Rusijos kariai, archyvinė nuotrauka

Vakarų žiniasklaida apie TSRS II pasauliniame kare. Tada ir dabar

(atnaujinta 14:36 2020.05.06)
MIA "Rossija segodnia" atsakė į klausimą, kada tiksliai Rusija įvykdė savo pagrindinius karo nusikaltimus Europos tautoms

Iš pirmo žvilgsnio pats klausimas yra keistas, rašo Viktoras Marachovskis RIA Novosti straipsnyje. Nepaisant to, viskas akivaizdu: paskutinis visos Europos karas vyko 1939–1945 metais, matyt, tada TSRS ir padarė visus blogus dalykus, dėl kurių esame atkakliai ir griežtai kaltinami.

Bet ne.

Jei perskaitysime pagrindinėje Vakarų žiniasklaidoje 1945 metų gegužę pateiktas nuorodas į Rusiją, pamatysime, kad sovietų šalis nenusikalto civilizacijai. Priešingai — ten karaliauja visuotinė garbė, dėkingumas ir susižavėjimas Raudonąja armija ir Rusijos kariu.

MIA specialistai išsamiai ištyrė visas 1945 metų gegužės mėnesio publikacijas svarbiuose Vakarų leidiniuose — "The Times" (Didžioji Britanija), "Le Monde" (Prancūzija) ir "The New York Times" (JAV) — o po to straipsnius apie TSRS vaidmenį kare, išspausdintus tuose pačiuose leidiniuose per pastaruosius 20 metų.

Skirtumas — neįtikėtinas.

Pažvelgę į 1945 m. laikraščius pamatysime:

Le Monde: "Didžiojo sąjungininko — Rusijos — indėlis yra neįkainojamas: būtent Rusija trejus metus ištvėrė beveik visą Vermachto spaudimą".

Gegužės 9 diena, "Times", Vinstonas Čerčelis: "Rytoj mes ypatingai pagerbsime bendražygius rusus, kurių meistriškumas mūšio lauke tapo vienu iš pagrindinių indėlių į bendrą pergalę, <...> šią dieną Vakarų tautos su pasididžiavimu parodys savo pagarbą nenugalimai sąjungininkei, Rusijai, kuri, aukodama savo gyvybes ir patirdama materialinį sunaikinimą, prisiėmė sau sunkiausią visų Jungtinių Tautų naštą".

Ir net:

Gegužės 10 diena, NYT: "Sovietų politika Reiche (t. y. okupuotose Vokietijos teritorijose civilių gyventojų atžvilgiu — Sputnik) laikoma liberalia".

Taigi, kad ir kaip paradoksaliai atrodytų, pagrindinius karo nusikaltimus Rusija padarė pastaraisiais metais.

Ne, žinoma, viskas vystėsi dešimtmečius. Po Čerčilio Fultono kalbos, po kurios didžioji sąjungininkė Rusija virto tamsiu debesimi, šliaužiančiu link Europos, Sovietų Sąjunga tiesiog negalėjo likti Vakarų visatoje kaip visateisė šviesos jėgų koalicijos prieš fašistinę tamsą narė.

Tačiau labai greitai paversti Raudonąją armiją iš didvyrių-išvaduotojų, kurie palaužė nacizmo kūbrį, smurtautojais buvo tiesiog neįmanoma dėl vienos paprastos priežasties: visi amžininkai ištisus penkerius metus buvo karo liudininkai, karo dalyviai, karo aukos. 1940-ųjų, 1960-ųjų ir net 1980-ųjų prancūzai didžiąja dalimi buvo tie, kurie prisiminė vokiečių okupaciją. 1970-ųjų ir 1980-ųjų anglai vis dar buvo tie patys anglai, kurie ilgus metus įtemptoje tyloje klausėsi radijo ir slėpėsi nuo vokiečių bombardavimo ir raketų išpuolių. Ir net JAV antikomunizmo tvirtovėje pagrindiniais rusofobais buvo Hitlerio kolaborantai, kurie pabėgo nuo keršto į pasaulio kraštą, ir šalia jų gyveno šimtai tūkstančių, jei ne milijonai pabėgusių nuo nacizmo žydų, kuriems sovietų kareivio, šturmavusio Aušvicą, demonizavimas buvo tarsi šventvagystė.

Todėl "nepatogaus herojaus" — rusų kareivio — egzistavimą pasaulio metraščiuose teko kęsti dešimtmečius, lėtai ir po pusę laipsnio keičiant akcentus.

Ir kiekvienas naujas karo perpiešimas, naujų personažų įtraukimas į mūšio drobės pirmąjį planą, ištrynimas ir gilinimasis į nereikalingus siužetus bei įvykius vyko kažko svarbaus fone.

Devintajame dešimtmetyje, kai vis dar socialistinė Lenkija tapo didelio mūšio tarp sistemų arena (lenkai reikalauja demokratijos, lenkai protestuoja prieš represijas, Gdansko elektrikas Lechas Wałęsa gauna Nobelio taikos premiją), į karo paveikslą buvo iškeltas Molotovo ir Ribentropo paktas bei Katynė. Tuo pat metu Lenkija buvo paskelbta "pirmąja Vokietijos auka" — tai galbūt šiek tiek nustebino čekus ir slovakus, kurių šalį Vokietija prieš metus padalino kartu su Lenkija ir Vengrija.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai Vokietija susivienijo ir buvo primygtinai raginama išvesti sovietų kariuomenę iš jos teritorijos, iš atskirai paimtos konjunktūrinės galvos iškilo stebuklingas skaičius "du milijonai išprievartautų vokiečių moterų". Ten nebuvo (ir iki šiol nėra) nieko, išskyrus laukinius skaičiavimus, kurie atsirado laiku, tačiau nuo tada idiotiški skaičiavimai tapo pagrindiniu vertinimu, jie buvo liejami celiulioidu ir užregistruoti šimtuose knygų ir tūkstančiuose straipsnių.

1990-ųjų pabaigoje ir 2000-aisiais, kai NATO ir ES rijo buvusias sovietines Baltijos šalis, per Vakarų žiniasklaidą buvo išleistas pasakojimas apie pavergtą Baltiją.

O antrojoje 2010-ųjų pusėje, po Ukrainos perversmo ir Krymo sugrįžimo, atsirado idealus informacinis fonas ištrinti "nepatogaus herojaus" — Rusijos kareivio — įvaizdį.

Kampanija prasidėjo JAV ambasadoriaus Serbijoje Michailo Kirbio 2014 metų ir Lenkijos užsienio reikalų ministro Grzegorzo Schetynos 2015 metų pareiškimais apie tai, kad "Aušvicą išlaisvino ne rusai, o Pirmasis Ukrainos frontas (taip, tas pats, kurio armija buvo surinkta iš visos TSRS, ir, savaime suprantama, pavadintas taip pagal kovos kryptį)". Šiai temai iš karto buvo skirti septyni "Le Monde" straipsniai ("rusus įžeidė teiginiai, kad Raudonosios armijos kareiviai iš Ukrainos išlaisvino Aušvicą").

Ir visi girdėjome kulminaciją šią žiemą, kai minint 75-ąsias Aušvico išvadavimo metines, JAV viceprezidentas Michael'as Pence'as savo iškilmingoje kalboje sugebėjo paminėti amerikiečių kareivius (kurių ten nebuvo) ir neminėti sovietų karių (kurie ne tik išlaisvino stovyklą, bet ir sumokėjo už jos laisvę keliais šimtais gyvybių).

Paprasčiau tariant, bėgant metams perplanuotas karas tampa vis drąsesnis, smūgiai yra staigesni. Liudytojų beveik nėra — 1945 metų įvykių dalyviams šiandien jau 80. Niekas negali prisiminti, kaip NYT laikraštis gyrė sovietų kareivius Vokietijoje už jų liberalų požiūrį į vietinius gyventojus. O po 75 metų Antrąjį pasaulinį karą Vakarų kronikoje iš esmės sudaro šie įvykiai:

1) Molotovo ir Ribentropo paktas, dviguba Lenkijos okupacija ir Katynė;

2) Prancūzijos okupacija ir Britanijos mūšis;

3) Holokaustas ir Perl Harboras;

4) išsilaipinimas Normandijoje, Afrikos kampanija ir Ivo Džimos mūšis;

5) Vakarų Europos išsivadavimas nuo žiaurių nacių ir žiaurių rusų užgrobta Rytų Europa.

Todėl, jei 1945 metais pagrindinėse Vakarų žiniasklaidos priemonėse neigiamos nuorodos į TSRS buvo prieinamos labai trumpai, tai dabar jos vadovauja diskursui ir kuria praeities vaizdą.

Viskas visiškai atitinka Wallerstein'o sampratą, kad "praeitis visada priklauso nuo dabarties".

Tačiau yra gerų naujienų. Vakarų pultelio nuo praeities turėtojai — ir jis vis dar yra vyriausybių ir elito rankose — iš savo didžiojo karo paveikslo jau ištrynė viską, kas nepatiko, ir nutapė viską, ko ten norėjo.

Ir tai, ką jie padarė, jau taip skiriasi nuo to, ką prisimena mūsų miestai ir paminklai, masinės kapavietės ir memorialai, memuarai ir filmai, kalba ir kultūra, kad tai jau dvi skirtingos istorijos.

Diskretiškai pakeisti savo atmintį patobulinta perdarymo forma įmanoma tik vienu būdu — sugriauti valstybę ir ištrinti atmintį fiziškai, sekant klastingų Prahos politikų, drąsiai nugalėjusių bronzinį maršalą Konevą, pavyzdžiu.

Tačiau yra nuomonė, kad pažengusieji Vakarų "tikrovės vadovai" tai padarys ne geriau nei naciai prieš aštuonis dešimtmečius.

Tegai:
žiniasklaida, Rusija, Antrasis pasaulinis karas
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

"Trump" ant Gedimino kalno. Kaip lietuvaičiai kišasi į Amerikos rinkimus

(atnaujinta 16:04 2020.10.26)
Šeštadienį Vilniuje buvo rengiama JAV prezidento Donaldo Trampo palaikymo akcija, kurios metu ant Gedimino kalno iškilo baltos raidės "Trump"

Lietuvaičiai vis aktyviau dalyvauja rinkimuose. Ne, ne Lietuvos Seimo. Čia aktyvumas mažiausias per pastaruosius 12 metų. Mažiau nei pusė turinčiųjų teisę balsuoti išreiškė savo pilietinę valią. O štai prezidento rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose — visai kas kita. Čia "prabalsuoti" tinka ir Vilniaus bei visos Lietuvos simbolis — Gedimino pilis.

Donaldo Trampo palaikymo akcija prasidėjo dieną, kai būrys žmonių susirinko prie JAV ambasados, Vilniuje. Atėjusieji turėjo Trampą simbolizuojančius atributus — kepurėles su užrašu "Make America Great Again" ir ženkliukus su prezidento atvaizdu.

Dauguma atėjusiųjų buvo su plakatais, ant kurių — palaikymo žodžiai Trampui.

Vakare, apie 18:00, ant Gedimino kalno pasirodė ir didžiulės baltos šviečiančios raidės "Trump".

Vilniaus policijos atstovai teigė, kad dėl renginio į juos buvo kreiptasi ir renginiui leidimas buvo išduotas.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Juose varžysis respublikonas D. Trampas ir demokratas Džo Baidenas. Ar dėl kišimosi į Amerikos rinkimus Amerikos žvalgybos institucijos kreipėsi į savo partnerius Lietuvos žvalgybininkus, nėra žinoma.

Tačiau "Trampas ant Gedimino kalno" susilaukė populiarumo lietuviškoje veidaknygėje. Su replikomis ir komentarais. Buvo ir abejojančių, ar čia kartais ne "feikas"?

Jurga Lago: "Čia — ne feikas? Čia rimtai lietuviai taip išdrįso!? Toks nebūdingas lietuviškam charakteriui žingsnis, sakyčiau. Parodžiau ispanams — net cypia iš juoko — per pačius covido atlaidus. Ir dydis tų raidžių įspūdingas toks? Negaliu patikėti".

Ne feikas ispanus prajuokino 1
Screenshot
Ne feikas ispanus prajuokino

Audrius Bačiulis iš pradžių taip pat suabejojo Trampo tikrumu ant Gedimino kalno. Bet gerai pagalvojęs suprato — Gedimino pilis tikra, Trampas tikras.

Audrius Bačiulis: "Jei gerai suprantu, čia ne feikas, bet dešiniųjų partizanų diversija Šimašiaus leftistų okupuotame Vilniuje? YAY! Ne feikas".

Dešiniųjų partizanų diversija  2
Screenshot
Dešiniųjų partizanų diversija

Aurimas Guoga mano, kad šį kartą sublizgėjo tautininkai.

Aurimas Guoga: "Tautininkai sublizgėjo. Tai, kad tautininkai iškėlė TRUMP raides Gedimino kalne — didelis didelis pliusas jų pusėn. Tai rodo, kad atsigręžė į dabartinius laikus, į šiuolaikiniam pasauliui rūpimas aktualijas. Kur kas geriau nei lakstyti su žydšaudžių portretais ir grąsinti pakartoti".

Tautininkai sublizgėjo 3
Screenshot
Tautininkai sublizgėjo

Pagarbą Trampui ir tiems, kas jį užkėlė ant Gedimino kalno, išreiškė Rimas Armaitis: "Pagarba tiems, kas tai padarė".

Pagarba 4
Screenshot
Pagarba

O Saulius Linkus JAV prezidento Donaldo Trampo rinkimų šūkį pritaikė Lietuvai.

Saulius Linkus: "Make America Great Again. Make LITHUANIA Great Again".

Make LITHUANIA Great Again 5
Screenshot
Make LITHUANIA Great Again

Giedrė net pasikeitė pavardę. Dabar Giedrė — Trampietė.

Giedrė Trampietė džiaugiasi romantišku mėnuliu, atgimusia Lietuva. Ir, žinoma, Trampu.

Giedrė Trampietė: "Ar gali būti dar gražesnė foto nakčiai? Ech tas romantiškas mėnulis ir atgimusi Lietuvos drąsa !!!"

Giedrė Trampietė: "Už žodžio laisvę, kai visus bando užčiaupti !!! Nėra Lietuva vien už Biden, kaip tai bandė sakyti žiniasklaidoje, ar ne? Trump 2020".

Dėl Trumpo pasikeitė pavardę 6
Screenshot
Dėl Trumpo pasikeitė pavardę

Ekonomistas, profesorius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis į "Trampą ant Gedimino kalno" sureagavo sarkastiškai.

Raimondas Kuodis: "Trumpas nusipirko pilį. Pervadino į Trump Tower, bus kaip NYC. Vilniaus biudžetas išgelbėtas".

Gedimino pilis - Trump Tower 7
Screenshot
Gedimino pilis — Trump Tower

O Albinas Šileika davė peno pamąstymui, ar Gedimino kalnas, Gedimino pilis yra ta vieta Trampui demonstruoti?

Albinas Šileika: "PAMĄSTYMUI. Gedimino kalnas "Pilis" yra mūsų Lietuvos istorija. Tai paveldo objektas, bet ne demonstruoti vienos iš pasaulio šalies prezidento pavardę...???!!!!"

"O kokia Jūsų nuomonė?!!" — klausia Lietuvos pilietis Albinas Šileika.

Trumpas ant Gedimino kalno pamąstymui 8
Screenshot
Trampas ant Gedimino kalno pamąstymui

Pamąstom. Gal "Trampas ant Gedimino kalno" — grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui? Ar tik nacionaliniam orumui? Nacionalinis orumas tikriausiai neįeina į Lietuvos Valstybės saugumo departamento kompetenciją. Kišimasis į rinkimus — visai kas kita. Rimta. Ypač, kai kišamasi socialiniuose tinkluose ir į strateginių partnerių prezidentinius rinkimus.

Sunku susilaikyti nuo sarkazmo, kai nuo Gedimino kalno į provinciją žvelgia pats Trampas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, JAV prezidento rinkimai, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai
Galingas smūgis Amerikos priešams: vienintelis Rusijos rūpestis
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Donaldo Trampo ir Džo Baideno debatai

JAV gresia "specialiųjų tarnybų ir saugumo pajėgų diktatūra": kuo čia dėta Rusija?

15
(atnaujinta 14:39 2020.10.26)
Amerikos informaciniame lauke įvyko kai kas baisaus: pasiturinčių skaitytojų protuose JAV verslo leidinys "The Wall Street Journal" pasėjo mintį, kad Amerika turi problemų su savo žvalgybos bendruomene, kuri dabar nori pati rinktis prezidentus

Deja, dėl to, kad kalbama apie 2020 metų Amerikos leidinį, ši drąsi (ir atitinkanti tikrovę) idėja negalėjo būti lydima gana nešvaraus ir ne itin protingo sąmokslo, kad tam tikra buvusių ir dabartinių Amerikos šnipų dalis dirba Rusijos naudai. Bet čia jau nieko nepadarysi: be specialaus "amuleto" kaltinimų Rusijai pavidalu, Amerikos informaciniame lauke negali rašyti net "The Wall Street Journal" redakcijos narys, rubrikos "JAV turi šnipų problemą" autorius.

Priežastis įtarti Amerikos žvalgybos bendruomenę (o vadinant daiktus tikraisiais vardais — "giluminę valstybę") dėl noro atskirai nustatyti, kas bus prezidentas, buvo vadinamasis penkiasdešimties laiškas, kurį pasirašė visas Amerikos žvalgybos tarnybų spektras ir kuris buvo skirtas išsaugoti Džo Baideno ir jo šeimos įvaizdį nuo įtarimų paviešinus Baideno Jaunesniojo korespondenciją, pradedant nuo narkotikų vartojimo ir itin nesaikingo (net pagal šiuolaikinius Amerikos standartus) seksualinio elgesio, iki įsitraukimo į korupcines schemas savo šeimos klano labui. Pažymėtinas Amerikos šnipų pasirinktas gynybos būdas: jie paskelbė, kad dėl visko kalta Rusija. Po to net nepaprastai patriotiškas "The Wall Street Journal" apžvalgininkas nusprendė parašyti skiltį apie uniformuotus Amerikos melagius.

"Pakalbėkime apie melą. Nors jie pripažino, kad neturi įrodymų, 50 buvusių JAV žvalgybos pareigūnų teigė, kad nutekintuose Hanterio Baideno elektroniniuose laiškuose yra "visi klasikiniai Rusijos informacinės operacijos požymiai". Ne, tai netiesa. Rusija naudoja paprastesnius ir mažiau falsifikuotus klaidingos informacijos skleidimo būdus. Tiesą sakant, epizode su nešiojamuoju kompiuteriu niekas neprimena mums jau žinomų Rusijos veiksmų. Atsižvelgiant į daugybę dokumentinių įrodymų ir parodymų, taip pat į "Okamo skustuvą", nešiojamasis kompiuteris yra būtent tai, ko reikia, rašo "New York Post" (leidinys, kuriame pirmą kartą buvo paskelbti kaltinamieji įrodymai — Sputnik). Baideno kampanijos būstinė tai jau pripažino. Tai taip pat žino pasirašiusieji. Tai (kolektyvinis pareiškimas) atvira dezinformacijos kampanija rinkimų viduryje. Atsiprašau, kai kuriems iš mano skaitytojų pasakysiu: jei esi toks kvailas, kad prarandi visus sugebėjimus kritiškai mąstyti kiekvieną kartą, kai išgirsti žodį "rusai", kažkas tuo pasinaudos".

Verta pateikti svarbų, nors ir savaime suprantamą paaiškinimą: nebūna buvusių Amerikos specialiųjų tarnybų darbuotojų ir nebūna buvusių "giluminės valstybės" atstovų — būtent tų žmonių, kurie, kaip prezidentas Putinas sakė savo plačiai žinomame interviu Prancūzijos žurnalistams, nustato tikrąją JAV politiką ir paaiškina naujajam prezidentui, kad jis turėtų vykdyti tik jų nurodymus.

Nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus (o galbūt ir vėlesnius ginčus ar gatvės kovas) lapkričio mėnesį, Amerikos politinė sistema jau patyrė beveik gyvybinės svarbos žalą, ir tai kelia rimtą susirūpinimą tiems, kurie įsitvirtina Amerikos hegemonijoje. Praktika rodo, kad norint, jog socialinis stabilumas ir ekonomika veiktų kuo efektyviau, šalies piliečiams būtina tikėti, kad kažkas priklauso nuo jų valdymo ir kad valstybė, įskaitant politikus, administratorius ir represinį aparatą, iš esmės dirba jų labui ir jiems leidus.

 

Vergai, nežinantys, kad yra vergai — ekonominiu požiūriu su metaforiškumu — yra veiksmingas ir gerai motyvuotas žmogiškasis kapitalas, ir šia prasme Amerikos demokratijos iliuzija labai ilgai atliko savo darbą ir ta pati iliuzija buvo galingiausias ideologinis ginklas, kurį Vašingtonas efektyviausiai panaudojo Šaltojo karo metu prieš TSRS. Dabar ši iliuzija tirpsta kaip ledas saulėje, juolab, kad "giluminės valstybės" atstovai apskritai nustojo gėdytis savo viešų pareiškimų.

Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Maiklas Makfaulas (Michael McFaul) parašė (o vėliau ištrynė) įrašą Twitter'yje, kuriame paaiškino visą Amerikos pseudodemokratijos esmę: "Trampas prarado žvalgybos bendruomenę. Jis prarado Valstybės departamentą. Jis prarado armiją. Kaip jis gali toliau būti mūsų vyriausiasis vadas?"

Kaip teisingai šį klausimą pakomentavo "Washington Examiner" žurnalistas Baironas Jorkas (Byron York): "Šis "Twitter" įrašas (Makfaulo — Sputnik) turi nerimą keliančią reikšmę mūsų demokratinėje sistemoje. Trampas yra vyriausiasis vadas, nes buvo išrinktas prezidentu, ir jis liks vyriausiuoju vadu tol, kol jis yra prezidentas, antrai kadencijai, jei bus išrinktas".

Makfaulas suprato, kad buvo užkluptas pasikarščiavęs, ištrynė originalų tekstą ir dar kartą parašė jį švelnesne forma, tačiau bet kokiu atveju tai jau buvo "atsikalbinėjimas pagal Froidą": Amerikos pareigūnai, diplomatai, ekspertai ir žvalgybos pareigūnai, kurie liks su valdžia, nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus, iš tikrųjų mano, kad žvalgybos bendruomenė, Valstybės departamentas ir karinis elitas nustato, kas gali būti vyriausiasis vadas, nepaisant to, ką renkasi Amerikos rinkėjai.

Kad "Trampo incidentas" nepasikartotų, dabar siūlomi dar radikalesni metodai nei apkaltos, visiškas žiniasklaidos šmeižtas ir masinis sukčiavimas balsuojant paštu, dėl ko skundžiasi Trampas. Norint, kad vienas prezidentas nebebūtų išrinktas apeinant "giluminę valstybę", siūloma įsteigti specialią komisiją kandidatams patvirtinti, ir šį akivaizdų antidemokratinį pasiūlymą tiesiogiai Amerikos televizijoje išsakė ir Amerikos valdžios struktūrų (t. y. "giluminės valstybės") atstovas.

Frenkas Filjucis (Frank Figliuzzi), buvęs FTB direktoriaus padėjėjas, ketvirtadienį pareiškė norįs, kad "dvišalė komisija" patvirtintų būsimus kandidatus į prezidentus, kad naujojo Donaldo Trampo nebūtų. "Mums reikia visoje šalyje diskutuoti, kaip atrinkti kandidatą į prezidentus. Mes esame (nepadorus nesėkmės apibūdinimas)", — MSNBC sakė Filjucis.

"The Wall Street Journal" apžvalgininkas skundžiasi, kad "FTB, informacijos nutekėjimo organizatoriai iš Amerikos žvalgybos bendruomenės ir žiniasklaidos sąmoningai ar nesąmoningai "sudarė susitarimą" su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, tikriausiai užsimindami apie žalą, kurią jie padarė amerikiečių pasitikėjimui savo pačių politikais, specialiosiomis tarnybomis ir valstybės propaganda". Tiesą sakant, žinoma, jokio slapto susitarimo nebuvo — tai buvo tik Amerikos valdžios ir biurokratinio elito noras nusimesti erzinančią demokratijos kaukę ir pagaliau pradėti viešai plakti vergus arklidėje ir priversti juos bučiuoti "kolektyvinio Makfaulo" kerzinius batus. Reikia pripažinti, kad reginys pasirodė įspūdingas, ir jei ši draugiška diplomatų, žiniasklaidos ir CRU grupė gali "beveik negyvą" Baideno kūną pasodinti į Amerikos sostą, šis reginys taip pat bus pamokantis ta prasme, kad po šio demokratinio proceso pasityčiojimo tik kvailys ar niekšas galėtų teigti, kad Amerikos "giluminė valstybė" iš tikrųjų kariauja JAV ir visame pasaulyje dėl politinės laisvės idealų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

15
Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Galingas smūgis Amerikos priešams: vienintelis Rusijos rūpestis
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Amerikietiška svajonė — ar Baidenas išgelbės Lietuvą?
Spalio 27

Kokia šiandien diena: spalio 27-osios šventės

(atnaujinta 15:38 2020.10.26)
Spalio 27-ąją Lietuvoje minima Žvalgų diena, be to, Kriminalinės policijos diena, savo vardadienius šiandien švenčia Ramojus, Gedas, Tautmilė, Vincentas, Sabina

Spalio 27-oji yra 300-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 301-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 65 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Ramojus, Gedas, Tautmilė, Vincentas, Sabina.

Šią dieną minima Vytauto Didžiojo mirties diena.

Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas mirė 1430 metų spalio 27 dieną. Tuomet Vytautui buvo jau 80 metų. Manoma, kad Vytautas mirė nuo sutrenkimo, kai nukrito nuo arklio. Kita versija, kad nuo supūliavusios voties.

Vytautas yra garsiausias iš visų Lietuvos valdovų, neveltui vadinamas Didžiuoju. Didžiausias jo nuopelnas, kad Jogailai užvaldžius Lenkiją ir Lietuvą, Vytautas sugebėjo atsikovoti valdžią Lietuvoje ir po jo mirties Lietuva tapo nepriklausoma nuo Lenkijos.

Vienas iš garsiausių mūšių Lietuvos istorijoje — Žalgirio mūšis (1410 liepos 15 d.). Lietuvių pergalei prieš Vokiečių ordiną šime mūšyje daug įtakos turėjo Vytauto vadovavimas.

Be to, šią dieną minima Žvalgų diena.

Spalio 27-ąją Lietuvoje minima Saugumo departamento įkūrimo diena, o kartu ir saugumo darbuotojų profesinė šventė.

Po pirmojo pasaulinio karo, paskelbus nepriklausomybę, 1918 metų spalio 27 dieną buvo įkurta kariuomenėje veikusi slaptoji tarnyba, vėliau pavadinta Žvalgybos skyriumi.

Nepriklausomybės metais Žvalgybos skyrius daugelį kartų buvo reorganizuotas į kriminalinę policiją, saugumo tarnybą, slaptąją tarnybą, o po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais įsteigtas Valstybės saugumo departamentas.

Lietuvos valstybės saugumo departamento paskirtis — saugoti respublikos suverenitetą ir konstitucinę jos santvarką.

Saugumo departamento uždavinys — laiku atskleisti veiklą, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, valstybės interesams, jos ekonominei ir gynybinei galiai.

Taip pat šiandien minima Kriminalinės policijos diena.

Kriminalinės policijos diena Lietuvoje minima nuo 1931 metų. Ją minėtina diena paskelbė tuometinis vidaus reikalų ministras pulkininkas Steponas Rusteika.

Spalio 27-oji pasirinkta todėl, kad 1918 metų spalio 27 dieną nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo pradėtas kriminalinės policijos organizavimo darbas.

Kasmet Kriminalinės policijos dienos proga Lietuvoje apdovanojami geriausi šalies kriminalistai, renkamos geriausios metų bylos.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1430 metais mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Gimė apie 1350 m.

1918 metais buvo Įkurta Lietuvos karinė žvalgyba.

1931 metais gimė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretė Ramutė Skučaitė.

1999 metais Lietuvos prezidentas priėmė Rolando Pakso vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą ir dekretu nurodė jai toliau dirbti, ministro pirmininko pareigas pavedė eiti Irenai Degutienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1492 metais Kristupas Kolumbas atrado Kubą ir paskelbė ją Ispanijos nuosavybe.

1505 metais mirė Rusijos caras Ivanas III.

1728 metais gimė britų keliautojas Džeimsas Kukas — pirmųjų Naujosios Zelandijos, Australijos ir Havajų salų žemėlapių autorius.

1782 metais gimė italų kompozitorius ir smuiko virtuozas Nikolo Paganinis.

1811 metais gimė pirmosios pasaulyje siuvimo mašinos išradėjas, JAV pramonininkas Izaokas Zingeris.

1858 metais gimė JAV prezidentas (1901—1909 m.) Teodoras Ruzveltas.

1978 metais gimė smuiko virtuozė kinė Vanesa Mei.

2010 metais britų slaptojo agento Džeimso Bondo garsusis automobilis "Aston Martin" su įvairiais gudriais įtaisais, tokiais kaip krėslo katapulta ir besikeičiantys numeriai, buvo parduotas viename aukcione Londone pigiau nei prognozuota — už 4 mln. JAV dolerių.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai