Brandenburgo vartai Berlyne, archyvinė nuotrauka

Vokietija neleis rusofobams iškreipti Pergalės dienos

(atnaujinta 23:01 2020.05.15)
"Šią šalį galima mylėti tik sudaužyta širdimi" — taip apie Vokietiją savo kalboje 75-ųjų šalies išvadavimo nuo fašizmo metinių proga sakė jos prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris

Būtent taip: mes, vokiečiai, šiandien turime pasakyti, kad išsivadavimo diena yra padėkos diena, pridūrė Vokietijos prezidentas. Jo kalboje buvo daug griežtų vertinimų: "Mūsų istorijoje nėra atpirkimo... Vokietijos istorija yra nutrūkusi istorija su atsakomybe už milijonų nužudymą ir kančias. Tai veria mūsų širdis... Mes nuėjome ilgą ir skausmingą kelią pripažindami savo kaltę".

Šteinmejeris taip pat teigė, kad ne tik "išsivadavimas atėjo iš išorės", bet ir "ekonominis atgimimas ir nauja demokratinė pradžia vakarinėje Vokietijos dalyje buvo įmanoma vien dėl buvusių karinių oponentų dosnumo, įžvalgos ir pasirengimo susitaikyti". Tai yra, dėl amerikiečių, britų ir prancūzų dosnumo Vokietijos Federacinė Respublika suklestėjo — bet ką TSRS padarė su Rytų Vokietija? Prislėgė? Šteinmejeris, būdamas socialdemokratas, negali nepastebėti stipriausių kairiųjų, socialistų ir komunistų nuotaikų, vyravusių VDR ne Rusijos vadovų, bet vokiečių politikų, kurie turėjo savo idėjas apie teisingą vystymosi kelią, dėka. Bet patys vokiečiai turi spręsti savo pokario istoriją. Daug svarbesnis yra jų karo įvertinimas. Ir Šteinmejerio kalba nebuvo pati ryškiausia — jo partijos bendražygis Heikas Masas padarė dar garsesnį ir svarbesnį pareiškimą.

Gegužės 8 dieną "Der Spiegel" pasirodė jo straipsnis, kurį jis parašė kartu su istoriku Andreasu Viršingu: "Nėra politikos be istorijos". Jis skirtas ne tik Vokietijos atsakomybei už Antrąjį pasaulinį karą, bet ir bandymams atsikratyti dalies šios atsakomybės. Pirmiausia, Masas pakartoja savo mintį, kad nėra jokio ypatingo vokiško kelio, nes "Vokietijos žemė niekada neturėtų vėl sukelti karo ir nusikaltimų žmoniškumui", todėl Vokietija palaiko stiprią ir vieningą Europą, žmogaus teises ir "pagrįstą tvirtomis taisyklėmis tarptautinį bendradarbiavimą", o tas, kas "nori apibendrinti šią Vokietijos istorijos dalį, ne tik tyčiojasi iš aukų": "Jis daro Vokietijos politiką nevertą pasitikėjimo. Nes savikritika ir sąmoningumas susiję. Tai netaikoma jokiai kitai šaliai taip, kaip mūsų".

Tai yra vidinė vokiečių diskusija — politinės klasės dalis, visų pirma nesisteminė "Alternatyva Vokietijai" pasisako už tai, kad Vokietijos Federacinė Respublika savo politikoje nustotų vadovautis vien kaltės dėl fašizmo nusikaltimų jausmu ir atsisakytų nuolatinio savęs žlugdymo. Masas ir Šteinmejeris, kaip ir didžioji dauguma valdančiojo elito, į tai atsiliepia savo kalbose jubiliejaus proga — ne, tai yra kertinis mūsų politikos akmuo, mes jo neatsisakysime.

Bet dar įdomiau ir daug svarbiau yra tai, kas toliau pasakyta Maso straipsnyje. Jis pereina prie užsienio politikos, tiksliau, to, kaip jis išdėsto, "kiek politika gali iškreipti istoriją". Sakydamas, kad gegužės 8 dienos vertinimas kartais kardinaliai skiriasi, ministras pateikia pavyzdį — Rusijoje ir Vakaruose iškilmingai švenčiama karo pabaigos data, tačiau "Lenkijoje, Baltijos šalyse ir kai kuriose kitose Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalyse į gegužės 8 dieną žiūrima sumišusiais jausmais": "Pergalės prieš nacionalsocializmą džiaugsmas yra susijęs su kitos formos nelaisvės ir svetimo viešpatavimo pradžia — ir jie šia patirtimi dalijasi su daugeliu Rytų Vokietijos žmonių".

Masas neiššifruoja, bet visi ir taip supranta, apie ką kalbama: baisus totalitarinis stalinizmas pakeitė fašistinę okupaciją komunistine. Taip yra pateikiama istorija kai kuriose Rytų Europos ir Baltijos šalyse — Rusijos okupantai išvarė vokiečius, ir laisvę atgavome tik 1990–1991 metais.

Be to, kiekvienais metais tokios nuomonės vis labiau eksportuojamos į bendrą Europos lygmenį, taip pat per ES struktūras. Ko verta vien praėjusių metų rugsėjo 19 dieną priimta Europos Parlamento rezoliucija "Dėl istorinės atminties išsaugojimo svarbos Europos ateičiai", kurioje, be kita ko, teigiama: "Kai kurių ES valstybių narių paminklų ir memorialų, šlovinančių totalitarinius režimus, buvimas viešose vietose atveria kelią iškraipyti istorinius faktus apie Antrojo pasaulinio karo padarinius, taip pat totalitarinės politinės sistemos propagandai".

Tai reiškia, kad remiama paminklų sovietų kareiviams-išvaduotojams Rytų Europoje griovimo politika — kaip neseniai buvo Prahoje su paminklu maršalu Konevui.

Be to, "sovietinės okupacijos" pasmerkimas pateiktas ne šiaip sau — o kartu su kaltinimais TSRS pradėjus Antrąjį pasaulinį karą. Tai yra, bent jau pataikaujant Hitleriui, ar net bendrininkaujant su juo. O "raudonasis totalitarizmas" iš esmės prilyginamas fašizmui. Iš tos pačios Europos Parlamento rezoliucijos: "Komunistinė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė nepuolimo sutartį, vadinamą Molotovo ir Ribentropo paktu, ir jos slaptuosius protokolus, padalijant Europą ir nepriklausomų valstybių teritorijas tarp dviejų totalitarinių režimų ir suskirstant jas į interesų sritis, kas atvėrė kelią Antrojo pasaulinio karo protrūkiui. <...> Nors nacistinio režimo nusikaltimai buvo nagrinėjami ir baudžiami Niurnbergo teismo proceso metu, vis dar reikalingas poreikis didinti informuotumą, atlikti moralinius vertinimus ir teisinius tyrimus dėl stalinizmo ir kitų diktatūrų nusikaltimų".

Tokius pareiškimus Rusija ne kartą smerkė, tačiau Vokietija tylėjo. Ir štai Heiko Maso straipsnyje pasirodė vokiečių "išlyginimo politikos" įvertinimas: "Vokiečių praeitis atranda revizionizmo, kuris racionalų mąstymą pakeičia nacionaliniais mitais, pavojų. Būtent todėl, o ne dėl akivaizdaus moralinio pranašumo, mes, vokiečiai, turime užimti aiškią poziciją, kai bandoma paversti agresoriais tuos, kurie tapo agresijos taikiniais, o aukas — nusikaltėliais. Pastarųjų mėnesių bandymas nuolat gėdingai perrašyti istoriją reikalauja iš mūsų aiškaus pareiškimo, atsižvelgiant į neginčijamus istorinius faktus: "Už Antrojo pasaulinio karo protrūkį užpuolus Lenkiją kalta tik Vokietija. Ir tik Vokietija yra atsakinga už tokį nusikaltimą žmoniškumui kaip holokaustas. Tas, kas sėja abejones dėl to ir primeta nusikaltėlių vaidmenį kitoms tautoms, neteisingai elgiasi su aukomis. Jis naudoja istoriją savo savanaudiškiems tikslams ir skaldo Europą".

Teiginys yra aiškus. Dabar neklausime, kodėl tada daugelis Europos Parlamento narių iš Vokietijos balsavo už 2019 metų rugsėjo 19 dienos rezoliuciją. Svarbiau yra tai, kad dabar Masas tiesiogiai kalba apie nepriimtinumą primesti kaltę už karą kitiems kartu su Vokietija — ir visi supranta, kad čia kalbama apie TSRS. O užsienio reikalų ministro perspėjimas, kad tokie bandymai skaido Europą, turės svarbių politinių padarinių. Berlynas prieštarauja tiems, kurie bando panaudoti Antrojo pasaulinio karo temą norėdami sukiršinti Rusiją su Europa. Ir į tai turės atsižvelgti tie, kurie bando Pergalės dieną paversti antirusiškos propagandos pretekstu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
istorija, Antrasis pasaulinis karas, Vokietija
Dar šia tema
Visa atsakomybė tenka Sovietų Sąjungai. Lietuva rado naujus Holokausto kaltininkus
Rusijos ambasadoriai Baltijos šalyse pasveikino veteranus su Pergalės diena
"Rosstat" įvertino TFSR gyventojų netektį per Didįjį Tėvynės karą
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Pasienietė tikrina dokumentus

Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį

(atnaujinta 18:38 2021.03.03)
Iš Lenkijos vykusi ieškomoji naudojosi kitai, kur kas jaunesnei, Vokietijos pilietei išduotu vairuotojo pažymėjimu

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Kalvarijos pasieniečiai sulaikė į Lietuvą vykusią dvigubą Vokietijos ir Tadžikijos pilietybę turinčią moterį, kurios kaip kaltinamosios nusikaltimu paiešką yra paskelbusi Vokietija, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Antradienį VSAT pareigūnai ties Kalvarijos savivaldybės Tarnaukos kaimu, kelyje Seinai–Lazdijai, patikrinti sustabdė ką tik iš Lenkijos įvažiavusį mikroautobusą "Mercedes Benz Sprinter" lietuviškais numeriais. Pasieniečiai patikrino juo į Lietuvą vykusių asmenų dokumentus.

Tarp keleivių buvo moteris, kontrolei pateikusi 20-ies Vokietijos pilietei išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kalvarijos pasieniečiams keleivė pasirodė įtartina, todėl jie ėmėsi papildomų patikros veiksmų. Netrukus nustatyta, kad ši moteris išties yra 37-erių ir turi dvigubą Vokietijos ir Tadžikijos pilietybę.

VSAT pareigūnai per Lietuvos ir Lenkijos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centrą Budziske taip pat gavo informacijos, kad šios keleivės kaip kaltinamosios nusikaltimo padarymu paieška yra paskelbta Vokietijoje.

VSAT pareigūnai ją išlaipino iš mikroautobuso, sulaikė ir uždarė į areštinę. "Mercedes Benz Sprinter" vairuotojui ir kitiems keleiviams leista vykti toliau.

Dėl dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sulaikytajai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tegai:
Vokietija, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Neapdraustą automobilį vairavęs Baltarusijos pilietis mėgino papirkti VSAT pareigūnę
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė