NATO vėliava, archyvinė nuotrauka

Kalbėtis, o ne kariauti: ar Lietuva kada nors pakeis antirusišką politikos liniją

(atnaujinta 00:07 2020.05.14)
Analitikos centro RAND ekspertų nuomone, kai kurie NATO nariai yra susirūpinę dėl to, kad kai kurie kiti NATO nariai sąmoningai eskaluoja konfrontaciją su Rusija, bijodami, kad kitaip Rusijos grėsmė Aljanse bus nuvertinta

Neseniai žinomas JAV "smegenų centras" RAND paskelbė studiją apie naujos ginkluotės kontrolės sistemos sukūrimo Europoje būtinybę. Čia norisi užfiksuoti kelis svarbius šio dokumento akcentus.

Akivaizdu, kad pastaruoju metu Rusijos santykiai su NATO yra gilioje krizėje, ir Vakaruose — pirmiausia Amerikoje — dominuoja antirusiškos tendencijos (tiesa, dabar pagrindiniu taikiniu tapo Pekinas, bet Maskva irgi dėmesio centre). Šiame kontekste buvo sunku tikėtis, kad analitikos centras RAND parašys ką nors konstruktyvaus. Tačiau, kaip aiškėja, mūsų pasaulyje visada yra vietos stebuklui.

Dialogas vietoj karo

Skaitant dokumentą susidaro įspūdis, kad jį rengė kažkokie Europos (Vokietijos ar Prancūzijos) ekspertai. Svarbiausia tai, kad į situaciją jame stengiamasi žiūrėti maksimaliai objektyviai, siekiant suprasti abiejų pusių argumentus.

Labai svarbi mintis, kuri buvo suformuluota RAND ekspertų, yra tokia: kai kurie NATO nariai yra susirūpinę dėl to, kad kai kurie kiti NATO nariai sąmoningai eskaluoja konfrontaciją su Rusija, bijodami, kad kitaip Rusijos grėsmė Aljanse bus nuvertinta, ir lemiamu (karo) momentu jie bus palikti likimo valiai.

Suprasti, kas šiuo atveju yra kas, turbūt, nėra sunku. Ir visa tai, jeigu remtumėmės studija, vyksta stiprėjančio abipusio nepasitikėjimo ir Rusijos planų nesupratimo fone. Todėl labai pozityvu šiame kontekste yra tai, kad RAND susilaiko nuo nepagrįstų Maskvos kaltinimų agresyvumu.

Priešingai — detaliai išnagrinėjama, kokie NATO veiksmai, jos manymu, kelia realią grėsmę Rusijos saugumui, ir pasiūloma grįžti prie reguliaraus institucionalizuoto dialogo bei sutartinės bazės ginkluotės kontrolės srityje su ja atnaujinimo. 

Kitaip, anot studijos autorių, dėl dabartinio abipusio nepasitikėjimo, netinkamos komunikacijos, aiškaus kitos pusės pozicijos supratimo trūkumo bei galimų neteisingų strateginių ir taktinių išvadų, koks nors smulkus incidentas (ore, jūroje ar sausumoje — pavyzdžiui, karinių lėktuvų susidūrimas) gali baigtis kariniu konfliktu, kurio niekas nenori, bet kuris greitai taps labai intensyviu.

Tokiu būdu, "ši ataskaita rodo, kad NATO sąjungininkai suinteresuoti naujo konvencinės ginkluotės kontrolės režimo aptarimu, nes jis gali atnešti apčiuopiamą naudą saugumo srityje". Ir galima kartu su dokumento autoriais išreikšti viltį, kad jis paskatins tiek Rusijos, tiek Vakarų politikus ir kariškius susėsti prie derybų stalo ir pasiekti kažkokį kompromisą, kuris bus užfiksuotas ant popieriaus ir kurio visi realiai laikysis. Tačiau garantijos, kad Vakaruose nugalės būtent toks konstruktyvus požiūris, deja, nėra.

Tiltų deginimas

Štai neseniai pasirodė dar viena studija, kurią parengė dar vienas žinomas JAV "smegenų centras" — "Atlantinė taryba" (angl. Atlantic Council). Joje rimti autoriai detaliai analizuoja karinio mobilumo Europoje situaciją.

Pagrindinės dokumento išvados tokios. Pirma, ligi šiol nebuvo supratimo, kad karinis mobilumas labai svarbus agresyvios Rusijos atgrasymo kontekste, todėl laikas padaryti jį strateginiu prioritetu. Antra, toks prioritetas reikalauja atitinkamo finansavimo (pavyzdžiui, infrastruktūros modernizavimui, karinės transporto technikos įsigijimui, pratybų rengimui ir taip toliau). Trumpai tariant, jeigu dar nesupratote, kodėl išlaidas NATO rėmuose reikia didinti iki 2 proc. BVP net koronaviruso sąlygomis, mes jums paaiškiname.

Į dvi "Atlantinės tarybos" studijos mintis norisi atkreipti atskirą dėmesį. Pirma, reikšmingą įtaką kariniam mobilumui Europoje, anot jos, gali turėti Kinijos investicijos į europinę infrastruktūrą (pavyzdžiui, uostus) ir telekomunikacijų sektorių — ypač turint omenyje Pekino "skolos diplomatiją" (angl. debt diplomacy). Paprastai tariant, reikia riboti priešiškos galios (dominuojanti šiandien mintis Amerikoje, kurią aktyviai bandoma įbrukti ir europiečiams) prieigą prie kritinės infrastruktūros, nes ji lemiamu momentu gali sutrikdyti karinį mobilumą.

Antra, smulkiu šriftu vieno puslapio apačioje parašyta, kad NATO nariai — ypač Lenkija ir Baltijos valstybės — turi sunaikinti rusišką geležinkelio vėžę ir pakeisti ją europietiška bei perdaryti tiltus pasienyje su Rusija, kad jais negalėtų pravažiuoti rusiška sunki karinė technika.

Tad, jeigu po kurio laiko išgirsite, kad Baltijos regione ribojamos infrastruktūrinės Kinijos investicijos ar perdaromas geležinkelis ir tiltai (kas šiaip yra nepigus dalykas), nenustebkite — taip reikia, nors RAND ekspertai aiškiai nurodė, kad tokio pobūdžio veiksmai veikia provokuojamai.

Tuo pat metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, neseniai kalbėdamas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, pabrėžė, kad, nepaisant epidemijos, Lietuva ir toliau gynybai skirs 2 proc. šalies BVP bei tęs kitų savo įsipareigojimų NATO įgyvendinimą, dalyvaudama operacijose Irake bei Afganistane.

Dar Nausėda pažymėjo, kad Lietuva mato Rusijos pastangas, pasinaudojant pandemija, skleisti dezinformaciją, ir jai "kelia nerimą nemažėjantis Rusijos karinis aktyvumas tiek Rytų kaimynystėje, tiek kituose regionuose, kaip Sirijoje, Libijoje".

Todėl NATO generaliniam sekretoriui prezidentas akcentavo, kad geriausias būdas atsakyti į agresyvius Maskvos veiksmus yra nuoseklus ir greitas gynybos stiprinimo priemonių įgyvendinimas — Baltijos regiono oro gynybos stiprinimas, galimybė greitai priimti karinį NATO pastiprinimą krizės atveju ir reikalingų gynybos planų kūrimas.

Trumpai tariant, perskaityk RAND studiją ir padaryk atvirkščiai — taip, kaip tie, kurie sąmoningai didina įtampą santykiuose su Rusija, bijodami dėl savo ateities.

Apibendrinant, galima pasidžiaugti tuo, kad Vakaruose rimtame lygyje vis dar gyva konstruktyvaus dialogo su Rusija, bandant atsižvelgti į jos poziciją ir pasiekti kažkokį kompromisą, kuris padidintų Europos saugumą, idėja. Bloga žinia: ten kol kas dominuoja priešinga — griežtai antirusiška — prieiga, kurią skatina ir Lietuva. Tačiau reikia tikėtis, kad anksčiau ar vėliau ši neprasminga politikos linija pasikeis, nes geriau kalbėtis ir bendradarbiauti, nei kariauti. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Rusija, NATO
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Šuo, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai papasakojo apie gyvūnų jautrumą skirtingoms koronaviruso rūšims

(atnaujinta 21:56 2020.06.03)
Tyrimus rekomenduojama atlikti gyvūnams, kuriems yra nustatyti kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia koronavirusas, požymių, tačiau, visų pirma, užkrato pagrindas gali būti artimas gyvūno kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Koronavirusų šeimos atstovai yra plačiai paplitę laukinių ir ūkio gyvūnų populiacijose, todėl kreipimosi į veterinarą priežastis yra bet koks gyvūno klinikinės būklės pasikeitimas, pranešama remiantis Rosselchoznadzor spaudos tarnybos pateiktomis medžiagomis.

"Yra keturios koronavirusų šeimos gentys (alfa-koronavirusai, beta-koronavirusai, gama-koronavirusai ir delta-koronavirusai), kurios sukelia įvairias ligas skirtingoms gyvūnų rūšims, daugiausia šiltakraujams, taip pat žmonėms ir paukščiams", — teigiama Federalinės valstybės biudžeto institucijos parengtoje medžiagoje.

Visų pirma, naujasis SARS-CoV-2 koronavirusas, sukeliantis infekciją, žinomą kaip COVID-19, priklauso beta koronavirusams.

Naujausi Nyderlandų audinių ūkių tyrimai parodė, kad tam tikromis sąlygomis gali kilti žmonių užsikrėtimo sąlytis su užsikrėtusiomis audinėmis, tačiau šiuo metu nereikia atlikti tyrimų su gyvūnais dėl COVID-19, pabrėžia mokslininkai.

Tyrimus rekomenduojama atlikti gyvūnams, kuriems yra klinikinių kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia koronavirusas, požymių, tačiau, visų pirma, pagrindas gali būti artimas gyvūno kontaktas su užkrėstu asmeniu.

Medžiagoje teigiama, kad sergančiam gyvūnui antivirusinis ir simptominis gydymas atliekamas prieš pasveikimą. Pagrindinė gydymo priemonė yra izoliacija sulaikymo vietoje ir kontakto su kitais žmonėmis bei gyvūnais prevencija.

Norint apsaugoti augintinį nuo infekcijos, būtina atsisakyti glaudaus kontakto su asmeniu, esančiu infekcijos židiniuose, savininko ligos atveju, perduoti priežiūros pareigas kitiems šeimos nariams, taip pat laikytis bendrų asmeninės higienos taisyklių.

Kaip bendrąsias žemės ūkio gyvūnų saugos priemones, mokslininkai rekomenduoja užkirsti kelią glaudžiam žmonių kontaktui su gyvūnais ir tarp gyvūnų gyvulių laikymo vietose bei leisti dirbti tik sveikiems darbuotojams.

Tokias pat griežtas higienos taisykles rekomenduojama laikytis kailių fermose, cirkuose, zoologijos soduose ir delfinariumuose, gatvių gyvūnų veisimo lopšeliuose ir prieglaudose.

Ekspertai primena, kad remiantis oficialia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos pozicija, šiuo metu nėra įrodymų, kad COVID-19 gali užsikrėsti žmonės iš kompanionų gyvūnų (šunų, kačių), o liga plinta daugiausia dėl tiesioginio viruso perdavimo tarp žmonių ataskaita.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 379 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, gyvūnai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams