Meška prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Tiesos baimė: slepia Lietuvos informacinio saugumo gynėjai

(atnaujinta 16:09 2020.04.24)
Neseniai Lietuvoje buvo paskelbta kibernetinio saugumo 2019 metų ataskaita. Joje pateikti šalies interneto vartotojams skirti "žalingos informacijos naratyvai". Kiek juose tiesos?

Kaip teigiama ataskaitoje, 2019 metais pagrindiniu dezinformacijos šaltiniu išliko šalių, nepriklausančių ES ir NATO, bei ne valstybės veikėjų veikla, nukreipta prieš strateginius šalies tikslus ir demokratijos įrankius: "Lietuvos narystę NATO ir ES, nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimą, šalies politinę santvarką, dvišalių ir daugiašalių santykių stiprinimą, pasitikėjimą valstybės institucijomis, teismų sistemą, šalies energetinį savarankiškumą, socialinę ir ekonominę gerovę bei istorinę atmintį".

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, "2019 m. Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso buvo nustatyta 2890 žalingos informacinės veiklos atvejų (15 proc. daugiau nei 2018 m., vidutiniškai apie 241 atvejį per mėnesį), iš kurių daugiau nei 2/3 buvo inicijuojami ir vykdomi trečiųjų šalių".

Šiame kontekste pirmiausia norisi paklausti, o kas yra "žalingos informacinės veiklos atvejis" ir "žalingos informacijos naratyvas" — šių sąvokų atitinkamoje ataskaitos dalyje nėra. Tokiu būdu, dokumento autoriai kliaujasi kažkokiomis savo interpretacijomis, jau nekalbant apie tai, jog net tada, kai yra viena ar kita sąvoka, dar reikia įrodyti, kad vienas ar kitas informacijos atvejis yra kryptingai žalingas veiksmas, o ne tiesiog alternatyvi nuomonė. Manytina, jog rimtoms institucijoms ir dokumentams principas "ir taip aišku" netinka.

Отчет о кибернетической безопасности за 2019 год, основные вредоносные нарративы
Pagrindiniai "žalingos informacijos naratyvai"

O dabar prie konkrečių "žalingų naratyvų", kuriuos formuoja Lietuvos "priešai" (beje, ataskaitoje teigiama, kad trečiosios šalys inicijavo 2/3 informacinių išpuolių — būtų įdomu sužinoti, kas inicijavo likusį trečdalį). Pirmas ir svarbiausias — kad Lietuva yra nedemokratinė valstybė. 

Šiuo atveju ataskaitos autoriai, matyt, nori, kad niekas nedrįstų sakyti, jog Lietuvoje yra problemų su demokratija. Tačiau yra bėda — ne Rusija, o Eurobarometras. Jis neseniai atliko apklausą (https://www.europarl.europa.eu/lithuania/lt/%C5%BEiniasklaidai/lietuviai-patenkinti-demokratijos-veikimu-es-bet-ne-savo-%C5%A1alyje), kurios metu paaiškėjo, kad lietuviai patenkinti demokratijos veikimu ES, bet ne savo šalyje. Patenkintų tuo, kaip demokratija veikia jų valstybėje, Lietuvoje yra 43 proc., ir vos 35 proc. lietuvių tiki, kad į jų nuomonę atsižvelgiama jų šalyje, kas yra mažiausias rodiklis po Kipro, Graikijos ir Italijos. Štai tokia Briuselio informacinė ataka prieš Lietuvą.

Как жители Литвы оценивают функционирование демократии в стране
Lietuviai įvertino demokratijos veikimą savo šalyje

Papildomai šiuo atveju reikia pažymėti, kad Lietuvoje nuolat vyksta politiniai skandalai — taip pat su korupcijos atspalviu (pavyzdžiui, "MG Baltic" byla). Ir kas svarbu — paprastai niekas nekaltas arba kaltas tik truputį. Dar paminėtina neseniai  sėkmingai "palaidota" istorija apie VSD, kuris galėjo rinkti informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir Vygaudą Ušacką bei baugino pastarojo komandos narius. O apie žodžio "laisvę" Lietuvoje net kalbėti neverta.

Trumpai sakant, šalis kaip teisinė valstybė akivaizdžiai turi problemų, bet kalbėjimas apie jas — žalingo naratyvo formavimas, kuriuo, kaip paaiškėja, užsiima daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų. Turbūt neatsitiktinai tautoje atsirado posakis, kad mes — kyšių ir ryšių šalis.

Antra tariama priešų "melagystė" — Lietuva nereikšminga valstybė. Žinoma, galima tikėti, kad mes turime veto teisę JTO Saugumo Taryboje; kartu su vokiečiais ir prancūzais sprendžiame Europos likimą; aiškiname, ką daryti Amerikai, ir sulaikome agresyvią Rusiją bei Kiniją, tikėti, kad mūsų balsas girdimas visų, visur ir visada. Tačiau gal reikia realiai vertinti savo galimybes ir suprasti / pripažinti, kad esame "maža valstybė", kuri yra tik toli gražu ne pats svarbiausias JAV satelitas.

Trečia, Lietuvai nepatinka tai, kad ji kaltinama istorinių faktų perrašymu ir klastojimu. Be abejo, ji turi savo tarpukario, Antrojo pasaulinio karo, pokario partizaninio judėjimo, sovietmečio ir nepriklausomybės atgavimo laikotarpio įvykių versiją. Tačiau egzistuoja ir alternatyvūs jų vertinimai, kurie gali nepatikti Vilniui, bet tai nereiškia, kad jie neturi jokio pagrindo.

Ketvirta, Lietuva įsitikinusi, kad jos energetiniai tikslai yra pagrįsti. Palikus ramybėje naujos atominės elektrinės (AE) šalyje projektą, kurį norėjo realizuoti politikai, bet kaip ekonomiškai nepagrįstą kritikavo net vietiniai ekspertai, galima prisiminti SGD terminalą. Pastarasis, tapęs našta Lietuvos vartotojams ir verslui, turėjo išgelbėti valstybę nuo rusiškų dujų, bet jos toliau perkamos iš "Gazpromo" ir suskystintu pavidalu. Lietuva ligi šiol neturi aiškaus supratimo, kiek, iš kur ir kokios energijos jai reikia (tai yra, aiškios energetinės strategijos), bet "pagrįstai" atsisako pigios Astravo AE produkcijos, nes tai neteisinga (autoritarinė) elektra.

Penkta, priešiškos jėgos neva bando įtikinti lietuvius, kad NATO yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Iš pirmo žvilgsnio — visiškas absurdas. Tačiau problema ta, kad Aljansas (Amerika) sugalvojo ir atkakliai bando įtvirtinti abejotiną "rusiškos grėsmės" Vakarams idėją, kas didina įtampą Baltijos regione, provokuoja Rusijos atsaką (taip pat Kaliningrado srityje) ir tokiu būdu kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui (bet, kadangi Lietuvos elitą tokia NATO / Amerikos politika tenkina, ją reikia kažkaip pagrįsti, ir geras būdas tai padaryti — plėtoti priešingą diskursą).

Rusijos ambasada Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šešta, anot ataskaitos, visiška netiesa, kad Lietuvos kariuomenė yra nepasirengusi apginti valstybę. Kitaip tariant, ji tokia galinga, kad gali išgąsdinti Maskvą net be NATO užnugario. Tačiau JAV ekspertai iš RAND kažkodėl įvykdė prieš mus informacinę ataką, parašydami, kad karo atveju Rusija užimtų Baltijos šalis per 60 valandų.

Septinta, ataskaitos autoriai sako, kad piktadariai vaizduoja Lietuvą kaip socialiai ir ekonomiškai žlugusią valstybę. Įdomiausia, kad tie piktadariai dirba Europos Komisijoje, kuri šiais metais dar kartą priminė Vilniui, kad skurdas ir socialinė atskirtis išlieka rimta Lietuvos problema.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad Lietuvos politiką tikrai yra už ką kritikuoti, bet Lietuva vertina šią kritiką ne kaip žodžio laisvės išraišką ir progą pasitaisyti, o kaip priešišką veiksmą, nes taip lengviausia pateisinti savo trūkumus, o kartais — visiškai neprasmingą elgesį. Papildomai situaciją komplikuoja, bet tuo pat metu ir paaiškina didelė (ne)sąmoninga šalies priklausomybė nuo Vašingtono, kuris tokiu būdu įgyvendina savo nacionalinius interesus.

Tačiau įsigilinus į detales, kortų namelis greitai griūna. Gal todėl Lietuvos informacinio saugumo ekspertai mėgsta kalbėti lozungų, o ne nemalonių faktų ir pavyzdžių kalba?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
informacija, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas apkaltino "Fox News" dalyvavimu informaciniame kare prieš Kiniją
Kaip tinkamai informuoti visuomenę, arba komunikacijos ypatybės karantino metu
JAV prezidento Donaldo Trampo rėmėjas su Hanterio Baideno nuotrauka Erie tarptautiniame oro uoste, Pensilvanijoje
 

Baidenų byla ir Amerikos "sostų žaidimas"

(atnaujinta 10:27 2020.10.31)
Skandale su kompromituojamais įrodymais apie Hanterį Baideną, JAV kandidato į prezidentus sūnų, yra daug neaiškumų. Tuo pačiu, Džo Baideno sūnus buvo sučiuptas vartojęs kokainą — už tai jis buvo pašalintas iš JAV karinio jūrų laivyno rezervo

Skandale su kompromituojamais įrodymais apie Hanterį Baideną, JAV kandidato į prezidentus sūnų, yra daug neaiškumų. Istorija su pačiu nešiojamuoju kompiuteriu, kurį Hanteris neva prieš pusantrų metų perdavė taisyti ir saugiai ten pamiršo, atrodo gana keista. Apie tai rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.

Kompiuterių dirbtuvių savininkas labai sėkmingai pasirodė esąs Trampo šalininkas. Pastebėjęs nešiojamojo kompiuterio lipduką su užrašu "Beau Biden Foundation" (vyresniojo, neseniai mirusio Hanterio brolio vardas), jis iškart paskambino FTB. Jis padarė kopiją iš kietojo disko ir nusiuntė geriausiam D. Trampo draugui ir advokatui Rudžiui Džiulianiui (Rudy Giuliani). Jis paskelbė kaltinamuosius įrodymus prezidentui prielankiame laikraštyje "The New York Post".

Viskas atrodo kaip senas šnipų trileris, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Hamfris Bogartas (Humphrey Bogart). Arba kaip paskubomis apgalvotas pasiteisinimas kai kuriems Amerikos žvalgybos pareigūnams, kurie prieš pat rinkimus nusprendė padėti dabartiniam prezidentui.

Tačiau dar nesuprantamesnis yra Amerikos visuomenės pyktis, užklupęs Baidenų šeimą. Faktas yra tas, kad paslaptingame nešiojamajame kompiuteryje rasta daugybė tūkstančių el. laiškų, garso ir vaizdo įrašų. Džo Baideno sūnus yra gerai žinomas vietos rinkėjams. Su juo susiję skandalai prieš ketvirtį amžiaus pradėjo drebinti žiniasklaidos lauką.

Politiko sūnus buvo sučiuptas vartojęs kokainą — už tai jis buvo pašalintas iš JAV karinio jūrų laivyno rezervo. Tada jis staiga užmezgė romaną su savo paties brolio, kuris mirė nuo vėžio, našle. Tada jis išsiskyrė su žmona — ir ji spaudai išplatino visas jo nuodėmes. Anot jos, Hanteris Baidenas iššvaistė visą savo turtą narkotikams, striptizo klubams ir ne itin padorioms merginoms.

Вице-президент Джо Байден со своим сыном Хантером
© AP Photo / Nick Wass
Džo Baidenas su sūnumi Hanteriu  

Kelis kartus Baidenas Jaunesnysis buvo gydomas nuo alkoholizmo ir narkomanijos klinikose, tačiau nesėkmingai. Vienintelis dalykas, kuris jam daugiau ar mažiau pavyko, kaip matyti iš naujos kompromituojamų įrodymų dalies, yra perėjimas nuo brangaus kokaino prie pigaus kreko. Skandalingiausiame "The New York Post" kolekcijos vaizdo įraše JAV kandidato į prezidentus sūnus užmezga intymius santykius su tam tikra moterimi, tada rūko žolę ir tuo pačiu metu kameroje pasakoja, kaip sunku kovoti su priklausomybe nuo jų.

Keista, bet siautulingas gyvenimas niekada netrukdė mūsų herojui užimti atsakingas pareigas. Baidenas Jaunesnysis, būdamas 27 metų, jau buvo didelio banko viceprezidentas. Po metų tėvas padėjo jam gauti elektroninės komercijos direktoriaus postą JAV Prekybos departamente. 2006–2009 metais jis buvo valstybinės geležinkelio bendrovės "Amtrak" direktorių taryboje — ir visa tai neturint nė menkiausios atitinkamos patirties.

Hanterio korespondencijos paskelbimas tik patvirtino tai, kas jau buvo žinoma: Baidenas Jaunesnysis gavo milijonus dolerių iš pareigūnų ir aukščiausio lygio vadovų visame pasaulyje. Vien iš Kinijos per oficialų Džo Baideno, tuometinio JAV viceprezidento, vizitą, Hanteriui pavyko gauti daugiau nei milijardą dolerių "investicijų".

Džo Baideno sūnaus politika — viską neigti. "Aš nieko nežinojau", — jis vis kartoja. "Bet atleiskite, — klausia "New York Post" apžvalgininkas, — čia Hanteris gavo daugiau nei milijardą dolerių iš Kinijos banko. Taigi, jis ir jo tėtis skraido iš Šanchajaus į Jungtines Valstijas. Na, o visas dešimt skrydžio valandų sūnus tyli, nepasako tėčiui apie savo sandorius?"

Iš tikrųjų Baidenas Vyresnysis gindavo sūnų nuo galimų problemų. Kai Hanteris gavo vietą "Burismos" direktorių taryboje, jo tėvas išskrido į Ukrainą, kad sustabdytų korupcijos tyrimą šioje firmoje. Jis net privertė Porošenką atleisti bylą kuravusį generalinį prokurorą Viktorą Šokiną grasindamas nepervesti pažadėtos milijardo dolerių dalies Ukrainai.

Pats Džo Baidenas tarsi juokais apie tai pasakojo JAV Senate: "Aš pažiūrėjau į juos ir pasakiau, kad išeisiu po šešių valandų. Jei prokuroras nebus atleistas, šių pinigų nematysite. Na, po paraliais, jie jį atleido iš darbo".

Kaip matote, niekas nieko neslėpė. Amerikos piliečiai niekada nesijaudino dėl korupcijos Ukrainoje ar Kinijoje. Manydami, kad visas pasaulis yra jiems po kojų, jie gan ramiai reaguoja į tai, kad užsienio elitas atvirai papirkinėja Amerikos politikus.

Kodėl dabartiniai "New York Post" atskleidimai sukėlė tokį pasipiktinimą? Susitikimuose su savo šalininkais Trampas visą Baideno šeimą vadina nusikaltėliais, o didžiulės minios skanduoja: "Pasodinti!".

Greičiausiai faktas yra tas, kad Baideno incidentas išryškino tradicinį Amerikos politikos klaną. Hanteris padarė savo tamsius darbus tokių pačių kaip jis politikų ir oligarchų vaikų draugijoje. Pavyzdžiui, jis kartu su savo draugu Kristoferiu Hainzu (Christopher Heinz) sukūrė vieną iš firmų, kuri vėliau pritraukė milijonus iš Kinijos. Jis yra įvaikintas buvusio JAV valstybės sekretoriaus Džono Kerio (John Kerry) sūnus ir yra milžiniškos verslo imperijos "Heinz", gaminančios legendinį kečupą, įpėdinis. Dar į aferą įsivėlė Hanterio dėdė Džeimsas. Visus pridengė įtakingiausias klano narys — Džo Baidenas.

Visa ši istorija atskleidė "degančią Amerikos politikos paslaptį", apie kurią amerikiečiai visada spėjo, bet nemėgo kalbėti: iš tikrųjų JAV prezidento rinkimai yra tik eilinis pasirodymas plačioms masėms. Tuo tarpu tik kelių klanų atstovai užsiima tikru verslu.

Jų vardai visiems gerai žinomi. Jie užima aukščiausius valstybės postus ir perduoda juos iš kartos į kartą. Jų palikuonys užima labiausiai viliojamas įstaigų vietas. Du prezidentus, du Kongreso narius, gubernatorių ir merą XX amžiuje šaliai padovanojo Ruzveltų šeima. Prezidentas, generalinis prokuroras, gubernatoriai, ambasadoriai, senatoriai, Kongreso nariai — didelis Kenedžio klanas. Prezidento, valstybės sekretoriaus, gubernatorių, senatorių pareigas ėjo Klinton šeimos atstovai. Du prezidentai, gubernatorius, senatorius, kandidatas į prezidentus ir Teksaso komisaras yra Bušo klano pasiekimai.

Žmonės iš šių šeimų — tikroji "gilioji" valstybė. Jie užėmė gubernatorių ir federalinių teisėjų postus, vietas Senate ir Kongrese ne metus — dešimtmečius. Pavyzdžiui, tas pats Džo Baidenas buvo JAV senatorius 36 metus — nuo 1973 iki 2009 metų. Neseniai jis pajuokavo, kad atvyko į Senatą "prieš 180 metų", ir niekas net nenustebo.

Beje, jo varžovas, dabartinis prezidentas Trampas, taip pat yra šio valdžios elito kūnas ir kraujas. Ironiška, kad jis yra tolimai susijęs su pačiu Hainzu, su kuriuo Hanteris Baidenas užsiėmė aferomis. Ir šiandien Trampas aktyviai tempia savo vaikus ir artimuosius į politiką.

Šalyje, mokančioje visą pasaulį apie demokratiją ir valdžios kaitą, iš tikrųjų viską sprendžia tie patys klanai. Iš kartos į kartą čia klostosi savasis "sostų žaidimas". Baidenų šeimos skandalas yra tik dar vienas šio nesibaigiančio serialo epizodas. O Hanterio nenubausti pabėgimai tik pabrėžia sistemos neliečiamumą, kai net sūnų vardai yra duoti, kaip karališkose šeimose — Kenedis II, Kenedis Jaunesnysis.

Barbara Buš labai charakteringai kalbėjo 2014 metais "Politico", komentuodama savo sūnaus Džebo norą dalyvauti rinkimuose: "Man neabejotina, kad jis geriausiai tinka prezidento vaidmeniui, bet geriau nereikia... Juk yra ir kitų šeimų..."

Ilgą laiką ši mafijos sistema buvo pateisinama ilgu ekonomikos atsigavimu. Šiandien, kai kiekviena nauja amerikiečių karta gyvena prasčiau nei ankstesnė, masės turi pripažinti, kad demokratijos citadelėje nėra demokratijos.

Užtat karaliauja nuožmi oligarchinių klanų kova, primenanti chaosą atsilikusiose šalyse, tokiose kaip Ukraina. Pastaraisiais mėnesiais ji perėjo į atviro karo formatą — ir elitas kovoja su savo piliečiais, griauna ištisus miestus, stabdo ekonomiką ir negaili nei pavaldžių žmonių gyvybių, nei sveikatos. 

Хантер Байден на Всемирной конференции лидерства в Атланте
© AFP 2020 / Moses Robinson
Hanteris Baidenas Atlantos pasaulinėje lyderystės konferencijoje  

Tuo atveju, jei į valdžią ateis Baideno klanas, sūnaus apgavystės taps tėvo politika. "Miegantis Džo" niekada nežinojo, kaip padėti savo atžaloms. Jo draugai ir klientai tai sieja su šeimos tragedija. Faktas yra tas, kad Džo Baideno pirmoji žmona ir maža dukra žuvo autoavarijoje. Jo vyriausias sūnus Bo mirė nuo vėžio prieš penkerius metus. Hanteris Baidenas yra vienintelis sūnus, likęs politikui.

Todėl kyla didelis pavojus, kad jei jo 77 metų tėvas laimės rinkimus, tada už šalį bus atsakingas Hanteris — narkomanas ir turintis nepilnamečių mergaičių nuotraukų nešiojamajame kompiuteryje. Atsižvelgiant į šią perspektyvą, tampa aiškiau, kodėl rinkėjai šaukia: "Patupdykite Baideną į kalėjimą!"

Paprastų amerikiečių, kurie jaučiasi kaip "sostų žaidimo" pėstininkai, susierzinimas šiandien išsilieja kandidatui iš Demokratų partijos. Tikėtina, kad sūnaus apgavystės palaidos jo tėvo prezidentinius siekius.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Amerika, Džo Baidenas
Dar šia tema
Koziris rankovėje: Kinija pasirengusi išparduoti JAV nacionalinę skolą
JAV gresia "specialiųjų tarnybų ir saugumo pajėgų diktatūra": kuo čia dėta Rusija?
Gabrielisu Landsbergis ir Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Lietuva sustiprins "Didžiąją Kinijos sieną". Ar gal visgi susiprotės?

(atnaujinta 16:27 2020.10.30)
Į valdžią atėję konservatoriai jau paskelbė stiprinsiantys antirusišką ir antibaltarusišką frontą. Bet apie tai, kaip jie užmegs santykius su Kinija — antrąja pasaulio ekonomika, būsimos valdančiosios koalicijos lyderiai kol kas tyli

Ketvirtadienį centro dešiniųjų liberalių konservatorių koalicija derėjosi dėl pagrindinių savo programos principų ir veiksmų ateinantiems ketveriems metams. Pagrindinis dėmesys skiriamas vidaus problemoms: ekonomikai, švietimui, socialinei politikai ir kovai su koronavirusu.

Tačiau apie užsienio politiką vis dar kalbama atsargiai. Matyt, jie laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų. Ir jei viskas bus daugiau ar mažiau aišku su artimiausiais kaimynais — Rusija ir Baltarusija, santykiai su oficialiuoju Pekinu bus kuriami atsižvelgiant į Vašingtoną ir Briuselį.

Yra žinoma, kad Trampas yra griežtos konfrontacijos su Kinija šalininkas. Tačiau Baidenas užima švelnesnę poziciją Kinijos kryptimi. Ir jei demokratai grįš į valdžią JAV, Lietuvos konservatoriams teks prikąsti liežuvį. Būdami opozicijoje, jie galėjo sau leisti šiek tiek laisvumo — atvirai palaikyti Tibeto nepriklausomybę, tarptautiniu mastu lobuoti Taivano autonomiją. Grįžus į valdžią tokius teiginius teks pamiršti. Juk Rusijos ir Baltarusijos kroviniams pasitraukus iš Lietuvos tranzito, klausimas praktiškai išspręstas.

"Lietuvos geležinkeliams" ir Klaipėdos uostui teks pasikliauti tik konteineriais su kiniškomis prekėmis ir iš dalies į Europą keliaujančiomis kazachų prekėmis. Jei ir jie bus nukreipti į Rusijos Ust Lugą arba eis šiaurės jūros keliu lydimi Rusijos ledlaužių laivyno, Klaipėdos prieplaukos ir bėgiai Baltarusijos ir Rusijos kryptimi netrukus apaugs žole. Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai susidurs su sunkiais laikais, o Baltijos šalių biudžetuose atsiras didžiulės spragos.

Baltai turi pasakyti ačiū... koronavirusui. Milijardai eurų, skirti Vilniui, Rygai ir Talinui kovai su šia infekcija, padės trijų šalių ekonomikoms kurį laiką atsilaikyti. O toliau viskas labai miglota.

Belieka dėti viltis į revoliuciją Minske. Jei pavyks nuversti Lukašenką ir įskiepyti baltarusiams "europines vertybes", vėl bus atkurtas tranzito koridorius į Ukrainą, aplenkiant Rusiją. Jis bus labiau naudojamas kariniams tikslams, o ne Baltijos šalių ekonomikai skatinti.

Juk NATO bazių žiedas aplink Maskvą sumažės iki minimalaus dydžio, o Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis praktiškai sunaikinta JAV, kurios ruošiasi dislokuoti savo naujausias viršgarsines raketas, galinčias pataikyti į bet kokius taikinius Rusijoje ir Baltarusijoje. Rusijai Baltarusijos placdarmo praradimas reikš griežtą pralaimėjimą akistatoje su NATO. Baltijos frontas pasaulio žemėlapyje gali virsti dar viena karšta vieta, panašia į Siriją. Ar jūs to norite, lietuviai, latviai, estai?

Tai reiškia, kad geopolitika vėl dominuos pasaulio ekonomikoje, kurioje Kinija užims vieną iš pagrindinių vaidmenų. Kaip žinote, Pekinas turi daug daugiau sąlyčio taškų su Maskva nei su Vašingtonu. Ir ne tik ekonominiu, bet ir kariniu-politiniu aspektu. Tai yra, Rusija greičiausiai sugebės įtikinti kinus nukreipti savo krovinius iš Lietuvos į Arkties kryptį.

Ir tada Pekinas bet kokį Lietuvos valdžios puolimą prieš jį gali laikyti paskutiniu lašu be paskutinio Kinijos perspėjimo. Arba tai bus dar vienas Dalai Lamos vizitas ir jo priėmimas aukščiausiu lygiu Lietuvos Seime. Arba prezidento, užsienio reikalų ministro, arba Lietuvos Europos parlamentarų kalba iš aukštųjų ES ir JT tribūnų ginant Tibeto ir Taivano separatistus. Kitas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimas, kuriame Kinijos valdžia ir didžiausios įmonės bus atvirai vadinamos grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui, gali tapti tokiu negrįžtamu tašku.

Taigi konservatoriai — visų prieš Kiniją nukreiptų iniciatyvų steigėjai — turės labai atidžiai kontroliuoti savo žodžius ir kūno judesius ties "Kinijos siena", nuo kurios prasideda Didysis XXI amžiaus versijos šilko kelias.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), JAV, Lietuva, Kinija
Dar šia tema
Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų
Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Eilės pasienyje

Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė kelių šimtų sunkvežimių eilė

(atnaujinta 14:35 2020.10.31)
Taip pat eilės susidaro Latvijos ir Lenkijos pasienyje. Ten susikaupė daugiau nei 120 sunkvežimių

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė daugiau nei 460 sunkvežimių eilė, rodo Baltarusijos valstybės sienos komiteto duomenys.

14:00 valandos (13:00 Lietuvos laiku) duomenimis, daugiau nei 170 sunkvežimių laukia "Kamennyj Log" kontrolės punkte, daugiau nei 120 sunkvežimių — Kotlovkoje, daugiau nei 90 sunkvežimių — Privalkoje. Beniakonių kontrolės punkte — virš 80.

Prie sienos su Latvija taip pat susidarė eilės. Daugiau nei 80 sunkvežimių laukia "Urbanų" kontrolės punkte, daugiau nei 20 — "Grigorovščinoje".

Baltarusijos pasienyje su Lenkija ir Ukraina eilės nedidelės. Kozlovičiuose įvažiavimo laukia daugiau nei 20 vilkikų, o Novaja Gutos — tiek pat.

Dėl epidemiologinės situacijos kaimyninėse šalyse Baltarusija nuo ketvirtadienio laikinai apribojo keleto asmenų kategorijų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos patekimą į kontrolės punktus. Krovininiam transportui apribojimai netaikomi.

Tegai:
pasienis, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva
Lietuvos URM įteikė protesto notą Baltarusijai dėl draudimo atvykti
Baltarusijos studentai įstrigo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje