Raudonosios armijos vėliava virš Reichstago

75-osios Didžiosios Pergalės metinės: tarp melo ir istorinės tiesos

(atnaujinta 19:25 2020.05.09)
Kol geros valios žmonės visame pasaulyje mini TSRS pergalės prieš hitlerininkus Didžiajame Tėvynės kare 75-metį, tiek Lietuvos, tiek Vakarų rusofobai toliau spekuliuoja faktais klastodami istoriją bei kurstydami atitinkamą rusofobinę, antitarybinę isteriją

Reikia paklausti: ko tuo siekiama?

Pradėkime nuo to, kad Tarybų Sąjungos prilyginimo nacistinei Vokietijai, Stalino — Hitleriui, o komunizmo — nacizmui, diskursas Lietuvoje, kaip ir Rytų Europoje, seniai įsigalėjęs. Šiuo požiūriu vadinamieji rūmų istorikai (pradedant Arvydu Anušausku, baigiant kitais "patriotais") tiesiog atlieka ideologinį užsakymą — formuoti iškreiptą tautos savimonę, kurioje TSRS ir Rusija atlieka didžiojo "blogiuko" rolę.

Istorijos klastojimas — rusofobų ginklas

Faktai, tokie kaip Rytų Europos tautų — tarp jų ir lietuvių — pavergimą bei sunaikinimą numatęs nacių Generalinis planas "Ost", jei ne stačiai neigiami, tai užtušuojami ir patogiai "primirštami". Tuo tarpu iš esmės politinį, klasinį, o ne etninį ar religinį pobūdį turėję represiniai Tarybų Sąjungos veiksmai, ne tik kiekybiškai perdedami, bet ir vaizduojami tariamu "sovietiniu genocidu", kurio nebuvo, bei, pagal pačią "genocido" sąvoką ir realius TSRS veiksmus, kaip pripažįsta istorikas Liudas Truska, ir būti negalėjo.

Šiuolaikinėje Rusijoje, kur liaudis blaivosi po Perestroikos ir ją sekusių dešimtmečių, tokios ideologemos nebeveikia. Simptomiška, kad jas atmeta ir Vladimiras Putinas, ir kiti savarankišką Rusijos vystymosi vektorių remiantys valdančiųjų sluoksnių atstovai. O Lietuvoje, nuolankiai aptarnaujančioje Jungtinių Valstijų reikalus regione, kitokio diskurso "viršūnės" leisti negali.

Begėdiško istorinių faktų klastojimo politizavimą akivaizdžiausiai išreiškia vadinamoji "istorijos politikos" samprata, kurią mėgsta linksniuoti tiek atviri neofašistai kaip Vytautas Radžvilas, tiek TS-LKD nusėdę jo bendraminčiai (Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir kt.) ir kurią valstybiniu lygmeniu įgyvendina tiek Lietuva, tiek kiti Jungtinėms Valstijoms pavaldūs Rytų Europos kraštai.

Pastaruoju metu paskelbtas Pabaltijo šalių prezidentų — Gitano Nausėdos, Egilo Levito ir Kersti Kaljulaid — bendras pareiškimas dėl Antrojo pasaulinio karo, tariamų TSRS "nusikaltimų" bei dabartinės Rusijos laikysenos, kaip ir antitarybiniai ES pareiškimai, visiškai atitinka šią "generalinę liniją", kuria Rytų Europos tautų savimonė nuosekliai apdirbinėjama pagal XXI amžiaus Vakarų imperializmo reikalavimus.

Iš tiesų, šių interpretacijų neatitikimas realiems istoriniams faktams mums yra akivaizdus. Kaip ir jų politiniai motyvai, o būtent — Rusijos izoliavimas, supriešinimas su kaimynais, siekiant pajungti ją visiškam Vakarų viešpatavimui, net jei to būtų siekiama socialinio, politinio chaoso ar netgi šalies teritorinio vientisumo kaina. Istorijos klastojimas iškyla kaip vienas pagrindinių rusofobų ginklų.

Mankurtų kūrimas

Betgi reikalas eina giliau — į pačią tautos dvasią, į kiekvieno šios propagandos veikiamo asmens sielą: Lietuvai ir lietuviams 1941–1945 metais vykęs Didysis Tėvynės karas buvo lemiamas, hamletišką "būti ar nebūti" klausimą sprendęs laikotarpis. Būtent Raudonosios armijos, o kartu ir 16-ios lietuviškosios šaulių divizijos didvyrių dėka tiek Lietuva, tiek lietuvių tauta apgynė savo teisę ne tik į valstybingumą, bet ir į gyvybę, kurios grobikai naciai palikti nesiruošė. Iš tiesų, šios teisybės šviesoje TSRS kova prieš hitlerizmą pasireiškia kaip bendras, tikrai egzistencinis buvusių tarybinių tautų, o pasauliniu istoriniu požiūriu — kaip visos žmonijos reikalas.

Šito nesupratimas, dar daugiau — neigimas valstybiniu lygiu, pradedant valstybės vadovų pareiškimais ir baigiant melą vadovėliuose skleidžiančioje švietimo sistemoje — tik lengvina pasaulyje ir taip vykstantį neonacizmo renesansą. Faktiškai tai yra "mankurtizacija", kurią knygoje "Ilga kaip šimtmečiai diena" kirgizų rašytojas Čingizas Aitmatovas aprašė pasakoje apie Mankurtą — žmogų be istorijos, be kultūros, be kolektyvinės atminties, tapusį tikrų tikriausiu dvasiniu vergu.

Sužvėrėjusių neonacių siautėjimas Ukrainoje — tiek prieš šešerius metus įvykusi Odesos tragedija, tiek besitęsianti banderininkų agresija Donbase — rodo, kokios gali būti šitokio mankurtizavimo pasekmės. Besivystantys socialiniai bei geopolitiniai prieštaravimai tiek COVID-19 vajaus, tiek ant slenksčio esančios pasaulinio ūkio krizės šviesoje šiuos pavojus gali tiktai paaštrinti bei privesti prie sprogimo.

Istorinės tiesos svarba

Šiuo požiūriu, kaip niekad anksčiau išryškėja istorinės tiesos svarba. Iš tiesų, liaudis, kaip mokė Maksimas Gorkis, privalo pažinti savo istoriją. Trinti šią istoriją, žodžiu, veisti mankurtus, yra klasikinė, gėbelsiška tautų pavergėjų strategija. Šiandien vienintelis būdas kiek galima labiau jai atsispirti — tai ir pažinti, ir sistemingai skleisti, platinti istorinę tiesą, kuri šiame fronte yra būtina išsivadavimo sąlyga, be kurios neįmanoma išeiti iš už visuotinio melo matricos ribų.

Tokiame kontekste ir turėtume Lietuvoje prisiminti bei paminėti Didžiosios Pergalės prieš fašizmą, absoliutų visų dorų žmonių priešą, 75-ąsias metines. Dar daugiau: nekaltas milijonų žuvusiųjų — tiek bejėgių aukų, tiek kovose kritusių didvyrių — kraujas šiandien įpareigoja kiekvieną, žinantį tiesą, ne tylėti ir ne kartoti antitarybinių istorijos klastotojų klišes, bet drąsiai ginti atminimą tų, kurių dėka mes šiandien esame gyvi.

Tai yra absoliučiai mažiausia, ką ir galima, ir privalu padaryti atsidėkojant už tikrai neįkainojamą fašizmo nugalėtojų — Raudonosios armijos karžygių — žygdarbį. Tad tai ir darykime.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
rusofobija, Lietuva, TSRS, Didysis Tėvynės karas, Pergalės diena
Dar šia tema
KSSO ragina Europą priimti įstatymus prieš nacizmo atgimimą
Rusijos ambasadorius Lietuvoje VSD veiksmus prieš aktyvistus laiko puldinėjimu
"Nemirtingasis pulkas online": kaip pateikti paraišką ir kas gali dalyvauti
Veteranas Deksnys: 80 tūkst. raudonarmiečių žuvo už Lietuvos išvadavimą nuo nacių
Visa atsakomybė tenka Sovietų Sąjungai. Lietuva rado naujus Holokausto kaltininkus
Ekspertas: Pergalės parado aviacinė dalis parodys pokyčių Oro ir kosmoso pajėgose mastą
Maskva, archyvinė nuotrauka

Taikant "Europos gelbėjimo planą" uždirbs Rusija

(atnaujinta 14:23 2020.05.29)
Galimai programa, kuri turėjo "atspausdinti eurą ir paskirstyti nukentėjusiems italams", taps programa "apmokestinti europiečius, kad vokiečiai pirktų Rusijos dujas, o paskui Europa vardan ekologiškumo europiečiams pardavinėtų vandenilį"

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen prisiėmė politikei nebūdingą vaidmenį: ji moko europiečius gyvenimo taisyklių. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos gyventojai, kurie prieš savaitę pasidžiaugė naujuoju ES planu atkurti koronaviruso paveiktų šalių ekonomiką, turės susipažinti su svarbia taisykle, kuri nurodo, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Šiuolaikinėje Europos interpretacijoje taisyklė turėtų būti suformuluota taip: "Nemokamos dotacijos niekada nebūna nemokamos", tačiau nuo to esmė nesikeičia.

Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Prisiminkite konflikto siužetą, dėl kurio tokios šalys kaip Danija, Nyderlandai, Austrija, Švedija ir net Estija išreiškia savo nepasitenkinimą ir netgi grasina sutrikdyti visos Europos "ekonominio gelbėjimo" plano priėmimą.

Italija, Ispanija ir kitos "skurdžių Europos pietų" šalys pačioje epidemijos pradžioje ėmė reikalauti visos ES, o ypač Vokietijos, medicininės ir finansinės pagalbos. Vietoj pinigų ir gydytojų Vokietija siuntė sveikatos linkėjimus, o nukentėjusių šalių vadovybei buvo perskaityta nenumatyta paskaita-pranešimas apie drausmę, europinį solidarumą, atsakomybę už biudžetą ir valstybės institucijų reformą. Italijoje ėmė augti nesantaika: šalies solidarumas ir mokesčiai buvo europietiški (tai yra "briuseliški"), o gydytojai, atėję į pagalbą Italijos ligoninėse, dėl kažkokių priežasčių buvo rusai, kinai ir kubiečiai.

Italijos politikai, įskaitant merų grupę, netgi parašė laišką kolegoms iš Vokietijos, kuriame jie gana aiškiai nurodė smerktinas visos Europos Sąjungos ir ypač euro zonos perspektyvas, jei Roma negaus pinigų. Visiškos Italijos ekonominės ir epidemiologinės krizės sąlygomis pasitraukimas iš Europos Sąjungos ar euro zonos kartu su viešųjų ir privačių įsipareigojimų neįvykdymu galėtų būti paskutinė galimybė išgelbėti bent dalį ekonomikos arba bent atkeršyti tai (Europos Sąjungos) daliai, kurios politinė vadovybė iš principo gali būti laikoma Italijos problemų bendraautore. Panašūs (nors ir mažiau pastebimi) procesai pradėjo vykti kitų Europos šalių visuomenėje, ypač tų, kuriuos Europos Komisija jau daugelį metų verčia riboti savo biudžeto išlaidas ir deficitą.

Emanuelis Makronas pasinaudojo situacija ir staigiai atnaujino savo senąją idėją išleisti visos Europos skolos priemones — "Europos obligacijas", pagal kurias atsakomybę prisiimti turėtų Vokietija ir kitos šalys, turinčios daugiau ar mažiau atsakingą biudžeto politiką, o Prancūzija ir jos partneriai galėtų leisti pinigus — socialinėms programoms ir migrantų integracijai. Šie instrumentai buvo pavadinti "koronabondu", o situacijų aljansas, norintis įgyvendinti svajonę apiplėšti Vokietijos biudžetą, pasitelkiant koronavirusą, ėmė daryti spaudimą Angelai Merkel.

Galų gale, veikiausiai gresiant Europos Sąjungos žlugimui ir įtikinta jos pačios žodžiais, kad "nacionalinė valstybė viena neturi ateities", Vokietijos kanclerė sutiko, kad naujosios kolektyvinės Europos Sąjungos skolos iš tikrųjų turėtų būti priskirtos Vokietijai ir tokioms šalims kaip Danija, Austrija ir Švedija.

Schema atrodė puikiai: Europos Komisija išleidžia 750 milijardų eurų "koronuotųjų" obligacijų, daugiau kaip 500 milijardų dolerių dotacijų "neturtingoms Europos šalims", o Vokietija ir kiti grynųjų pajamų į Europos biudžetą lyderiai grąžins pinigus kreditoriams, tai yra toms šalims, kurios į ES biudžetą sumoka daugiau, nei gauna.

Tikriausiai buvo manoma, kad greičiausiai šių obligacijų turėtojas bus ECB (tai yra Europos centrinis bankas, "spausdinantis eurą"), ir su juo prireikus galima susitarti arba nurašyti, arba pakeisti sąlygas — nors ši galimybė nėra atvirai aptariama. Viskas atrodė kaip pasaka: nemokami pinigai išsprendžia visas problemas!

Italijos ir Ispanijos politikai netgi ėmė reikalauti papildomų priedų.

Iliuzija, kad visa tai bus už dyką, žlugo staiga ir negailestingai. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad, pirma, "puotą" teks apmokėti, antra, mokėjimas bus privalomas, paskirstomas visiems ES piliečiams kaip nauji Europos mokesčiai.

Anot leidinio "Deutsche Welle", grąžinimas turėtų būti finansuojamas iš kiekvienos valstybės narės naujų mokesčių arba "nuosavų išteklių", kaip tai vadinama Europos Komisijos žargonu. Europos Komisija pati negali didinti mokesčių. Iki šiol šalys — Europos Sąjungos narės Europos Komisijai buvo uždraudusios rinkti didelius "nuosavus išteklius".

Nuosavos pajamos ir mokesčiai yra prilyginami valdžiai, o to valstybės narės nelabai nori atiduoti Briuseliui...

Kad būtų galima surinkti lėšas išmokoms nuo 2028 metų, von der Leyen siūlo įvesti neaiškius "plastikinių atliekų, anglies dioksido ir importo iš trečiųjų šalių, kenkiančių klimatui, mokesčius".

Iš biurokratinės Briuselio kalbos išversime į šnekamąją kalbą: europiečiai turės mokėti papildomai už kiekvieną benzino litrą, už namų šildymą, už kiekvieną Kinijos gaminį, kurį jie pirko brangesnių Europos gaminių sąskaita (nes Kinijos importas kenkia klimatui), ir visa tai vardan to, kad būtų galima mėgautis "nemokama" programa ekonomikai gelbėti.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Bet tai dar ne viskas. Jei Europos Komisija šį "mokestinį triuką" gali atleisti tai, reakcija į kitus paaiškinimus dėl "ekonomikos gelbėjimo po koronaviruso" programos gali būti daug emocingesnė. Kaip žinote, ponia von der Leyen sukūrė Europos "žaliojo susitarimo" programą ir net esant epidemijai, remdama Europos Komisiją ir Europos ekspertų bendruomenę, ji ir toliau laiko svarbiausiu prioritetu "kovą su klimato kaita", kuriai ir reikia išleisti pinigus, faktiškai pasiskolintus siekiant palengvinti koronaviruso ekonominius padarinius.

Specialiame gegužės 27 dienos pranešime spaudai Europos Komisija aiškiai nurodo, kam nemaža pinigų dalis bus skirta (prioritetiniu formatu): "Projektų diegimas atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač vėjo, saulės, srityje ir ekologiškos vandenilio ekonomikos Europoje pradžia".

Tai būtų juokinga, tačiau Europos Komisija vertina situaciją labai rimtai, ir, anot "S&P Global Platts", Europos Komisija jau prašo rinkos sąmatų ir pasiūlymų, kaip sukurti "vandenilio ekonomiką" ir plačiai naudoti vandenilį kaip "ekologišką kurą".

Tačiau problema yra tokia: "žaliojo" vandenilio gamyba, kaip rašo Vakarų analitikai ir Europos pareigūnai, yra labai brangus malonumas, nes "žalioji" energija iš vėjo malūnų ar saulės kolektorių pati savaime yra labai brangi, o norint išgauti vandenilį iš vandens, jo reikia labai daug. Štai kodėl Europos Komisija yra pasirengusi pripažinti "švariu" ir vertu finansavimo bei paramos vandenilį, "išgautą" iš... gamtinių dujų.

Europos Sąjungos atveju — išgaunamą iš importuotų gamtinių dujų. Vokietijos kompanijos trina rankas ir jau "bombarduoja" pareigūnus siūlymais sukurti visą "vandenilio infrastruktūrą" Vokietijoje, kuriai reikės didelių finansinių injekcijų. Ir yra visi šansai, kad Europos pinigai, surinkti kovai su koronaviruso padariniais, iš tikrųjų bus skirti "vandenilio energetikai" daugiausia Vokietijoje, nors, žinoma, dalis jų atiteks Italijai ir Prancūzijai vardan euro zonos išsaugojimo. 

Jei politinėje situacijoje niekas nesikeis, pažodžiui, prieš mūsų akis, įvyks nuostabi transformacija: programa, kuri turėjo "atspausdinti eurą ir paskirstyti nukentėjusiems italams", taps programa "apmokestinti europiečius, kad vokiečiai pirktų Rusijos dujas, o paskui Europa vardan ekologiškumo europiečiams pardavinėtų vandenilį". Negalima paneigti, kad galutinė schemos versija Rusijai suteiks daug privalumų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, Rusija
Dar šia tema
EK prognozuoja stiprų nuosmukį ES dėl koronaviruso
EK prognozuoja, kad šiemet šalies BVP mažės, o 2021 metais tikimasi atsigavimo
EK aptarė ES ekonomikos rėmimo priemones
Рабочие на улице Вильнюса

"Perskaičiuota sąžiningai" ar tikrai? Kas laukia Lietuvos darbo rinkos

(atnaujinta 15:50 2020.05.29)
Lietuvos verslo konfederacija pažadėjo valdžios institucijoms pasirūpinti savo įmonių darbuotojais, jei vyriausybė padarys nuolaidų. Vis dėlto kas iš to išeis?

Senų senovėje daugiau nei penki tūkstančiai Lietuvos ūkio subjektų buvo įsipareigoję nepiktnaudžiauti euro įvedimu ir kainas perskaičiuoti sąžiningai. Tada, daugiau kaip prieš penkerius metus, prisijungusios prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, šios įmonės ir kiti ūkio subjektai net buvo įgiję teisę 13 599 prekybos ir paslaugų teikimo vietų žymėti specialiu ženklu "Perskaičiuota sąžiningai". Ar galėtų perskaičiuoti dar kartą, šiais — 2020 — metais? Sąžiningai perskaičiuoti.

Prie iniciatyvos "Perskaičiuota sąžiningai" tada prisijungė ir visi Lietuvos bankų asociacijai priklausantys bankai, turintys per 370 klientų aptarnavimo skyrių ir aptarnaujantys daugiau nei 3 mln. klientų. Iniciatyvoje taip pat dalyvavo per 50 vaistinių tinklų ir pavienes vaistines vienijančių bendrovių, daugiau nei 70 proc. draudimo rinkos dalyvių, per 400 viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių.

Kaip buvo "Perskaičiuota sąžiningai", iki šiol visi prisimename. Iliuzijų mugė.

Tada, senų senovėje, Lietuvos pramonininkų konfederacija atliko 130 įmonių apklausą, kuri tada atskleidė, kad šalies verslininkai euro įvedimui lyg ir pritaria. Be to, dauguma įmonių vadovų dievagojosi, kad jie nepasinaudos proga įvedus eurą didinti kainų. O jei jos kiek ir padidės, tai neva atpirks ir panašiu dydžiu padidintos algos. Ar Jūsų "panašiu dydžiu" algos padidėjo?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis tada pristatęs tyrimą akcentavo, kad "prisijungimas prie euro zonos esminės įtakos produkcijos kainoms neturės". Tiesa, jis pridūrė, kad įvedus eurą turėtų nežymiai padidėti infliacija, tačiau tai neva yra neišvengiama dėl kainų apvalinimo ir vienkartinių išlaidų apskaitos sistemoms keisti.

Kainas užapvalino net turgaus bobutės. Ridikėlių pundelis prieš penkerius metus kainavo 50 lito centų, šiandien už 50 euro centų dar reikia paieškoti.

Šių dienų istorija. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus savo Facebook laiko juostoje pasidžiaugė, kad su kolegomis iš kitų verslo organizacijų bei profesinėmis sąjungomis prezidentūroje pasirašė bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Pono Sutkaus supratimu, darbdavių ir darbuotojų atstovų susitarimas jau "stiprina socialinį dialogą ir padeda siekti visai valstybei svarbių tikslų".

Taip pat Valdas Sutkus ta proga pacitavo prezidentą Gitaną Nausėdą. "Dabartinėmis aplinkybėmis visi turime žvelgti viena kryptimi, nes tik kartu galime išeiti iš šios krizės mažiausiais nuostoliais ar net sustiprėję", — taip sakė Lietuvos Respublikos prezidentas.

Lietuvos darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovų pasirašytas dokumentas palaiko prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą pajamų daliai iki 3 šalies vidutinių darbo užmokesčio dydžių, taip pat pradėti taikyti 50 eurų didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau šiais, o ne kitais metais.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis taip pat pasirašė šį memorandumą. Sakė, kad palaiko idėją. Tačiau prezidentas Dargis teigia, kad memorandumas nėra niekuo įpareigojantis, bet kartu pabrėžė, jog tai savaime neapsaugo nuo to, kad tęsiantis koronaviruso sukeltai ekonominei krizei įmonės gali toliau mažinti sąnaudas, atleisti žmones iš darbo.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus žadėjo stebėti, kaip jo organizacijai priklausančios įmonės laikosi susitarimo. "Jeigu jos memorandumo nesilaikys, gėda bus tokioms įmonėms. Aš pirmas pasakysiu, kad gėda tokioms įmonėms", — kalbėjo jis. Bet svetimos gėdos ant savo duonos riekės neužsitepsi.

Valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" lyderis Ramūnas Karbauskis jau pareiškė, kad Seimas veikiausiai nepalaikys prezidento iniciatyvos mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, bet greičiausiai parems pasiūlymą didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Jis ir ministras pirmininkas Skvernelis taip pat pareiškė, jog netiki verslininkų pažadais nemažinti algų, jeigu GPM tarifas bus sumažintas.

Tad kuo tikėti? Prezidentais ar "valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio netikėjimu?

Pasižadėjo algų nemažinti 1
screenshot
Pasižadėjo algų nemažinti

Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro Visuomenės informavimo grupės vadovas, ministro pirmininko patarėjas Giedrius Surplys savo Facebook laiko juostoje taip pat paskelbė apie naują akciją. Akciją su muzika.

Giedrius Surplys skelbia, kad pradedama akcija "AČIŪ, LIETUVA", kuria norima padėkoti visiems, padėjusiems kovoje su COVID-19. Visą savaitę pasak, premjero patarėjo, premjeras siųs padėkas raštu, o birželio 1 dieną, 17:00, Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse suskambės muzika.

"AČIŪ, LIETUVA" muzikos kalba tars daugiau kaip 250 orkestrų, chorų ir kitų kolektyvų 36 savivaldybėse. "Ruošiame ir staigmenų, kurios tikrai bus vertos MTV", — tikina ponas Surplys.

Masinis koncertas truks tik 15 minučių ir atitiks visus birželio 1 dienos galiosiančius saugumo reikalavimus.

"Ar mes švenčiame?" — klausia Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro Visuomenės informavimo grupės vadovas, ministro pirmininko patarėjas Giedrius Surplys, ir pats atsako.

Vasarą pasitiksime su muzika 2
screenshot
Vasarą pasitiksime su muzika

Giedrius Surplys: "Ne, mes tik sakome AČIŪ už laimėtą pirmąjį mūšį. Kodėl grojame? Todėl, kad muzika Lietuvai padeda susitelkti lemiamais istorijos momentais. COVID-19 akivaizdoje daug Lietuvos žmonių pademonstravo išskirtinę stiprybę ir vienybę".

"Tą stiprybę ir vienybę turime išlaikyti ir toliau, kad įveiktume sveikatos, ekonomikos, socialinius ir emocinius iššūkius", — emocionaliai baigia Surplys.

Taigi, vasarą pasitiksime su muzika! Padėka Lietuvai, ir, žinoma, asmeniškai premjerui bei jo patarėjui. Tokia ta tuštybių ir iliuzijų mugė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Dar šia tema
Prašoma nustatyti 100 proc. nedarbingumo išmoką medikams, kurie buvo priversti izoliuotis
EK atstovas tikėtiną ES paramą laiko didžiausia Lietuvos istorijoje
Kad pasiektų visus vaikus: Seimas suvienodino išmokų vaikams mokėjimo tvarką
Pernai Lietuvoje darbo užmokestis augo 8,8 procentų

Parasparnininkas nufilmavo savo kritimą pusantro kilometro aukščio video

(atnaujinta 15:28 2020.05.29)
Prancūzijoje patyręs parasparnininkas skrydžio metu susidūrė su kita parasparnininke, kaip rezultatas jo stropai susidraikė ir jis ėmė kristi

Prancūzijoje du parasparnininkai susidūrė beveik pusantro tūkstančio metrų aukštyje, praneša "Daily Mail".

Incidentas įvyko netoli Egebeleto ežero Savojos departamente.

Sebastianas Vatieris, kuriam yra 31 metai, penkerius metus užsiėmė skraidymu motoparasparniu ir vienerius metus — parasparniu.

Skrydžio metu jis susidūrė su kita parasparnininke, kaip rezultatas jo stropai susidraikė ir Vatieris ėmė kristi.

Kritimo metu parasparnis užstrigo tarp medžių, taigi Vatieris atsidūrė pakabintas ore. Dešimt minučių laikotarpiui jis prarado sąmonę. Tuo pačiu metu sportininkas mano, kad dėl susidūrimo kalti abu, nes jie neatsižvelgė į oro srautų kryptį.

Incidento metu niekas nenukentėjo.

Tegai:
vaizdo įrašas, Prancūzija, sportas