Raketinis kreiseris, archyvinė nuotrauka

Kaip Rusijos "Zircon" pakeis karinio jūrų laivyno taktiką ir jėgų pusiausvyrą

(atnaujinta 11:27 2020.04.19)
Pirmieji jūrinės hipersoninės raketos "Zircon" bandymai iš branduolinio povandeninio laivo denio planuojami 2024–2025 metais

Rusijos karinio jūrų laivyno karo laivuose ir povandeniniuose vandenyse esančios viršgarsinės raketų sistemos radikaliai pakeis karinio jūrų laivyno kovos taktiką ir jėgų pusiausvyrą Didžiajame vandenyne.

Remiantis "Rossija segodnia" šaltiniu Rusijos Federacijos kariniame-pramoniniame komplekse, pirmieji jūrinės viršgarsinės raketos "Zircon" bandymai iš branduolinio povandeninio laivo denio planuojami 2024–2025 metais.

Raketas planuojama įdiegti 5-osios kartos branduoliniuose povandeniniuose laivuose. "Zircon" pakeis "Granit" ir "Onyx" komplekso priešlaivines raketas. Antžeminiai laivai planuojamu režimu viršgarsinius ginklus gaus greičiau — 2022 metais. O galbūt ir anksčiau. Neseniai vykę ir būsimi "Zircon" paleidimo bandymai iš "Admiral Gorshkov" fregatos priartino serijinę naujausios priešlaivinių raketų sistemos gamybą.

Šioje aukštųjų technologijų srityje Rusija aplenkė labiausiai išsivysčiusias pasaulio šalis. Bandymų serija vykdoma nuo 2016 metų pavasario, o 2017 metų balandį "Zircon" aštuonis kartus viršijo garso greitį. Yra žinoma, kad serijiniai modeliai skris devynis kartus greičiau nei garsas ir pateks į taikinius daugiau nei 1000 kilometrų atstumu. Neatsitiktinai JAV ši raketa buvo vadinama "kvantiniu šuoliu" sukuriant "asimetrinį ginklą", ginantį nuo branduolinės grėsmės. Pentagonas planuoja gauti viršgarsines raketas povandeniniams laivams tik iki 2028 metų.

Raketa "3M22 Zircon", skriejanti daugiau nei 10789 km / h greičiu, yra nesugaunama esamoms ir perspektyvioms priešraketinės gynybos sistemoms. Viršgarsiniai ginklai yra technologijos, kurios nulems karo eigą ir baigtį XXI amžiuje. Ir net taikos metu, Rusijos "Zircon'ų" prižiūrimos, smogiamosios lėktuvnešių grupės ir potencialaus priešo junginiai yra pasmerkti tik imituoti efektyvumą vandenyno platybėse.

Viršgarsinės raketos "Zircon" papildys platų jūrinių "Caliber" tikslių kruizinių raketų, skirtų sunaikinti nejudančius žemės ir jūros taikinius (valdymo centrus, arsenalą, aerodromą ir uosto įrenginius) dieną ir naktį paprastomis ir sunkiomis oro sąlygomis, spektrą.

Kovinis naudojimas

Viršgarsinės raketos "Zircon" jau vien tik savo egzistavimu diktuoja Rusijos Federacijai nepalankių valstybių karinėms jūrų pajėgoms esminius oro gynybos taktikos ir technologijų pokyčius. Tai lemia padidėjusį saugų atstumą nuo Rusijos teritorinių vandenų, žymiai sumažina operacijos erdvę manevruoti. Priešraketinės gynybos sistemų "Aegis" beprasmiškumas neprisideda prie įgulos kovinės dvasios augimo.

Karinės konfrontacijos metu tikėtino priešo lėktuvnešių grupės (ACG) turės pasitraukti toliau nuo "Zircon", daugiau nei 1000 km atstumu nuo Rusijos karinio jūrų laivyno antvandeninių laivų ir povandeninių laivų. Be to, formuluotė "daugiau nei 1000 km" neatmeta, kad atstumas yra daug didesnis. Denyje esančiai aviacijai tiesiog gali nepakakti kuro, kad būtų galima įveikti atstumą iki misijos vietos ir grįžti į laivą. Ateityje (po 2025 metų) didelis Rusijos povandeninių laivų, kuriuose yra "Zircon", slaptumas padarys puolančių potencialių priešų lėkuvnešių grupes pažeidžiamas bet kurioje pasaulio vandenyno vietoje.

Nematoma plazmos debesyje "Zircon" per kelias sekundes sugeba įveikti priešo oro gynybos zoną. Oro gynybos sistemos neturės laiko aptikti taikinio ir atstumti smūgio. Britanijos žiniasklaida jau išreiškė susirūpinimą dėl naujų rusiškų ginklų. Pavyzdžiui, šiuolaikinio "Karališkojo jūrų laivyno" oro gynybos sistemos gali numušti oro taikinius, skriejančius ne didesniu kaip 3700 km / h greičiu, o Rusijos "Zircon" yra tiesiog "nesustabdoma" raketa, galinti, britų stebėtojų teigimu, "vienu smūgiu sunaikinti du naujus šešių milijardų svarų vertės britų lėktuvnešius".

Iš tiesų didžiulė viršgarsinės raketos kinetinė energija leidžia "perpjauti" pusiau "Arleigh Burke" tipo eskadrinį minininką. Šis ryškus efektas buvo pastebėtas atliekant Rusijos ir Indijos kruizinės raketos "BrahMos" bandymus (tris kartus viršijus garso greitį per visą skrydį).

Tikimybė, kad skrydžio trajektorijoje kas nors galės pažeisti "Zircon", yra praktiškai lygi nuliui, pasaulyje nėra ginklų prieš šias raketas. Rusijos viršgarsiniai ginklai neturi konkurentų pasaulyje. Net Vakarų tyrimų centras buvo priverstas tai pripažinti. Be to, "Zircon" yra ne iššūkis, o atsakymas.

Pentagonas pripažino atsilikimą šioje srityje. Projektas "Prompt Global Strike" gęsta, tačiau branduolinio ginklo panaudojimas siekiant "ryžtingų rezultatų ir atkuriant strateginį stabilumą" ir toliau išlieka pagrindiniu JAV karinės strategijos elementu. Antirusiškas kursas išlieka kitų NATO šalių prioritetu.

Aukštosios technologijos

Dauguma Zircon savybių yra įslaptintos. Iš atvirų šaltinių žinoma, kad raketos ilgis yra apie 6 metrai, kovinės galvutės svoris - 300 kg. Paleidimui naudojamas daugiafunkcis jūrų šaudymo kompleksas 3S-14, kuris taip pat naudojamas su priešlėktuvinėmis raketomis "Granit" ir "Onyx".

Naujas ginklas gimė įveikiant daugybę mokslinių ir techninių problemų. Tiesioginio srauto raketų "Zircon" viršgarsinio degimo variklis naudoja atmosferos deguonį kaip oksidatorių. Viršgarsinio aparato negalima išsklaidyti įprastu reaktyviniu varikliu, naudojant įprastą kurą. Teko sukurti iš esmės naują "Decilin-M" kurą, kurio energijos intensyvumas būtų padidintas 20%.

Viršgarsinės raketos veikia aukštoje temperatūroje — iki +1500 ° С  plazmos debesyje (aliuminis ir magnis tirpsta, karščiui atsparus plienas praranda savo savybes). Tuo tarpu priskyrimo sistema turi matyti taikinį, avionika turi stabiliai veikti. Kad būtų galima valdyti sudėtingą trajektoriją ir išsaugoti kruizinės raketos funkcijas, projektuojant naudojami berilio lydiniai, naujos abliacijos medžiagos, kompozitai, sudaryti iš boro ir anglies pluošto, plazminės ugniai atsparios dangos purškimas ir kitos kosminės technologijos.

Viršgarsinio komplekso kūrėjas yra karinė-pramoninė korporacija NPO Mašinostrojenija, kuri yra Taktinių raketų ginklų korporacijos dalis. Atminkite, kad "Zircon" sukurta ne nuo nulio, tai yra harmoningos Rusijos ir Indijos projekto "BrahMos" koncepcijos plėtojimas. Šis procesas nesustoja. Į Rusijos valstybinę 2018-2025 metų ginkluotės programą įtrauktas perspektyvių viršgarsinių ginklų, intelektualių robotų sistemų, ginklų, paremtų naujais fiziniais principais, pavyzdžių kūrimas.

Žinoma, lyderystė aukštųjų technologijų ginklų srityje Rusijai nėra pagrindinis tikslas. Pavyzdžiui, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas balandžio 14 dieną pareiškė, kad Maskva yra atvira dialogui su Vašingtonu dėl naujų perspektyvių įvykių, įskaitant viršgarsinius ginklus. Kol kas atsakymo negauta. Nepaskelbtos aukštųjų technologijų ginklų varžybos tęsiasi.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusijos karinis jūrų laivynas
Dar šia tema
Ekspertai teigia, kad Rusija lenkia JAV viršgarsinių technologijų srityje
Putinas siūlė JAV nusipirkti Rusijos viršgarsinių ginklų
Kijevas

Vakarai ukrainiečiams: kariaukite su Rusija iki paskutinio "laboratorinio triušio"

(atnaujinta 12:05 2020.12.05)
Ukrainoje, praėjus beveik septyneriems metams po valstybės prėjimo į visišką išorinį valdymą, staiga buvo nuspręsta "rimtai pakalbėti apie šį išorinį valdymą

Šiaip ar taip, tai praėjusį savaitgalį pareiškė žinomas Italijos, Lietuvos ir Kanados televizijos laidų vedėjas Savikas Šusteris — geriausio kandidato komentuoti šį klausimą, pripažinkite, negalima rasti. Kaip jis pasakė savo laidoje televizijos kanalo "Ukraina" eteryje, JAV ambasada ilgai priešinosi ir atsisakė kalbėti šia tema, tačiau asmeniškai jis "labai paprašė" Amerikos diplomatų sureaguoti į protesto akciją, kuri įvyko prie jų diplomatinės atstovybės Kijeve sienų. Ir užjaučiantys amerikiečiai atsiliepė.

Kaip paaiškėjo iš ambasados ​​komentaro, "JAV yra labai susirūpinusi dėl Ukrainos žmonių ir vertybių, dėl kurių ukrainiečiai kovojo Maidane, ir toliau miršta Donbase". Be to, Amerikos diplomatai, aiškiai užsimindami apie Rusiją, bandė perkelti atsakomybę už kišimąsi į Ukrainos reikalus kitai valstybei. Be to, jie Rusiją apkaltino ir karu, ir net kai kuriais ieškiniais teisme, "kuriais siekiama diskredituoti demokratiškai išrinktą Ukrainos vyriausybę ir jos reformas". Kokie ieškiniai turimi omenyje ir kaip pats prašymo pateikimo neva "demokratiniam" Ukrainos teismui faktas gali diskredituoti ką nors naudingo visuomenei, lieka paslaptimi.

Žodis "reformos" yra vienas mėgstamiausių Vakarų diplomatų leksikone, kai jie pateisina savo tiesioginį kišimąsi į Ukrainos reikalus. Ir nesvarbu, kad reformas mato tik tie, kurie apie jas kalba, tačiau jau daugelį metų patys žmonės to nepastebi. Pavyzdžiui, pagal tiesioginius Vakarų nurodymus ir jiems kontroliuojant Ukraina jau sukūrė šešias skirtingas antikorupcines struktūras, kurioms nuo Maidano laikų jau išleista dešimt milijardų grivinų (pagal dabartinį kursą beveik 292 milijonai eurų). Tačiau per šį laiką nė vienas aukščiausias korumpuotas asmuo nebuvo įkalintas, o visos apklausos rodo, kad didžioji dauguma Ukrainos gyventojų taip ir nepamatė pokyčių kovoje su korupcija arba mano, kad padėtis tik pablogėjo. Ir tik JAV ambasada ir jos kolegos iš Vakarų vis dar tvirtina apie kažkokias pasauliui nematomas "reformas" — žodis gi geras.

Krymas
© Sputnik / Александр Андреев

Ukrainos vidaus valdymo mechanizmo ypatumus neseniai labai atvirai atskleidė Romanas Vaščiukas, kuris 2014–2019 metais dirbo Kanados ambasadoriumi Kijeve, tai yra iš tikrųjų jis buvo tiesioginis šio režimo kūrimo dalyvis. Dar spalio mėnesį jis kalbėjo gana siaurame internetiniame seminare, kurį organizavo Ukrainos diaspora Kanadoje. Kadangi renginio organizatorių YouTube kanalas turi tik šiek tiek daugiau nei 400 sekėjų, o jo vaizdo įrašai paprastai sulaukia kelių dešimčių peržiūrų, Kanados diplomatas nusprendė, kad jis yra siaurame bendraminčių rate, ir viską atvirai papasakojo. Ir jeigu dabar Ukrainos žurnalistai nebūtų atkreipę dėmesio į jo kalbą, ši kalba greičiausiai liktų nepastebėta. O paklausyti buvusio ambasadoriaus apreiškimų yra labai naudinga. Ypač tiems Kijevo Maidano aktyvistams, kurie iki šiol naiviai tiki, kad ten jie kovojo už savo nepriklausomybę, arba gi Rusijos vakariečiaims, kurie tiki užjūrio pareiškimų apie norą paversti Rusiją demokratiniu rojumi nuoširdumu.

Vaščiukas iš karto žeminančiai apibūdino savo nesenio buvimo šalies gyventojus: "Ukrainiečiai — tai, kaip žinome, yra talentingi žmonės, o ypač talentingai jie moka apgauti save, o paskui skųstis savo bloga dalia". Štai kodėl Kanados ambasadorius, tiesiogiai pripažindamas kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus, tai pateisina tuo, kad po Maidano pati Ukrainos valdžia paragino Vakarus ne tik įsikišti, bet ir daryti jiems spaudimą: neva, mes patys negalime susitvarkyti. Ambasadorius, regis, net neįtaria, kad jis beveik pažodžiui apibūdino klasikinę žmonių istoriją iš "Vieno miesto istorijos", kurią parašė Saltykovas-Ščedrinas: "Mes daug ką sugadinome vienas kitam, o tiesos taip ir neturime. Eik ir valdyk mus!"

Taip ir gimė G7 ambasadorių grupė, kuriai de facto buvo perduotos nepriklausomos valstybės valdymo funkcijos (Vaščiukas maždaug taip ir sako — "tarptautinė komanda, turėjusi įtakos Ukrainos valdžios sprendimams"). Vertinant iš to, kaip ši struktūra dabar tiesiogiai spaudžia net šios valstybės Konstitucinio Teismo sprendimus, galima padaryti išvadą, kad grupės funkcijos buvo ne tik išsaugotos, bet ir išplėstos. Beje, pats diplomatas tiesiai sako, kad ambasadoje turėjo Kanados darbuotoją, kuri "dirbo su Ukrainos teismų sistema". Tas faktas, kad visos tos valdžios institucijos ir teismai, kuriuos mini Vaščiukas, turėtų būti tartum nepriklausomi nuo bet kokio pašalinio kišimosi ir, atitinkamai, buvęs ambasadorius tiesiogiai pripažįsta Ukrainos konstitucijos pažeidimą, jo visiškai nejaudina. "O ką mes galėjome padaryti, jei to nori patys ukrainiečiai?" — gūžteli pečiais kanadietis. Originalus Ukrainos politinės eutanazijos paaiškinimas.

NATO ir Ukrainos vėliavos
© Sputnik / Михаил Маркив

Vaščukas ciniškai pripažįsta, kad Vakarai iš šios šalies padarė "laboratorinį triušį", atlikdami su ja socialinius ir ekonominius eksperimentus, kurių jie neišdrįstų išbandyti savo gyventojams. Patvirtindamas šią tezę, diplomatas net savo prezentacijoje nupiešė triušį su morka priešais jį — kad būtų aišku, kaip jis valdė Ukrainą. Panašu, kad tokių eksperimentų variantai neišsemiamos — bent jau kai kurie triušiai dar gyvi.

Tai yra, buvęs Kanados ambasadorius tiesiogiai patvirtina absoliutaus išorinio valdymo Ukrainą faktą. Ir netgi pripažįsta, kad jo kolegos kažkokiu būdu nuėjo per toli, reikalaudami iš jos neįmanomo. Tačiau iškart seka stulbinanti išvada: kadangi Ukraina "kariauja dviem vienodais karais dviem frontais — prieš Rusiją ir prieš korupciją", jos nereikėtų atitraukti nuo pagrindinės kovos. Ir tai, kaip jūs suprantate, nėra karas su korupcija. "Negalima sudeginti namo iš vidaus ir tuo pačiu metu jį apginti", — sako Vaščiukas. Tai yra, kova su korupcija, jo nuomone, — tai "namo padegimas iš vidaus". Štai jums ir visa "reforma". Gaila, kad 2013–2014 metais Kijevo Maidane tiesiogiai dalyvavę Vakarų ambasadoriai tada jo aktyvistams nepaaiškino, kad jie kovoja ne prieš korupciją ir net ne dėl "nėrinių kelnaitčių", o dėl karo su Rusija. Manau, kad tai pakeistų situaciją.

Kanados diplomatas tiesiogiai sako Kijevui: kovokite su Rusija iki paskutinio ukrainiečio, tai yra iki paskutinio "laboratorinio triušio". O kyšiai, korupcija ir kiti lydintys reiškiniai tegul lieka. Štai ir visa išorinio valdymo esmė. Jei kas nors galvojo, kad Vakarus domina jų valdomų teritorijų ir tautų klestėjimas, šiuo pavyzdžiu jis gali įsitikinti, koks yra tikrasis jų tikslas.

Be to, patys ukrainiečiai, prieš leisdami eksperimentus su savimi, galėtų neužmintų ant to paties grėblio, kurį jau seniai išgyveno kitos šalys. Pavyzdžiui, dabar kažkaip kukliai buvo paminėtas Deitono susitarimų, pagal kuriuos Bosnija ir Hercegovina buvo perduota oficialiam Vakarų valdymui, 25-metis. Žurnalas "The Economist" pateikia parodomąjį šio laikotarpio rezultatą: pusė šios kadaise išsivysčiusios teritorijos 14 metų gyventojų yra neraštingi. Nenuostabu, kad ir Vaščiukas viena iš Ukrainos "problemų" vadina per aukštą jos jaunimo išsilavinimo lygį — neva, jų teigimu, ir tiek daug revoliucijų iš ton. Galima manyti, ko siekia G7 ambasadoriai, kai jie siekia "švietimo reformos" Kijeve.

Tuo nuostabiau, kad Amerikos diplomatai ir auksčiau paminėto Saviko Šusterio svečiai Ukrainos televizijos kanale piktai atmetė akivaizdų Vakarų išorinės kontrolės faktą. Laidos vedėjas užpuolė protesto akcijos prie JAV ambasados ​​sienų organizatorių Ilją Kivą, atstovaujantį partijai "Opozicijos platformą — Už gyvybę": "Krymas okupuotas, Donbasas okupuotas. O jūs atliekate akciją "Yankee, go home!", nors jie neturi nieko bendro su šia okupacija".

Šusteris, būdamas Italijos ir Kanados pilietis, net nesupranta, kad, grasinančiu balsu reikalaudamas iš neva nepriklausomos Ukrainos liaudies deputato ataskaitos Ukrainos televizijos tiesioginiame eteryje, tuo metu jis pats ir yra šios šalies išorinės kontrolės personifikacija. Tokiu įprastu ir organišku jau Vakarų ambasadoriai ir jų propagandiniai tarnautojai jau laiko savo kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus. "O ką mes galime padaryti, jei to nori patys ukrainiečiai!" — gali pakartoti savo Kanados tautiečio žodžius Šusteris. Na, o jei ukrainiečiai to nenori, reiškia, juos reikia priversti tai daryti. Tam ir "reformos". Kad tik "laboratoriniai triušiai" nesibaigtų per greitai.

Autoriaus nuomonė gali mesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Rusija, Ukraina
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas kairė URM vadovo ranka? Nausėda gali patekti į nemalonią padėtį

(atnaujinta 14:36 2020.12.04)
Prezidentas Gitanas Nausėda baigė susitikimus su kandidatais į ministrus baigė pokalbiu su būsimu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu

Būtent šis ministras yra dešinioji valstybės vadovo ranka tarptautinėje arenoje. Ar Nausėda taps kaire naujojo ministerijos vadovo ranka?

Prezidentas Gitanas Nausėda su jau paskirta ministre pirmininke Ingrida Šimonyte aptarė keturiolikos susitikimų su kandidatais į ministrus maratono rezultatus. Kaip posėdžio išvakarėse sakė valstybės vadovo spaudos sekretorius, ne visi kandidatai į naujojo ministrų kabineto narius atitinka aukštus profesionalumo ir nesavanaudiškumo reikalavimus. Paprasčiau tariant, reikia kažką pakeisti.

Sputnik Lietuva jau užsiminė apie kandidato į energetikos ministrus Dainiaus Kreivio polinkį į korupciją, į nemokšą, tik teisės bakalaurę Eveliną Dobrovolską, kurią Laisvės partija delegavo į teisingumo ministrės postą. Bei ir buvusio valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio paskyrimas sveikatos ministro pareigoms prezidentui didelio entuziazmo nesukėlė. Juk visai neseniai Gitanas Nausėda atsisakė patvirtinti Dulkį kitai valstybės kontrolieriaus kadencijai.

Tačiau buvo kandidatas į ministeriją, kurio paskyrimu net neverta abejoti. Prezidento rūmuose jis lankėsi simboliškai paskutinis. Tai didžiausios valdančiosios partijos — "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" lyderis Gabrielius Landsbergis. Jis turės vadovauti Lietuvos užsienio reikalų ministerijai.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad paprasto ministro pozicija Lietuvos vyriausybėje yra pažeminimas pagrindinės valdančiosios partijos lyderiui. Jam tiktų ministro pirmininko kėdė arba bent jau Seimo pirmininko. Bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Šis paskyrimas turi strateginį išskaičiavimą.

Įsijunkite Google ir pažiūrėkite, kaip dažnai pastaraisiais metais tarptautinėje spaudoje buvo minima kadenciją baigusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pavardė kartu su žodžiu "Lietuva".

Ir suprasite, kad Linkevičius pasaulyje žinomas net geriau nei Gitanas Nausėda. Kas pirmasis tarptautinėje arenoje išsakė oficialią Lietuvos valstybės poziciją? Kas buvo pagrindinis dainininkas antbaltarusiškų ir antirusiškų sankcijų Europos chore? Kas atvirai kvietė NATO vykdyti kryžiaus žygį "į Rytus"? Kartais Lietuvos prezidentas atsilikdavo nuo savo užsienio reikalų ministro ir tik papildydavo Linkevičiaus jau suformuluotą iniciatyvą. Kartais nebuvo aišku, kas valdo Lietuvos užsienio politiką — prezidentas ar jo dešinė ranka?

Ir štai, atėjus Gabrieliui Landsbergiui į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, viskas sustos į savo vietas. Karūnuotas anūkas dažnai skambins ar aplankys savo senelį. Jis diktuos palikuoniui "viso pasaulio" citatas. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įgarsins šias citatas iš Europos ir pasaulio forumų tribūnų. Pamenate, kaip jaunas europarlamentaras Gabrielus Landsbergis per kadenciją Briuselyje, pakeitęs išėjusį į pensiją senelį, įgarsindavo antirusiškus šūkius?

Ir jei per tą trumpą laikotarpį pasaulis neturėjo laiko įvertinti jaunojo Lietuvos europarlamentaro oratoriškojo talento ir charizmos, šiandien situacija yra kitokia. Į Lietuvos užsienio reikalų ministro žodžius bus žiūrima labai rimtai. Ir tada po truputį Europa ir pasaulis įpras tarti ir oficialiuose dokumentuose rašyti sudėtingą pavardę Landsbergis.

Laikas nenumaldomai greitai bėga, nepraėjus nė ketveriems metams vėl Lietuvos lauks ... prezidento rinkimai. O ponas Gitanui Nausėdai, greičiausiai, teks susiremti su savo užsienio politikos dešine ranka — užsienio reikalų ministru. Tada Gabrieliui jau bus virš 40, ir pagal Konstituciją jis galės drąsiai kelti savo kandidatūrą į prezidento postą. O pasaulio bendruomenė tuo metu artimiau pažins jaunąją Lietuvos politinių genijų — Landsbergių — atžalą. Natūralu, kad vertins jį jau nebe kaip ministrą, o kaip prezidentą.

Iš tiesų Lietuvos istorijoje Landsbergio pavardės nėra garbingame prezidentų sąraše, ten tik kukliai užrašyta "Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas". Tiesa, žurnalistai visada nuolankiai priduria — "pirmasis de facto nepriklausomos Lietuvos vadovas". Bet kiekvienam pasaulio politikui išsamiai nepaaiškinsi šių žodžių prasmės. Kaip paprasta ir gražu pasakyti: "Landsbergis — Lietuvos prezidentas". Ir išsipildys amžina didžiojo Vytauto II svajonė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis, Gitanas Nausėda
Rasa Juknevičienė, archyvinė nuotrauka

Juknevičienė sukritikavo Nausėdos sprendimą dėl atmestų kandidatūrų į ministrus

(atnaujinta 13:04 2020.12.05)
Ypač jai užkliuvo Nausėdos sprendimas atmesti Dalios Miniataitės kandidatūrą, kuri turi europinės patirties

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Lietuvos atstovė Europos Parlamente Rasa Juknevičienė pasipiktino dėl prezidento Gitano Nausėdos sprendimo atmesti Dalios Miniataitės kandidatūrą į žemės ūkio ministrus. 

Penktadienį Nausėda atmetė ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės į susisiekimo ministro pareigas siūlomą Kasparo Adomaičio ir į žemės ūkio ministro pareigas teikiamą Dalios Miniataitės kandidatūras.

"Taip ir nesupratau, kodėl kandidatė į Žemės ūkio ministrus neįtiko — pirmąkart į šias pareigas siūlomas žmogus su europine patirtimi, tikrai išmanantis Vyriausybės darbą, kompetetingas. Ar tik todėl, kad reikėjo išmesti du, o vieną būtinai iš TS-LKD?" — rašo savo Facebook Juknevičienė.

Jai taip pat pasirodė nepakankami įtikinamais argumentai prieš Adomaičio kandidatūrą. Pasak jos, tai kad vyras per jaunas šioms pareigoms visai nėra trūkumas, be to būtent jaunimas balsavo už Laisvės partiją, kuri ir pasiūlė šią kandidatūrą — "bet visi kažkada pradėjom".

Juknevičienė užsiminė ir apie nevienareikšmiškai vertinamą Arūno Dulkio kandidatūrą.

"Na, bent jau Dulkio nedrįso atmest. Tai didelis visos visuomenės ir viešumo nuopelnas. Kiek teko patirti, dauguma gydytojų, medikų apskritai norėjo permainų ir žmogaus ne iš sistemoje tarpusavyje pinigų srautus besidalijančių grupių", — dalijasi savo įžvalgomis europarlamentarė.

Pabaigai Juknevičienė palinkėjo Šimonytei ištvermės, nes, anot jos, jau dabar aišku, "kaip nelengva bus".

Atmetus du kandidatus, Nausėda paprašė išrinktos vyriausybės vadovės pristatyti kitus kandidatus ir pridūrė, kad yra pasirengęs susitikti su jais pirmadienį.

Tegai:
Vyriausybė, ministrai, Rasa Juknevičienė, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Paaiškėjo, kiek ministrų kandidatūrų atmetė Lietuvos prezidentas
Skvernelis atmetė kritiką prezidentui dėl Vyriausybės formavimo
Lietuvos europarlamentarė užsiminė, kad prezidentas delsia patvirtinti ministrus 
Politologas: valdančioji dauguma Lietuvoje nori pritaikyti valdžią sau