Italija epidemijos metu

Europa išgyvens epidemiją. Bet ar išgyvens Europos Sąjunga?

(atnaujinta 13:08 2020.03.25)
Koronaviruso epidemija buvo antrasis — po "Brexit" — galingas smūgis vizijai apie Europos Sąjungos išskirtinumą ir nepakeičiamumą

ES Ekonomikos ir finansų taryba ėmėsi tokios drastiškos priemonės, atsižvelgdama į skaudžias pasekmes, kurios numatomos ES ekonomikai dėl koronaviruso pandemijos. Šiuo metu Europos Komisija pranašauja, kad 2020 metais ekonomikos augimas sumažės vienu procentu. Tačiau, anot viešai neatskleistų asmenų, Briuselyje svarstomas kur kas niūresnis scenarijus, numatantis 2,5 procento kritimą ir staigų nedarbo didėjimą.

Be to, šaltinių teigimu, šis vertinimas gali pasirodyti pernelyg optimistiškas, nes nėra aišku, kiek laiko truks karantinas ir kitos ribojamosios priemonės.

Kad ir kaip būtų, akivaizdu, kad norėdamos paremti ekonomiką ir socialinę sritį, valstybės turės daug skolintis, dėl ko ir buvo sustabdyti bendri finansiniai reikalavimai.

Verta paminėti, kad daugelio ES narių nurodytos sistemos ilgą laiką nebuvo laikomasi, ypač kalbant apie valstybės skolą. Per pasaulinę 2008–2009 metų krizę kelios valstybės (daugiausia iš pietų Europos) spjovė į biudžetinę drausmę ir išleido trilijonus eurų, kad išsaugotų savo bankų sektorių. Tai virto nekontroliuojamu skolinimosi padidėjimu ir pastatė Italiją, Ispaniją, Airiją ir kitas šalis ant įsipareigojimų neįvykdymo ribos. Sunkiausia situacija, kaip žinote, susiklostė Graikijoje.

Nepaisant to, ES niekada oficialiai neatsitraukė nuo savo taisyklių. Vien tai įrodo, kokios niūrios, pasak Europos biurokratų, dabartinės perspektyvos.

Tačiau dabar laikas yra toks, kad Briuselio sprendimas atrodo ne kaip valios įveikti sunkų laikotarpį apraiška, o kaip oficialus savo bejėgiškumo pripažinimas ir dar vienas rimtos Europos vienybės krizės įrodymas.

Epidemija atskleidė absoliutų Europos biurokratijos nesugebėjimą veikti kritinėmis aplinkybėmis. Visa atsakomybė krito ant nacionalinių valdžios institucijų pečių. Pradinė kai kurių vyriausybių, ypač Italijos, viltis gauti ES paramą sulėtino būtinų priemonių gavimą ir pablogino situaciją.

Dar blogiau: valstybių žengti žingsniai išprovokavo daugybę konfliktų, įskaitant ir patį skandalingiausią. Vakarų spauda yra pilna abipusių priekaištų ir atvirai išreikštų nuoskaudų, kurios akivaizdžiai bus prisimenamos dar ilgai. Vis dėlto ekonominė krizė paliečia tik piniginę ir čia galimi skirtingi požiūriai į Europos solidarumo ideologiją, apie kurią tiek daug kalbėta per pastaruosius dešimtmečius. Tačiau žaibiškas aukštų humanistinių idėjų atmetimas epidemijos metu labai greitai sudėlioja taškus ant "i".

Pastarosiomis savaitėmis pasaulis matė daug. Ir Italijos prašymų suaktyvinti Europos civilinės gynybos mechanizmą medicininės ir asmeninės apsaugos priemonių tiekimui ignoravimą, ir Europiečių atsisakymą dalintis su kaimynais nemokamomis medicinos paslaugomis. Ir griežčiausią draudimą eksportuoti medicinines apsaugos priemones, reikmenis. Ir net prekių, skirtų kitoms valstybėms, sulaikymą.

Labiausiai čia, be abejo, išgarsėjo čekai, perimdami humanitarinę pagalbą (680 tūkst. kaukių ir 28 tūkst. respiratorių) iš Kinijos į Italiją ir nedelsdami paskirstydami ją pagal savo poreikius. Triukšmas pasklido taip garsiai, kad Čekijos valdžia turėjo atsiprašyti ir atlyginti italams nuostolius.

Be to, šiurkščiu Europos kaimynų elgesiu skundžiasi visi, tarp jų ir Šveicarija, kuri nėra ES narė.

Pastarosiomis dienomis padėtis bent šiek tiek pasikeitė į gerąją pusę, visų pirma, dabar Vokietija priima pacientus iš Italijos ir Prancūzijos Elzaso. Matyt, Europos valstybių vadovybei pradėjo aiškėti, kad viskas, kas vyksta, yra visiškai nepadoru — ypač pagalbos, kurią labiausiai necivilizuotos šalys teikia labiausiai kenčiančiai Italijai, fone.

Šalies užsienio reikalų ministro Luidžio di Majaus vaizdo įrašas iš aerodromo, kuriame buvo iškrauti Rusijos aviacijos pajėgų lėktuvai, atskraidinę karo medikus ir įrangą, reikalingą kovai su epidemija, surinko keturis milijonus peržiūrų ir daugiau nei 50 tūkstančių pasidalijimų "Facebook". O iš paliktų 100 tūkstančių komentarų nemaža dalis yra labai nemalonūs italų žodžiai kaimynams, ES ir labai europietiškam "solidarumui".

Taigi, naujos priemonės ir sprendimai nekeičia to, kas vyksta, esmės. Pastarosiomis savaitėmis tapo aišku, kad vieningos Europos tiesiog nėra — nei emociškai, nei instituciškai.

Nenuostabu, kad europiečiai klausia savęs: kokia prasmė apskritai yra sistemoje, kuri daugeliui šalių nustato bendras taisykles ir normas, vadovauja joms, reikalauja daug pinigų jos išlaikymui, tačiau yra nenaudinga ir bejėgė ištikus ūmiai krizei.

Koronaviruso epidemija buvo antrasis — po "Brexit" — galingas smūgis vizijai apie Europos Sąjungos išskirtinumą ir nepakeičiamumą. Ir, kaip pažymėta pačiame Briuselyje, nežinoma, kada situacija normalizuosis.

Kyla klausimas, ar epidemija truks pakankamai ilgai, kad Europa galėtų suprasti, jog jai visai nereikia ES.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Koronavirusas Europos šalyse
© Sputnik
Koronavirusas Europos šalyse
Tegai:
Europos Sąjunga, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Kasčiūnas: Rusijos pagalba Italijai — "parodomoji akcija"
Nuomonė: koronavirusas kelia grėsmę ​​Europos Sąjungos išlikimui
Ekspertas: "Juodoji gulbė", kuri gali sukelti krizę, yra ne ES
Ekspertas: ES vienybė sužlugo prieš realią koronaviruso grėsmę
Lietuvos Seimas

"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika

(atnaujinta 20:44 2020.10.19)
Renginių vedėjas ir politikas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas per televiziją atvirai paragino demonstratyviai bausti — "šaudyti po vieną per metus" — balsuojančius už partiją "Lietuvos lenkų rinkimų akcija — Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS)

Sputnik Lietuva ne kartą kalbėjo apie tai, apie ką pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos priemonės kukliai nutyli. Apie tai, ką darė ir daro Lietuvos politikos juokdarys (triksteris) Andrius Tapinas, nacionaliniu mastu pradėjęs atvirą LLRA-KŠS persekiojimą. Pirmasis šių politinių puldinėjimų rezultatas — lenkų partijos pralaimėjimas  per pirmąjį parlamento rinkimų turą. Partijai iprtrūko 0,17 procento balsų, kad peržengtų penkių procentų ribą. Ar ši netektis buvo Tapino "veiklos" rezultatas? Dabar šį keblų klausimą turi išaiškinti Lietuvos  Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Nuo jos sprendimo priklauso visų rinkimų likimas.

Atšaukti negalima patvirtinti  

O štai dar viena vyšnaitė ant šių politinių puldinėjimų torto, kuri galbūt padės Valstybinei rinkimų komisijai išspręsti gramatinį uždavinį — sakinyje "Atšaukti negalima patvirtinti" padėti kablelį.

Dar vienas žinomas renginių vedėjas politikas Arūnas Valinskas paragino pereiti nuo žodžių prie darbų. Valstybinio televizijos kanalo eteryje, kai buvo aptariami pirmojo rinkimų į Seimą turo rezultatai, Valinskas — nei daugiau, nei mažiau — paragino išspręsti "lenkų klausimą" Lietuvoje taip, kaip praėjusį šimtmetį "žydų klausimas" buvo sprendžiamas nacių Vokietijoje. Lietuvos lenkus, balsuojančius už LLRA-KŠS partiją, "reikėtų šaudyti po vieną į metus", pradedant partijos lyderiu Valdemaru Tomaševskiu, pasakė Valinskas.

Raginimą dėl etninio smurto jau išgirdo Lenkijoje. Tarptautinių reikalų ekspertas, politikos mokslų daktaras Boguslavas Rogalskis (Bogusław Rogalski), komentuodamas Valinsko pareiškimus, liūdnai pareiškė: "Tai ksenofobija, nepriimtina viešajai erdvei. Žurnalistika, televizijos kanalo redakcija, politinių partijų lyderiai ir Lietuvos žiniasklaida turi tai pasmerkti. Turi įsikišti prokuratūra, tardymo organai ir valdžios institucijos. Taip būtų bet kurioje demokratinėje valstybėje, bet ne Lietuvoje. Čia viešpatauja tyla".

Dideliame kare aukojamos mažumos

Įdomu, ar šis akivaizdus raginimas imtis represijų prieš etninius lenkus bus išgirstas Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos administracijoje? Ar seks rimta oficialios Varšuvos reakcija, ar ne?

Kaip žinia, šiandien Lenkija vadovaja rytiniam frontui prieš Rusiją. Artimiausios jos sąjungininkės yra Lietuva ir Ukraina. Ilgą laiką rimta kliūtimi politiniam "Varšuvos ir Kijevo susijungimui ekstazėje" buvo priminimai apie Volynės žudynes, kurias surengė Ukrainos nacionalistai iš UPA ir UNA-UNSO, kurie šiandien užima aukščiausius Ukrainos vyriausybės postus.

Tačiau dėl senų svajonių atkurti Abiejų Tautų Respubliką "nuo jūros iki jūros" Varšuvoje, matyt, nusprendė kuo greičiau ištrinti kruvinus prisiminimus.

Ir štai dabar — atviri raginimai imtis represijų prieš Lietuvos lenkus, net iki fizinio susidorojimo.

Spjūvis į veidą Lenkijos prezidentui

Užmaršiems lenkams priminsime, kas "spjovė į veidą" Lenkijos prezidentui Lechui Kačinskiui likus kelioms valandoms iki tragiškos jo žūties lėktuvo katastrofoje netoli Smolensko. Tai įvyko tik prieš dešimt metų. Pagal istorinius standartus šis laikotarpis — akimirka. Lietuvoje tada valdė konservatorių liberalų vyriausybė, o Tautos prisikėlimo partija, vadovaujama Arūno Valinsko, buvo valdančiosios koalicijos dalis. Ji netgi gavo Seimo pirmininko postą, kurį ir užėmė Valinskas. Tiesa, net ir vienerių metų neišsidėjo pirmininko kėdėje. Jis buvo apgailėtinai išmestas dėl įtarimų turintis ryšių su Lietuvos nusikalstamu pasauliu.

Bet sugrįškime į 2010 metų balandį. Oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis. Vizito metu Seimas turėjo pritarti įstatymų pataisoms, garantuojančioms lenkų tautinės mažumos teisių laikymąsi Lietuvoje. Bent jau tai pažadėjo ištikimas Lecho Kačinnskio draugas — buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Bet kažkas pakrypo ne taip, ir valdantieji konservatoriai, kurie visada išsiskyrė, švelniai tariant, antipatija vietinių lenkų atžvilgiu, demonstratyviai sužlugdė šių pataisų priėmimą. Akivaizdu, kad padėjo jiems spjauti į veidą Lechui Kačinskiui ir Arūno Valinsko partijos deputatai. Lydimas pašaipių lenkų neprietelių Lietuvoje šypsenų Lenkijos prezidentas parskrido namo, o po dienos jis žuvo lėktuvo katastrofoje.

Ar pamiršote apie mus? Mes jums priminsime

Ir štai dabar konservatoriai vėl grįžta į valdžią Lietuvoje. Matyt, galutinai tuo įsitikinęs po pirmojo rinkimų turo rezultatų, renginių vedėjas Valinskas nusprendė priminti apie savo politinę praeitį. Esą, prisiminkite mane ir Tautos prisikėlimo partiją! Esu toks karštas patriotas, kad esu pasirengęs savo rankomis šaudyti į nekenčiamus lenkus ir tuos Lietuvos rusus, kurie išdrįso balsuoti už LLRA-KŠS!

Politikai nacionalistai jau išgirdo Valinską ir garsiai ploja. Bet ar Lietuvos generalinė prokuratūra išgirs atvirus raginimus smurtauti, ar laikys juos tik kvailu televizijos juokdario pokštu? Tai klausimas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Seimo rinkimai, rinkimai, Seimas, Lietuva, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Tomaševskis papasakojo, kodėl lietuviai pasirengę balsuoti už lenkų partiją
Lietuvos lenkų partija reikalauja anuliuoti rinkimų rezultatus
Šansai — 50 ant 50. Pirmasis Seimo rinkimų turas praėjo, o intriga sugrįžo
Ekspertai MH17 katastrofos vietoje, archyvinė nuotrauka

Europiečiai verčiami užmegzti pagarbų dialogą su Rusija

(atnaujinta 17:12 2020.10.19)
Europa sukėlė daug triukšmo dėl Rusijos Federacijos sprendimo pasitraukti iš trišalių konsultacijų su Nyderlandais ir Australija dėl skrydžio MH17 avarijos aplinkybių

Tuo tarpu pats šio triukšmo pobūdis ir jį lydintys melagingi pranešimai iš aukštų pareigūnų lūpų, savaime yra iškalbingas patvirtinimas, kad Vakarai nesuinteresuoti nustatyti tikrąsias tragedijos priežastis.

Tai tik oficialaus Nyderlandų užsienio reikalų ministro Stefo Bloko pareiškimo formuluotė: "Šiandien Rusijos Federacija paskelbė vienašališką sprendimą nutraukti derybas dėl savo atsakomybės už skrydžio MH17 avariją". Štai kaip! Pasirodo, kažkur vyko derybos "dėl Rusijos atsakomybės", o mes apie tai net neįtarėme.

Reikėtų priminti, kad pirmosios konsultacijos dėl 2014 metų liepos mėnesį sudužusio Malaizijos "Boeing" žūties aplinkybių vyko praėjusių metų pradžioje. Ir Rusijos pusė iškart pareiškė: "jų dėmesys bus sutelktas ne į "Rusijos teisinės atsakomybės už nelaimę pripažinimą", bet į visus klausimus, susijusius su šiuo įvykiu ir turinčiais esminę reikšmę nustatant tikrąsias priežastis". Be to, Maskva pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių klausimų, į kurį reikia atsižvelgti, yra Ukrainos atsakomybė dėl neuždarytos oro erdvės virš karo zonos.

Ir, žinoma, Blokas tai puikiai žino. Bet sąmoningai iškreipia tiesą. Kaip ir savo ištraukoje apie tai, kad Rusijos atsisakymas tęsti bevaises konsultacijas "ypač skaudus aukų artimiesiems".

Daugelis Vakarų lyderių, puolusių smerkti Maskvą dėl šio sprendimo, taip pat bando spekuliuoti aukų tema. Taigi JAV ambasadorius Nyderlanduose Pete Hoekstra Rusijos pasitraukimą iš konsultacijų pavadino "dar vienu smūgiu aukų artimiesiems ir jų teisingumo troškimui".

Nenuostabu, kad kai kurių olandų, priimančių tokias naujienas tokia forma, kokia jas pateikia pareigūnai, reakcija yra daugiau nei griežta. Pavyzdžiui, vienas iš Bloko skaitytojų iškart davė piktų patarimų dėl Rusijos: "Nedelsiant išvarykite visus rusus iš Olandijos, uždarykite ambasadą, nedelsdami nutraukite užsienio prekybą su Rusija, nebepirkite rusiškų dujų. Nusiųskite mūsų laivyną į Krymą".

Ir praktiškai nė vienas iš komentatorių nusivylusiai Olandijos visuomenei nepateikia aiškaus ir nedviprasmiško tokio Maskvos žingsnio paaiškinimo. Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad mielai tęs konsultacijas (kurių, beje, ji labai tikėjosi), jei olandai galų gale nebūtų pasirinkę kitokio kelio — pateikdami ieškinį Rusijai Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT). Užsienio reikalų ministerijos pranešime rašoma: "Dėl tokių nedraugiškų Nyderlandų veiksmų nelieka prasmės tęsti trišales konsultacijas ir mūsų dalyvavimą jose. Taigi atsakomybė už trišalių konsultacijų nutraukimą tenka oficialiai Hagai". Vakarų spauda stengiasi šio nepatogaus momento neakcentuoti ar net visai nemini. Beje, tai, kad paduodama ieškinį EŽTT Hagai, nepaisant visų aukoms skirtų "krokodilo ašarų", tiesiog įskaudino jų artimuosius.

