Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Prekyba oru mainais į BelAES. Kaip pabendravo Lietuvos ir Baltarusijos vadovai

(atnaujinta 16:57 2020.04.24)
Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai pirmą kartą susitiko "tête-à-tête". Tiesa, tik per nuotolinę konferenciją. Pasikalbėjo apie skausmingus dalykus. Nausėda — apie BelAE ir Rytų partnerystę, o Lukašenka — apie prekių ir energijos tiekimo per Klaipėdos uostą didinimą

Žiniasklaidos pranešimai apie istorinį (neperdedant) dviejų prezidentų pokalbį yra trumpi ir glausti. Galima tik spėlioti apie emocinį dviejų kaimyninių valstybių lyderių pokalbio komponentą. Ypač jei prisiminsime neseniai, balandžio 3 dieną, įvykusį Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos interviu televizijos bendrovei "Mir". Tada, reaguodamas į Nausėdos kritiką, kad Baltarusija gali tapti "nekontroliuojamu koronaviruso židiniu", Lukašenka atsakė aštriai ir patarė savo kolegai "kovoti su savo virusu".

"Jeigu ateis momentas, kad mums reikės kažkur gesinti gaisrą, mes jį gesinsime. Ir, beje, daug veiksmingiau negu Lietuvos prezidentas. Jis susirūpino Baltarusijos virusu... Užsiimk savo virusu — dėl jo tau iškilę krūva klausimų", — duodamas interviu sakė Lukašenka.

Po tokio apsikeitimo maloniais žodžiais informacinėje erdvėje du prezidentai pažvelgė vienas kitam į akis. Tiesa, per kompiuterio monitorius. Sprendžiant iš Gitano Nausėdos veido išraiškos dviejose nuotraukose, paskelbtose oficialiame Lietuvos prezidento tinklalapyje, pokalbis nebuvo lengvas. Baltarusijos prezidento svetainėje — tik sausa ataskaita be nuotraukų ir vaizdo įrašų.

Iš šios niūrios informacijos galima suprasti vien tai, kad pokalbio iniciatorius buvo Lietuvos prezidentas. Jis pasiūlė Minskui apsaugines kaukes nuo koronaviruso ir... pareiškė Aleksandrui Lukašenkai ilgalaikes pretenzijas dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybų neleistinumo pavojingoje vietoje netoli Lietuvos sienos. Ar Nausėda reikalavo nepaleisti atominės elektrinės? Ar buvo grasinama blokuoti elektros tiekimą iš Astravo AE į Europos energijos rinką? Jei taip, kaip į tai reagavo Lukašenka? Žinant griežtą Aleksandro Grigorjevičiaus charakterį ir tai, kaip jis žodžio kišenėje neieško, galima nuspėti, koks buvo atsakymas Baltarusijos AE tema.

Beje, primename, kad niekas Europoje nepalaikė Lietuvos raginimų boikotuoti elektros tiekimą iš Astravo AE įstatymų leidybos lygiu. Tik Vilnius tai padarė. Tik žodžiais artimiausi kaimynai — lenkai, latviai ir estai — ramina nerimaujančius lietuvius. Patys tyliai, be nereikalingo triukšmo, ruošiasi pirkti šią elektrą, o paskui, matyt, ketina ją parduoti Europos energijos rinkoje. Lietuvai taip pat. Panašu, kad prezidentų pokalbis atominės elektrinės tema priminė aklo ir kurčio pokalbį.

Tačiau tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra ir bendrų sąlyčio taškų. Tai Rytų partnerystės programa ir Klaipėdos uostas. Aleksandrui Lukašenkai tai yra šachmatų figūros jo amžinuose žaidimuose su Kremliumi. Ant šio šachmatų žaidimo naftos flango Aleksandras Grigorjevičius sėkmingai pasinaudojo arčiausiai Minsko esančiu Baltijos jūros uostu. Per jį jis greitai organizavo juodojo aukso tiekimą savo naftos perdirbimo gamykloms, kai nepavyko susitarti su Maskva dėl naftos, tiekiamos per "Družbos" vamzdyną, kainų. Tiesa, jis paskubėjo ir privertė žmones juoktis. Įsigijęs naftos už daugiau nei 60 dolerių už barelį, Baltarusijos prezidentas "prisidirbo". Juk, nors turi nuovokumo, jis negalėjo numatyti tokio staigaus pasaulinių naftos kainų kritimo.

Tačiau Rytų partnerystė yra labiau rusofobinės Vakarų politikos priemonė. Ir čia Lietuva atlieka svarbų vaidmenį. Pakanka priminti, kad būtent Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje 2013 metų spalį tapo Maidano chaoso Ukrainoje priežastimi. Būtent Lietuvos sostinėje tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius atsisakė pasirašyti asociacijos tarp Kijevo ir ES susitarimą ir tokiu būdu leido maidanininkams maištauti. Kas vyko po to? Perversmas ir pilietinis karas Ukrainos pietryčiuose. O Krymas grįžo į Rusiją.

Matyt, kažką panašaus žada Europos politikai ir dabartinei Baltarusijai. Vilnius teikia simbolinę humanitarinę pagalbą tik toms valstybėms, kurios turi "problemų" su Maskva.

"Šią ir kitą savaitę prezidentas (Gitanas Nausėda — Sputnik) planuoja derybas su kitų Rytų partnerystės šalių: Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano — vadovais", — praneša Lietuvos prezidento administracija.

Kaip sakoma, mano priešo priešas yra mano draugas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Gitanas Nausėda, koronavirusas, Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
TATENA dalinsis su Minsku saugaus AE įvedimo į eksploatavimą patirtimi
Nausėda: Baltarusija pakeitė savo požiūrį į koronavirusą
PSO patarė Baltarusijai įvesti karantiną
Minskas neatmes PSO rekomendacijų, sakė Lukašenka
Pirmasis Nausėdos pokalbis su Lukašenka: išreikštas susirūpinimas dėl Astravo AE
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Donaldas Trampas

Trampas išveda kariuomenę Vokietijos JAV labui. Ir viso pasaulio

(atnaujinta 12:48 2020.08.11)
JAV gynybos sekretorius Markas Esperis teigė, kad artėjantis kariuomenės išvedimas iš Vokietijos atitinka Rusijos sulaikymo strategiją

Gynybos departamento vadovo padėtis yra blogesnė nei gubernatoriaus, nes jo žinioje yra tik vienas argumentas, palaikantis deklaruojamą poziciją. Formaliai JAV iš tikrųjų "perkels daugiau kariuomenės toliau į Rytus, arčiau Rusijos sienų". Bėda ta, kad atidžiai išnagrinėjus, ši tezė subyra į šipulius atskleisdama to, kas vyksta, esmę, o tai yra labai nepatogu amerikiečiams.

Beveik 12 tūkstančių karių paliks Vokietiją. Tačiau dauguma jų — 6,4 tūkst. žmonių — grįš namo, į JAV. Likusi dalis bus perskirstyta kitoms Europos šalims, tarp jų Italijai ir Belgijai. O šalia Maskvos — į Lenkiją — bus išsiųsta tik tūkstantis kareivių.

Ne itin įspūdinga matematika, kad palaikytų Esperio žodžius. Taip, kitaip būti negali, nes kolizija aplink JAV kontingentą Vokietijoje turi labai tolimą santykį su NATO ir Rusijos konfrontacija.

2018 metų birželio mėnesį "The Washington Post" pranešė apie Pentagono atliktą didelio masto kariuomenės perkėlimo į Europą sąnaudų ir poveikio analizę. Laikraštis teigė, kad Trampas tais metais domėjosi šia idėja. Be to, JAV prezidento motyvai buvo susiję tik su nepasitenkinimu NATO sąjungininkais, kurie atsisako finansuoti gynybą. Visų pirma, tai buvo susiję su Berlynu, kuris daugelį metų atkakliai vengė padidinti savo karines išlaidas iki dviejų procentų BVP, kaip reikalaujama Šiaurės Atlanto aljanso sutartyje.

Prieš metus ši tema vėl iškilo viešojoje erdvėje. Tuomet JAV ambasadorius Vokietijoje Ričardas Grenelas tiesiogiai pareiškė apie savo šalies pasirengimą išvesti dalį savo karinio kontingento iš Vokietijos į Lenkiją, nes "neteisinga laukti, kai Amerikos mokesčių mokėtojai ir toliau mokės už daugiau nei 50 tūkstančių amerikiečių Vokietijoje, o vokiečiai išnaudos savo biudžeto perteklių vidaus reikmėms".

Šis pareiškimas audringiausią reakciją sukėlė Lenkijoje. Per pastaruosius metus Lenkijos politikai ir žiniasklaida ilgesingai svajojo, kad jų šalis, o ne Vokietija, taptų pagrindiniu Amerikos karinių pajėgų akcentu Europoje. Reikėjo aptarti branduolinių ginklų perskirstymo perspektyvas. Tiesa, reikia pažymėti, kad šie pokalbiai kilo ne nuo nulio, juos išprovokavo valstybės pareigūnai, leidę tokiems įvykiams vystytis.

Apskritai, jei atskirsime faktus nuo politinių pareiškimų, planų ir lūkesčių, tada to, kas vyksta, esmė yra paprasta.
JAV daugelį metų bandė priversti Vokietiją, kaip vieną didžiausių pasaulio ekonomikų, smarkiai padidinti savo karines išlaidas, nes jei pasisektų, didžioji dalis lėšų būtų nukreipta į užsienį. Amerikiečiai pasinaudojo grasinimais, spaudimu ir šantažu. Tačiau visos jų pastangos buvo nesėkmingos: Vašingtonui nepavyko nustumti vokiečių valdžios nuo užimamos pozicijos.

Matyt, Donaldas Trampas galop pavargo nuo to, kas vyksta, todėl dabar šalies gynybos ministras ir kiti pareigūnai vykdo priedangos operaciją valstybės vadovo priimtam sprendimui išvesti kariuomenę iš Vokietijos, kad JAV šioje situacijoje neatrodytų visiškai pralaimėjusios.

Štai kaip tai atrodo.

Iš vokiečių gauti tai, ko norėjo, jiems nepavyko. Papildomų investicijų į savo ekonomiką gauti nepavyko. Karinis kontingentas Europoje bus sumažintas — ir tai atsižvelgiant į didėjančią Rusijos įtaką ir galią. Kariuomenės išvedimas Vokietijai nėra reikšminga bausmė: Vokietija iš tiesų praras darbo vietas ir tam tikras lėšas, kurias uždirba aptarnaudama karinę infrastruktūrą, tačiau šie nuostoliai nepalyginami su tais, kurie būtų buvę, jei šalis būtų sutikusi su Vašingtono reikalavimais.

Apskritai, papildomas tūkstantis karių Lenkijoje yra vienintelis dalykas, leidžiantis JAV išsaugoti veidą ir pareikšti, kad ji tęs savo kursą sulaikyti Rusiją.

Turbūt įdomiausias visos šios istorijos klausimas yra, kodėl Trampas vis dėlto nusprendė išvesti kontingentą iš Vokietijos. Galų gale jam niekas netrukdė ir toliau traukti katę už uodegos; žiūrėk, gal būtų buvę mažiau neigiamų padarinių.

Ko gero, atsakymo reikia ieškoti Amerikos prezidento asmenybėje ir tiksluose, kuriuos jis iškelia sau kaip šalies lyderiui.

Nors ir ekscentriškas, Donaldas Trampas iš tikrųjų yra susitelkęs į sisteminių problemų, susikaupusių JAV, sprendimą, įskaitant radikalias priemones. Be kita ko, JAV pateko į spąstus, kai jos ekonominiai interesai ir pasaulio supervalstybės reputacija įsivėlė į tiesioginį konfliktą.

Tiesą sakant, prezidento nepasitenkinimas yra gana pagrįstas: Amerika ne tik perėmė Europos gynybos funkcijas, bet ir daugiausia investuoja į gynybą, o didžiosios ir turtingiausios Senojo pasaulio ekonomikos įsitaisė jai ant kaklo.

Be abejo, čia didžiausią poveikį daro tai, kad nė viena iš jų, įskaitant Vokietiją, aiškiai netiki karinės grėsmės sau iš Rusijos realybe. Taigi, jei amerikiečiai nori tęsti savo karines-politines linksmybes su Maskva, tuomet Europa yra pasirengusi žaisti kartu su savo vyresniąja NATO partnere, tačiau Vašingtonas už savo ambicijas turi susimokėti pats.

JAV, kaip pasaulinės supervalstybės, statusas yra neatsiejama daugumos Amerikos elito vertybė, kuriai nedera gailėti pinigų. Net akivaizdžiai žlungantiems projektams.

Tačiau Donaldui Trampui tokia pozicija, regis, nepriimtina. Jis ne kartą atvirai pareiškė, kad pasaulinės vadovybės pareiga yra duoti konkrečią naudą JAV ir jos ekonomikai. Jei taip neatsitiks, vadinasi, supervalstybės statusas yra nenaudinga ir brangi nesąmonė, o jos palaikymui skirti ištekliai turėtų būti nukreipti į reikšmingesnes sritis.

Sprendimas išvesti dalį kontingento iš Vokietijos yra dar vienas pavyzdys, kad Trampo žodžiai atitinka principinius dalykus.
Suprasdamas, kad neįmanoma priversti Berlyno pakeisti savo pozicijos, jis pažvelgė į esamą padėtį kaip verslininkas ir pradėjo išlaidų mažinimo procesą.

Kariuomenės personalo perkėlimas pats savaime pareikalaus didelių išlaidų iš JAV, tačiau bet kokiu atveju tai yra pelningiau, nei toliau mokėti už jų buvimą Vokietijoje ilgus metus. Todėl galime užtikrintai teigti, kad Donaldo Trampo sprendimas ekonominiu požiūriu yra efektyvus ir atitinka nacionalinius JAV interesus.

Be jokios abejonės, tai ardo ir visuotinę JAV hegemoniją, ir atvirai nurodo į jų silpnumą, nesugebėjimą toliau nešti visos prisiimtų finansinių įsipareigojimų naštos. O tai jau atitinka viso pasaulio interesus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vokietija, JAV
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Aplinkos ministerija paskelbė Klaipėdos uoste įvykusio incidento detales

(atnaujinta 13:03 2020.08.11)
Sekmadienį įvykus incidentui Klaipėdos jūrų uoste, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai nuvyko į įvykio vietą ir paėmė vandens mėginius, skirtus išsiliejusių naftos produktų identifikavimui bei teršalų koncentracijai nustatyti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Pirmieji atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad incidento metu į aplinką pateko dyzelinas, praneša Aplinkos ministerija Facebook paskyroje.

"Sekmadienį įvykus incidentui Klaipėdos jūrų uoste, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai nuvyko į įvykio vietą ir paėmė vandens mėginius, skirtus išsiliejusių naftos produktų identifikavimui bei teršalų koncentracijai nustatyti", — teigiama pranešime.

Paaiškėjo, kad incidento metu į aplinką pateko dyzelinas. Mėginių, paimtų ties I ir II Melnrage, rezultatai, skirti nustatyti išsiliejusių teršalų koncentraciją paviršiniuose vandenyse, turėtų paaiškėti rytoj.

Pabrėžiama, kad gavus tyrimų rezultatus ir žinant kokia medžiaga ar medžiagų̨ mišinys išsiliejo akvatorijoje, Aplinkos apsaugos departamentas įvertins padarytą žalą aplinkai, kurią privalės atlyginti už įvykusį incidentą atsakingi asmenys.

Tegai:
cheminiai teršalai, uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas