Traukinys iš Kinijos Lietuvoje

Atvažiavo Trojos traukinys? Ar Kinijos pagalba grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui

(atnaujinta 16:27 2020.04.16)
Kinijos Liaudies Respublikos traukinys nepaisant Lietuvos nacionalinio saugumo sergėtojų atvyko į Lietuvą. Atgabeno pašto siuntas. Ne tik Lietuvai. Kitoms Europos Sąjungos valstybėms taip pat

Šia naujiena džiugiai pasidalino Lietuvos paštas. Pašto pranešime rašoma, kad Velykų savaitgalį pirmą kartą istorijoje į Europą atvyko traukinys iš Kinijos, kurio krovinį sudaro tik pašto siuntos. Šis traukinys sustojo Lietuvoje, Vilniaus intermodaliniame terminale. 42-uose traukinio atvežtuose pašto konteineriuose atgabentos siuntos skirtos ne tik Lietuvai, bet visai Europai. Jas po Europą išskirstys AB Lietuvos paštas.

Tam buvo ruoštasi ne vienerius metus. Nepaisant Lietuvos nacionalinio saugumo sergėtojų.

"Bendradarbiavimą pašto siuntų pervežimo geležinkeliais srityje su Kinijos paštu pradėjome dar 2019 metų liepą, tačiau gaunami siuntų kiekiai buvo žymiai mažesni. Išgyvenant pasaulinį karantiną ir dėl to stojant daugeliui tarptautinių pašto procesų, šis bendradarbiavimo projektas įgauna pagreitį — Kinijos paštas į Lietuvą siunčia nebe pavienius konteinerius, bet visą traukinį. Pirmą kartą istorijoje yra siunčiamas tik pašto traukinys iš Kinijos į Europą, — Lietuvos pašto pranešime cituojama Asta Sungailienė, šios įstaigos generalinė direktorė. — Lietuvos paštui tenka išskirtinis vaidmuo — būsime atsakingi už šiuo istoriniu traukiniu atvežtų siuntų paskirstymą po visą Europą".

Per 9 paras 42 pašto konteineriais iš Kinijos atvežtos siuntos iš Vilniaus kelių transportu bus išskirstytos į 30 Europos šalių. Didžioji dalis siuntų keliaus į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Ispaniją ir Vengriją. Du atskiri pašto konteineriai liks Lietuvos vartotojams. Lietuvos paštas iš Vilniaus siuntas pristatys kitiems Europos paštų operatoriams, kad jie galėtų jas pristatyti gavėjams savo šalyse.

Pranešama, kad iš šios veiklos papildomų pajamų gaus ne tik Lietuvos paštas, bet ir kitos logistikos sektoriaus įmonės, tarp jų Lietuvos geležinkeliai ir tarptautinių krovinių vežėjai. Pasak Sungailienės, artimiausioje ateityje tikimasi sulaukti daugiau tokių traukinių iš Kinijos.

Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje

Memorandumas dėl glaudesnio Lietuvos pašto ir Kinijos pašto bendradarbiavimo tarp Lietuvos susisiekimo ministerijos ir Kinijos valstybinio pašto biuro pasirašytas dar 2018 metų balandžio mėnesį. Tą kartą ir buvo sutarta dėl naujo maršruto — pašto siuntų transportavimo geležinkeliais nuo Čongčingo miesto Kinijoje iki Vilniaus — vystymo.

Iki šiol siuntos iš Kinijos Europą dažniausiai pasiekdavo oro paštu, nes tai yra greičiausias siuntų pristatymo iš Kinijos būdas. Tačiau oro transporto saugumo reikalavimams griežtėjant bei norint sumažinti aplinkos taršą ir transportavimo kaštus, Kinijos paštas yra užsibrėžęs didelę dalį e-prekybos siuntų gabenti geležinkeliais.

Kinijos Liaudies Respublika plečia savo įtaką visame pasaulyje ir neatsiklausia nei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento. Kas belieka pastarosioms? Neprarasti budrumo. Įspėti.

Ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis visuomenei buvo pateiktas abiejų žvalgybos institucijų neįslaptintas grėsmių ir rizikos veiksnių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui vertinimas.

2020 metų vertinimo santraukoje teigiama, kad "Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama ir kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais. Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką. Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais".

Į Lietuvą iš Kinijos Liaudies Respublikos atskrido jau ne vienas lėktuvas. Lėktuvais į Lietuvą gabenamos medicininės priemonės atsilaikyti prieš koronavirusą. Lėktuvai Rusijos Federacijos kompanijų. Nepaisant Lietuvos nacionalinio saugumo sergėtojų įspėjimų bei politologų-propagandistų įžvalgų.

ES jaučiama solidarumo stoka, pagalbą šalims teikia Rusija ir Kinija

Vis dažniau demonstruojama Rusijos ir Kinijos pagalba šalims kovoje su koronavirusu yra tik dar vienas politinis įrankis savo įtakai pasaulyje plėsti, teigia Lietuvos ekspertai.

Anot jų, Vakarams ir Lietuvai didžiausią grėsmę keliančios valstybės — Rusija ir Kinija — gali pasinaudoti viruso krize norėdamos dar labiau susilpninti Vakarus. Todėl, pasak šių ekspertų, reikėtų į šių valstybių humanitarinę pagalbą žiūrėti itin atsargiai.

Rusijos karo ekspertai atliko žvalgybą Bergamo medicinos įstaigose
© Sputnik . Министерство обороны РФ

Vis dėlto net ir šie politologai pripažįsta, kad ypatingo solidarumo tarp ES valstybių krizinėje situacijoje kol kas nematyti. Nuo koronaviruso šiuo metu labiausiai nukentėjusi Italija jaučia didelę ES solidarumo stoką. Jei tai pradės įžvelgti ir kitos ES narės, teigia jie, euroskepticizmas Europoje gali sustiprėti dar labiau.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti. Pasak Laurinavičiaus, Kinija humanitarinę pagalbą teikia dvišalių susitarimų su kitų šalių vyriausybėmis pagrindu, o ne per tarptautines organizacijas ir fondus.

"Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys", — teigia Laurinavičius.

Ponas analitikas Marius Laurinavičius daug kalba, žiniasklaida noriai ir daug cituoja. O kodėl gi ponui analitikui nepuolus po Trojos traukiniu ir nesustabdžius realybės? Vardan to nacionalinio saugumo...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
humanitarinė pagalba, nacionalinis saugumas, Lietuva, Kinija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1848)
Dar šia tema
Konservatoriai praneša apie medicininių kaukių siuntą iš Taivano
Ekspertas: Lietuvos konservatoriai galvoja tik apie politiką, užuot rūpinęsi gyventojais
Italijos premjeras įvertino užuominas apie Rusijos pateiktas sąlygas pagalbai suteikti
Laurynas Kasčiūnas

Patriotizmas pagal Kasčiūną: mankurtų fabrikas po "tautine" iškaba

(atnaujinta 14:36 2020.05.28)
Etatinis rusofobas Laurynas Kasčiūnas nepatenkintas — tik šįsyk ne tariamu rusų puolimu, bet, priešingai — nepakankamu Lietuvos pasirengimu tokio puolimo galimybei

Anot jo, mūsuose trūksta "patriotinio ugdymo". Visgi norėtųsi paklausti: o ką jisai laiko "patriotiniu ugdymu"?

Šiuo klausimu Kasčiūnas samprotavo neseniai "Delfyje" išėjusiame straipsnyje, antrašte "Kas ir kodėl nenori ugdyti Lietuvos patriotų?", kurio pagrindinė tezė yra tokia: Lietuvos mokyklose nėra efektyvaus patriotinio, pilietinio ugdymo, o be to, dauguma valdžios atstovų šio reikalo netgi nelaiko prioritetu — todėl nesame deramai pasirengę rusų puolimui...

Kuo nepatenkintas Kasčiūnas

Iš tiesų, žinantiems vadinamąsias "pilietiškumo" pamokas, kaip ir bendrą atmosferą Lietuvos mokyklose, tokie pastebėjimai neturėtų kelti nuostabos: šie dalykai tėra formalūs, nuobodūs ir juokingai nuvalkioti — panašiai, kaip, pavyzdžiui, buvo su beviltiškai dogmatizuoto marksizmo-leninizmo mokymu vėlyvoje, brežnevinėje Tarybų Sąjungoje. Žodžiu, niekas pačiu dalyku nebetiki, bet dėsto, nes taip numatyta programose.

Atrodytų, Kasčiūnas norėtų dabarties Lietuvos patriotiniam ugdymui suteikti naują kvėpavimą. Teoriniu požiūriu, skamba gražiai. Juolab, kad be atitinkamo moralinio nusiteikimo, be reikiamos psichologijos — krašto gynyba sunkiai įsivaizduojama. O tokio nusiteikimo tikrai nėra.

Po 2014 metų įvykių (t. y. Maidano perversmo Ukrainoje, karo Donbase pradžios ir t. t.) rusofobija Lietuvoje tikrai įgavo anksčiau neregėtą pagreitį. "Viršūnių" skleidžiama propaganda patikėjo ir iki šiol tiki daug žmonių. Bet realaus pasirengimo kariauti prieš Rusiją — ar materialine, karine-technine, ar minėtąja moraline prasme — nei visuomenėje, nei kariuomenėje nėra. Garsiausiai rėkiantieji "rusofobai-patriotai" rėkia karjeros sumetimais.

Žodžiu, Lietuvoje šiuo požiūriu daug daugiau, liaudiškai šnekant, "pakazuchos", nei realaus turinio. Kasčiūnas tikriausiai tai supranta ir, kaip dera "patriotui" — dėl šito savotiškai pergyvena. Betgi kodėl "patriotui" kabutėse? Nejaugi jis nemyli Lietuvos? Nejaugi čia nešneka tauriausi Tėvynės mylėtojo širdies jausmai?

Kasčiūniško "patriotizmo" turinys

Subjektyviai, Kasčiūnas galbūt ir nuoširdus. Bet pastarojo "patriotizmas" pirmiausiai remiasi neigimu — neigimu visko, kas rusiška ir neigimu visko, kas tarybiška. Žodžiu, remiasi rusofobija ir antitarybiškumu. O tai mažų mažiausiai problemiška, nes Lietuvos istorija neatsiejama nuo Rusijos istorijos. Ne vien neigiama, bet ir teigiama prasme. Dar daugiau: didžiausi Lietuvos ir lietuvių nacijos laimėjimai buvo pasiekti būtent Tarybų Sąjungos sudėtyje, Tarybų Lietuvoje.

Be tarybiškumo, iš XX amžiaus Lietuvos nedaug kas telieka: tokie literatūros klasikai, kaip Liudas Gira, Salomėja Nėris, Petras Cvirka; tokie menininkai, kaip Juozas Mikėnas, muzikantai kaip Balys Dvarionas, o taip pat ir Trakų bei Vilniaus pilių atstatymas, masinis liaudies švietimas — ką bekalbėti apie krašto elektrifikaciją, modernios pramonės ir žemės ūkio sukūrimą — neatsiejami nuo TSRS ir LTSR, kaip sudedamosios jos dalies.

Lieka į pozityvų turinį pretenduojantys mitai: pasaka apie nepriklausomąją (bet faktiškai Vakarų marionete buvusią ir fašistine diktatūra pavirtusia) 1918-1940 m. Lietuvos respubliką, apie "sovietų okupaciją" ir, kas be ko — vadinamųjų "miško brolių" kovas prieš civilius lietuvius, kaip didžiausius Lietuvos priešus ir išdavikus. Žodžiu, mitai, kuriais remiasi dabarties Lietuva — rusofobinė, antitarybinė Vytauto Landsbergio Lietuva.

Šiuo požiūriu, Kasčiūno "patriotizmo" vizija yra tuščia, o tiksliau — destruktyvi. Ji neturi jokio realaus teigiamo turinio, o tik neapykantą "didžiajam blogiukui", kuriuo laikoma Tarybų Sąjunga ir Rusija. Tuo tarpu, kokia "meile Lietuvai" — jei žodžiu "Lietuva" suprasime pačius šio krašto žmones — spinduliuoja šis bei į jį panašūs TS LKD "riteris", rodo šios partijos neoliberalistinė socialinė, ekonominė politika, orientuota beveik išimtinai į stambiųjų kapitalistų, oligarchų interesų aptarnavimą.

Nacių apologetas?

Žodžiu, Kasčiūno "patriotizmas" remiasi suklastota istorija. Šiuo požiūriu, pastarojo raginimai stiprinti "patriotinį ugdymą" Lietuvoje yra tolygūs siekiui vystyti ir taip egzistuojantį mankurtų fabriką — tiesiog po "tautine" iškaba. Prie ko toks "patriotizmas" veda, parodė Ukraina, kurioje analogiškų idėjų vedami Stepano Banderos ir netgi Hitlerio gerbėjai nebaudžiami terorizuoja, o, reikalui esant, ir žudo jiems neįtinkančius piliečius.

Sakysite, Kasčiūnas kitoks? Šimtaprocentinio atsakymo neturime, bet ilgametė šio asmens veikla bei retorika leidžia teigti, kad jei ir kitoks — tai nebent paviršiumi, žodžiu — kosmetiškai, bet iš esmės vienas ir toks pat. Pagaliau, iš praeitą savaitę į viešąjį eterį išėjusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) susirinkimo filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kaip Kasčiūnui politiškai artimas Audrys Šimas iš LŽVS saliutuoja kaip hitlerininkas ištiesęs į priekį dešinę ranką (2020-05-20 Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, vaizdo įrašas YouTube minėtas gestas užfiksuotas 1:26:22) 

Vaizdas juokingas ir, be abejo, neišreiškiantis oficialios nei NSGK, nei LŽVS, nei paties Šimo pozicijos, bet kartu — labai daug pasakantis apie šiuose sluoksniuose esančias nuotaikas, kurių kontekste ir reikėtų matyti Kasčiūno raginimus stiprinti "patriotinį ugdymą". Tik bėda, kad su tikruoju patriotizmu — meile savajai tautai, savajai šaliai — šis beprotiškas surogatas iš tikrųjų neturi nieko bendro.

O kaip jį susigrąžinti? Pirmiausiai reikia pažvelgti į istoriją dalykiškai ir nusikratyti minėtaisiais mitais, kurių viešpatavimo visuomenės sąmonėje dėka Lietuva ir buvo, ir bus tik rusofobinės, antitarybinės šizofrenijos pelkėje skęstanti Vakarų pasaulio periferija. Paskiau sektų kiti žingsniai. Tuo tarpu nesugebėjimas ar tiesiog atsisakymas keisti kursą ilgalaikėje perspektyvoje ir Lietuvai, ir lietuvių tautai gali kainuoti tikrai brangiai.

Link ko veda toks "patriotizmas", ryškiausiai pademonstravo Hitleris. Nepaisant to, šiai dienai matyti, kaip jo idėjos reabilituojamos. Kartais po "tautine", kartais po "demokratine" kauke, bet esmė nuo to nesikeičia. Šiuo požiūriu, Kasčiūno, kaip ir kitų Lietuvos vadinamosios "istorijos politikos" šalininkų veikla, objektyviai reiškia "minkštą" nacizmo reabilitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Dar šia tema
Seime įvertino Vokietijos URM pareiškimą dėl Vokietijos kaltės II pasauliniame kare
75-osios Didžiosios Pergalės metinės: tarp melo ir istorinės tiesos
ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Lūžio taškas Europos laukia ES projekto perkrovimas?

(atnaujinta 14:01 2020.05.28)
ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis kreipėsi į Vokietijos diplomatus su programine kalba apie Europos ateitį. Po jos galima padaryti keletą svarbių išvadų

Pirmiausia Borelis aiškiai pasakė, kad Europa išgyvena egzistencinę krizę. Iš tiesų, koronaviruso epidemija ne tik parodė ES kaip institucijos neefektyvumą (nors buvo puikus šansas jį pademonstruoti ir taip sustiprinti Briuselio autoritetą), bet ir dar labiau suskaldė jo vienybę. Borelio teigimu, šiandien "šalių narių pozicijos labai skiriasi įvairiais klausimais", ir Europos Sąjungai gyvybiškai reikalinga Vokietijos ir Prancūzijos lyderystė europinės tapatybės (vienybės) stiprinimo srityje.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Anksčiau Europos lydere buvo Amerika. Kaip pažymėjo Borelis, XX amžius buvo JAV amžiumi, bet dabar pasaulio raidos svorio centras persikelia į Aziją. Kitaip tariant, "vyresniojo brolio", kuris iš už Atlanto pasakys, kaip elgtis, ir viskuo pasirūpins, laikai baigiasi. Europai reikia galvoti, kaip gyventi savarankiškai.

Tačiau, nespėjus apsiprasti su šia mintimi, kaip pasakė Borelis, jau "auga spaudimas pasirinkti pusę" Amerikos ir Kinijos konflikte. Šiame kontekste suprantama, kad Europa nenori tapti šios priešpriešos įkaite ir/ar instrumentu. Bet problema ta, kad šiandien ji neturi aiškios, vieningos pozicijos ir dėl strategijos Kinijos atžvilgiu. 

Rusijos atveju aiškumo daugiau vien todėl, kad Europai reikalingi rusiški ištekliai. Todėl, anot Borelio, santykiuose su Maskva reikalingas sankcijų ir bendradarbiavimo balansas. Tiesa, ir šiuo atveju lengviau pasakyti, nei suprasti, ką tai reiškia, ir padaryti.

Lietuvai minėta mintis dėl faktinio ES ir JAV ilgos strateginės santuokos žlugimo ir būtinybės rinktis puses nieko gero nežada. Žinoma, galima pasirinkti ne Berlyną ir Paryžių, o Vašingtoną, kuris Vilniui visada buvo prioritetinis partneris.

Tačiau tokiu atveju reikia suprasti tai, kad šalies padėtis Europoje komplikuosis, nes "kas ne su mumis, tas prieš mus", ir turėti omenyje tai, kad amerikiečių požiūris į sąjungininkus (kuriuos jie traktuoja labiau kaip pavaldinius) yra labai egoistinis (šiandien tu reikalingas ir remiamas, o rytoj su tavimi atsisveikins kaip su nereikalingu balastu pagal principą — nieko asmeniško, tik JAV interesai, kurie visada svarbiausi). 

Tiesa, kurį laiką Lietuvai greičiausiai dar pavyks laviruoti, kadangi Senajame žemyne nebus tvarkos ir aiškiai apibrėžto konsoliduoto centro (angl. Core Europe). Tačiau, kaip pažymėjo Borelis: "Mes tikimės, kad Vokietija kaip pirmininkaujanti ES valstybė padės pasiekti ambicingą atsigavimo, kito europinio biudžeto ir platesnio europinio projekto perkrovimo (angl. re-launch) rezultatą".

Kitaip tariant, šiandien Borelio (Briuselio) ambicijos integruoti į ES Vakarų Balkanus ar aktyviai dalyvauti Libijos konflikto, kuris yra "ES patikimumo testas prie pat mūsų slenksčio", sprendime gali atrodyti kaip nelabai pagrįstos — apie kokią Balkanų integraciją galima kalbėti, kai Sąjungos viduje didelės ekonominės problemos ir dezintegracinės nuotaikos (beje, Libijai Borelis skyrė žymiai daugiau dėmesio nei Ukrainai, kurią paminėjo tik vieną kartą, nors jos pilietinis karas dar arčiau Europos — ir Kijevui tai nežada nieko gero).

Tačiau kas nekelia sau ambicingų tikslų, tas niekada jų nepasieks, ir manytina, kad anksčiau ar vėliau "vieningos Europos" projektas įgaus naują pagreitį ir pavidalą. Ypač šiuo atveju įdomu tai, kad iš pradžių akivaizdžiai pasimetę dėl koronaviruso situacijos aukščiausi ES vadovai pastaruoju metu pradėjo vieningai transliuoti panašią mintį apie naują Europą — tarsi kažkas jiems pagaliau suformulavo naujas instrukcijas, kaip toliau plėtoti ES projektą.

Trumpai sakant, kova dėl Europos ateities tarp federalistų ir nacionalistų tęsiasi. Taip, koronaviruso krizė pirmųjų planams sudavė skaudų smūgį, o antrieji jos sąlygomis pajuto "kraujo kvapą" (užtenka paskaityti, ką rašo Marine Le Pen apie globalistinės Europos Sąjungos pabaigą). Tačiau dabar Jungtinių Europos Valstijų šalininkai Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, atrodo, nusprendė kontratakuoti ir susigrąžinti prarastas pozicijas. 

Lietuvai šiame kontekste reikia atidžiai stebėti situaciją ir ruoštis sunkiems strateginiams išbandymams, nes transatlantinės vienybės laikai jau tikrai artėja prie pabaigos, visą laiką sėdėti ant dviejų kėdžių (Amerikos ir Europos) nepavyks, o pasirinkimas turės rimtas ilgalaikes pasekmes. 

Ne veltui sakoma: devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, Europa
Dar šia tema
Nausėda įvertino Europos atsigavimo fondo nuostatas
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
Remonto darbai Savanorių prospekte

Vilniuje dėl remonto darbų ribojamas eismas Savanorių prospekte

(atnaujinta 14:56 2020.05.28)
Pažymima, kad darbai vyks ne piko metu, tuo metu vairuotojai prašomi laikytis darbų vietoje įrengtų laikinų įspėjamųjų ir draudžiamųjų kelio ženklų nurodymų

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vilniuje vyksta remonto darbai Savanorių prospekte, dėl to mažinamas leistinas greitis, transportas nukreipiamas viena eismo juosta, praneša Vilniaus miesto savivaldybės įmonė "Grinda" savo Facebook paskyroje.

"Savanorių prospektas – viena judriausių sostinės gatvių, vedanti į Aukštuosius Panerius, Trakų Vokę, Grigiškes, Vaidotus, ir svarbi jungtis su autostrada Vilnius-Klaipėda bei magistraliniais keliais link Trakų ir Druskininkų. Ilgi eksploatacijos metai ir intensyvus sunkiojo transporto eismas daro įtaką dangos kokybei, todėl atėjo laikas atnaujinti šią svarbią transporto arteriją", — pažymi bendrovė.

Anot pranešimo, remonto metu bus stengiamasi sudaryti kuo mažiau nepatogumų eismo dalyviams, todėl darbai vyks ne piko metu — nuo 9:00 iki 15:00.

Pažymima, kad darbus užbaigti numatoma iki birželio 5 dienos.

Remonto metu planuojama nuo Vaduvos stotelės iki Fizikos instituto stotelės sutvarkyti kelkraščius, pašalinti perteklinį šalikelėse susikaupusį grunto sluoksnį, sutvarkyti asfalto pažaidas, pakloti naują asfalto dangą.

Vairuotojai prašomi atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją kelyje ir laikytis darbų vietoje įrengtų laikinų įspėjamųjų ir draudžiamųjų kelio ženklų nurodymų. Jei yra galimybė, vairuotojams rekomenduojama planuoti kelionę Gariūnų gatve.

Tegai:
eismo ribojimas, remontas, Lietuva, Vilnius
Temos:
Eismo pakeitimai Vilniuje