Faktas yra tas, kad atskiros pretenzijos pastarųjų vardu EŽTT buvo pateiktos ne kartą. Pirmasis toks pareiškimas buvo svarstomas nuo 2016 metų, o vėliau buvo papildytas nauju ieškiniu. Tai yra, MH17 byla buvo pačiame įkarštyje. Šių metų liepos 10 dieną Olandijos vyriausybė neranda nieko geresnio, kaip pateikti tarpvalstybinį ieškinį tame pačiame teisme (paprastai nagrinėjančiame asmenines bylas) ir net veidmainiškai teigia, kad jis buvo pateiktas palaikant jau ten nagrinėjamas bylas.

O tai yra akivaizdus melas iš Olandijos pusės. Sunku įsivaizduoti, kad Haga, pasaulinis teisinis kapitalas, nežino fakto, kad kai EŽTT pateikiamas tarpvalstybinis ieškinys, visos ten išspręstos atskiros bylos dėl tos pačios bylos akimirksniu sustabdomos iki šalių ginčo pabaigos. Tai aiškiai nurodyta Kopenhagos deklaracijos dėl Europos žmogaus teisių konvencijos reformos 45 punkte, kurią 2018 metais vieningai priėmė Europos Tarybos valstybės narės.

Tai yra, Haga slepiasi už MH17 aukų artimųjų, tačiau tuo pačiu kelerius metus vilkina teismo sprendimą dėl jų reikalavimų (o tarpvalstybinių bylų nagrinėjimas EŽTT gali užtrukti labai ilgai). Olandijos spauda, ​​žinoma, apie tai nerašys.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad Nyderlandų pretenzija EŽTT gali sukelti interesų konfliktą su kitu juridiniu organu — JT Tarptautiniu Teisingumo Teismu, kuris jau svarsto Ukrainos bylą prieš Rusiją, kuri taip pat apima atsakomybę už MH17. Europos teismas (aukščiausias ES teismas) dar 2014 metais pareiškė savo nuomonę, kad tarpvalstybinės bylos, kurias nagrinėjo EŽTT, neturėtų pažeisti kitų tarptautinių teisminių institucijų jurisdikcijos. T. y. Nyderlandų vyriausybė ne tik vilkina atskirų atvejų nagrinėjimą, bet ir sukuria skirtingų instancijų interesų konfliktą, kuris taip pat gali trukdyti bylai.

Kyla natūralus klausimas: kodėl Hagai reikėjo torpeduoti ir EŽTT procesus, ir konsultacijas su Rusija, pateikiant savo skandalingą ieškinį dabar? Olandijos spauda, ​​aptarinėdama Maskvos sprendimą, kažkodėl nereikalauja jų premjero Marko Rutte atsakymo į šį klausimą. Jis tik pasakė, kad "pasirinko geriausią laiką", tačiau atsisakė paaiškinti, kodėl taip mano.

Bet atsakymas akivaizdus. Iš pradžių Nyderlandų vyriausybė nuolat atsakė, kad laukia, kol Tarptautinė tyrimo grupė baigs tyrimą ir pateiks ieškinį teismui. Šių metų kovą teismas, taip ilgai lauktas, prasidėjo Schipholo oro uosto teritorijoje, su triukšmu, su fanfaromis, beveik visų pasaulio televizijų kamerose. Ir iškart paaiškėjo: šio proceso organizatoriams kažkas ne taip.

Pirma, keturi paskirti "kaltinamieji" neturi nieko bendro su MH17 žlugimu (ir kuo toliau šis procesas vystosi, tuo akivaizdžiau tai tampa visiems). Antra, tas pats triukšmingas bandymas pririšti Rusijos specialiųjų tarnybų (taigi ir Rusijos valstybės) pareigūną su procesu nepavyko. Prisiminkite, kaip 2018 metų pavasarį visa pasaulio žiniasklaida, antirusiškos struktūros "Bellincgat", kuri ne kartą susikompromitavo, teikimu trimitavo: tai trūkstama grandis, vedanti į Kremlių! Ir jie nurodė Olego Ivanikovo vardą. Kažkodėl kai per pirmąjį Hagos teismo posėdį dėl MH17 prokurorai kukliai pareiškė, kad Ivanikovas nelaikomas įtariamuoju ir neturi nieko bendra su byla, ta pati žiniasklaida beveik visiškai nepaisė šio fakto. Dėl melo, žinoma, niekas neatsiprašė.

Artėjant kitoms "Boeing" katastrofos metinėms aukų artimiesiems tapo aišku, kad byla subyrėjo. Taigi, ką jie iš tikrųjų tiesiogiai nurodė laiške tam Amerikos ambasadoriui Hookstra, kuris esą dėl jų taip jaudinasi. Jie paragino JAV pateikti teismui tuos pačius palydovinius incidento vaizdus, ​​apie kuriuos valstybės sekretorius Džonas Keris kalbėjo 2014 metais. Savaime aišku,vaizdai nebuvo pateikti. Tačiau Hoekstra dabar jaudinasi dėl aukų artimųjų ir kažkuo kaltina Rusiją.

Supratusi, kad byla teisme byra ir Haga negalėjo nieko pateikti visuomenei per šeštąsias MH17 katastrofos metines, ji žengė šį iššaukiantį žingsnį pateikdama ieškinį EŽTT. Išimtinai dėl datos — nukreipti dėmesį nuo nemalonių klausimų byloje ir pakeisti jį į naują ieškinį ir, atitinkamai, į naują proceso vilkinimą.

Na, ir ką turėjo padaryti Rusija, kuri iš tikrųjų tikėjosi pradėti bent kažkokį dialogą su Nyderlandais? Apie kokį dialogą galime kalbėti, jei kita pusė jau viską nusprendė pati?

Negalima nepamiršti naujausių Sergejaus Lavrovo žodžių: "Tie žmonės, kurie yra atsakingi už užsienio politiką Vakaruose, nesupranta abipusio pagarbos pokalbio būtinybės. Tikriausiai turėtume kurį laiką nustoti su jais bendrauti". Galime sakyti, kad sprendimas atšaukti Rusiją iš konsultacijų dėl MH17 yra pirmas žingsnis įgyvendinant ministro žodžius. Pirmasis, bet toli gražu ne paskutinis. Prasidėjo Rusijos kelias priversti europiečius abipusiškai gerbti dialogą. Ir jis bus ilgas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Europa, MH17
Elektros perdavimo linijos

Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse

(atnaujinta 19:44 2020.10.19)
Tuo pačiu metu energijos gamyba visose trijose Baltijos šalyse padidėjo 45 procentais, praneša "Elektrum Lietuva"

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse padidėjo 11 procentų, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Lietuvoje ir Latvijoje kaina siekė 38,68 euro už megavatvalandę, o Estijoje — 38,63 euro už megavatvalandę. "NordPool" biržoje elektros kaina pakilo nuo 13,76 iki 20,41 euro už megavatvalandę.

Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas pažymėjo, jog kainų kilimui Baltijos šalyse įtakos turėjo padidėjęs elektros energijos srautas iš kaimyninių šalių. Tuo pačiu metu "NordPool" biržoje elektra pabrango dėl žemesnės oro temperatūros, dėl kurios išaugo elektros energijos vartojimas.  Įtakos taip pat turėjo hidroenergijos gamybos apimtys bei mažiau vėjuoti orai savaitės pradžioje.

"Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione padidėjo iki 7 845 gigavatvalandžių, o gamybos apimtys išaugo iki 8 086 gigavatvalandžių", — pasakė jis.

Per laikotarpiu nuo spalio 12 iki 18 dienos elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo penkiais procentais — iki 526 gigavatvalandžių. Estijoje šis rodiklis pakilo šešiais procentais — iki 153 gigavatvalandžių, Latvijoje — keturiais procentais (iki 140 gigavatvalandžių), Lietuvoje — penkiais procentais (iki 233 gigavatvalandėmis).

Energijos gamyba visose trijose Baltijos šalyse išaugo 45 procentais iki 272 gigavatvalandžių. Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis kilo po  55 proc., iki atitinkamai 92 ir 74 gigavatvalandžių, Estijoje — 32 proc. (iki 105 gigavatvalandžių).

Visos trys Baltijos šalys kartu per savaitę pagamino 52 procentus joms reikalingos elektros energijos.

Tegai:
elektra, Lietuva
Dar šia tema
Rugsėjį elektros kainos labiausiai krito Lietuvoje
Kaip per savaitę pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse