Heiko Maas, archyvinė nuotrauka

Vokietija nusprendė "pažaboti" istorinius Rytų Europos karus su Rusija

(atnaujinta 23:24 2020.05.15)
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas griežtai sutramdė kolegas Rytų Europoje, perrašinėjančius Antrojo pasaulinio karo istoriją. Tačiau jis tai padarė ne iš meilės istorijai ir Rusijai — Berlynas baiminasi, kad išaugino agresyvius euroskeptikus

Berlynas į pagalbą

Aktyvistai iš Lenkijos (šalies, kurios slaptas susitarimas su Hitleriu ir akla rusofobija tapo viena iš karo pradžios priežasčių) sako, kad TSRS nėra auka, o Antrojo pasaulinio karo iniciatorė. Baltijos šalių intelektualai verkšlena, kad jų šalys buvo okupuotos blogosios Sovietų Sąjungos. Ir kartu su Ukrainos nacionalistais garbina Hitlerio bendražygius — deginusius kaimus su žmonėmis SS budelių batalionus.

Laimėtojų palikuonys (taip pat iš šalių, kuriose oficialioji ideologija yra antisovietinis revizionizmas ir nacių pakalikų garbinimas) į šį sąmonės srautą žvelgia pasipiktinę — ir tam tikru mastu suprasdami bejėgiškumą įtikinėdami ar nubausdami šias figūras.

Tačiau pagalbos sulaukė iš ten, kur nesitikėjo — iš pačios Vokietijos. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (bendradarbiaudamas su garsiu vokiečių istoriku Andreasu Viršingu) parašė leidiniui "Spiegel" straipsnį, skirtą jo šalies požiūriui į savo nacistinę praeitį. Heikas Masas ne tik išreiškė Vokietijos vadovybei įprastą atgailą už nacių nusikaltimus, bet ir pakomentavo Rytų Europos bendražygių bandymus persvarstyti istoriją.

"Mėginimai perrašyti istoriją taip gėdingai, kaip daroma per pastaruosius kelis mėnesius, reikalauja iš mūsų paaiškinimo — iš esmės nereikalingo dėl nesikeičiančių istorinių faktų. Tik Vokietija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą užpuolusi Lenkiją. Ir tik Vokietija yra atsakinga už Holokausto nusikaltimus. Nesvarbu, kas sėja abejones tuo ir primeta kaltę kitiems, jis neteisingas aukų atžvilgiu, išnaudoja istoriją ir skaldo Europą, — aiškiai sakė Masas. — Vokietijos praeitis rodo revizionizmo, kuris racionalų mąstymą pakeičia nacionaliniais mitais, pavojų".

Ministras paragino nekeisti istorijos ir "pasipriešinti bandymams aukas paversti nusikaltėliais, o nusikaltėlius — aukomis".

Ar dieta neteisinga?

Kokia yra šio nuoširdumo banga? Ypač po to, kai daugelis Vokietijos deputatų klusniai balsavo už Europos Parlamento rezoliuciją, kuria tiek Vokietiją, tiek TSRS kaltino Antrojo pasaulinio karo protrūkiu? Iš dalies straipsnis atspindi asmeninį Maso, kairiųjų įsitikinimų žmogaus, socialisto ir kataliko, požiūrį. Tačiau tuo pat metu ministras savo tezėmis pabrėžia nacionalinius Vokietijos interesus, kuriuose nebėra vietos Rytų Europos revizionizmui ir viskam, kas auga jo pagrindu.

Vokietijai nacistinės praeities atmetimas yra ne tik saviplakos, bet ir vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos idėjos pagrindų.

"Mūsų parama stiprios ir vieningos Europos idėjoms, žmogaus teisėms kaip universalios žmogaus orumo formos, paremtos tarptautinio bendradarbiavimo taisyklėmis, ir "ypatingo kelio" atmetimui — visa tai skatina supratimą apie XX amžiuje Vokietijoje vykusius neregėtus nusikaltimus, kurie savo monstriškiausią išraišką įgijo Holokauste", — sakoma Maso straipsnyje. Be šito Berlynui bus sunku vadovauti bendros Europos projektui.

"Masas, be abejo, yra suinteresuotas užkirsti kelią tam, kad vokiečių partneriams pasaulyje nekiltų idėjos apie IV Reicho, nors ir sukurto ekonominiu pagrindu, grėsmę", — sako Dmitrijus Oficerovas-Belskis, Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių nacionalinio tyrimų instituto vyresnysis tyrėjas.

Tačiau dar visai neseniai niekas netrukdė Berlynui pro pirštus žiūrėti į revizionizmo augimą Rytų Europos šalyse ir net palaikyti šias nuotaikas — Vokietijoje (kaip ir apskritai Vakaruose) tikėjosi užauginti "prijaukintus krokodilus", kad jie darytų spaudimą Maskvai ir sulaikytų Rusijos įtaką.

Ir planas suveikė — Baltijos šalys tapo patikima antirusiška tvirtove, SS Galičinos padalinio ir Banderos sakralizavimas išskyrė Kijevą su Maskva, o istoriniai skandalai su Rusija, reguliariai vykstantys Lenkijoje ir kitose Rytų Europos šalyse (pavyzdžiui, toje pačioje Čekijoje), yra rimtas stabdys dvišalių santykių su rytiniu kaimynu normalizavimo procese. Tačiau problema ta, kad Rytų Europos revizionizmo pagrindu išaugo Rytų Europos nacionalizmas — ir tai jau kelia grėsmę ne tik Rusijai. Šis reiškinys prieštarauja pačiai Europos integracijos esmei, be to, (pvz. Lenkijos atveju) turi akivaizdų antivokišką akcentą.

Lenkai, be abejo, mielai priims Berlyno moralinę ir materialinę pagalbą priešpriešai su Maskva — vis dėlto jie turi daugiau istorinių pretenzijų vokiečiams nei rusams.

Lenkų, vengrų ir kitų nacionalizmų augimas tiesiogiai kelia grėsmę Europos Sąjungos egzistavimui, paremtam būtent antinacionalizmu, pilietinės tautos samprata. O kriziniai įvykiai, vykstantys ES ("Brexit", visokeriopas valstybių užsidarymas koronaviruso epidemijos metu), tik padidina pavojų, kad dėl revizionizmo iškeltas Rytų Europos nacionalizmas taps Trojos arkliu, kuris sugrąžins Europą į smulkmeniško skilimo erą. Jos klestėjimas ES sužlugdys į šalis, kurios vėl susidurs tarpusavyje, taip pat teritoriniais klausimais (dar vienas revizionizmo palikimas — juk ne visi liko patenkinti po Antrojo pasaulinio karo nustatytomis sienomis).

Todėl greičiausiai Vokietijos užsienio reikalų ministerija susimąstė, kad atėjo laikas pažaboti istorinius Rytų Europos karus su Rusija, kol šie karai nepersikėlė iš praeities į ateitį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas, istorija, Vokietija
Dar šia tema
Siūloma Lietuvos atmintinų dienų sąrašą papildyti "TSRS agresijos prieš Europą" diena
Vokietija pasmerkė bandymus perrašyti istoriją
Visa atsakomybė tenka Sovietų Sąjungai. Lietuva rado naujus Holokausto kaltininkus
Rusijos ambasadoriai Baltijos šalyse pasveikino veteranus su Pergalės diena
"Rosstat" įvertino TFSR gyventojų netektį per Didįjį Tėvynės karą
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei

Klaipėdoje rastos pavogtos puspriekabės su garsių gamintojų drabužiais ir avalyne

(atnaujinta 16:54 2021.03.03)
Pareigūnų skaičiavimais, bendra galimai užsienyje vogto krovinio vertė gali siekti apie 500 tūkstančių eurų

Klaipėdoje rasti, įtariama, vogti žinomų prekės ženklų drabužiai ir avalynė, kurių vertė gali siekti apie pusę milijono eurų.

Kaip praneša Klaipėdos apskrities policija, vasario 17 dieną Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai Klaipėdos rajone sulaikė du 1983 m. ir 1985 m. gimusius, iki šiol neteistus vyrus, kurie, kaip įtariama, iš Vokietijoje pagrobto vilkiko puspriekabės į autobusiuką krovė galimai vogtus vardinius įvairių firmų rūbus. 

Jau kitą dieną Klaipėdos apskr. VPK nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai dalį, kaip įtariama, vogtų vardinių rūbų ir avalynės, rado dvejose 1983 m. gimusiam vyrui priklausančios įmonės vilkikų puspriekabėse Klaipėdos rajone ir Klaipėdos mieste.

Netrukus pareigūnai nustatė, jog dalis vardinių prekių jau buvo parduotos trečiajam asmeniui Šilalės rajone, kuris spėjo dalį rūbų parduoti kitiems asmenims.

Įtariama, jog bendra minėto, galimai vogto, krovinio vertė gali siekti apie 500 tūkstančių eurų.

Vasario 26 dieną Klaipėdos rajone aptikta dar viena vilkiko puspriekabė kuri, kaip įtariama, galėjo būti pagrobta Lenkijoje dar 2020 metų rudenį.

Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 str. 2 d. - nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas.

Abiems įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
Klaipėda
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
JAV ieško "rusų" programišiaus, kuris pavogė 22 Amerikos kariškių duomenis
Draudikai įvardijo, kokie automobiliai dažniausiai nukenčia nuo ilgapirščių