Braškių surinkimas

Ponai ir vergai: Europa negali apsieiti be pigios darbo jėgos

(atnaujinta 14:09 2020.04.22)
Europa gyvena karantino sąlygomis, bet nori išgelbėti savo ekonomiką. Ir čia paaiškėjo, kad ji negali apsieiti be pigios darbo jėgos. Ką tai reiškia?

Jeigu šiandien paskaitytume Europos spaudą (jau nekalbant apie Ameriką), viena iš pagrindinių diskusijų joje — kaip nugalėti koronavirusą, bet kartu leisti "kvėpuoti" ekonomikai, nes vien valstybės pagalba jos neišgelbės.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nepaisant karantino, pavyzdžiui, tarptautinis kelių transportas Europoje buvo paliktas ramybėje (gali judėti be ypatingų apribojimų), nes gyventi (vežti maistą, medikamentus ir taip toliau) kažkaip reikia. O dabar Europos Komisijos tinklalapyje yra rekomendacija, kad keliavimo apribojimai neturėtų būti taikomi ir sezoninių darbuotojų žemės ūkio srityje atžvilgiu.

Akivaizdu, kad toks pasiūlymas atsirado neatsitiktinai. Pigios darbo jėgos laukia laukai Vokietijoje, Airijoje, Lenkijoje ir taip toliau. Ši situacija užčiuopia kelis fundamentalius dalykus.

Pirma, darbo pasidalijimo ekonomika efektyvi tada, kai viskas gerai — kai pasaulis daugiau ar mažiau atviras, tai yra, didėjančios globalizacijos sąlygomis. O kai įvyksta tokia krizė kaip šiandieninė, daug kas iš karto prisimena autarkiją, iš kurios anksčiau garsiai juokėsi.

Pavyzdžiui, sovietinė sistema buvo izoliuota nuo pasaulio, bet pakankamai gyvybinga, kad išgyventų savarankiškai. O dabartinė Kinija, kuri giliai integruota į pasaulio prekybą, ir Europa, kuri kaip aiškėja, negali apsieiti be įvežtinės darbo jėgos, yra sistemiškai pažeidžiamos.

Antra, situacija su sezoninių darbuotojų trūkumu ES šalyse patvirtina vakarietiško imperializmo principus: yra turtingas centras, kuris turi tapti dar turtingesnis, ir neturtinga periferija, kurios egzistavimo esmė — centro praturtėjimas.

Be to, reikia skirti periferiją imperijos ribose ir už jų. Pirmoji turi kažkokias teises, antroji — tiesiog barbarai, kuriuos galima išnaudoti be jokios sąžinės graužaties. Ir svarbiausia — vasalai niekada netaps ponais. Taip, gali būti sukurtas demokratinis (lygybės) fasadas, bet realiai Lenkija ar Rumunija, Lietuva ar Vengrija buvo ir bus antrarūšės valstybės Prancūzijos ir Vokietijos akyse politine, ekonomine ir psichologine prasme.

Žinoma, šiuo atveju galima prisiminti tai, kad, pavyzdžiui, Lenkija gauna daug paramos iš ES. Tačiau tai reiškia tik požiūrį, kad "namuose" dirbantį tarną galima geriau pamaitinti ir gražiau aprengti (taip pat todėl, kad tai šeimininkų įvaizdžio dalis), o "laukuose" dirbantys šiuolaikiniai vergai (pavyzdžiui, ukrainiečiai) — tiesiog resursas, kurio likimu galima ypatingai nesirūpinti (nebus šito, bus kitas).

Čia Italijos galima atsiprašyti už netinkamą elgesį, kaip padarė Europos Komisijos pirmininkė, nes tai Italija — vienas lygis. O kitų skęstančiųjų gelbėjimas — pirmiausia jų pačių reikalas. Įdomu ir tai, kad, jeigu, pavyzdžiui, vokiečiai žiūri "iš viršaus" į lenkus, tai pastarieji taip žiūri į ukrainiečius, kurie, jų manymu, turi dirbti Lenkijos laukuose. Kitaip tariant, klasikinė hierarchija "karališkame dvare".

Galbūt todėl šiandien Europoje susiklostė paradoksali situacija — didelė dalis vietinės ekonomikos sustojo dėl karantino, laisvos darbo jėgos turėtų būti daug, ir ji turėtų kabintis į kiekvieną darbo galimybę. Bet ji, jeigu reikia įleisti net užsieniečius karantino sąlygomis, nenori, nes "tai ne ponų reikalas". Ir net lenkas važiuos dirbti tik į Vokietiją, nes ten daugiau moka, o namuose sėdės su bedarbio pašalpa, nes "tegul vergai iš Rytų vargsta" — jie dar turėtų džiaugtis, kad jiems leidžiama dirbti Europos ponui.

Apibendrinant galima teigti, kad rimta krizė bet kurioje sistemoje išryškina svarbiausius funkcionavimo principus. Dabar paaiškėjo, kad darbo pasiskirstymo principas globalizuotame pasaulyje, taip pat Europoje, yra jo silpnybė. Tačiau tuo pat metu jo sunku atsisakyti, nes jis remiasi klasikiniu vakarietišku centro-periferijos požiūriu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad europiečiai dar iki galo nesuprato ir/ar nesusitaikė su tuo, kad situacija pasikeitė, ir tikisi, kad po kurio laiko viskas bus kaip anksčiau. Gali būti, bet gali ir nebūti, ir tada daug ką reikės vėl daryti patiems.

Teoriškai Europa kaip daugiau arba mažiau bendras projektas pasiruošusi autarkiškam gyvenimui izoliuotų valstybių/erdvių pasaulyje, bet praktiškai pasikeisti — nusileisti ant žemės (taip pat tiesiogine to žodžio prasme) — bus politiškai, ekonomiškai ir psichologiškai sunku.

Gyventi savarankiškai reikia mokėti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
darbo migrantai, Lietuva, Europa
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis

Žingsnis į priekį, du atgal kodėl ES sankcijos Rusijos atžvilgiu juokingos?

(atnaujinta 15:18 2021.02.24)
Įvyko dar vienas ES užsienio reikalų ministrų susitikimas. Viena iš pagrindinių temų buvo naujos sankcijos Rusijos atžvilgiu. Lietuvos lūkesčiai ir vėl nepasiteisino

Šio susitikimo fonas buvo ypatingas. Po "egzekucijos" Europos Parlamente už "pažeminimą" vizito į Maskvą metu ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis ėmė elgtis "teisingai" ir pareiškė: "Akivaizdu, kad Rusijos kursas ES atžvilgiu yra konfrontacinis. Pono Navalno atveju yra šiurkštus atsisakymas gerbti savo įsipareigojimus, įskaitant atsisakymą atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus".

Šiame kontekste Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis suvažiavimo išvakarėse inicijavo kolegų susitikimą su Navalno štabo vadovu Leonidu Volkovu ir Rusijos antikorupcijos fondo vadovu Ivanu Ždanovu. Tiek tai, tiek Borelio "pažeminimas" Maskvoje, tiek jos atsisakymas vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl Navalno privalėjo paskatinti Europos diplomatus pritarti griežtoms sankcijoms Rusijos atžvilgiu, kurios turėtų apimti platų "Putino draugų oligarchų" ratą.

Na, o visų svajonių išsipildymu Lietuvai ir jos bendraminčiams ES taptų "Nord Stream 2" projekto sustabdymas. Kadangi Vokietija priešinasi, Landsbergis net sugalvojo tokį argumentą: "Suteikim Vladimirui Putinui šansą surengti laisvus Dūmos rinkimus šį rudenį, dalyvaujant opozicijai, o iki to laiko sustabdykim "Nord Stream 2" dujotiekį".

Tačiau Berlynas stovi kaip uola. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas pareiškė, kad ES netylės ir įves papildomas sankcijas Rusijos atžvilgiu, bet kartu pažymėjo, jog net dabartinėje situacijoje reikia galvoti, kaip išsaugoti su ja konstruktyvų dialogą, nes be Maskvos negalima sureguliuoti įvairių tarptautinių konfliktų.

Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvirai pareiškė, kad šalies santykiai su ES sudraskyti į gabalus ir kad Maskva pasiruošusi juos nutraukti. Europiečiai į jo pareiškimą sureagavo nervingai, bet ryžto kaip nors nubausti Rusiją neprarado. Tačiau esminis žodis šiuo atveju — kaip nors. Kaip pažymėjo tas pats Lavrovas — Europoje tiesiai sakoma, kad sankcijos Rusijos atžvilgiu priimamos ne dėl kokio nors tikslo, o tik tam, kad jos veiksmai neliktų nenubausti.

Rusijos ir ES vėliavos
© Sputnik / Владимир Сергеев

Jeigu pabandytume išaiškinti situacijos esmę žmonių kalba, tai "Senoji Europa" tarsi sako Maskvai: jūs supraskite, mes juk turime demokratinių vertybių gynėjų įvaizdį, be to, mus verčia jus spausti amerikiečiai, jau nekalbant apie lietuvius ar lenkus, todėl mes tiesiog priversti įvesti kažkokias sankcijas, bet jos juk simbolinės, ir "Nord Stream 2" mes jiems neatiduosime, todėl neįsižeiskite, ir bandykime draugauti toliau.

Ir šį kartą istorija pasikartojo. Buvo daug ryžtingų kalbų, bet galiausiai "kalnas pagimdė pelę" — individualios sankcijos, dėl kurių sutarė ES užsienio reikalų ministrai, yra Rusijai kaip uodas drambliui. Kitaip tariant — viešai kritikuoju, bet realiai nubaudžiu simboliškai ir tyliai noriu draugauti. Atitinkamai, Lietuvos, kuri manė, kad bent jau dabar ES pasielgs griežčiau Rusijos atžvilgiu, planai vėl žlugo.

Atskirai šiuo atveju reikia pažymėti, kad ministrų susitikimo metu įvyko jų pokalbis su JAV valstybės sekretoriumi Entoniu Blinkenu. Prieš tai naujas Amerikos vadovas Džo Baidenas daug kalbėjo apie būtinybę bendrai kovoti su Rusija. Todėl galima buvo tikėtis, kad Blinkenas ragins kolegas Europoje užimti principingą poziciją Maskvos atžvilgiu. Tačiau rezultatas rodo, kad ES — bent jau kol kas — negirdi Vašingtono. Ir apskritai ministrų pokalbis su JAV valstybės sekretoriumi europiniame pranešime spaudai (https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/fac/2021/02/22/) buvo aprašytas labai abstrakčiai ir glaustai.

Apibendrinant, galima konstatuoti kelis dalykus. Pirma, Rusijos oponentai Amerikoje ir Europoje daro viską, kad ES maksimaliai sugadintų politinius ir (kas svarbiausia) ekonominius (pirmiausia energetinius) santykius su Maskva. Tačiau Berlynas ir jo bendraminčiai nepasiduoda, tęsdami simbolinių sankcijų politiką. Antra, Europos santykiai su JAV vis dar lieka neapibrėžti. Baidenas, regis, suformulavo savo prioritetus kovos už demokratiją srityje, bet kol kas nėra požymių, kad europiečiai ketina besąlygiškai vykdyti visus Vašingtono nurodymus.

Trečia, Rusijai, atrodo, nusibodo supratingai žiūrėti į viešus europiečių kaltinimus, ultimatyvius reikalavimus bei tegul ir simbolines, bet nesibaigiančias sankcijas, ir ji griežtina toną. Kita vertus, Maskva supranta, kad kardinalus santykių su ES apribojimas bus naudingas tik jos priešininkams. Todėl jos griežtesnis tonas yra tarsi perspėjimas Europai, kad jai geriau neperžengti raudonų linijų, kaip to nori amerikiečiai, nes bus atsakas ir jis bus skausmingas.

Sprendžiant iš ES užsienio reikalų ministrų susitikimo rezultatų, geriau girdi Briuselio ausis, kuri klausosi Rusijos, o ne Amerikos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Aleksejus Navalnas, sankcijos, Rusija, ES
Dar šia tema
Rusija pasirengusi nutraukti santykius su ES Briuselio iniciatyva
Rusija įvedė atsakomąsias sankcijas ES dėl Navalno bylos
ES paskelbė apie sunkius santykius su Rusija
Rusija tikisi, kad po Borelio vizito į Maskvą santykiai su ES pagerės
Самолет F-35 ВВС США

Galingiausias nevykėlis F-35 taps "nematomas". Bet ne taip, kaip planuota

(atnaujinta 10:17 2021.02.24)
"F-35 Lightning II" daugiafunkcis naikintuvas turėjo tapti Amerikos išskirtinumo ir karinės galios aukštųjų technologijų simboliu, tačiau "žaibo" atveju nurodoma JAV karinio-pramoninio komplekso galimybių riba, tai yra, "penktos kartos" nematomo orlaivio nelaimė

Du trečdaliai Amerikos F-35 parko negali skristi dėl variklio problemų. Orlaivis turi daug rimtų konstrukcijos trūkumų, neišlaikė Pentagono nustatytų bandymų ir vis dar nėra patvirtintas masinei gamybai. Šiandien JAV oro pajėgos yra pasirengusios atsisakyti F-35 paprastesnio F-16 kartos 4+ naikintuvo naudai.

Pirmiausia Pentagonas pasiūlė sumažinti F-35A užsakymą daugiau nei 40 % — nuo 1 763 iki 1 050 lėktuvų. Taip pat JAV oro pajėgos svarsto pateikti senstančio, bet patikimo F-16 "Fighting Falcon" užsakymus. Priverstiniai manevrai.

F-35 naikintuvas-bombonešis buvo eksploatuojamas JAV oro pajėgų daugiau nei penkerius metus, tačiau kenčia nuo lėtinio žemo pasirengimo ir daugybės veiklos problemų. Anksčiau gynybos sekretoriaus pavaduotoja Elen Lord (Ellen Lord) paskelbė, kad 36 % naikintuvų F-35 "Lightning" yra tinkami skrydžiui, likę orlaiviai "veikia tik iš dalies". Kovinės parengties laipsnį mažesniu mastu lemia oro pajėgos, o didesniu mastu — "nepataisomi" konstrukcijos trūkumai, dėl kurių fiziškai sunaikinama slaptoji danga, korpusas, variklis, navigacijos ir piloto gyvybės palaikymo sistemos.

Amerikos sąjungininkų ir partnerių, įsigijusių F-35 už maždaug 100 mln. JAV dolerių (Didžioji Britanija, Norvegija, Izraelis, Italija, Singapūras, Pietų Korėja, Japonija), lūkesčiai, pasirodo, nepasiteisino — orlaivis neatitinka 5-os kartos parametrų, yra toli nuo pasirengimo kovai, tai yra, negali atlikti užduočių, kaip numatyta. Paradoksali "žalio" JAV karinio pramonės komplekso produkto eilė neišnyksta. Jungtiniai Arabų Emyratai neseniai pasirašė penkiasdešimties F-35 tiekimo sutartį. Izraelis paskelbė ketinantis padidinti "žaibo" parką iki trijų eskadrilių (iki 40 transporto priemonių). Ir tai galima paaiškinti tik užmaskuotu mokėjimu "už draugystę" su JAV.

F135 yra galingiausias nevykėlis

Anksčiau buvo pranešta apie slaptosios dangos ir "žaibo" korpuso sunaikinimą skrendant viršgarsiniu greičiu, apie nuolatinius deguonies tiekimo (pilotams) sutrikimus ir F-35 programinės įrangos trukdžius. Inžinieriai bando pašalinti trūkumus, kylančius eksploatacijos metu, tačiau kritinės problemos kaupiasi tarsi nuo kalno riedanti sniego gniūžtė.

JAV karinių oro pajėgų naikintuvą F-35A varo F135 variklis, kurį amerikiečiai laiko "visų laikų galingiausiu naikintuvu". Tačiau tai taip pat yra pagrindinė žemo F-35 našumo priežastis: perkaitus turbinos menčių paviršiaus dangai, ašmenys sutrūkinėja ir variklis greitai nustoja veikti. Kaprizingas F135 reikalauja dažnos priežiūros ir žymiai padidina orlaivio naudojimo išlaidas.

F-35 skrydžio valanda kainuoja 31 tūkst. JAV dolerių, o "senuko" F-16 — mažiau nei 8 tūkst. dolerių. Beje, "Pratt & Whitney" gamina nepakankamai atsarginių F135 variklių taikos metu. Jei rytoj būtų karas, trečdalis lėktuvų F-35 pakiltų į dangų, o tada jų skaičius kasdien mažėtų — net ne dėl priešo oro gynybos, o dėl banalaus metalo nuovargio.

F-16 taip pat laikas keisti

Siekdamos išlaikyti kovinį efektyvumą JAV karinės oro pajėgos priverstos planuoti sumažinti F-35 dalį ir pakeisti juos modernizuotais naikintuvais F-16 "Fighting Falcon" (įdiegti 1979 metais, šiandien yra 790 tokio tipo naikintuvų).

Daugiafunkcis ketvirtosios kartos F-16 lengvojo naikintuvo maksimalus kilimo svoris yra 21,8 tonos, jis gali 9 pakabos vietose gabenti iki 7,7 tonos bombų ir raketų. Kovos spindulys — 1700 km, maksimalus greitis 2200 km / h. Tai nebloga regioninių konfliktų mašina, tačiau žengti žingsnį atgal nuo "penktosios kartos" nėra gerai (technologinė degradacija). Pentagonas ieško kompromisų.

Karinių oro pajėgų štabo viršininkas generolas Čarlzas Braunas jaunesnysis (Charles Brown Jr.) priešinosi "antikvarinių" F-16 įsigijimui ir paragino sukurti visiškai naują lengvų vieno variklio naikintuvų klasę — pigesnę ir paprastesnę nei F-35, bet modernesnę už F-16. Braunas jaunesnysis jas vadino "ketvirtos su puse kartos ar minus penktos kartos" mašinomis. JAV oro pajėgos pradėjo mokslinių tyrimų programą, skirtą įvertinti, ar tikslinga pakeisti naikintuvus F-16 "Fighting Falcon" naujuoju koviniu lėktuvu. Tyrimas bus baigtas iki 2023 metų pradžios.

Problemą apsunkina tai, kad F-35 yra vienintelis "penktosios kartos" naikintuvas, gaminamas Vakarų pasaulyje. Sąlyginai su juo konkuruojantys "Boeing" gaminami naikintuvai F-15 ir F-18 yra ketvirtosios šaltojo karo epochos konstrukcijos kartos ir yra pasenę. JAV sąjungininkai Europoje nesiima kurti savo 5-os kartos naikintuvo, o JK, Lenkija, Belgija, Italija beviltiškai investuoja į amerikiečių F-35 įsigijimą. Bendros "žaibo" plėtros išlaidos viršijo 400 milijardų dolerių, tačiau tai, kaip paaiškėjo, yra tik neracionalaus nacionalinio biudžeto lėšų išleidimo pradžia. Senato ginkluotųjų pajėgų komitetas F-35 pavadino "sugedusios gynybos viešųjų pirkimų sistemos vadovėlio pavyzdžiu", o gerai žinomas politikas (ir pats pilotas) Džonas Makeinas (John McCain), dabar jau miręs, teisingai pažymėjo: "Rekordinis programos F-35 pasirodymas buvo ir skandalas, ir tragedija tiek kainos, tiek tvarkaraščio, tiek atlikimo prasme". "Žaibas" dar ilgai išbandys JAV oro pajėgų ir jų sąjungininkų jėgas. Mes turėsime iškęsti brangias F-35 "užgaidas".

F-35 "nematomo" projekto lėtinių gedimų kontekste sėkmingai skraidantis Rusijos naikintuvo Su-57 technologinis proveržis atrodo ypač optimistiškai ir yra pirmasis iš penktos kartos naikintuvų pasaulyje, įvaldžiusių viršgarsinio greičio raketas. Amerikiečiai priversti pripažinti Rusijos ginklų pranašumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, naikintuvai
Dar šia tema
Baltijos šalys ruošiasi karui su Rusija: "blickrygas" ar "blickaput"?
Rusijos tankas "Armata" gavo "užsienio pasą"
Rusijos gynybos pramonės naujovės parodoje Emyratuose
Kalėjimas

Elžbietos II giminaitis nusiųstas į kalėjimą dėl seksualinio priekabiavimo

(atnaujinta 16:55 2021.02.24)
Stratmoro ir Kinghorno grafas teisme pripažino savo kaltę, už nusikaltimo padarymą pagal Britanijos įstatymus jam grėsė iki penkerių metų laisvės atėmimas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Stratmoro ir Kinghorno grafas Saimonas Bouzas-Lajonas (Simon Bowes-Lyon) nusiųstas į kalėjimą už seksualinį priekabiavimą, praneša televizijos kanalas "Sky News".

Jo laisvės atėmimo bausmė sieks 10 mėnesių, nors grėsė iki penkerių metų.

Ši situacija sulaukė dar didesnio atgarsio ir dėl to, kad Bouzas-Lajonas yra Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II sūnėnas.

Kaip paaiškėjo, 2020 metų vasarį grafas savo dvare priėmė daugybę svečių. Naktį aristokratas įsiveržė į besiilsinčios merginos kambarį ir bandė priversti ją turėti su juo intymius santykius. Tačiau ji sugebėjo atsikirsti ir pasikvietė draugus, kurie taip pat buvo pilyje.

Ryte Bouzas-Lajonas bandė atsiprašyti, savo elgesį paaiškindamas tuo, kad jis buvo girtas. Pasak Elžbietos II giminaičio, jis nemanė, kad kada nors taip elgsis.

Tačiau nei atsiprašymas, nei giminystė su monarchu neatleido jo nuo bausmės. Grafas teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino.

"Aš turėjau pažvelgti realybei į akis ir prisiimti atsakomybę už tai, kas įvyko", — pasakė Bouzas-Lajonas.

Anot jo, ištisus metus jam buvo reikalinga gydytojų psichologų pagalba.

Tegai:
Elžbieta II, seksualinis priekabiavimas, Didžioji Britanija, karališkoji šeima
Temos:
Karališkosios naujienos