Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Koronavirusas padės tašką Lietuvos Seimo rinkimuose

(atnaujinta 18:38 2020.04.13)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė eilinius Seimo rinkimus. Pirmą kartą istorijoje jie vyks kovai artimomis aplinkybėmis. Politinės jėgos turės vykdyti priešrinkimines kampanijas karantino sąlygomis

Praėjusių metų vasarą ir rudenį konservatorių ir liberalų atstovaujama opozicija aktyviai skatino išankstinių Seimo rinkimų idėją dėl nuolatinių valdančiosios koalicijos skilimų. Per trejus metus jų buvo keli.

Pati pirmoji ir giliausia krizė buvo susijusi su skilimu Lietuvos socialdemokratų partijoje. Jaunas ir ambicingas Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas išvedė iš valdančiosios koalicijos daugumą socialdemokratų.

O juk 2016 metų rudenį niekas nežadėjo bėdos. Ramūno Karbauskio vadovaujamos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) pergalė buvo pritrenkiama. Jie gavo 54 mandatus, o valdančiosios daugumos suformavimui pakako, kad jie pakviestų į koaliciją tik su trenksmu pralaimėjusius rinkimus socialdemokratus su jų 17 mandatų. 11 ministrų portfelių atiteko "valstiečiams", o kažkada galingiems socialdemokratams, kurie valdė ankstesnį Seimą, tik 3.

Bet po skilimo socialdemokratų partijoje, norėdama kompensuoti prie opozicijos prisijungusius seimūnus-socialdemokratus, koalicija turėjo pakviesti "Tvarką ir teisingumą".

Po to prasidėjo kaitalynė ir šios valdančiosios koalicijos "trečiosios jėgos" stovykloje. Netgi "tvarkiečių" frakcija žlugo. Kažkas užkulisiuose aktyviai įgyvendino pagrindinį politinės kovos šūkį: skaldyk ir valdyk.

2019 metų rudenį "valstiečiams" net teko pašaukti "Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą" (LLRA-KŠS). Vėl teko perrašyti koalicijos susitarimą ir atiduoti lenkams du strateginius portfelius — Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijų. Kas galėjo tai įsivaizduoti prieš trejus metus?

Atsiradus lenkų koalicijai, opozicijos išpuoliai pasiekė "isterijos" lygį. Ypač daug priekaištų teko susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui. Jis buvo apkaltintas kone valstybės plėšimu dėl to, kad apmokėjo pietus komandiruotėje ne iš tos kišenės. O Lietuvos vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei bandyta primesti kaltę dėl siaubingo gaisro Alytuje.

Valdančiajai partijai vėl pavyko pasipriešinti. Ir jau 2020 metais paaiškėjo, kad pirmalaikių rinkimų nebus. O ankstyvomis pavasario dienomis į Lietuvą atkeliavo koronavirusas, taip ir atsirado naujas opozicijos išpuolių prieš valdančiuosius taikinys. Juo tapo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Neva, jis silpnas, neapsisprendęs, elgiasi chaotiškai. "Geriau būtų vadovauti frontui prieš COVID-19 skirti krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį", — teigė konservatoriai. Pamenate "skaldyk ir valdyk"?

Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bet net ir čia nepavyko įnešti sąmyšio į valdančiąją koaliciją. Vyriausybės veiksmai parodė, kad Lietuva su koronavirusu susidoroja ne blogiau nei daugelis pirmaujančių ES šalių. Sergančiųjų ir mirusiųjų santykis neviršija ribų. Ir jau šiandien kabinetas rengia laipsniško išėjimo iš karantino planą. Ir visa tai mato žmonės — rinkėjai.

Taigi, iki rudens, jei nebus force majeure, valdančioji partija palaipsniui galės atstatyti savo reitingus ir rinkimų išvakarėse priartės prie konservatorių. O tam, kad atkeršytų ir sugrįžtų į valdžią, opozicijai teks padaryti kažką ekstra-radikalaus.

Tikriausiai, konservatoriai su liberalais eis į rinkimus pagal koalicijos sąrašą. Jie jau užsiminė apie tai rudenį. Tik tokiu būdu jie sugebėtų nugalėti "valstiečius". O socialdemokratai prie jų prisijungs jau formuojant koaliciją.

Ar valdantieji reaguos simetriškai? Ar įmanoma suvienyti visus sąlygiškai kairiuosius "prieš konservatorius"? Tai paaiškės arčiau rudens, kai bus suformuoti kandidatų į Seimo narius sąrašai, ir jie bus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Tuo tarpu valdančioji koalicija ir vyriausybė turi pagrindinį priešą — koronavirusą. Jei jie jį nugalės, tuomet įrodys, kad gali veikti konkrečiai ir profesionaliai. O tai reiškia, susigrąžins rinkėjų pasitikėjimą iki 2020 metų spalio 11 dienos, kai vyks pirmasis turas. Antrasis balsavimo turas vienmandatėse apygardose įvyks lygiai po dviejų savaičių — spalio 25 dieną.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimo rinkimai, koronavirusas
Dar šia tema
Ingrida Šimonytė sutiko vesti konservatorius į Seimo rinkimus. Ar tai jiems padės?
"Man pasakė": Karbauskis sužinojo Skvernelio planus dėl Seimo rinkimų
Pajuto valdžią: Lietuvos prezidentas "trina rankas" norėdamas paleisti Seimą
Grybauskaitė stojo į kovą dėl Vyriausybės vadovo posto
Nausėda paskelbė, kada įvyks Seimo rinkimai
Vaizdo stebėjimo kameros

Kiniškai prisimerkę vaizdo stebėjimo kameros stebi lietuvius

(atnaujinta 15:05 2020.05.28)
Lietuvos nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) perspėja, kad Kinijos vaizdo stebėjimo kameros visoje Lietuvoje yra nesaugios asmens duomenų apsaugos atžvilgiu. Tariamai, prie jų galima prisijungti nuotoliniu būdu, apeinant valdymo serverius

Tačiau krašto apsaugos ministras nuramino visuomenę sakydamas, kad neturi duomenų apie bandymus prisijungti prie kamerų iš išorės. Tai kam kelti triukšmą?

Dar vieną "kinietiškos dvasios" siaubo istoriją  išplatino Lietuvos žiniasklaida. Po išpuolių prieš "Huawei", kurių pavojingumas buvo netgi pažymėtas Lietuvos vaikų saugumo biuro pranešimuose, buvo užpulta "Hikvision" ir "Dahua" reputacija ir garbė. Šie Kinijos gamintojai gamina stebėjimo kameras ir joms skirtą įrangą ir programinę įrangą. Šių gamintojų fotoaparatai įrengti daugiausiai sankryžų ir gatvių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

O Lietuvos "plunksnos pinkertonai" nusprendė atverti akis visam pasauliui į šių kamerų pavojų. Sensacija! Pasirodo, net mokyklos lygio įsilaužėlis gali prie jų prisijungti ir stebėti, kas vyksta vaizdo kameros stebimoje teritorijoje.

Žurnalistų versiją apie galimą minėtų gamintojų vaizdo kamerų pažeidžiamumą savo autoritetu sustiprino NKSC vadovas Rytis Rainys.

"Kameros turi nuotolinį valdymą, slaptažodžiai perduodami nešifruotu kanalu, patys slaptažodžiai užkoduojami naudojant silpnus, labai senus algoritmus. Saugumas yra toks, kad šių kamerų slaptažodžius galima perkelti iš ryšio kanalo, skaityti, iššifruoti, prijungti prie kamerų ir daryti bet ką". — citavo Rainį Lietuvos žiniasklaida.

O blogiausia, pasak centro vadovo, kad visa informacija iš kamerų ir įrangos programinės įrangos atnaujinimų yra prižiūrima iš ... rusų serverių. Matyt, ant Lubiankos ar Skolkovo. Ir pabandyk įrodyti priešingai?

Skandalas! Lietuvos žurnalistai atskleidė pasaulinį sąmokslą! Sprendžiant iš jų tyrimo rezultatų, dabar turime skubiai sunaikinti "Hikvision" ir "Dahua" kameras visame pasaulyje ir, matyt, įdiegti geresnes, saugesnes, todėl brangesnes. Na, pavyzdžiui, amerikiečių.

Ir dėl viso to kalta ... Kinija. Iš tiesų, šiandien Jungtinės Valstijos vadina Dangaus imperiją pagrindine konkurente kovojant dėl ​​pasaulio dominavimo ekonomikoje. Ir jei visa kinų elektronika yra užkrauta šnipų mikroschemomis ir programomis, tai pirkti nėra saugu. Jaučiate, kur lenkia Lietuvos informuotojai?

Pristabdyti žurnalistų-tyrėjų uolumą suskubo pats Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Kokia prasmė prisijungti prie šių kamerų?

"Nėra įrodymų, kad jos buvo naudojamos tokiu būdu. Šiuo metu, kai yra įprastos informacinių technologijų priemonės, kyla rizika kartu su galimybėmis, kurias reikėtų kontroliuoti", — į provokacinį žurnalistų klausimą atsakė Karoblis.

O gal mūsų ministras yra išvien su Rusijos šnipais ir Kinijos gamintojais? Matyt, kitą kartą "pinkertonai" truktels ir už šio siūlelio. O ten išsirutulios visas "vyriausybės sąmokslininkų" kamuolys. Tiesiai prieš Seimo rinkimus? Ar galite įsivaizduoti, koks kils skandalas? Ministras net neleidžia žurnalistams atlikti sensacingo tyrimo ir net bando kažkaip užmaskuoti užpuolikų intrigas.

Tačiau Lietuvoje ne tik gatvės ir sankryžos yraaptaisytos šnipų kameromis, bet ir valstybės sienos ruožai. Su jų pagalba tvarka stebima saugumo valdymo, migracijos, policijos, Viešojo saugumo tarnybos ir valstybinės skrydžių valdymo bendrovės "Oro navigacija" skyriuose. Trumpai tariant, visos Lietuvos paslaptys yra stebimos kinų klastotės dėka per Rusijos serverius. Ko gero, tokia medžiaga verta Pulitzerio premijos.

Ir kad niekas neabejotų "tyrimų skyriaus" žurnalistų profesionalumu, štai jums dar vienas įrodymas. Kai tik tyrimo faktai buvo perduoti plačiam skaitytojų ratui, buvo surengta dar viena provokacija prieš sąžiningiausią Lietuvos žiniasklaidą.

Tariamai iš pagrindinės šalies naujienų agentūros tinklalapio, vadovaujantiems svarbiausiems informaciniams portalams, redakcijai Lietuvos kariuomenės vardu buvo išsiųstas netikras laiškas. Jame teigiama, kad "Lietuvos gynybos ministerija išreiškia susirūpinimą dėl JAV pajėgų vado Europoje pasakytų žodžių, kad Baltijos šalys tariamai nevykdo sąjunginių įsipareigojimų". Tada atsirado reikalavimas atsiprašyti, kitaip Lietuva bus priversta reikalauti Amerikos kariuomenės išvedimo iš šalies.

"Tai yra, šis melagingas laiškas turėjo išprovokuoti pasaulinio lygio skandalą. Įsivaizduokite pasaulio žiniasklaidos antraštes:„ "Lietuva reikalauja, kad JAV atsiprašytų ir grasina išsiųsti amerikiečių kareivius", "NATO kariai lauk iš Lietuvos"?

Bet subtiliai pagaminta klastotė buvo iškart atskleista. Jos rengėjų vardus dar turi išsiaiškinti profesionalūs tyrėjai su žurnalistų pažymėjimais. Laukiame detektyvų ciklo apie Kinijos ir Rusijos šnipus pačioje Europos Sąjungos ir NATO širdyje — Lietuvoje tęsinio.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kinija, Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC), vaizdo kamera
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Rusija: šnipai prieš žvalgybininkus
"Šnipai, barbarai ir vagys": 10 absurdiškiausių kaltinimų Rusijai
Po žinių apie Andrejevos sulaikymą prokuratūra patvirtino tirianti šnipinėjimą
Šnipų manija. JAV įtaria, kad Kinija nori pavogti COVID-19 vakciną
Laurynas Kasčiūnas

Patriotizmas pagal Kasčiūną: mankurtų fabrikas po "tautine" iškaba

(atnaujinta 14:36 2020.05.28)
Etatinis rusofobas Laurynas Kasčiūnas nepatenkintas — tik šįsyk ne tariamu rusų puolimu, bet, priešingai — nepakankamu Lietuvos pasirengimu tokio puolimo galimybei

Anot jo, mūsuose trūksta "patriotinio ugdymo". Visgi norėtųsi paklausti: o ką jisai laiko "patriotiniu ugdymu"?

Šiuo klausimu Kasčiūnas samprotavo neseniai "Delfyje" išėjusiame straipsnyje, antrašte "Kas ir kodėl nenori ugdyti Lietuvos patriotų?", kurio pagrindinė tezė yra tokia: Lietuvos mokyklose nėra efektyvaus patriotinio, pilietinio ugdymo, o be to, dauguma valdžios atstovų šio reikalo netgi nelaiko prioritetu — todėl nesame deramai pasirengę rusų puolimui...

Kuo nepatenkintas Kasčiūnas

Iš tiesų, žinantiems vadinamąsias "pilietiškumo" pamokas, kaip ir bendrą atmosferą Lietuvos mokyklose, tokie pastebėjimai neturėtų kelti nuostabos: šie dalykai tėra formalūs, nuobodūs ir juokingai nuvalkioti — panašiai, kaip, pavyzdžiui, buvo su beviltiškai dogmatizuoto marksizmo-leninizmo mokymu vėlyvoje, brežnevinėje Tarybų Sąjungoje. Žodžiu, niekas pačiu dalyku nebetiki, bet dėsto, nes taip numatyta programose.

Atrodytų, Kasčiūnas norėtų dabarties Lietuvos patriotiniam ugdymui suteikti naują kvėpavimą. Teoriniu požiūriu, skamba gražiai. Juolab, kad be atitinkamo moralinio nusiteikimo, be reikiamos psichologijos — krašto gynyba sunkiai įsivaizduojama. O tokio nusiteikimo tikrai nėra.

Po 2014 metų įvykių (t. y. Maidano perversmo Ukrainoje, karo Donbase pradžios ir t. t.) rusofobija Lietuvoje tikrai įgavo anksčiau neregėtą pagreitį. "Viršūnių" skleidžiama propaganda patikėjo ir iki šiol tiki daug žmonių. Bet realaus pasirengimo kariauti prieš Rusiją — ar materialine, karine-technine, ar minėtąja moraline prasme — nei visuomenėje, nei kariuomenėje nėra. Garsiausiai rėkiantieji "rusofobai-patriotai" rėkia karjeros sumetimais.

Žodžiu, Lietuvoje šiuo požiūriu daug daugiau, liaudiškai šnekant, "pakazuchos", nei realaus turinio. Kasčiūnas tikriausiai tai supranta ir, kaip dera "patriotui" — dėl šito savotiškai pergyvena. Betgi kodėl "patriotui" kabutėse? Nejaugi jis nemyli Lietuvos? Nejaugi čia nešneka tauriausi Tėvynės mylėtojo širdies jausmai?

Kasčiūniško "patriotizmo" turinys

Subjektyviai, Kasčiūnas galbūt ir nuoširdus. Bet pastarojo "patriotizmas" pirmiausiai remiasi neigimu — neigimu visko, kas rusiška ir neigimu visko, kas tarybiška. Žodžiu, remiasi rusofobija ir antitarybiškumu. O tai mažų mažiausiai problemiška, nes Lietuvos istorija neatsiejama nuo Rusijos istorijos. Ne vien neigiama, bet ir teigiama prasme. Dar daugiau: didžiausi Lietuvos ir lietuvių nacijos laimėjimai buvo pasiekti būtent Tarybų Sąjungos sudėtyje, Tarybų Lietuvoje.

Be tarybiškumo, iš XX amžiaus Lietuvos nedaug kas telieka: tokie literatūros klasikai, kaip Liudas Gira, Salomėja Nėris, Petras Cvirka; tokie menininkai, kaip Juozas Mikėnas, muzikantai kaip Balys Dvarionas, o taip pat ir Trakų bei Vilniaus pilių atstatymas, masinis liaudies švietimas — ką bekalbėti apie krašto elektrifikaciją, modernios pramonės ir žemės ūkio sukūrimą — neatsiejami nuo TSRS ir LTSR, kaip sudedamosios jos dalies.

Lieka į pozityvų turinį pretenduojantys mitai: pasaka apie nepriklausomąją (bet faktiškai Vakarų marionete buvusią ir fašistine diktatūra pavirtusia) 1918-1940 m. Lietuvos respubliką, apie "sovietų okupaciją" ir, kas be ko — vadinamųjų "miško brolių" kovas prieš civilius lietuvius, kaip didžiausius Lietuvos priešus ir išdavikus. Žodžiu, mitai, kuriais remiasi dabarties Lietuva — rusofobinė, antitarybinė Vytauto Landsbergio Lietuva.

Šiuo požiūriu, Kasčiūno "patriotizmo" vizija yra tuščia, o tiksliau — destruktyvi. Ji neturi jokio realaus teigiamo turinio, o tik neapykantą "didžiajam blogiukui", kuriuo laikoma Tarybų Sąjunga ir Rusija. Tuo tarpu, kokia "meile Lietuvai" — jei žodžiu "Lietuva" suprasime pačius šio krašto žmones — spinduliuoja šis bei į jį panašūs TS LKD "riteris", rodo šios partijos neoliberalistinė socialinė, ekonominė politika, orientuota beveik išimtinai į stambiųjų kapitalistų, oligarchų interesų aptarnavimą.

Nacių apologetas?

Žodžiu, Kasčiūno "patriotizmas" remiasi suklastota istorija. Šiuo požiūriu, pastarojo raginimai stiprinti "patriotinį ugdymą" Lietuvoje yra tolygūs siekiui vystyti ir taip egzistuojantį mankurtų fabriką — tiesiog po "tautine" iškaba. Prie ko toks "patriotizmas" veda, parodė Ukraina, kurioje analogiškų idėjų vedami Stepano Banderos ir netgi Hitlerio gerbėjai nebaudžiami terorizuoja, o, reikalui esant, ir žudo jiems neįtinkančius piliečius.

Sakysite, Kasčiūnas kitoks? Šimtaprocentinio atsakymo neturime, bet ilgametė šio asmens veikla bei retorika leidžia teigti, kad jei ir kitoks — tai nebent paviršiumi, žodžiu — kosmetiškai, bet iš esmės vienas ir toks pat. Pagaliau, iš praeitą savaitę į viešąjį eterį išėjusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) susirinkimo filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kaip Kasčiūnui politiškai artimas Audrys Šimas iš LŽVS saliutuoja kaip hitlerininkas ištiesęs į priekį dešinę ranką (2020-05-20 Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, vaizdo įrašas YouTube minėtas gestas užfiksuotas 1:26:22) 

Vaizdas juokingas ir, be abejo, neišreiškiantis oficialios nei NSGK, nei LŽVS, nei paties Šimo pozicijos, bet kartu — labai daug pasakantis apie šiuose sluoksniuose esančias nuotaikas, kurių kontekste ir reikėtų matyti Kasčiūno raginimus stiprinti "patriotinį ugdymą". Tik bėda, kad su tikruoju patriotizmu — meile savajai tautai, savajai šaliai — šis beprotiškas surogatas iš tikrųjų neturi nieko bendro.

O kaip jį susigrąžinti? Pirmiausiai reikia pažvelgti į istoriją dalykiškai ir nusikratyti minėtaisiais mitais, kurių viešpatavimo visuomenės sąmonėje dėka Lietuva ir buvo, ir bus tik rusofobinės, antitarybinės šizofrenijos pelkėje skęstanti Vakarų pasaulio periferija. Paskiau sektų kiti žingsniai. Tuo tarpu nesugebėjimas ar tiesiog atsisakymas keisti kursą ilgalaikėje perspektyvoje ir Lietuvai, ir lietuvių tautai gali kainuoti tikrai brangiai.

Link ko veda toks "patriotizmas", ryškiausiai pademonstravo Hitleris. Nepaisant to, šiai dienai matyti, kaip jo idėjos reabilituojamos. Kartais po "tautine", kartais po "demokratine" kauke, bet esmė nuo to nesikeičia. Šiuo požiūriu, Kasčiūno, kaip ir kitų Lietuvos vadinamosios "istorijos politikos" šalininkų veikla, objektyviai reiškia "minkštą" nacizmo reabilitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Dar šia tema
Seime įvertino Vokietijos URM pareiškimą dėl Vokietijos kaltės II pasauliniame kare
75-osios Didžiosios Pergalės metinės: tarp melo ir istorinės tiesos