Karo policija patruliuoja Lietuvos gatves

Visų karas prieš visus? Agresijos protrūkiai Lietuvoje COVID-19 karantino metu

(atnaujinta 08:01 2020.04.04)
Nors karantinas Lietuvoje tęsiasi vos pusę mėnesio, jau dabar atsiskleidžia ne per gražiausi, bet susimąstyti skatinantys mūsų visuomenės ir kai kurių jos piliečių požymiai

Štai viena tokia istorija — kaip viename kaime visi daugiabučio gyventojai prieš vieną žmogų "sukilo".

Kas nutiko?

Iš užsienio grįžęs vyras, prieš grįžimą namo pas žmoną, atitinkamų institucijų privalomos saviizoliacijos laikotarpiui buvo pasiųstas į Dotnuvos seniūnijos Vainotiškių kaime esantį daugiabutį. Vyriškiui paskirtame valdiškame bute gyvenanti neįgali pora bendru sutarimu laikinai išsikėlė. Nei COVID-19, nei kitokios diagnozės pas vyrą nebuvo. Tiesiog bendrosios karantino tvarkos numatyta profilaktika, ir tiek.

Atrodytų, kad jokių bėdų kilti neturėtų — išbuvai sau porą savaičių tykiai, ramiai — ir viskas. Bet bėda vis dėlto kilo, nes tokia tvarka nepatiko kitiems daugiabučio gyventojams: pastarieji minėtąjį vyriškį laikydami galimu koronaviruso nešėju, sutiko jį kaip pikčiausią priešą, lyg tyčia atvykusį, kad jiems pakenktų. Greitai kilo skandalas, keiksmai, grasinimai, skambučiai ne tiktai policijai ar valdžios įstaigoms, bet netgi vietiniam laikraščiui, kurio žurnalistai istoriją ir užfiksavo. Vietos valdininkai, sulaukę tokių gyventojų reakcijų, buvo nustebinti jų panikos ir nekontroliuojamos agresijos. Tuo tarpu tokias jų aistras iššaukęs vyras didesnių konfliktų išvengė, pabėgdamas iš kaimo ant dviračio.

Iš tiesų, istorija yra juokinga. Tiek vargo, tiek nervų dėl nieko. Pažvelgus iš šono, nebloga komedija. Ironiškiausia, kad vyriškis koronaviruso net nenešioja. Bet jei ir nešiotų — vietos gyventojų reakcija nuo šito nebūtų nei kiek labiau pateisinama. Iš tiesų, tokių ir panašių atvejų ir Lietuvoje, ir svetur tikriausiai yra sočiai. Bet susimąstyti visgi vertėtų.

"Visų karas prieš visus"?

Moralizuoti galima ilgai ir nuobodžiai. Svarbiausia yra kitame, o būtent, visuomenėje nusistovėjusiame požiūryje tiek į susiklosčiusią situaciją, tiek apskritai į kitą žmogų. Anglų mąstytojas Hobsas prieš keletą šimtmečių samprotavo apie "visų karą prieš visus", kaip tariamą prigimtinę būklę, iš kurios gelbsti tiktai valstybės prievarta. Toks susipriešinimas neatsiejamas nuo vadinamojo zoologinio individualizmo, žodžiu — nuo žmogaus sužvėrėjimo.

Lankytojai atviroje restorano verandoje Stokholme per COVID-19 koronaviruso pandemiją, archyvinė nuotrauka
© REUTERS / TT News Agency/Janerik Henriksson

Ačiū dievui, "visų karu prieš visus", kaip prigimtine žmonių būkle, galima stipriai abejoti. Tam pagrindą teikia netgi sunkiausiais laikotarpiais išliekantys žmogiškumo pavyzdžiai. Bet būtent tokiais laikotarpiais — per karus, marus, badmečius ir visokiausias stichines bei socialines nelaimes — minėtoji Hobso samprata nuogiausiu savo pavidalu iš teorijos ir gali tapti praktine gyvenimo tikrove.

Dabar nieko tokio nėra. Dėl COVID-19 paskelbtas karantinas, nors ir keičia įprastinį visuomenės gyvenimo ritmą bei ilgainiui gali turėti rimtų ekonominių padarinių, kol kas ne toks jau baisus. Maisto parduotuvėse netrūksta, komunalinės paslaugos, kaip ir apskritai infrastruktūra, veikia; nei marodierių, nei kitokios gaujos dar nesiformuoja. Pagaliau, ir pačio viruso aukų palyginti nedaug. Iki tikros katastrofos, ar kažko panašaus, toli. Bet panikos tikrai netrūksta.

O panika, kaip ir kitokie ekscesai, prie gero neveda. Be abejo, dauguma piliečių kaip mūsų minėtieji nesielgia. Iš tiesų, kaip yra teigęs Maksimas Gorkis, daugelis pasaulio blogybių kyla iš nuobodulio. Žodžiu, iš neturėjimo ką veikti. Po kolūkių sunaikinimo ir masinės evakuacijos į miestus bei užjūrius ištuštėjęs, ekonomiškai ir apskritai degradavęs Lietuvos kaimas, kartu su ES paramos dėka valstybės teikiamomis pašalpomis, būtent tokią — nuobodulio, sąstingio atmosferą ir sukuria.

Būna gi tokių nelaimingų, progos prie bet ko prisikabinti tik ir telaukiančių žmogelių. Tokių rastume visais laikais. Jų galima tik gailėti ir pačiam tokiu nebūti. Bet kur kas blogiau, kad "visų karas prieš visus", kad ir užslėpta, netgi gražiai apvilkta, į civilizuotumo rėmus įsprausta forma, iš tikrųjų vyksta. Nes kapitalistinė visuomenė ir yra, be kita ko, privačių interesų egoizmo kovos laukas. Susiklosčius tikrai krizinei situacijai, ji gali tapti atvira.

Valdantysis Lietuvos elitas elgiasi atitinkamai. COVID-19 krizės akivaizdoje, nežiūrint akį rėžiančios socialinės nelygybės ir gero penktadalio žemiau skurdo ribos esančių krašto gyventojų, vadinamieji darbdaviai reikalauja valdžios karantino laikotarpiui dar labiau koreguoti Darbo kodeksą "stipriojo teisės" principo dvasioje. O iš užsienių grįžtantys darbo emigrantai interneto platybėse stačiai keikiami, vaizduojami antrarūšiais ir nenusipelniusiais gyventi Lietuvoje, kurioje likti ir "prasimušti" skirta tik tariamiems išrinktiesiems. Žodžiu, kelią skinasi socialdarvinistinės idėjos.

Ukrainos pavyzdys

Mūsų minėtoji istorija būtent tokią tendenciją ir atspindi. Nors ne iš "viršūnių", o "apačių", tamsių, nusigyvenusių ir daugiau ką veikti neturinčių kaimo gyventojų, bet visgi atspindi. O dabar nieko iš esmės dar nevyksta. Viskas palyginti ramu. Klausimas: o jei pasidarytų neramu? Pavyzdžiui, jei COVID-19 tikrai išplistų ir imtų masiškai sėti mirtį? Ar jei prasidėtų badas? Karas? Kas tada? Iš tiesų, šis klausimas ne retorinis, o praktinis.

Kaimyninėje Ukrainoje šiai dienai matome situaciją, kada vietiniai gyventojai iš užsienio autobusais grįžtančius bendrapiliečius pasitinka riaušėmis ir mėtomais akmenimis. Vietoje solidarumo, vietoje elementaraus žmogiško supratimo — gyvuliškos, nekontroliuojamos agresijos protrūkiai. Bet ar reikia stebėtis?

Būtent čia prieš keletą metų įvyko banditinis valstybės perversmas, kurio eigoje ir pasėkoje fašistuojantys nacionalistai pradėjo viešai — tiek gatvėse, tiek visuomeninės paskirties pastatuose — žudyti nekaltus žmones. Žodžiu, Ukrainoje matome siaubo scenarijų.

Lietuvoje taip nėra. Bent jau kol kas. Galbūt, jei elgsimės tinkamai, ir nebus. Bet potencialas egzistuoja. Šiuo požiūriu, tepadės budrumas ir, visų pirmiausiai, likimas žmonėmis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Koronavirusas Lietuvoje
© Sputnik /
Koronavirusas Lietuvoje
Tegai:
COVID-19, koronavirusas, karantinas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2395)
Dar šia tema
Atvėsę orai privertė lietuvius laikytis karantino
Už karantino taisyklių pažeidimą – baudos iki 6 tūkst. eurų
"Būk namie!": kauniečiai gaus brošiūras apie karantino svarbą
Londono gyventojai papasakojo, kodėl išeina iš namų karantino metu
Svetlana Tichanovskaja

Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 

(atnaujinta 14:47 2020.08.11)
Pagrindinė Aleksandro Lukašenkos konkurentė Baltarusijos prezidento rinkimuose Svetlana Tiсhanovskaja yra Lietuvoje. Ji išvyko į kaimyninę šalį po to, kai opozicijos ir valdžios atstovų pasipriešinimas Minske ir kituose miestuose perėjo į karštąjį etapą

Svetlanos Tichanovskajos pasirodymas Lietuvoje niekuo nenustebino. Būtent Lietuvos sostinėje Baltarusijos opozicionieriai tradiciškai rado prieglobstį nuo pirmųjų protestų 2010 metų gruodžio mėnesį. Nuo to laiko Lietuvos valdžia save laiko pagrindine Baltarusijos demokratijos gynėja.

"Vertybių prasme Vilnius yra tradiciškai artimiausia vieta, nes joje yra buvę Baltarusijos opozicijos ir nepatenkintų režimu istorijos. Antras svarbus faktorius yra geografija. Vilnius yra netoli Minsko. Jei kas nors pasikeis, galite labai greitai ten sugrįžti", — Lietuvos žiniasklaida citavo politologą Lauryną Jonavičių.

Pirmoji žinia, kad Tichanovskaya yra Vilniuje, nuskambėjo iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus lūpų.

"Svetlana Tichanovskaya saugi, ji yra Lietuvoje", — savo Twitter paskyroje parašė Linkevičius.

Matyt, pagrindinę Baltarusijos opozicijos atstovę į Lietuvos sostinę pristatė taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Išvežė slaptai diplomatiniais kanalais? Klausimas vis dar atviras. Iš pradžių buvo svarstoma, ar Tikchanovskajai bus taikomas dviejų savaičių karantinas, tačiau dabar jau aišku, kas bus.

Pagrindinė užduotis — vadovauti pasauliniam kryžiaus žygiui "prieš Lukašenką" ir taip patraukti pasaulio bendruomenės, ES ir JAV vadovybės dėmesį. Ir tuo pat metu "nušauti antrą kiškį" — įtikinti besiskundžiančias Baltijos kaimynes Latviją ir Estiją boikotuoti elektros energijos pirkimą iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Taigi pirmieji raginimai dėl "civilizuoto pasaulio" sankcijų prieš Baltarusijos valdžią pasklido iš Vilniaus.

"Dinamika yra tokia, kad mes tikrai turėtume visu rimtumu kalbėti apie sankcijas Baltarusijai, nes tai, kas vyksta dabar, nė iš tolo neprimena tų represijų, kurias režimas vykdė visus pastaruosius metus", – Lietuvos žiniasklaidai sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Liublino trikampis nori tapti kvadratu

Kaimyninės Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis jau ėmėsi iniciatyvos surengti Europos Sąjungos nepaprastąjį aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą situacijai Baltarusijoje.

"Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis laiške Europos Vadovų Tarybos vadovui Šarliui Mišeliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą, susijusį su įvykiais Baltarusijoje <...>. Turime solidariai paremti baltarusius jų siekiuose. Taigi – Lenkijos vyriausybės vadovo iniciatyva Europos Vadovų Tarybai spręsti šį klausimą", –teigiama Lenkijos kabineto spaudos tarnybos pranešime.

Prisiminkime, kad neseniai, liepos 28 dieną, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paskelbė apie "Liublino trikampio" sukūrimą. Naujojo trijų šalių bendradarbiavimo formato pagrindas yra arši  rusofobija. Taip pat – naujos Žečpospolitos sukūrimas, kuris, kaip ir prieš 400 metų, turėtų tapti konfrontacijos tarp Vakarų ir Maskvos priešakiniu punktu.

Kaip žinote, XVI a. Žečpospolita taip pat apėmė dabartinės Baltarusijos žemes. Taigi visiškai logiška, kad Minskui implantuojant tikrai europietišką demokratiją, "Baltarusijos buferis" tarp Maskvos ir Vakarų taip pat išnyks.

Na, o toliau vystosi loginė grandis. "Asociacija su ES", Baltarusijos ekonomikos žlugimas, TVF kreditavimas ir Baltarusijos Respublikos narystė NATO. O tada, sekdama Liublino trikampio – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – pavyzdžiu,Baltarusija prašo, kad JAV atsiųstų kareivius, šarvuočius ir raketų sistemas, kad apsaugotų dabar "Baltarusijos demokratiją".

Tichanovskaja – "Prezidentė a la Guaido"?

Kad dar labiau išsiskirti iš savo bendraminčių "Liublino trikampyje", Lietuvos politikams suteikiama užuomina. Mums skubiai reikia sušaukti neeilinį Seimo susirinkimą ir dalyvaujant prezidentui ... paskelbti Svetlaną Tichanovskają "išrinkta Baltarusijos Respublikos prezidente". Na, sekant JAV pavyzdžiu, kurios savo laiku paskelbė "Venesuelos prezidentu" buvusį Lotynų Amerikos valstybės nacionalinės asamblėjos pirmininką Chuaną Gvaidą.

O Tikchanovskajos inauguracija, matyt, turėtų būti vykdoma pagal senas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas, kaipbuvo karūnuotas didysis kunigaikštis Mindaugas, kurį Baltarusijos "zmagarai" taip pat gerbia kaip savo valdovą senovės laikais ir vadina Mindavgu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Linas Linkevičius, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Beveik 200 tūkst. svarų vežęs vyras pasieniečiams bandė įsiūlyti 10 tūkst. kyšį

Beveik 200 tūkst. svarų vežęs vyras pasieniečiams bandė įsiūlyti 10 tūkst. kyšį

(atnaujinta 12:19 2020.08.11)
Vairuotojas buvo įspėtas, kad už bandymą papirkti savo pareigas atliekančius pasieniečius jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau netrukus jis su VSAT pareigūnais pabandė "susitarti" už 30 tūkst. svarų atlygį

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Iš Lietuvos 190 tūkst. svarų sterlingų, įtariama, neteisėtai vežęs vyras jį sustabdžiusius pasieniečius pabandė papirkti siūlydamas įspūdingą kyšį, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Penktadienį VSAT pareigūnai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu, kelyje Marijampolė – Suvalkai, patikrino į Lenkiją vykusį automobilį "Volkswagen Passat". Lietuviškais registracijos numeriais pažymėtą transporto priemonę vairavo 51 metų Kaišiadorių rajono gyventojas.

Pasieniečiams kilo įtarimų, kad automobiliu gali būti gabenamas nelegalus krovinys, todėl jis buvo atidžiai patikrintas.

Nustatyta, kad "Volkswagen Passat" salone esančiame krepšyje sudėti 190 tūkst. Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (daugiau kaip 210 tūkst. eurų). Šių piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų Kaišiadorių gyventojas neturėjo. Be to, jį sustabdžiusiems VSAT pareigūnams vyras siūlė 10 tūkst. svarų.

Контрабанда
Nustatyta, kad "Volkswagen Passat" salone esančiame krepšyje sudėti 190 tūkst. Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (daugiau kaip 210 tūkst. eurų)

Vairuotojas buvo įspėtas, kad už bandymą papirkti savo pareigas atliekančius pasieniečius jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau netrukus jis su VSAT pareigūnais pabandė "susitarti" už 30 tūkst. svarų atlygį.

Kaišiadorių rajono gyventojas buvo sulaikytas ir po apklausos uždarytas į areštinę. Vėliau Alytaus apylinkės teismas vyrą leido suimti 14 dienų.

VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir papirkimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaišiadorių rajono gyventojui gresia bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Tegai:
kyšis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Sulaikyti Kirgizijos piliečiai, pasieniečiams pateikę vairuotojo pažymėjimų klastotes
Pasieniečiai sučiupo motociklininką, važiavusį be jokių dokumentų
Privalomos izoliacijos sąrašą papildė dar 5 šalys, tarp kurių — Lenkija