Eskadrinis minininkas Donald Cook, archyvinė nuotrauka

Rusijos Su-24, Belgijos F-16 ir Amerikos "Donald Cook": kas vyksta Baltijos regione

(atnaujinta 08:29 2020.04.26)
Belgijos karinių oro pajėgų (kurių orlaiviai patruliuoja Baltijos šalyse) spaudos tarnyba balandžio 17 dieną paskelbė vaizdo įrašą apie Belgijos F-16 naikintuvų perėmimą ir palydėjimą danguje virš Baltijos jūros

Ilgametė "kova su šešėliu" yra gana nuobodi ir neleidžia patvirtinti užsienio kariuomenės naudingumo ar bent jau tam tikros reikšmės Baltijos regione. Todėl NATO turi sugalvoti istorijų apie savo meistriškumą ir kurti atitinkamus vaizdo įrašus kasdieninio Rusijos Baltijos laivyno laivų ir lėktuvų darbo fone.

Belgijos karinių oro pajėgų (kurių orlaiviai patruliuoja Baltijos šalyse) spaudos tarnyba balandžio 17 dieną paskelbė vaizdo įrašą apie Belgijos F-16 naikintuvų perėmimą ir palydėjimą danguje virš Baltijos jūros. Juos perėmė ir lydėjo Rusijos priešakiniai bombonešiai Su-24M ir naikintuvai Su-27 bei Su-30SM. Perėmimas tariamai vyko 6-ojo JAV karinio jūrų laivyno flotilės eskadrinio minininko "Donald Cook" patruliavimo metu prie Lietuvos krantų.

Šią "dramatišką akimirką" pakaitino ir didžiausias Didžiosios Britanijos bulvarinis leidinys "Daily Mail", tai yra, tūkstančiai leidinio tinklalapio lankytojų dienos metu tarptautinėje oro erdvėje galėjo pamatyti "penktadienio susidūrimo" filmuotą medžiagą. Ir pajuskite, kokie pavojingi yra šie rusai su siaubingomis storomis raketomis "oras-žemė". Daugelis liko sužavėti — beveik 300 komentarų ir 700 pranešimų socialinėje žiniasklaidoje.
Tačiau Rusijos lėktuvų skrydžiai ir susitikimas su Belgijos F-16 lėktuvais nėra susiję su "Cook" medžiokle, o su įprastomis Baltijos flotilės pratybomis.

Planiniai manevrai

Šiomis dienomis Vakarų karinės apygardos (ZVO) ir Rusijos Baltijos laivyno (BF) atsakomybės zonoje atsiskleidžia visa eilė sausumos pajėgų, aviacijos, oro gynybos ir jūrų pajėgų integruotų pratybų. Veikla planuojama, tiesiogiai nesusijusi su amerikiečių eskadrinio minininko "Donald Cook" ar Belgijos naikintuvų buvimu regione.

Apžvalgyti ir apskrieti "Cook" pakaktų vieno Su-24MR lėktuvo; mes jau ne kartą matėme tokį scenarijų Baltijos ir Juodojoje jūrose. Šiandien yra svarbesnių užduočių.

Balandžio 21 dieną Baltijos flotilės karinio jūrų laivyno Su-30SM ir Su-24 įgulos skraidė ties Kaliningrado sritimi ir virš jūros, vykdė antžeminių vienetų palaikymo ugnimi užduotis, o mokymo poligonuose sunaikino komandų postus, šarvuočius ir sąlyginio priešo būrį. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas pilotavimui, naudojant puolimo ir gynybos manevrus skirtingame aukštyje ir nevienodu greičiu. Tą pačią dieną Donskojaus aerodrome, Kaliningrado srityje, smogiamųjų sraigtasparnių Mi-24, transportinių sraigtasparnių Mi-8 ir laivo Ka-27 bei Ka-29 įgulos užtikrino jūrų pajėgų desantą neapšviestoje pakrantėje.

Tuo tarpu karinio jūrų laivyno desanto grupė, kurią sudarė dideli desanto laivai "Kaliningrad" ir "Koroliov", mažasis desanto laivas "Jevgenij Kočeškov" ir desanto kateriai atrėmė sąlyginio priešo oro ataką. Be to, įgulos aktyviai naudojo radioelektronines kovos priemones. Po to didieji desanto laivai paleido artilerijos ugnį ir šaudė į jūrų taikinius.

Desanto išlaipinimas įvyko "Chmelevkos" poligone, Kaliningrado srityje. Jūrų būriai, laivų įgulos ir aviacija įvykdė užduotis: apsiginti nuo sąlyginio priešo oro erdvėje nuo jūros ir užimti pakrantę. Gavę ugnies paramą iš jūros, krante veikė desantininkų ir BF jūrų korpuso jūros pėstininkų būriai ir apie 20 šarvuočių BTR-82A.

Baltijos laivyno raketinių laivų įgulos vykdė kovinį šaudymą iš oro taikinių ir rengė kruizinių raketų atakas jūroje ir į pakrančių taikinius. Manevrų turinys ir pobūdis aiškiai parodo užsienio "partneriams" Rusijos operatyvinį ir strateginį pranašumą Baltijos regione. Aštuoni Belgijos "oro policijos" naikintuvai ir vienas amerikiečių naikintuvas čia sąlygų nediktuoja.

Pelių krebždesys

Pavasarį intensyvėjant NATO karinei veiklai prie Rusijos sienų, JAV eskadrinis minininkas "Donald Cook" padeda formuoti automatinę kovos su NATO priešlėktuvinių ir priešraketinių sistemų, ryšių ir žvalgybos 

sistemą. Tačiau "partneriai" keliais žingsniais atsilieka. Dėl pažangių aukštųjų technologijų ginklų ir geografinės padėties Rusija Baltijos jūroje ir jos pakrantėje yra nepažeidžiama.

Apdairūs karo vadai Briuselyje ir Vašingtone tikriausiai tai supranta. Priešingu atveju balandžio 22 dieną Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas ir NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Todas Voltersas nebūtų aptarę "abipusio intereso klausimų". Tokie kontaktai išlieka, nepaisant visiško Rusijos ir NATO santykių įšaldymo.

Maskva nestato karinių bazių prie JAV sienų, pavyzdžiui, Meksikoje, ir turi teisę tikėtis panašių žingsnių iš Vašingtono. Tačiau Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje yra tūkstančiai užsienio karių, tarp jų ir amerikiečių. Baltijos šalys paverčiamos viena dideliu poligonu.

Tarptautinis aljanso batalionas (apie 1400 kariškių), vadovaujamas Jungtinės Karalystės, yra Tapos karinėje bazėje, 100 km nuo Rusijos sienos. Čia sutelkta šimtai vienetų sunkiosios karinės įrangos, arsenalo ir sandėlių, modernizuotas kilimo ir tūpimo takas. Respublikoje yra dar viena didelė Emario karinė bazė, kuri Estijos kariuomenei yra tikrai per didelė. Tarptautinio NATO bataliono buvimas Latvijoje (pavaldus Kanados "partneriams") kelia klausimų ir kaimyninei Rusijai. Be to, Lielvardėje buvo sukurta didžiausia aljanso oro bazė regione. Lietuvoje Bundesveras vadovauja tarptautiniam aljanso legionui.

Ilgai galima vardinti užsienio kovinių orlaivių, sraigtasparnių, šarvuočių ir tankų, kurie tariamai yra rotuojami, tipus ir skaičių. Esmė net ne NATO kariuomenės ir pajėgų skaičius, karinę-politinę įtampą sukelia priešiškos bloko kovinės infrastruktūros buvimas ir išplitimas prie Rusijos sienų. Atsižvelgiant į šį "pelių krebždesį", Baltijos laivyno ir Vakarų karinės apygardos veikla yra pateisinama, būtina ir toliau augs.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse

 

Tegai:
Baltijos šalys, Amerika, Belgija, Rusija
Dar šia tema
Žiniasklaida: NATO kariai tapo "galvos skausmu" Lietuvos gyventojams
"Virusiniai" NATO manevrai Latvijoje: tikslai, priemonės ir tikėtinos pasekmės
Rusijos "MiG-31" pilotas nufilmavo susitikimą su NATO naikintuvu
Город Вильнюс и башня Гедиминаса над ним

Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną

(atnaujinta 14:14 2020.07.06)
Esame labai jautrūs istorijai. Ypač naujausiai Lietuvos istorijai. Ją ginam. Tai patriotizmo išraiška. Ir akivaizdi veidmainystės iliustracija

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Tai žodžiai iš "Tautiškos giesmės" — Lietuvos himno. Tautos išrinktieji Seimo nariai sugiedojo himną ir išėjo į "neatostogas". Kodėl į "neatostogas"? Todėl, kad per 30 Nepriklausomybės metų šiai nacionalinei įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai taip ir nepavyko įteisinti Seimo narių atostogų. Taip pat kaip ir susimažinti nei iki 121, nei iki 99. Tradiciškai "mažinsis" jau kitos kadencijos Seimai. Tokia naujausia Lietuvos Seimo istorija.

Seimas neišėjo atostogauti — Seimas išėjo vasaroti. Baigiantis Seimo pavasario sesijai, Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis tarp darbų, kurių nepavyko nuveikti, išskyrė būtent šį, kad nepriimtas Seimo narių teisių ir pareigų įstatymas.

Pasak Pranckiečio, šiame įstatymo projekte numatytos ne tik Seimo narių atostogos, bet ir nuobaudos posėdžių nelankantiems parlamentarams. "Tai yra didelis kompleksinis darbas, kuris nepadarytas", — pabrėžė Seimo pirmininkas. Tačiau politikai mano, kad ir per likusius šio Seimo darbo mėnesius to padaryti nepavyks. Be to, nemažai jų mano, kad įteisinti Seimo narių atostogų ir nereikia.

Už vasarojančio Seimo langų ne tik vasara, bet ir saulės išblukinta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK).

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė — XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vid. — beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. — didžiąją dabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. — dalį dabartinės Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.

Yra kuo didžiuotis. Taip buvo. Yra tvirtai įsitikinusių ir tvirtinančių, kad LDK tiesiog užkoduota kiekvieno lietuvio genuose. Gal ir ne kiekvieno. Netgi ne kiekvieno Seimo nario. Bet tai genetikų ir antropologų tyrinėjimo objektas.

Kokia Lietuva buvo 1392–1430 ar 1920–1923 metais? Lankantis Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, ir žvelgiant į žemėlapiais padengtą fontaną, į klausimą atsakyti sunku. Žemėlapiai visiškai išbluko. Atnaujinti jų, kaip ir fontano, niekas neskuba. Visas dėmesys sutelktas į Lukiškių aikštę, į pliažą joje. Dar į šarvuotą raitelį su kalaviju ir skydu — Vytį.

Vytis yra Lietuvos Respublikos herbas. Vytis galbūt bus Lukiškių aikštėje, "Šimašiaus pliažo" vietoje. Taip prieš išeidamas vasaroti nusprendė Lietuvos respublikos Seimas. Kaip bus, galutinai nuspręs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Prieš tai — Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Priimant įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir moralei, paskutinę akimirką buvo pritarta grupės parlamentarų pataisoms, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti. Tačiau dėl Lukiškių aikštės memorialo vis dar vyksta teisminis procesas.

Dėl įstatymo dar turės apsispręsti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu pono Šimašiaus Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė jau kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Lukiškių aikštės įstatymą. Kreipimesi nurodoma, kad įstatymo projektas savo turiniu neatitinka esminių įstatymo požymių ir negali būti įstatymo reguliavimo objektu. Be kita ko kreipimesi pažymima, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja savivaldos autonomijos principui.

"Valstiečiai" prieš priimant įstatymą viešai irgi kritikavo siūlymą įstatymu įteisinti Vyčio skulptūros įrengimą, kol vyksta teisminis procesas. Tačiau galiausiai valdantieji bei beveik pusė opozicinių konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų priėmė įstatymą, kuris būtent tai ir numato.

Ramūnas Karbauskis nemano, kad veto atveju dėl šio įstatymo būtų šaukiama neeilinė Seimo sesija. Ir dar vasarą. O jeigu patriotizmo priepuolis? Ką gali žinoti. Taip pat ponas Karbauskis mano, kad sostinės savivaldybė pliažui galėjo pasirinkti apleistą ir neveikiantį fontaną prie Seimo. Fontaną, padengtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiais.

"Prie Seimo yra toks fontanas uždengtas tokiu trikampiu. Tai yra patyčia iš Vilniaus savivaldybės, nes ten Vilniaus savivaldybės teritorija. Tai mes sakėme, kad geriau tame "katlavane" (rus. duobėje) būtų pripylę smėlio vietoj to fontano, kuris kažkada buvo, ir ten būtų tas pliažas ir tegul žmonės ilsisi. Bet tai nebūtų ta vieta, kur žuvo, buvo nužudyta tiek žmonių", — "Žinių radijui" sakė Karbauskis.

Tai, kad pliažą būtų galima įrengti aikštėje prie Seimo, sakė ir parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. "Prie Seimo, turbūt niekas neabejotų, kad ten, kur buvęs fontanas <...> kur dabar yra pievelė, jei ten žmonės imtų degintis, abejoju ar ten kas nors imtų dėl to pergyventi ir tapatintis su kokiais nors negerais dalykais", — LRT radijui sakė Pranckietis.

"Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!" — bus giedama liepos 6 dieną — Valstybės dieną. Ar Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną himnas vieningai skambės visose Vilniaus miesto aikštėse, greitai išgirsime. Rinktis tikrai yra iš ko. Nuo "Open Beach" Lukiškių aikštėje iki LDK "katlavano" Nepriklausomybės aikštėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?

(atnaujinta 14:50 2020.07.05)
Didžioji partijų dauguma paskelbė sąrašus rinkimams, kurie skirti į respublikos Seimą. Ką jie rodo?

Jeigu lyginti Lietuvos partijas su krepšinio komandomis, "Valstiečiai" (kurie oficialiai dar nepasakė, kas juos ves į rinkimus, bet kurių lyderiai nuspėjami) primena ekipą iš NBA, kur kolektyvai dažniausiai formuojami pagal principą — žvaigždė (viena arba kelios) ir likusieji, kurių užduotis ją "aptarnauti".

Kitaip tariant, partijos priešakyje turėtų būti du "flagmanai" — Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis, ir galima sakyti, jog "Valstiečiams" labai pasisekė, kad premjeras, greičiausiai, taps jų pagrindiniu rinkiminiu veidu. Kažkur šalia bus Aurelijus Veryga, ir čia irgi sėkmė — jeigu ne koronavirusas, jo kaip sveikatos apsaugos ministro populiarumas, turbūt, neišaugtų iki dabartinio lygio.

Likusieji du "pagrindinės sudėties žaidėjai" — Agnė Širinskienė ir, galbūt, Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. O toliau didžiąja dalimi "pilkoji masė", kuri buvo, yra ir bus nežinoma didesnei Lietuvos rinkėjų daliai.

Tačiau, jeigu NBA žvaigždės sugeba laimėti sau ir komandai čempionų žiedus, kodėl "Valstiečių" lyderiai negalėtų garantuoti partijai gero rezultato? Žinoma, pakartoti praeitų rinkimų triumfą nerealu, bet solidų mandatų skaičių gauti įmanoma. O toliau jau koalicija.

Konservatoriai — jauni veidai, sena ideologija

Pirma mintis, pažiūrėjus į pirmąjį konservatorių dešimtuką — daug jaunimo: Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Radvilė Morkūnaitė, Agnė Bilotaitė ir net Žygimantas Pavilionis, kuriam tik 48-neri.

Tačiau tuo pat metu ekspertai pastebi, jog priekyje surinkti skirtingiems partijos flangams atstovaujantys politikai. Kaip pažymėjo vienas politologas, Kasčiūno pažiūros yra "pakankamai konservatyvios, ir man sunku būtų jas suderinti su Gabrieliaus Landsbergio ar Ingridos Šimonytės pažiūromis".

Bet didžiausia konservatorių problema ta, kad jauni veidai nereiškia naujos ideologijos. Taip, partijos viduje gali būti diskusija dėl tam tikrų dalykų, bet kol kas nesimato, kad jos programoje atsirastų kokia nors fundamentaliai nauja kryptis.

O būtent ji reikalinga rinkėjų bazės praplėtimui, ir būtent todėl pirmu numeriu tapo Šimonytė. Tačiau garantijos, kad šitas ėjimas suveiks, nėra. Įdomiausia tai, kad jaunieji konservatoriai atrodo konservatyvesni už senuosius, ir kaip tik jie ima dominuoti partijoje. O reiškia, jokio proveržio, greičiausiai, nebus.

Kažkas gali pasakyti, kad geriau branginti tai, ką turi. Tame yra tiesos, bet tai neatneša valdžios. Todėl "Tėvynės sąjungai" tikrai atėjo metas drąsiau eksperimentuoti, net rizikuoti prarasti dalį tradicinių rinkėjų, kad atsirastų nauji. Kitaip ji užstrigs opozicijoje ilgam kaip krepšinio komanda su pasenusia žaidimo filosofija.

Tarp viršaus ir apačios

Toliau reikėtų pasakyti keletą žodžių apie Gintauto Palucko socdemus, liberalus ir "Darbo partiją". Apie pirmus todėl, kad jie tarp lyderių. Apie antrus todėl, kad pas juos atėjo ir iš karto tapo trečiu numeriu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Apie trečią todėl, kad gali grįžti į Seimą.

Grįžtant prie paralelių su krepšiniu, galima teigti, kad socdemai — tvirti vidutiniokai, kurie po skilimo sugebėjo išsaugoti tradicinės partijos bagažą ir neiškristi į "antrą lygą". Dabar reikia galvoti, kaip grįžti į aukštumas, bet žmonių tam realiai kol kas nėra.

NBA sakoma — nori laimėti, pirk žvaigždę. "Valstiečiai" jų turi ir todėl varžosi dėl aukščiausių vietų. Tuo tarpu socdemai išsilaiko pirmiausiai sisteminio resurso (partinės struktūros) dėka, o su lyderiais problema. Todėl jų trečioji vieta rinkimuose būtų logiška — per silpni, kad pakiltų aukščiau, ir per stiprūs, kad nukristų žemiau, bet jeigu per kitus keturis metus nesuras (neišugdys) ryškių asmenybių — nukris.

Liberalai priešingai gali pakilti (tik ne iš vidurinio aukšto į paskutinį, o iš rūsio į pirmą). Po daugybės įvaizdžio smūgių ir atsisveikinimų jie, atrodo, atsigauna ir pasipildė keliais svarbiais "žaidėjais" —pirmiausiai, solidžiu Lietuvos politologu Raimondu Lopata ir, žinoma, Pranckiečiu.

Pastarojo logika suprantama (nuėjo ten, kur paėmė ir kur gali būti tarp lyderių), bet liberalų sprendimas jo atžvilgiu kelia tam tikrų abejonių, nes pakvietė politiką, kuris buvo partijoje su visiškai kitokia ideologija (o "Liberalų sąjūdis" — viena iš ideologiškai nuosekliausių politinių jėgų Lietuvoje), jau nekalbant apie konfliktinį Pranckiečio elgesį, būnant "Valstiečių" nariu.

Kita vertus, blogiau nebus, o geriau būti gali, nes liberalių rinkėjų, dėl kurių šalyje vyksta aštri konkurencija (dar yra Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius), nėra daug, ir Pranckietis, galimai, privilios tuos, kurie anksčiau už liberalus nebalsavo, taip padėdamas pastariesiems patekti į Seimą, kas šiandien jiems yra svajonių viršūnė.

Krepšinyje būna komandos, kurios negali sau leisti brangių pirkinių, ir todėl, norėdamos pasiekti sąlyginai gerą rezultatą trumpoje perspektyvoje, surenka visus, kas galėtų atnešti bent kažkokią naudą. Kažką tokio padarė "Darbo partija", prie kurios vairo sugrįžo Viktoras Uspaskichas ir kuri į pirmą dešimtuką surinko daugiau ar mažiau vertingus "politinius likučius" — Artūrą Skardžių, Mindaugą Puidoką, Vytautą Gapšį ir panašiai.

Kita vertus, kaip pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Darbo partija dabar reitingų sąrašuose atrodo silpnokai, bet mes puikiai žinome, kad tai nieko nereiškia. Klausimas, ar ji nebus ta, kuri pasiims "Valstiečių", socialdemokratų balsų? Istorija rodo, kad jie sugeba prisikelti".

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos partijų paskelbti rinkiminiai sąrašai parodo jų raidos tendencijas. Kai kurios turi asmenybių, bet neturi sistemos, kitos priešingai. Konservatoriai turi abu dalykus, bet neatnaujina ideologijos, kas riboja jų galimybes. Bendrai paėmus, Lietuva dar negali pasigirti tuo, kad jos politinėje sistemoje įvyko kartų kaita ir atsirado daug naujų "didelių" figūrų su inovatyviu mąstymu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, dvikova, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Karbauskis ragina atsakyti už "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"
Širinskienė pateikė skundą ET dėl Žalimo ir konservatorių santykių
Mergina paplūdimyje, archyvinė nuotrauka

Liepos 7 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams

(atnaujinta 17:10 2020.07.06)
Rytoj, liepos 7 dieną, Liūtams palankus metas planuoti bet kokius atostogų renginius nuo gimtadienio iki vestuvių, Avinams svarbu

Avinas (21.21 - 20.20)
Verslo derybas geriau perkelti į kitą dieną, tačiau jei tai neįmanoma, derėtų jas perkelti į neoficialų formatą — tai padės jums lengviau rasti bendrą kalbą.

Jautis (21.04 - 21.05)


Verta atsiriboti nuo bet kokio fizinio aktyvumo, pradedant sportu ir baigiant sunkių krepšių kėlimu nuo viršutinės lentynos — susižeidimų rizika yra per didelė.

Dvyniai (05.22-06.21)
Besikeičianti nuotaika, būdinga bet kuriai kitai dienai, pasieks savo piką šiandien — norint išvengti konfliktų su aplinkiniais žmonėmis, reikia riboti bendravimą su jais.

Vėžys (06.22-07.22)
Bloga nuotaika, kurią šią dieną galima įveikti, puikiai išgydoma veiklomis, kurios garantuoja malonumą — atsipalaidavimu, hobiu ir mėgstamų knygų skaitymu.

Liūtas (07.23–08.21)
Šiandien darbe jūs nebūsite produktyvūs, todėl, pasinaudoję pirmąja proga, turite atsipūsti ir skirti laiko sau ar savo namams — jiems taip pat reikia priežiūros.

Mergelė (08.24–09.23)


Diena, kai į galvą ateina daugybė idėjų, kurias galima pavadinti genialiomis — svarbiausia, kad turėtumėte laiko jas užrašyti, kad nepamirštumėte.

Svarstyklės (09.23-10.22)
Nepalanki diena naujiems projektams įgyvendinti — viskas vyks atsitiktinai ir turėsite atsisakyti plano, geriau atsiminti jau pradėtus, bet nebaigtus atvejus.

Skorpionas (10.23-11.21)
Šiandien reikia elgtis vadovaujantis Kozmos Prutkovo aforizmu — "Jei nori būti laimingas, būk": Ar svajojate apie atostogas? Leiskit sau pailsėti.

Šaulys (23.11–21.12)
Darbą prie naujo projekto, apie kurį jau seniai svajojote, bet nežinojote, su kuria linkme prie jo priartėti, turėtumėte pradėti nuo pirmo, nors ir mažo, žingsnio, atminkite, kad kelią įveikia einantis juo.

Ožiaragis (12.22 - 01.20)
Diena, kai jums reikia atidžiai kontroliuoti savo emocijas — tokiam uždaram ir santūriam žmogui, kaip jūs, jos, išleisti į lauką, gali iškrėsti žiaurų pokštą.

Vandenis (01.21-02.19)
Tiems, kurie ilgą laiką ketino susituokti, rekomenduojama tai suplanuoti šiandien - šeimos gyvenimas bus ilgas ir laimingas.

Žuvys (19.02 - 20.03)
Net jei skubūs dalykai reikalauja jūsų dėmesio, raskite galimybę juos perkelti į kitą laiką ir šiek tiek atsipalaiduoti, nes jūsų fizinės ir moralinės jėgos yra ant ribos.

Tegai:
horoskopas