Знамя Победы на здании Рейхстага в Берлине

Socialinės žiniasklaidos spąstai, arba kodėl Facebook teko atsiprašyti

(atnaujinta 23:07 2020.05.15)
Facebook atsiprašė už masinį Raudonosios vėliavos virš Reichstago nuotraukos pašalinimą, nurodydamas, kad klaida įvyko dėl "automatizuotų pažeidimų aptikimo įrankių"

Kyla didžiulė pagunda paaiškinti, kas nutiko piktavališku poelgiu. Ši versija atrodo dar labiau įtikinama atsižvelgiant į Vakaruose vykstančius bandymus perrašyti istoriją, iš jos ir iš žmonių atminties išbraukus mūsų šalies vaidmenį pergalėje prieš nacizmą.

Tačiau panašu, kad šiuo atveju politinių žaidimų užkulisiuose ieškoti nereikia. Vien tik garsiosios Jevgenijaus Chaldėjaus nuotraukos užblokavimo paaiškinimas, kad neva ji pažeidžia "bendruomenės taisykles dėl pavojingų žmonių ir organizacijų", įrodo situacijos absurdiškumą. O vėlesni pasiteisinimai tik patvirtino, kad socialinis tinklas neketino įsivelti į skandalą.

Tiesa, nurašyti viską vien grynam atsitiktinumui taip pat būtų neteisinga: tiesiog šį kartą tai buvo ne Facebook antirusiškos politikos dalykas, o spąstai, į kuriuos įkliuvo pasaulio socialiniai tinklai.

Auksinis socialinių tinklų, kaip laisvos saviraiškos ir bendravimo erdvės, amžius pasirodė esąs trumpas. Apribojimai ir turinio kontrolė ten įsibėgėjo agresyvaus vėžinio naviko greičiu, ir dabar virto pilnaverte griežta cenzūra, apimančia absoliučiai visas sritis ir kryptis.

Visų pirma, viena iš dažniausiai aptariamų (ir smerkiamų) Facebook taisyklių yra nuogumo draudimas, net kai kalbama apie pripažintus meno šedevrus. Prieš dvejus metus visame pasaulyje kilusiu sujudimu pavyko atšaukti vartotojų blokavimus už tai, kad jie pasidalino Vilendorfo Veneros, akmens amžiaus statulėlės, atvaizdu. Tačiau prieš metus jokios pastangos nepadėjo įveikti draudimo Ženevos dailės muziejui reklamuoti parodą su senovinių statulų nuotraukomis.

Net nedera kalbėti apie politiką. Apribojimų galima sulaukti tiek dėl formalių priežasčių (pavyzdžiui, dėl draudžiamų žodžių), tiek dėl bendrų ideologinių. Vos prieš savaitę Facebook buvo ištrintos "prokremliškos" naujienų agentūros "News Front", transliuojančios keliomis kalbomis, paskyros. Vis dėlto būtų klaidinga matyti tokioje cenzūroje vien tik sąmoningą įmonės valią, nes daugelis išmoko naudotis šia priemone.

Empiriškai jau seniai išsiaiškinta, kad masiniai skundai yra svarbiausia automatiško turinio valdymo socialiniuose tinkluose algoritmo dalis. Taigi, jei jūs buvote nubaustas už įrašą, kuris visais atžvilgiais buvo absoliučiai nekaltas, tada greičiausiai jūs tapote piktanorių išpuolių objektu. Facebook tokiais atvejais pirmiausia automatiškai imasi veiksmų ir tik vėliau — jei atsiranda laiko, o specialistas nešališkai įvertins klausimą — vyksta nuodugnus tyrimas. O juk laiko gali ir neatsirasti, nes socialinius tinklus smaugia kasdien auganti patikrinti reikiamo turinio krūva. Nenuostabu, kad nepagrįstų bausmių vartotojams skaičius siekia keliolika tūkstančių.

Tikriausiai kažkas panašaus nutiko ir su kultine "Pergalės vėliavos virš Reichstago" nuotrauka: kažkokie antirusiškai nusiteikę aktyvistai surengė kolektyvinį išpuolį, pateikdami skundus dėl kelių įrašų su šiuo atvaizdu, dėl to jis pateko į automatinio valdymo algoritmą ir panašios publikacijos buvo masiškai blokuojamos. Tačiau šį kartą tema pasirodė tokia aštri ir socialiai reikšminga, kad Facebook teko skubiai pasiaiškinti prieš nuskriaustą žmoniją.

Ir tai toli gražu nėra vienintelis toks atvejis.

Prieš mėnesį Google įsigudrino pašalinti iš YouTube interviu su Komunarkos ligoninės vyriausiuoju gydytoju Denisu Procenka ir Vladimiro Putino kreipimąsi į rusus. Vėlesnė bendrovės reakcija, vaizdo įrašų grąžinimas įrodo, jog įvyko klaida — tiesiog "kažkas nutiko ne taip".

Taigi, paaiškėja, kad visais šiais atvejais kažkokie atskiri piliečiai (turbūt rusofobiškai nusiteikę) nusprendė šiek tiek "patrolinti" mūsų šalį ir apgaulingai pasinaudojo grandiozinėmis kelių milijardų dolerių vertės korporacijomis, kurios dėl to patyrė reputacinę žalą.

Kai Facebook ir Google tik užkariavo pasaulį, paplito populiarus požiūris, kad socialiniai tinklai pradės taikyti žmonijai griežtą tarptautinę kontrolę. Tačiau paaiškėjo, kad valstybės ir pačios turi pakankamai galimybių priversti IT korporacijas įvykdyti savo reikalavimus. Vėliau tapo aišku, kad įmonės buvo priverstos nusileisti organizuotai ar tiesiog gana garsiai "kolektyvinei nuomonei". Markas Cukerbergas nespėja kovoti su visokiais ir net tiesiogiai prieštaraujančiais kaltinimais, įskaitant darbą Kremliaus, CŽV ir Kinijos naudai, paramą Trampui ir jo oponentams, mizoginiją ir baltųjų vyrų diskriminaciją, davatkavimą ir ištvirkimą, štai dabar dar — už koronaviruso panikos sklaidą ir tuo pat metu COVID-disidentizmą.

Bet visi šie skandalai dėl klaidingai pašalintų publikacijų atskleidė kitą problemos pusę, nes paaiškėjo, kad net pavieniai paprasti vartotojai turi realią galimybę savo interesais manipuliuoti milžiniškomis įmonėmis, užtikrindami joms viešus rūpesčius. O tai iš tikrųjų reiškia visiškai laukinį jų nekompetencijos ir neveiksmingumo lygį šiuo klausimu.

Jau pusantro dešimtmečio socialiniai tinklai nužygiavo kelią nuo visiškos laisvės iki griežtos autoritarinės sistemos, o dabar jie yra stadijoje, kai pastatyta visuotinės kontrolės konstrukcija yra pasirengusi kristi ant jos kūrėjų galvos.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
socialinis tinklas, Facebook, Sovietų Sąjunga
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Vokiečių aviganis

JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui

(atnaujinta 22:06 2020.06.03)
Pažymima, kad vienas iš augintinio savininkų buvo užsikrėtęs COVID-19. Kartu su vokiečių aviganiu name taip pat gyveno kitas šuo, jis neturėjo koronaviruso simptomų, tačiau viruso antikūnų tyrimas davė teigiamą rezultatą

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. JAV Žemės ūkio departamento Nacionalinė veterinarijos tarnybų laboratorija (NVSL) pranešė apie pirmąjį šalyje patvirtintą šuns koronavirusinės infekcijos atvejį, teigiamas testas buvo gautas iš vokiečių aviganio Niujorke, teigiama JAV Žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnybos pranešime, praneša RIA Novosti.

Anot veterinarijos tarnybos, vokiečių aviganis buvo išsiųstas apžiūrai į privačią veterinarijos kliniką, ir ji nustatė kvėpavimo takų ligos simptomus. Gavus teigiamą SARS-CoV-2 tyrimo rezultatą, papildomi mėginiai buvo nusiųsti į nacionalinės veterinarijos tarnybos laboratoriją, kur infekcija buvo patvirtinta.

Pažymima, kad vienas iš augintinio savininkų buvo užsikrėtęs COVID-19. Kartu su vokiečių aviganiu name taip pat gyveno kitas šuo, jis neturėjo koronaviruso simptomų, tačiau viruso antikūnų tyrimas davė teigiamą rezultatą.

Pareiškime teigiama, kad "tikimasi, jog šuo visiškai pasveiks".

Kaip pabrėžia JAV Žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnyba, koronavirusas anksčiau buvo aptiktas tigrui, liūtei ir dviem katėms.

Anksčiau buvo pranešta, kad mopsas vardu Vinstonas buvo pirmasis šuo JAV su patvirtinta koronavirusine infekcija, tačiau vėliau JAV veterinarijos tarnybos šių pranešimų nepatvirtino.

Žemės ūkio departamento veterinarijos laboratorijos yra oficialus patvirtintų COVID-19 tyrimų su gyvūnais šaltinis JAV. Būtent ši struktūra informuoja PSO apie tokių infekcijų atvejus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 379 tūkst. žmonių.

Tegai:
JAV, koronavirusas, šuo
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams