Stankevičius, marijampolietis, "susirgo" kosmosu, kai, baigęs Černigovo aukštąją karo aviacijos mokyklą, 1975 metais įstojo į lakūnų bandytojų mokyklą. Iki to laiko jis turėjo kovines misijas Egipte ir dirbo instruktoriumi Karinių oro pajėgų Kovinio naudojimo centre Turkmėnistano Maro mieste.

1977 metų liepą Stankevičiaus svajonė tapo artimesnė — jis buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besirengiančią skrydžiams daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu "Buran". Kosmonautų mokymo centre prasidėjo ilgos ir varginamos treniruotės. 1980 metais jam buvo suteiktas kosmonauto bandytojo Pramonės mokymo komplekse vardas, po aštuonerių metų jis pradėjo vadovauti šiam kompleksui.

Летчики-испытатели СССР Римантас Антанас Станкявичюс (слева) и Урал Назибович Султанов в истребителе
© Sputnik / Александр Моклецов
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve

Bet jis svajojo pasiekti žvaigždes. Ir tarp penkių kosmonautų jis pateko į bandytojų grupę, kad pasirengtų skrydžiams daugkartiniu erdvėlaiviu "Buran". Programa apėmė rankinio valdymo ir automatinio nusileidimo sistemų išbandymą skraidymo laboratorijose "Tu-154LL" ir "MiG-25LL", kuriose buvo įrengta valdymo sistema "Buran". Rimantas Stankevičius atliko 14 skrydžių "Buran" analogu, įskaitant pirmąjį visiškai automatinį nusileidimą 1987 metų vasario 16 dieną.

Pasirengimas skrydžiui į kosmosą vyko lygiagrečiai su piloto bandytojo darbu. Jis nenustojo bandyti naujus orlaivius. O 1989 metų spalio mėnesį Rimantui Stankevičiui buvo suteiktas TSRS garbės piloto bandytojo vardas.

1990 metų rugsėjo 9 dieną Trevizo provincijoje, Italijoje, Salgaredos aerodrome, aviacijos šou metu vykdydamas eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27 ir darydamas vertikalią pilotažo figūrą, kilpą pradėjo aukščiausiame jos taške, kuris buvo kiek aukšiau orlaivio apskaičiuotojo aukščio. Išskridęs iš jos jis beveik išlygino lėktuvą, tačiau nesugebėjo sureguliuoti aukščio ir palietė žemę. Pulkininkas leitenantas Stankevičius žuvo. Piloto kūnas buvo nugabentas į Kauną ir ten palaidotas.

Bet lietuvių piloto-kosmonauto neužmiršo ir Rusijoje. 90-ųjų pradžioje Žukovskio mieste gatvė buvo pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu.

"Buran" atliko vieną nepilotuojamą kosminį skrydį 1988 metais. Vėliau projektas buvo atšauktas.

Tegai:
Lietuva, kosmosas
GMP mašina Vilniuje

Vilniuje partrenktas keturmetis pėsčiasis

(atnaujinta 17:12 2021.04.12)
Policijos duomenimis, vaikas į važiuojamąją kelio dalį išbėgo pro prie kelio stovinčius automobilius

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Vilniuje automobilis partrenkė į važiuojamąją dalį išbėgusį berniuką, praneša Lietuvos policija.

Greitoji pagalba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Incidentas įvyko sekmadienį, balandžio 11 dieną, apie 15:04 Žvirblių gatvėje. Policijos duomenimis, automobilis "VW Caravelle", vairuojamas 1951 metais gimusio vyro, partrenkė į važiuojamąją dalį pro stovinčius automobilius išbėgusį 2017 metais gimusį pėsčiąjį.

Dėl patyrusių sužalojimų nukentėjas vaikas paguldytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Tegai:
avarija, Vilnius, vaikas