JAV Kongreso rūmai, archyvinė nuotrauka

Negrabios amerikiečių rankos baigia sulaužyti "Kisindžerio trikampį"

(atnaujinta 15:31 2020.05.12)
Iki Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties galiojimo pabaigos liko kiek daugiau nei aštuoni mėnesiai, ir jei ji nebus pratęsta, pirmą kartą per pusę amžiaus pasaulis liks be jokio susitarimo, ribojančio strategines branduolines pajėgas

Amerikiečiai vis labiau stengiasi deformuoti pagrindinį geopolitinį trikampį, tikėdamiesi pakeisti galios pusiausvyrą JAV–Rusijos–Kinijos konfigūracijoje. Kalbama ne apie koronaviruso išprovokuotas aistras tarp Amerikos ir Kinijos, bet apie žaidimus, susijusius su START-III sutarties pratęsimu. Šie žaidimai nėra susiję tik su branduoliniais ginklais — tikrasis JAV tikslas yra Rusijos ir Kinijos santykiai.

Iki Rusijos ir Amerikos Strateginės ginkluotės sumažinimo sutarties galiojimo pabaigos liko kiek daugiau nei aštuoni mėnesiai. Ir jei ji nebus pratęsta, pirmą kartą per pusę amžiaus pasaulis liks be jokio dviejų branduolinių supervalstybių susitarimo dėl strateginių branduolinių pajėgų ribojimo. Tai reiškia, kad bus pašalinti visi ginklavimosi varžybų apribojimai.

Rusija jau seniai siūlo pratęsti sutartį (arba sudaryti naują), tačiau derybos neprasidėjo, o laikas bėga, jau nekalbant apie tai, kad karantinas dėl koronaviruso jo dar labiau sumažino. Praėjusią savaitę Donaldas Trampas telefoninio pokalbio su Vladimiru Putinu metu paragino atnaujinti derybas sakydamas, kad "laukia ateities diskusijų", nes "reikia vengti brangių ginklavimosi varžybų". Ar tirpsta ledai? Nieko panašaus. Nes "Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios vykdyti veiksmingą ginklų kontrolę, į kurią įeina ne tik Rusija, bet ir Kinija".

Būtent šioje frazėje slypi pagrindinė kliūtis pratęsti START-III — amerikiečiai nori sudaryti naują sutartį ne dvišaliu, o trišaliu pagrindu. Prijungdami prie jos Kiniją, kuri kategoriškai priešinasi jai. Ir Pekinas yra visiškai teisus — Kinija atominį ginklą gavo tik 1964 metais, daug vėliau nei JAV ir TSRS, o kol vyko sovietų ir amerikiečių ginklavimosi varžybos ir buvo sudarytos sutartys dėl mažinimo ir kontrolės, jis buvo pasinėręs į "kultūrinės revoliucijos" virsmus.

KLR iš tikrųjų pradėjo dalyvauti branduolinių ginklų programoje tik nuo 70-ųjų pabaigos, todėl suprantamas jos nenoras laikytis JAV ir Rusijos nustatytų apribojimų. Tikslūs duomenys apie Kinijos kovinių galvučių skaičių nežinomi, tačiau bet kuriuo atveju KLR branduolinis potencialas yra kelis kartus mažesnis nei JAV ir Rusijos.

Tuo tarpu Kinija apsupta priešiškos Amerikos aplinkos — JAV karinės bazės, įskaitant tas, kuriose yra branduolinių ginklų, yra išilgai viso Kinijos sienų perimetro iš rytų ir pietų, JAV kariškai remia Taivano atsiskyrimą nuo KLR, o Amerikos laivynas plaukioja išilgai Kinijos pakrantės. Šiomis sąlygomis tik tie, kurie nori išlaikyti savo pranašumą prieš Dangaus imperiją ir kur tik įmanoma tęsti Kinijos sulaikymo politiką, Kinijos ginklų kūrimo programą (nuo raketų iki karinio jūrų laivyno) gali laikyti agresyvia. Amerika neslepia norinti išlaikyti karinį pranašumą prieš Kiniją, taip pat ir branduolinių raketų srityje.

Trident II D5 raketa, archyvinė nuotrauka
© U.S. Navy photo by Mass Communication Specialist 1st Class Ronald Gutridge

Viskas paprasta? Taip, bet čia prasideda amerikietiškos žaidynės su Rusija. Rusijos ir Kinijos strateginis suartėjimas lėmė tai, kad praėjusiais metais Vladimiras Putinas paskelbė, jog Rusija padeda Pekinui sukurti SPRN (įspėjamąją raketų atakos sistemą) — tai yra, pasidalina tuo, ką turi tik rusai ir amerikiečiai. Tai ne karinis aljansas, bet labai panašūs į jį santykiai. Aišku, kad Rusija ir Kinija nemato viena kitos kaip potencialių priešininkų, net ir vidutinės trukmės laikotarpiu, tačiau požiūris į Ameriką yra visiškai priešingas. Pirmiausia todėl, kad pačios Valstijos Rusiją ir Kiniją oficialiai vadina grėsme jų nacionaliniam saugumui, nors daug teisingiau yra kalbėti apie grėsmę, iškilusią Amerikos pasaulio tvarkai.

Bet nei Rusija, nei Kinija negalvoja apie "amerikietiško stiliaus pasaulio" nuosmukio pagreitinimą kariniais metodais. Jis jau nyksta tiek dėl JAV veiksmų, tiek dėl vis labiau koordinuojamų jos priešininkų, visų pirma Rusijos–Kinijos sąsajų. Be abejo, ginklų varžybos — tarp JAV ir Rusijos su Kinija — vis dar tebevyksta, nepaisant jokių sutarčių, tačiau jų buvimas leidžia jas išdėstyti bent pagal kažkokią sistemą.

Kas naudinga tiek Rusijai, tiek Valstijoms — abi šalys turi daugiau nei įspūdingas branduolines triadas, o vienintelis klausimas yra naujų, ypač viršgarsinių, ginklų išradimas. Nėra prasmės Kinijos sieti su dvišalėmis sutartimis: visų pirma dėl to, kad ji kiekybiškai ir kokybiškai atsilieka, antra, nes ji kategoriškai to nenori. Tačiau amerikiečiai reikalauja ir daro tai vis šiurkščiau. Kodėl?

Kitą dieną "The Washington Times" įvyko pirmasis interviu su Maršalu Bilingsliu (Marshall Billingslea), specialiuoju prezidento pasiuntiniu ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo klausimais (jis dar turi būti patvirtintas Senato) — su skambia antrašte "Kinijos dalyvavimas yra pagrindinis veiksnys pasirašant naują sutartį su Rusija".

"Vienas iš pagrindinių naujosios START sutarties trūkumų, be kitų susijusių problemų, yra tas, kad į ją neįeina Kinija. <...> Naujoji START sutartis yra klausimas, kurio griebėsi rusai. Ji nieko nesuteikia JAV atsižvelgiant į mūsų susirūpinimą dėl Kinijos, ji nieko neduoda Jungtinėms Valstijoms dėl mūsų baimių dėl to, ką daro Rusija, kuri vykdo daugybę destabilizuojančių veiksmų, nepatenkančių į šios sutarties taikymo sritį". 

Kremlius
© Sputnik / Максим Блинов

Bilingslis atvirai sako — prieš pradėdama galvoti apie bet kokį sutarties pratęsimą, Maskva turi "pakviesti Kiniją prie derybų stalo".
Tai yra, susitarimo su Rusija be Kinijos nebuvimas prilygsta susitarimo panaikinimui apskritai. Bet kodėl JAV ir toliau reikalauja visiškai neįmanomo scenarijaus? Tiesiog šiaip sau? Dėl spaudimo Rusijai? Kad dar kartą papriekaištautų Kinijai? Arba, kad pabandytų atskirti Rusiją nuo Kinijos?

Kaip sakė specialusis Trampo pasiuntinys, naujos Kinijos branduolinės sistemos, įskaitant trumpojo nuotolio raketas, turėtų trikdyti Rusiją:

"Akivaizdu, kad tai, ką daro Kinija, turbūt yra nukreipta į juos tokiu pat mastu kaip ir į mus, ir rusai turėtų tai pripažinti".

Taigi — viskas paprasta. Maskva yra raginama pakeisti savo užsienio politikos strategiją — pripažinti Kiniją grėsme Rusijai ir įtraukti ją į trišales derybas su amerikiečiais. O visa tai rimtai sako specialusis JAV prezidento atstovas. Bet čia nėra ko stebėtis — juk savižudiška Amerikos geopolitikos teorija, kad ilgalaikis Rusijos ir Kinijos suartėjimas yra neįmanomas, nes tariamai egzistuoja didžiuliai ir nepataisomi prieštaravimai tarp dviejų šalių, vis dar yra labai populiari Valstijose.

Be to, Bilingslis kalba su izoliuota nuo viso pasaulio sužlugdytos ekonomikos "regionine imperija". Toks Rusijos suvokimas būdingas ne tik Barakui Obamai ir ne tik prieš penkerius metus — tai aklas daugumos Amerikos elito pasitikėjimas savimi.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, Kinija, Rusija, sutartis, ginklai
Dar šia tema
Ekspertas iš Rusijos įvardijo JAV pasitraukimo iš START-3 pasekmes
Rusijos URM: JAV sukuria kliūtis atnaujinti START-III sutartį
Federacijos taryba atmetė naujų Rusijos ginklų įtraukimo į START-III galimybę
Maskva, archyvinė nuotrauka

Taikant "Europos gelbėjimo planą" uždirbs Rusija

(atnaujinta 14:23 2020.05.29)
Galimai programa, kuri turėjo "atspausdinti eurą ir paskirstyti nukentėjusiems italams", taps programa "apmokestinti europiečius, kad vokiečiai pirktų Rusijos dujas, o paskui Europa vardan ekologiškumo europiečiams pardavinėtų vandenilį"

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen prisiėmė politikei nebūdingą vaidmenį: ji moko europiečius gyvenimo taisyklių. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos gyventojai, kurie prieš savaitę pasidžiaugė naujuoju ES planu atkurti koronaviruso paveiktų šalių ekonomiką, turės susipažinti su svarbia taisykle, kuri nurodo, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Šiuolaikinėje Europos interpretacijoje taisyklė turėtų būti suformuluota taip: "Nemokamos dotacijos niekada nebūna nemokamos", tačiau nuo to esmė nesikeičia.

Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Prisiminkite konflikto siužetą, dėl kurio tokios šalys kaip Danija, Nyderlandai, Austrija, Švedija ir net Estija išreiškia savo nepasitenkinimą ir netgi grasina sutrikdyti visos Europos "ekonominio gelbėjimo" plano priėmimą.

Italija, Ispanija ir kitos "skurdžių Europos pietų" šalys pačioje epidemijos pradžioje ėmė reikalauti visos ES, o ypač Vokietijos, medicininės ir finansinės pagalbos. Vietoj pinigų ir gydytojų Vokietija siuntė sveikatos linkėjimus, o nukentėjusių šalių vadovybei buvo perskaityta nenumatyta paskaita-pranešimas apie drausmę, europinį solidarumą, atsakomybę už biudžetą ir valstybės institucijų reformą. Italijoje ėmė augti nesantaika: šalies solidarumas ir mokesčiai buvo europietiški (tai yra "briuseliški"), o gydytojai, atėję į pagalbą Italijos ligoninėse, dėl kažkokių priežasčių buvo rusai, kinai ir kubiečiai.

Italijos politikai, įskaitant merų grupę, netgi parašė laišką kolegoms iš Vokietijos, kuriame jie gana aiškiai nurodė smerktinas visos Europos Sąjungos ir ypač euro zonos perspektyvas, jei Roma negaus pinigų. Visiškos Italijos ekonominės ir epidemiologinės krizės sąlygomis pasitraukimas iš Europos Sąjungos ar euro zonos kartu su viešųjų ir privačių įsipareigojimų neįvykdymu galėtų būti paskutinė galimybė išgelbėti bent dalį ekonomikos arba bent atkeršyti tai (Europos Sąjungos) daliai, kurios politinė vadovybė iš principo gali būti laikoma Italijos problemų bendraautore. Panašūs (nors ir mažiau pastebimi) procesai pradėjo vykti kitų Europos šalių visuomenėje, ypač tų, kuriuos Europos Komisija jau daugelį metų verčia riboti savo biudžeto išlaidas ir deficitą.

Emanuelis Makronas pasinaudojo situacija ir staigiai atnaujino savo senąją idėją išleisti visos Europos skolos priemones — "Europos obligacijas", pagal kurias atsakomybę prisiimti turėtų Vokietija ir kitos šalys, turinčios daugiau ar mažiau atsakingą biudžeto politiką, o Prancūzija ir jos partneriai galėtų leisti pinigus — socialinėms programoms ir migrantų integracijai. Šie instrumentai buvo pavadinti "koronabondu", o situacijų aljansas, norintis įgyvendinti svajonę apiplėšti Vokietijos biudžetą, pasitelkiant koronavirusą, ėmė daryti spaudimą Angelai Merkel.

Galų gale, veikiausiai gresiant Europos Sąjungos žlugimui ir įtikinta jos pačios žodžiais, kad "nacionalinė valstybė viena neturi ateities", Vokietijos kanclerė sutiko, kad naujosios kolektyvinės Europos Sąjungos skolos iš tikrųjų turėtų būti priskirtos Vokietijai ir tokioms šalims kaip Danija, Austrija ir Švedija.

Schema atrodė puikiai: Europos Komisija išleidžia 750 milijardų eurų "koronuotųjų" obligacijų, daugiau kaip 500 milijardų dolerių dotacijų "neturtingoms Europos šalims", o Vokietija ir kiti grynųjų pajamų į Europos biudžetą lyderiai grąžins pinigus kreditoriams, tai yra toms šalims, kurios į ES biudžetą sumoka daugiau, nei gauna.

Tikriausiai buvo manoma, kad greičiausiai šių obligacijų turėtojas bus ECB (tai yra Europos centrinis bankas, "spausdinantis eurą"), ir su juo prireikus galima susitarti arba nurašyti, arba pakeisti sąlygas — nors ši galimybė nėra atvirai aptariama. Viskas atrodė kaip pasaka: nemokami pinigai išsprendžia visas problemas!

Italijos ir Ispanijos politikai netgi ėmė reikalauti papildomų priedų.

Iliuzija, kad visa tai bus už dyką, žlugo staiga ir negailestingai. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad, pirma, "puotą" teks apmokėti, antra, mokėjimas bus privalomas, paskirstomas visiems ES piliečiams kaip nauji Europos mokesčiai.

Anot leidinio "Deutsche Welle", grąžinimas turėtų būti finansuojamas iš kiekvienos valstybės narės naujų mokesčių arba "nuosavų išteklių", kaip tai vadinama Europos Komisijos žargonu. Europos Komisija pati negali didinti mokesčių. Iki šiol šalys — Europos Sąjungos narės Europos Komisijai buvo uždraudusios rinkti didelius "nuosavus išteklius".

Nuosavos pajamos ir mokesčiai yra prilyginami valdžiai, o to valstybės narės nelabai nori atiduoti Briuseliui...

Kad būtų galima surinkti lėšas išmokoms nuo 2028 metų, von der Leyen siūlo įvesti neaiškius "plastikinių atliekų, anglies dioksido ir importo iš trečiųjų šalių, kenkiančių klimatui, mokesčius".

Iš biurokratinės Briuselio kalbos išversime į šnekamąją kalbą: europiečiai turės mokėti papildomai už kiekvieną benzino litrą, už namų šildymą, už kiekvieną Kinijos gaminį, kurį jie pirko brangesnių Europos gaminių sąskaita (nes Kinijos importas kenkia klimatui), ir visa tai vardan to, kad būtų galima mėgautis "nemokama" programa ekonomikai gelbėti.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Bet tai dar ne viskas. Jei Europos Komisija šį "mokestinį triuką" gali atleisti tai, reakcija į kitus paaiškinimus dėl "ekonomikos gelbėjimo po koronaviruso" programos gali būti daug emocingesnė. Kaip žinote, ponia von der Leyen sukūrė Europos "žaliojo susitarimo" programą ir net esant epidemijai, remdama Europos Komisiją ir Europos ekspertų bendruomenę, ji ir toliau laiko svarbiausiu prioritetu "kovą su klimato kaita", kuriai ir reikia išleisti pinigus, faktiškai pasiskolintus siekiant palengvinti koronaviruso ekonominius padarinius.

Specialiame gegužės 27 dienos pranešime spaudai Europos Komisija aiškiai nurodo, kam nemaža pinigų dalis bus skirta (prioritetiniu formatu): "Projektų diegimas atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač vėjo, saulės, srityje ir ekologiškos vandenilio ekonomikos Europoje pradžia".

Tai būtų juokinga, tačiau Europos Komisija vertina situaciją labai rimtai, ir, anot "S&P Global Platts", Europos Komisija jau prašo rinkos sąmatų ir pasiūlymų, kaip sukurti "vandenilio ekonomiką" ir plačiai naudoti vandenilį kaip "ekologišką kurą".

Tačiau problema yra tokia: "žaliojo" vandenilio gamyba, kaip rašo Vakarų analitikai ir Europos pareigūnai, yra labai brangus malonumas, nes "žalioji" energija iš vėjo malūnų ar saulės kolektorių pati savaime yra labai brangi, o norint išgauti vandenilį iš vandens, jo reikia labai daug. Štai kodėl Europos Komisija yra pasirengusi pripažinti "švariu" ir vertu finansavimo bei paramos vandenilį, "išgautą" iš... gamtinių dujų.

Europos Sąjungos atveju — išgaunamą iš importuotų gamtinių dujų. Vokietijos kompanijos trina rankas ir jau "bombarduoja" pareigūnus siūlymais sukurti visą "vandenilio infrastruktūrą" Vokietijoje, kuriai reikės didelių finansinių injekcijų. Ir yra visi šansai, kad Europos pinigai, surinkti kovai su koronaviruso padariniais, iš tikrųjų bus skirti "vandenilio energetikai" daugiausia Vokietijoje, nors, žinoma, dalis jų atiteks Italijai ir Prancūzijai vardan euro zonos išsaugojimo. 

Jei politinėje situacijoje niekas nesikeis, pažodžiui, prieš mūsų akis, įvyks nuostabi transformacija: programa, kuri turėjo "atspausdinti eurą ir paskirstyti nukentėjusiems italams", taps programa "apmokestinti europiečius, kad vokiečiai pirktų Rusijos dujas, o paskui Europa vardan ekologiškumo europiečiams pardavinėtų vandenilį". Negalima paneigti, kad galutinė schemos versija Rusijai suteiks daug privalumų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, Rusija
Dar šia tema
EK prognozuoja stiprų nuosmukį ES dėl koronaviruso
EK prognozuoja, kad šiemet šalies BVP mažės, o 2021 metais tikimasi atsigavimo
EK aptarė ES ekonomikos rėmimo priemones
Рабочие на улице Вильнюса

"Perskaičiuota sąžiningai" ar tikrai? Kas laukia Lietuvos darbo rinkos

(atnaujinta 15:50 2020.05.29)
Lietuvos verslo konfederacija pažadėjo valdžios institucijoms pasirūpinti savo įmonių darbuotojais, jei vyriausybė padarys nuolaidų. Vis dėlto kas iš to išeis?

Senų senovėje daugiau nei penki tūkstančiai Lietuvos ūkio subjektų buvo įsipareigoję nepiktnaudžiauti euro įvedimu ir kainas perskaičiuoti sąžiningai. Tada, daugiau kaip prieš penkerius metus, prisijungusios prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, šios įmonės ir kiti ūkio subjektai net buvo įgiję teisę 13 599 prekybos ir paslaugų teikimo vietų žymėti specialiu ženklu "Perskaičiuota sąžiningai". Ar galėtų perskaičiuoti dar kartą, šiais — 2020 — metais? Sąžiningai perskaičiuoti.

Prie iniciatyvos "Perskaičiuota sąžiningai" tada prisijungė ir visi Lietuvos bankų asociacijai priklausantys bankai, turintys per 370 klientų aptarnavimo skyrių ir aptarnaujantys daugiau nei 3 mln. klientų. Iniciatyvoje taip pat dalyvavo per 50 vaistinių tinklų ir pavienes vaistines vienijančių bendrovių, daugiau nei 70 proc. draudimo rinkos dalyvių, per 400 viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių.

Kaip buvo "Perskaičiuota sąžiningai", iki šiol visi prisimename. Iliuzijų mugė.

Tada, senų senovėje, Lietuvos pramonininkų konfederacija atliko 130 įmonių apklausą, kuri tada atskleidė, kad šalies verslininkai euro įvedimui lyg ir pritaria. Be to, dauguma įmonių vadovų dievagojosi, kad jie nepasinaudos proga įvedus eurą didinti kainų. O jei jos kiek ir padidės, tai neva atpirks ir panašiu dydžiu padidintos algos. Ar Jūsų "panašiu dydžiu" algos padidėjo?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis tada pristatęs tyrimą akcentavo, kad "prisijungimas prie euro zonos esminės įtakos produkcijos kainoms neturės". Tiesa, jis pridūrė, kad įvedus eurą turėtų nežymiai padidėti infliacija, tačiau tai neva yra neišvengiama dėl kainų apvalinimo ir vienkartinių išlaidų apskaitos sistemoms keisti.

Kainas užapvalino net turgaus bobutės. Ridikėlių pundelis prieš penkerius metus kainavo 50 lito centų, šiandien už 50 euro centų dar reikia paieškoti.

Šių dienų istorija. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus savo Facebook laiko juostoje pasidžiaugė, kad su kolegomis iš kitų verslo organizacijų bei profesinėmis sąjungomis prezidentūroje pasirašė bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Pono Sutkaus supratimu, darbdavių ir darbuotojų atstovų susitarimas jau "stiprina socialinį dialogą ir padeda siekti visai valstybei svarbių tikslų".

Taip pat Valdas Sutkus ta proga pacitavo prezidentą Gitaną Nausėdą. "Dabartinėmis aplinkybėmis visi turime žvelgti viena kryptimi, nes tik kartu galime išeiti iš šios krizės mažiausiais nuostoliais ar net sustiprėję", — taip sakė Lietuvos Respublikos prezidentas.

Lietuvos darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovų pasirašytas dokumentas palaiko prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą pajamų daliai iki 3 šalies vidutinių darbo užmokesčio dydžių, taip pat pradėti taikyti 50 eurų didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau šiais, o ne kitais metais.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis taip pat pasirašė šį memorandumą. Sakė, kad palaiko idėją. Tačiau prezidentas Dargis teigia, kad memorandumas nėra niekuo įpareigojantis, bet kartu pabrėžė, jog tai savaime neapsaugo nuo to, kad tęsiantis koronaviruso sukeltai ekonominei krizei įmonės gali toliau mažinti sąnaudas, atleisti žmones iš darbo.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus žadėjo stebėti, kaip jo organizacijai priklausančios įmonės laikosi susitarimo. "Jeigu jos memorandumo nesilaikys, gėda bus tokioms įmonėms. Aš pirmas pasakysiu, kad gėda tokioms įmonėms", — kalbėjo jis. Bet svetimos gėdos ant savo duonos riekės neužsitepsi.

Valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" lyderis Ramūnas Karbauskis jau pareiškė, kad Seimas veikiausiai nepalaikys prezidento iniciatyvos mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, bet greičiausiai parems pasiūlymą didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Jis ir ministras pirmininkas Skvernelis taip pat pareiškė, jog netiki verslininkų pažadais nemažinti algų, jeigu GPM tarifas bus sumažintas.

Tad kuo tikėti? Prezidentais ar "valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio netikėjimu?

Pasižadėjo algų nemažinti 1
screenshot
Pasižadėjo algų nemažinti

Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro Visuomenės informavimo grupės vadovas, ministro pirmininko patarėjas Giedrius Surplys savo Facebook laiko juostoje taip pat paskelbė apie naują akciją. Akciją su muzika.

Giedrius Surplys skelbia, kad pradedama akcija "AČIŪ, LIETUVA", kuria norima padėkoti visiems, padėjusiems kovoje su COVID-19. Visą savaitę pasak, premjero patarėjo, premjeras siųs padėkas raštu, o birželio 1 dieną, 17:00, Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse suskambės muzika.

"AČIŪ, LIETUVA" muzikos kalba tars daugiau kaip 250 orkestrų, chorų ir kitų kolektyvų 36 savivaldybėse. "Ruošiame ir staigmenų, kurios tikrai bus vertos MTV", — tikina ponas Surplys.

Masinis koncertas truks tik 15 minučių ir atitiks visus birželio 1 dienos galiosiančius saugumo reikalavimus.

"Ar mes švenčiame?" — klausia Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro Visuomenės informavimo grupės vadovas, ministro pirmininko patarėjas Giedrius Surplys, ir pats atsako.

Vasarą pasitiksime su muzika 2
screenshot
Vasarą pasitiksime su muzika

Giedrius Surplys: "Ne, mes tik sakome AČIŪ už laimėtą pirmąjį mūšį. Kodėl grojame? Todėl, kad muzika Lietuvai padeda susitelkti lemiamais istorijos momentais. COVID-19 akivaizdoje daug Lietuvos žmonių pademonstravo išskirtinę stiprybę ir vienybę".

"Tą stiprybę ir vienybę turime išlaikyti ir toliau, kad įveiktume sveikatos, ekonomikos, socialinius ir emocinius iššūkius", — emocionaliai baigia Surplys.

Taigi, vasarą pasitiksime su muzika! Padėka Lietuvai, ir, žinoma, asmeniškai premjerui bei jo patarėjui. Tokia ta tuštybių ir iliuzijų mugė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Dar šia tema
Prašoma nustatyti 100 proc. nedarbingumo išmoką medikams, kurie buvo priversti izoliuotis
EK atstovas tikėtiną ES paramą laiko didžiausia Lietuvos istorijoje
Kad pasiektų visus vaikus: Seimas suvienodino išmokų vaikams mokėjimo tvarką
Pernai Lietuvoje darbo užmokestis augo 8,8 procentų
Klaipėdos SGD terminalas

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Vysocko

(atnaujinta 15:55 2020.05.29)
Nuo praėjusio pavasario rusiškų dujų tiekimas tapo reguliarus. Laivas "Coral Fungia" turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu. Apie tai pranešė "Marinetraffic.com".

Laivas "Coral Fungia" praėjusį šeštadienį išplaukė iš Vysocko uosto ir penktadienį, 04:15, atplaukė į Klaipėdą. SGD terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Praėjusią savaitę į Lietuvą atkeliavo penktasis per visą šalies istoriją Amerikos suskystintų gamtinių dujų krovinys. Tanklaivis į šalį pristatė 155 tūkstančius kubinių metrų dujų.

KN duomenimis, per gegužės mėnesį Lietuva turėjo gauti 320 tūkstančių kubinių metrų SGD.

Lietuva nuosavą SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina brangiai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų už jo nuomą. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusiško kuro tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, tai per Klaipėdos terminalo egzistavimo laiką buvo tik kelios jų partijos.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetinio saugumo fondo vyriausiasis analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Lietuva niekada neturėjo ilgalaikių sutarčių su JAV, juolab, kad šalis iš pradžių nebuvo laikoma pagrindine tiekėja.

Tegai:
Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD)
Dar šia tema
Lietuvoje įvardijo padidėjusio SGD tiekimo iš JAV priežastį
PGNiG paskelbė apie Rusijos lyderystę dujų tiekime Lenkijai
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų