Tankas Armata, archyvinė nuotrauka

Kokiu tikslu Sirijoje išbandomas Rusijos tankas "Armata"

(atnaujinta 13:56 2020.04.21)
T-14 "Armata" tanko bandymai Sirijos Arabų Respublikos teritorijoje liudija apie tolesnį gaminio tobulinimą ir Maskvos norą įtvirtinti Rusijos ginklų technologijų pranašumą tarptautinėje rinkoje

Ilgalaikiai naujausio T-14 tanko "Armata" bandymai vykdomi realiomis kovos sąlygomis. Tai yra geriausias būdas suformuoti pagrindinį mūšio tanką, kuriame būtų įdiegtos pažangiausios technologijos, unikalūs skaitmeninės ir programinės įrangos sprendimai, atsižvelgiama į specialius Rusijos gynybos ministerijos reikalavimus. Apie tai, kad Rusijos tankas "Armata" atliko kovinius bandymus Sirijoje, o mašinų serijinis tiekimas kariuomenei prasidės 2021 metais, balandžio 19 dieną sakė Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas.

Sensacinga informacija sukėlė nemažą atgarsį užsienio spaudoje.

"Armata" verta ypatingo dėmesio. Tai vienintelis trečiosios kartos tankas pasaulyje su negyvenamu bokštu ir įgulai skirta šarvuota kapsule, kuri pranoksta visus geriausius užsienio šarvuočius, įskaitant amerikiečių "Abrams", Prancūzijos "Leclerc" ir Vokietijos "Leopard 2". Rusijos tankas 2019 metais buvo pripažintas geriausiu pasaulyje iš 12 labiausiai išsivysčiusių šalių transporto priemonių. Tačiau pasaulyje nėra tiesioginių "Armatos" konkurentų ar analogų. Tankas pagamintas moduliniu pagrindu, atskirai dislokuojant įgulą (šarvuotoje kapsulėje), šaudmenis ir degalus, nuotoliniu būdu valdoma ginkluote (tai lemia aukštą kovos efektyvumą ir transporto priemonės gyvybingumą). Jis turi neribotas modernizacijos ir robotizacijos galimybes. Numatoma integracija į automatinę taktinių vienetų ginkluotės ir kariuomenės valdymo sistemą.

Kovinės savybės

Ekspertai mano, kad "Armata" yra 25–30 proc. efektyvesnė ir gyvybingesnė mašina nei potencialių priešininkų tankai. Ekipažas (trys žmonės) nuotoliniu būdu valdo 2A82 125 mm lygiavamzdžią patranką, būdamas šarvuotoje kapsulėje, esančioje tanko korpuse. Tai leidžia įgulai išgyventi po tiesioginio moderniausių ir perspektyviausių prieštankinių sviedinių ir raketų smūgio prieš bokštą bei po šaudmenų užsidegimo. Visiškai naujas sprendimas pasaulio tankų gamyboje.

125 mm patrankos ugnies galia pranoksta visą esamą tankų ginkluotę (įskaitant 120 mm "Leopard-2A6" sistemą) ir užtikrina šaudymo greitį iki 12 šūvių per minutę. "Armatos" optika leidžia aptikti taikinius iki 5 km atstumu dienos metu ir iki 3,5 km naktį. Ginkluotė, tankų kulkosvaidžiai ir taikikliai leidžia šaudyti judant. 48 tonas sverianti transporto priemonė gali judėti iki 90 km/h greičiu. Elektrinė jėgainė — 1500 arklio galių dyzelinis variklis, kurio variklio resursas didesnis nei 2000 valandų. Ateityje "Armata" gaus nuotolinį valdymą, tai yra, tankas taps negyvenamas (geriausia įgulos apsauga — jos nebuvimas tanke). Naujus, stipresnius ir lengvesnius šarvus, kurių varža didesnė nei 900 mm, sukūrė Maskvos mokslinis plieno tyrimų institutas (sumažindamas tanko svorį iki 55 tonų ir tokiu būdu padidinęs manevringumą). "Armatos" vikšrinė platforma yra universali ir bus naudojama naujų sunkiųjų pėstininkų kovos mašinų, žvalgybinių, kontrolinių transporto priemonių, tankų palaikymo ir inžinerinės įrangos gamyboje.

Tankas "Armata" turi "ešeloninę gynybą". Tradicinę pasyviąją gynybą "Malachit" papildo aktyviosios apsaugos kompleksas "Afganit", kuris automatiškai sunaikina artėjančius priešo prieštankinius sviedinius, bombas ir raketas, tiesiogiai nedalyvaujant įgulai. "Afganit" radijo-optinis radaras (keturios fazinės antenų matricos) perspėja "tankų smegenis" apie grėsmes, o vėliau elektroninė slopinimo sistema sunaikina priešo raketas. "Afganit" taip pat gali fiziškai sunaikinti taikinius, tuo tarpu "Malachit" dinamiška gynyba su moduliniu kompleksu "Relikt", galintys sunaikinti tandemo tipo raketas ir sviedinius, lieka rezerve. Neįprastas tanko siluetas, naudojant specialią dangą, žymiai sumažina objekto matomumą šilumos ir radaro spektruose.

Perginklavimas ir eksportas

Bendrą Rusijos armijos poreikį sudaro 2300 "Armata" tankų, o Rusijos gynybos ministerija planuoja kasmet įsigyti apie 200 tankų. Pirmuoju etapu, 2016 metų rugsėjo mėnesį, sutartyje su "Uralvagonzavod" buvo nurodyta eksperimentinė partija — daugiau nei 100 mašinų. "Armija-2019" forume Rusijos karo departamentas pasirašė sutartį dėl 132 kovinių transporto priemonių T-14 (tankų) ir T-15 (sunkiųjų pėstininkų kovos mašinų), pagamintų "Armata" platformoje, įsigijimo (numatyta įvykdyti iki 2021 metų pabaigos).

Planuojama, kad valstybiniai tanko "Armata" bandymai bus atlikti 2020 metais. Naujosios mašinos karinis gyvenimas tik prasideda, tačiau bandymai sėkmingai baigti Arktyje, Sirijoje ir daugelyje kitų atšiaurių planetos vietų (temperatūros intervale nuo –50 iki +50 laipsnių Celsijaus). Buvo įrodytas aukščiausias šios naujausios revoliucinės ginkluotės sistemos efektyvumas ir gyvybingumas. Natūraliai kyla potencialių užsienio pirkėjų susidomėjimas.

Atkreipkite dėmesį, kad "Armata" yra brangus tankas — iki 7 mln. dolerių už vienetą dėl jo aukštųjų technologijų dizaino, reikšmingų bandymų ir modernizavimo ciklo (išlaidos tikriausiai sumažės padidėjus gamybos apimčiai). Tačiau tobula ginkluotė šiuolaikiniame pasaulyje atlieka nepakeičiamo daugelio valstybių suverenumo įrankio vaidmenį, ir Maskva jau yra gavusi preliminarias paraiškas dėl T-14 įsigijimo (vyko derybos su Egiptu, Indija, Kinija ir kitomis šalimis). Tiekimas į užsienį prasidės po to, kai "Armata" pasirodys Rusijos armijoje, ir gavus eksportui skirtos transporto priemonės pasą (tai nėra lengva užduotis).

Kad ir kaip būtų, T-14 tankas gali padidinti Rusijos ginklų šlovę daugelyje karštųjų planetos taškų. Pažangūs "Armatos" technologiniai sprendimai išliks aktualūs visą XXI amžių. Neatsitiktinai užsienio ekspertai šį tanką iškėlė į pirmąją vietą baisiausios galimam Rusijos priešui sausumos ginkluotės reitinge. O Vokietijos ir Prancūzijos kariniai skyriai bando sukurti "Armatos" vertą konkurentą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tankas T-14 „Armata“
© Sputnik /
Tankas T-14 „Armata“
Tegai:
ginkluotė, Rusija, T-14 "Armata", tankas
Dar šia tema
"The National Interest" išrinko penkis geriausius Rusijos tankus
"Die Welt" pripažino "Armatos" pranašumą prieš vokiečių "Leopard-2"
JAV kariškiai išbandė Rusijos tanką T-80U
Город Вильнюс и башня Гедиминаса над ним

Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną

(atnaujinta 14:14 2020.07.06)
Esame labai jautrūs istorijai. Ypač naujausiai Lietuvos istorijai. Ją ginam. Tai patriotizmo išraiška. Ir akivaizdi veidmainystės iliustracija

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Tai žodžiai iš "Tautiškos giesmės" — Lietuvos himno. Tautos išrinktieji Seimo nariai sugiedojo himną ir išėjo į "neatostogas". Kodėl į "neatostogas"? Todėl, kad per 30 Nepriklausomybės metų šiai nacionalinei įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai taip ir nepavyko įteisinti Seimo narių atostogų. Taip pat kaip ir susimažinti nei iki 121, nei iki 99. Tradiciškai "mažinsis" jau kitos kadencijos Seimai. Tokia naujausia Lietuvos Seimo istorija.

Seimas neišėjo atostogauti — Seimas išėjo vasaroti. Baigiantis Seimo pavasario sesijai, Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis tarp darbų, kurių nepavyko nuveikti, išskyrė būtent šį, kad nepriimtas Seimo narių teisių ir pareigų įstatymas.

Pasak Pranckiečio, šiame įstatymo projekte numatytos ne tik Seimo narių atostogos, bet ir nuobaudos posėdžių nelankantiems parlamentarams. "Tai yra didelis kompleksinis darbas, kuris nepadarytas", — pabrėžė Seimo pirmininkas. Tačiau politikai mano, kad ir per likusius šio Seimo darbo mėnesius to padaryti nepavyks. Be to, nemažai jų mano, kad įteisinti Seimo narių atostogų ir nereikia.

Už vasarojančio Seimo langų ne tik vasara, bet ir saulės išblukinta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK).

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė — XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vid. — beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. — didžiąją dabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. — dalį dabartinės Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.

Yra kuo didžiuotis. Taip buvo. Yra tvirtai įsitikinusių ir tvirtinančių, kad LDK tiesiog užkoduota kiekvieno lietuvio genuose. Gal ir ne kiekvieno. Netgi ne kiekvieno Seimo nario. Bet tai genetikų ir antropologų tyrinėjimo objektas.

Kokia Lietuva buvo 1392–1430 ar 1920–1923 metais? Lankantis Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, ir žvelgiant į žemėlapiais padengtą fontaną, į klausimą atsakyti sunku. Žemėlapiai visiškai išbluko. Atnaujinti jų, kaip ir fontano, niekas neskuba. Visas dėmesys sutelktas į Lukiškių aikštę, į pliažą joje. Dar į šarvuotą raitelį su kalaviju ir skydu — Vytį.

Vytis yra Lietuvos Respublikos herbas. Vytis galbūt bus Lukiškių aikštėje, "Šimašiaus pliažo" vietoje. Taip prieš išeidamas vasaroti nusprendė Lietuvos respublikos Seimas. Kaip bus, galutinai nuspręs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Prieš tai — Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Priimant įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir moralei, paskutinę akimirką buvo pritarta grupės parlamentarų pataisoms, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti. Tačiau dėl Lukiškių aikštės memorialo vis dar vyksta teisminis procesas.

Dėl įstatymo dar turės apsispręsti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu pono Šimašiaus Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė jau kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Lukiškių aikštės įstatymą. Kreipimesi nurodoma, kad įstatymo projektas savo turiniu neatitinka esminių įstatymo požymių ir negali būti įstatymo reguliavimo objektu. Be kita ko kreipimesi pažymima, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja savivaldos autonomijos principui.

"Valstiečiai" prieš priimant įstatymą viešai irgi kritikavo siūlymą įstatymu įteisinti Vyčio skulptūros įrengimą, kol vyksta teisminis procesas. Tačiau galiausiai valdantieji bei beveik pusė opozicinių konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų priėmė įstatymą, kuris būtent tai ir numato.

Ramūnas Karbauskis nemano, kad veto atveju dėl šio įstatymo būtų šaukiama neeilinė Seimo sesija. Ir dar vasarą. O jeigu patriotizmo priepuolis? Ką gali žinoti. Taip pat ponas Karbauskis mano, kad sostinės savivaldybė pliažui galėjo pasirinkti apleistą ir neveikiantį fontaną prie Seimo. Fontaną, padengtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiais.

"Prie Seimo yra toks fontanas uždengtas tokiu trikampiu. Tai yra patyčia iš Vilniaus savivaldybės, nes ten Vilniaus savivaldybės teritorija. Tai mes sakėme, kad geriau tame "katlavane" (rus. duobėje) būtų pripylę smėlio vietoj to fontano, kuris kažkada buvo, ir ten būtų tas pliažas ir tegul žmonės ilsisi. Bet tai nebūtų ta vieta, kur žuvo, buvo nužudyta tiek žmonių", — "Žinių radijui" sakė Karbauskis.

Tai, kad pliažą būtų galima įrengti aikštėje prie Seimo, sakė ir parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. "Prie Seimo, turbūt niekas neabejotų, kad ten, kur buvęs fontanas <...> kur dabar yra pievelė, jei ten žmonės imtų degintis, abejoju ar ten kas nors imtų dėl to pergyventi ir tapatintis su kokiais nors negerais dalykais", — LRT radijui sakė Pranckietis.

"Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!" — bus giedama liepos 6 dieną — Valstybės dieną. Ar Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną himnas vieningai skambės visose Vilniaus miesto aikštėse, greitai išgirsime. Rinktis tikrai yra iš ko. Nuo "Open Beach" Lukiškių aikštėje iki LDK "katlavano" Nepriklausomybės aikštėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?

(atnaujinta 14:50 2020.07.05)
Didžioji partijų dauguma paskelbė sąrašus rinkimams, kurie skirti į respublikos Seimą. Ką jie rodo?

Jeigu lyginti Lietuvos partijas su krepšinio komandomis, "Valstiečiai" (kurie oficialiai dar nepasakė, kas juos ves į rinkimus, bet kurių lyderiai nuspėjami) primena ekipą iš NBA, kur kolektyvai dažniausiai formuojami pagal principą — žvaigždė (viena arba kelios) ir likusieji, kurių užduotis ją "aptarnauti".

Kitaip tariant, partijos priešakyje turėtų būti du "flagmanai" — Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis, ir galima sakyti, jog "Valstiečiams" labai pasisekė, kad premjeras, greičiausiai, taps jų pagrindiniu rinkiminiu veidu. Kažkur šalia bus Aurelijus Veryga, ir čia irgi sėkmė — jeigu ne koronavirusas, jo kaip sveikatos apsaugos ministro populiarumas, turbūt, neišaugtų iki dabartinio lygio.

Likusieji du "pagrindinės sudėties žaidėjai" — Agnė Širinskienė ir, galbūt, Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. O toliau didžiąja dalimi "pilkoji masė", kuri buvo, yra ir bus nežinoma didesnei Lietuvos rinkėjų daliai.

Tačiau, jeigu NBA žvaigždės sugeba laimėti sau ir komandai čempionų žiedus, kodėl "Valstiečių" lyderiai negalėtų garantuoti partijai gero rezultato? Žinoma, pakartoti praeitų rinkimų triumfą nerealu, bet solidų mandatų skaičių gauti įmanoma. O toliau jau koalicija.

Konservatoriai — jauni veidai, sena ideologija

Pirma mintis, pažiūrėjus į pirmąjį konservatorių dešimtuką — daug jaunimo: Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Radvilė Morkūnaitė, Agnė Bilotaitė ir net Žygimantas Pavilionis, kuriam tik 48-neri.

Tačiau tuo pat metu ekspertai pastebi, jog priekyje surinkti skirtingiems partijos flangams atstovaujantys politikai. Kaip pažymėjo vienas politologas, Kasčiūno pažiūros yra "pakankamai konservatyvios, ir man sunku būtų jas suderinti su Gabrieliaus Landsbergio ar Ingridos Šimonytės pažiūromis".

Bet didžiausia konservatorių problema ta, kad jauni veidai nereiškia naujos ideologijos. Taip, partijos viduje gali būti diskusija dėl tam tikrų dalykų, bet kol kas nesimato, kad jos programoje atsirastų kokia nors fundamentaliai nauja kryptis.

O būtent ji reikalinga rinkėjų bazės praplėtimui, ir būtent todėl pirmu numeriu tapo Šimonytė. Tačiau garantijos, kad šitas ėjimas suveiks, nėra. Įdomiausia tai, kad jaunieji konservatoriai atrodo konservatyvesni už senuosius, ir kaip tik jie ima dominuoti partijoje. O reiškia, jokio proveržio, greičiausiai, nebus.

Kažkas gali pasakyti, kad geriau branginti tai, ką turi. Tame yra tiesos, bet tai neatneša valdžios. Todėl "Tėvynės sąjungai" tikrai atėjo metas drąsiau eksperimentuoti, net rizikuoti prarasti dalį tradicinių rinkėjų, kad atsirastų nauji. Kitaip ji užstrigs opozicijoje ilgam kaip krepšinio komanda su pasenusia žaidimo filosofija.

Tarp viršaus ir apačios

Toliau reikėtų pasakyti keletą žodžių apie Gintauto Palucko socdemus, liberalus ir "Darbo partiją". Apie pirmus todėl, kad jie tarp lyderių. Apie antrus todėl, kad pas juos atėjo ir iš karto tapo trečiu numeriu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Apie trečią todėl, kad gali grįžti į Seimą.

Grįžtant prie paralelių su krepšiniu, galima teigti, kad socdemai — tvirti vidutiniokai, kurie po skilimo sugebėjo išsaugoti tradicinės partijos bagažą ir neiškristi į "antrą lygą". Dabar reikia galvoti, kaip grįžti į aukštumas, bet žmonių tam realiai kol kas nėra.

NBA sakoma — nori laimėti, pirk žvaigždę. "Valstiečiai" jų turi ir todėl varžosi dėl aukščiausių vietų. Tuo tarpu socdemai išsilaiko pirmiausiai sisteminio resurso (partinės struktūros) dėka, o su lyderiais problema. Todėl jų trečioji vieta rinkimuose būtų logiška — per silpni, kad pakiltų aukščiau, ir per stiprūs, kad nukristų žemiau, bet jeigu per kitus keturis metus nesuras (neišugdys) ryškių asmenybių — nukris.

Liberalai priešingai gali pakilti (tik ne iš vidurinio aukšto į paskutinį, o iš rūsio į pirmą). Po daugybės įvaizdžio smūgių ir atsisveikinimų jie, atrodo, atsigauna ir pasipildė keliais svarbiais "žaidėjais" —pirmiausiai, solidžiu Lietuvos politologu Raimondu Lopata ir, žinoma, Pranckiečiu.

Pastarojo logika suprantama (nuėjo ten, kur paėmė ir kur gali būti tarp lyderių), bet liberalų sprendimas jo atžvilgiu kelia tam tikrų abejonių, nes pakvietė politiką, kuris buvo partijoje su visiškai kitokia ideologija (o "Liberalų sąjūdis" — viena iš ideologiškai nuosekliausių politinių jėgų Lietuvoje), jau nekalbant apie konfliktinį Pranckiečio elgesį, būnant "Valstiečių" nariu.

Kita vertus, blogiau nebus, o geriau būti gali, nes liberalių rinkėjų, dėl kurių šalyje vyksta aštri konkurencija (dar yra Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius), nėra daug, ir Pranckietis, galimai, privilios tuos, kurie anksčiau už liberalus nebalsavo, taip padėdamas pastariesiems patekti į Seimą, kas šiandien jiems yra svajonių viršūnė.

Krepšinyje būna komandos, kurios negali sau leisti brangių pirkinių, ir todėl, norėdamos pasiekti sąlyginai gerą rezultatą trumpoje perspektyvoje, surenka visus, kas galėtų atnešti bent kažkokią naudą. Kažką tokio padarė "Darbo partija", prie kurios vairo sugrįžo Viktoras Uspaskichas ir kuri į pirmą dešimtuką surinko daugiau ar mažiau vertingus "politinius likučius" — Artūrą Skardžių, Mindaugą Puidoką, Vytautą Gapšį ir panašiai.

Kita vertus, kaip pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Darbo partija dabar reitingų sąrašuose atrodo silpnokai, bet mes puikiai žinome, kad tai nieko nereiškia. Klausimas, ar ji nebus ta, kuri pasiims "Valstiečių", socialdemokratų balsų? Istorija rodo, kad jie sugeba prisikelti".

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos partijų paskelbti rinkiminiai sąrašai parodo jų raidos tendencijas. Kai kurios turi asmenybių, bet neturi sistemos, kitos priešingai. Konservatoriai turi abu dalykus, bet neatnaujina ideologijos, kas riboja jų galimybes. Bendrai paėmus, Lietuva dar negali pasigirti tuo, kad jos politinėje sistemoje įvyko kartų kaita ir atsirado daug naujų "didelių" figūrų su inovatyviu mąstymu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, dvikova, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Karbauskis ragina atsakyti už "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"
Širinskienė pateikė skundą ET dėl Žalimo ir konservatorių santykių

Piknikas, kantri muzika ir maisto furgonėliai: Vilniuje vyko "amerikietiškos atostogos"

(atnaujinta 17:38 2020.07.06)
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
Tris dienas sostinės gyventojai ir svečiai galėjo dalyvauti teminiuose vakarėliuose, paragauti amerikietiškos virtuvės patiekalų ir mėgautis kantri bei džiazo stiliaus muzika. Išsami informacija — Sputnik Lietuva nuotraukose

Vilniuje, vykdant pramoginę programą "Atostogos sostinėje", vyko savaitgalis, skirtas Amerikos kultūrai.

Liepos 3–5 dienomis sostinės gyventojai ir svečiai galėjo dalyvauti įvairiuose teminiuose renginiuose, išbandyti nacionalinius amerikietiškos virtuvės patiekalus ir mėgautis kantri ir džiazo stiliaus muzika. Renginio programa buvo skirta bet kokio amžiaus žmonėms.

Sporto entuziastai galėjo išbandyti savo jėgas beisbolo varžybose, o šeimos su vaikais galėjo pasivaikščioti Rotušės aikštėje, kuri per "amerikietiškas atostogas" pavirto "Holivudu".

Tokius renginius miesto savivaldybė nusprendė rengti kas antrą vasaros savaitgalį. Kiti teminiai renginiai bus skirti Prancūzijos kultūrai.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Vilniaus centre miesto svečiams ir gyventojams buvo surengtas masinis piknikas.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Užkandinės ant ratų (maisto furgonėliai) lankytojams paruošė specialų meniu. Sostinės gyventojai ir svečiai galėjo išbandyti amerikietiškus patiekalus — kepsnius, dešreles, mėsainius, keptą žuvį, vaflius ir daug daugiau.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Renginių programa buvo gausi. Organizatoriai norėjo numatyti užsiėmimus įvairaus amžiaus žmonėms.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: "amerikietiškos" užeigos ant ratų Vilniuje.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: vietiniai sostinės gyventojai ir svečiai ragauja amerikietišką maistą.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: JAV vėliava iškabinta "Kempinski"viešbutyje, Vilniaus centre.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: muzikantai groja kantri stiliaus muziką Lukiškių aikštėje Vilniuje.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Sporto ir kitų aktyvių pramogų mėgėjai galėjo dalyvauti įvairiose varžybose ir aplankyti atrakcionus.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Kaip pramogų dalimi mieste buvo rengiami teminiai vakarėliai.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Miesto gatvėse buvo galima pamatyti amerikietiškus automobilius.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Šią vasarą vilniečiai taip pat galės pasinerti į Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos ir Japonijos kultūrą.

Tegai:
Amerika, Vilnius
Dar šia tema
Pasakykite "namaste": Vilniuje vyko "Indiškos atostogos"
JAV Lietuvoje: Vilniuje savaitgalį vyks "Amerikietiškos atostogos"