Jaunimas

Koronaviruso krizė paaštrino visuomenės nuotaikas, jaunimas tampa pažeidžiamiausiu

(atnaujinta 15:46 2020.05.13)
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonijus Guteresas (Antonio Guterres) paragino dėti "visas įmanomas pastangas", kad būtų sustabdytas koronaviruso pandemijos išprovokuotas "neapykantos ir ksenofobijos cunamis", tačiau konkrečių šalių neįvardijo

"Pandemija toliau kelia neapykantos ir ksenofobijos, atpirkimo ožių ieškojimo ir panikos kėlimo cunamį", — rašoma JT vadovo išplatintame pranešime.

"Internete ir gatvėse juntamas sustiprėjęs nusistatymas užsieniečių atžvilgiu. Pasklido antisemitiškų sąmokslo teorijų, pasitaikė su COVID-19 susijusių išpuolių prieš musulmonus", — rašo Guteresas.    

Krizės visada apnuogina, paaštrina tam tikras visuomenės nuotaikas.  

Lietuvoje yra 0,1 % gyventojų, kurie save laiko musulmonais. Mažuma. Tačiau nepaisant to, tyrimai rodo, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis vistiek nenori, jog šalia jų gyventų romai, musulmonai ar homoseksualūs žmonės.

Per krizes padaugėja pykčio, negatyvių emocijų.

Deja, nuolat vienaip ar kitaip iškyla antisemitizmas, juk žydai visada dėl visko kalti — tarsi atpirkimo ožiai. Situacija Lietuvoje dvejopa: viena vertus, kadangi čia beveik visiškai nėra žydų (kaip ir musulmonų), nėra prieš ką organizuotis. Tačiau prasiveržti neapykantai sąlygos palankios. Nes Lietuvos ekonomika silpna, smulkieji ir vidutiniai Lietuvos verslininkai silpni, pažeidžiami. Ir pikti.

Tam tikras antisemitinių nuotaikų suaktyvėjimas artimiausiu metu gali būti susijęs ir su tokiomis politinėmis jėgomis kaip Vytauto Sinicos ir Vytauto Radžvilo vedamos Nacionalinio susivienijimo partijos, Rimanto Jono Dagio Krikščionių sąjunga, Arvydo Juozaičio susivienijimas Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai. Visi šie nacionalistiniai naujadarai ruošiasi Seimo rinkimams. Artėjant rinkimams retorika aštrės.

Kol kas šių partijų mobilizacinis potencialas minimalus. Didesnių problemų kiltų, jei kai kurias šių partijų vedlių eskaluojamas idėjas perimtų didesnių politinių partijų atstovai, norintys išlikti valdžioje ir pasiruošę daryti bet ką, kad tik išsaugotų populiarumą. Tokių simptomų jau yra.

Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Dagys pranešė, kad pasirašė memorandumą dėl sąjungos ir Vyriausybės bendradarbiavimo. Premjeras Saulius Skvernelis iš karto patikino, kad toks bendradarbiavimas nėra niekaip susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais. Bet juk visi supranta, kad susijęs. Net rinkėjai.

"Kritinės situacijos valstybėje parodo, kas yra politikai, kokios yra politinės jėgos, mes tikrai matome šiandien būtinybę telktis, spręsti visai tautai svarbius klausimus, nežiūrėti į skirtumus, kurie politines jėgas skiria, bet susitelkti bendram tikslui", — su dėkingumu Krikščionių sąjungai kalbėjo ministras pirmininkas Skvernelis.

Neseniai įkurta Krikščionių sąjunga šiuo metu Seime turi du atstovus: pirmininką Dagį ir naujosios politinės jėgos narį Egidijų Vareikį. Premjerui svarbus ir dviejų parlamentarų palaikymas. O ponui Dagiui premjero Sauliaus Skvernelio reikia dar labiau.

Kaip rodo balandžio 28–30 dienomis "Baltijos tyrimų" surinkti sociologiniai duomenys, dėl karantino kilusi krizė ir toliau didžiausią neigiamą įtaką daro žmonių psichologinei būsenai ir finansinei padėčiai.

Bendrovės "Baltijos tyrimai" vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, iš apklausos metu surinktų duomenų matyti, kad ilgainiui šalyje gali formuotis neigiamos tendencijos visos visuomenės mastu: stiprėti emigracija, daugėti savižudybių. Mokslininkė neatmeta, kad šiuo metu psichologinė atmosfera taip pat kuria patogią terpę politiniams mesijams, kurių, mano sociologė, padidėjusio aktyvumo sulauksime dar rudenį vyksiančiuose rinkimuose. 

Pagunda atsiduoti naujai atsiradusiems populizmą skleidžiantiems politiniams gelbėtojams tik didėja. Paradoksas, bet jaunimas tampa pažeidžiamiausiu. Ne tik finansiškai, bet ir dėl patirties bei kritinio mąstymo trūkumo.

Buvo 1990–1992-ųjų krizė, vėliau 1998 metų bankinė krizė, po jos 2008 metai. Vyresniems žmonėms tai ne pirmas kartas. Nors šis kartas ir kitoks, tačiau psichologiškai vyresni žmonės yra geriau pasiruošę. Be to, jie mažiau pažeidžiami finansiškai. Yra stabilumas.

Jauniems žmonėms tai pirmoji krizė jų kaip suaugusiųjų gyvenime. Juk dažnas jų yra pasiėmęs paskolas, neturi stabilių pajamų, turi mažų vaikų, kurie karantino metu sukelia papildomų rūpesčių. Jaunimui sunkiau.

"Įvertinę gyventojų atsakymus apie neigiamą krizės poveikį visoms gyvenimo sritims, matome, kad labiausiai tokį poveikį pajuto jaunesni nei 30 metų žmonės", — teigia sociologė Rasa Ališauskienė.

Koronaviruso pandemija pakeitė daugelį gyvenimo sričių, taip pat turi įtakos ir visuomenės mąstymui. Remiantis tyrimais, dalis Europos jaunimo mano, kad krizes geriau įveikia "autoritarinės" sistemos.

Jaunimas, kuris naudojasi liberalios laisvės teikiamais malonumais, privilegijomis ir laisvėmis, mano, kad kitokios sistemos galėtų būti efektyvesnės. Taip pat jaunimas mano, jog "tvarkytis su ekonomika" reikia kitaip.

Oksfordo universiteto ir kitų institucijų visoje Europos Sąjungoje (ES), tarp jų ir Lietuvoje, atliktas tyrimas rodo, kad didelė dalis europiečių norėtų, kad iš esmės keistųsi ekonominės sistemos ir atsirastų tai, kas vadinama universaliomis bazinėmis pajamomis. Paprastai sakant, vietoje dabartinės pašalpų ir išmokų sistemos tiesiog kiekvienam žmogui duoti po X eurų. Pavyzdžiui, po 200 eurų. Ir tai padėtų spręsti tokias problemas kaip socialinė nelygybė, skurdas ir pan. Taip įsivaizduojama.

Galbūt šiandieną, krizės akivaizdoje, ir atsiveria galimybių langas įgyvendinti tokius politinius sprendimus. Kita vertus, tai ir langas, kurį mielai atveria politiniai mesijai. Ypač prieš rinkimus. Ir persisvėrę per jį nurodo dėl visko kaltus bei garsiai dalina pažadus likusiems. Juk taip norisi tikėti šviesiu rytojumi. Ir senam, ir jaunam.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
pandemija, Jungtinių Tautų organizacija (JTO), koronavirusas, krizė
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1841)
Senamiestis, archyvinė nuotrauka

Pažadėti dar nereiškia neatleisti. Ar Lietuvoje galima pasitikėti verslo įžadais

(atnaujinta 19:19 2020.05.27)
Verslas pažadėjo, kad nemažins atlyginimų darbuotojams, jei valdžia sumažins pajamų mokestį ir padidins neapmokestinamų pajamų dydį. Jie net pasirašė memorandumą. Bet kadaise verslininkai jau žadėjo nekelti kainų pereinant prie euro ...

Pirmasis COVID-19 pandemijos etapas artėja prie pabaigos, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau perspėja apie artėjančią antrąją bangą. Per du griežto karantino mėnesius Lietuvos verslininkams jau pavyko atsikratyti darbinio balasto. Kažkas buvo išsiųstas nemokamomis atostogomis, kažkam sumažino atlyginimus. O dabar galima duoti pažadus, sakyti, žiūrėkite, kokie mes esame padorūs — neatleidinėsime, nemažinsime, nesiųsime. Ir net pasiruošę prisiekti popieriuje — pasirašyti ten kažkokį memorandumą.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bet jūs vyriausybėje suteikiate mums pinigų iš valstybės iždo mokesčių lengvatų forma — penkiais procentais sumažinkite pajamų mokestį ir 50 eurų padidinkite. Tokius didžiulius nuostolius dėl koronaviruso nupiešime jums ant popieriaus, o kai gausime pinigus, jau kaip nors pasidalinsime įmonės viduje. Garbės žodis!

Ir lietuviai jau turėjo progą įsitikinti verslo žmonių garbės žodžio sąžiningumu. Prisiminiau 2015 metus, sausio 1-ąją — atsisveikinimą litu ir euro įvedimą. Tuomet vyriausybė, pasitikėdama verslo sąžiningumu, taip pat pažadėjo žmonėms, kad neva kainos tikrai nedidės. Jie tiesiog padalins visas kainas ir atlyginimus litais iš 3,45 ... ir viskas. O Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas net viešai susilažino iš savo liemenės,kad kainos tikrai nedidės. Visi valdininkai ir asmeniškai tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įtikinėjo savo bendrapiliečius, kad būtų labai patogu keliauti po pasaulį ir išdidžiai mokėti bendrą Europos valiutą, negalvojant, kur išsikeisti litus.

Tačiau pasibaigus pirmiesiems euro apyvartos Lietuvoje metams, sušvitėjo akyse. Atlyginimai buvo sąžiningai padalinti pagal kursą ir ilgam įšaldyti, o daugelyje parduotuvių kainų etikečių tiesiog pakeitė valiutos piktogramą, palikdami nepakitusius skaičius.

Ir šiandien, praėjus penkeriems metams po euro įvedimo, straipsnio autorius prisimena, kaip turėdamas vidutinį 2000–2500 litų atlyginimą apsikirpdavo pigioje kirpykloje už aštuonias – dešimt litų. Ir šiandien, turėdamas vidutinį 1 000 eurų atlyginimą (neatskaičius mokesčių), už paprastą apsikirpimą jis atiduoda tuos pačius aštuonis – dešimt eurų. Lietuviai prisimena mėgstamų uogų, braškių, kainas vėlyvą pavasarį — vasaros pradžioje. 2014 metais kilogramas braškių kainavo nuo trijų iki penkių litų (vienas — pusantro euro), o šiandien — nuo penkių eurų turguje iki dešimties eurų (supakuotų) prekybos centruose. Taip galima prisiminti ir palyginti daugelį šeimos biudžeto pajamų ir išlaidų straipsnių.

Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Taigi paprastas Lietuvos gyventojas dar labai ilgai prisimins prekybininkų ir verslininkų sąžiningumą. Štai ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako tą patį: "Matome, kad didesnę dalį lėšų gautų tie, kurie turi didesnes pajamas. Iš socialinės pusės žiūrint, skurdo, nelygybės problemų ši priemonė (GPM tarifo mažinimas penkiais procentais ir NPD didinimas — Sputnik) nemažina, gal net turi neigiamą poveikį, todėl mes atsargiai žiūrime į šią priemonę".

Prisiminkite, kad mokesčių naštos verslui mažinimo iniciatorius buvo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, buvęs aukščiausias bankų sektoriaus vadovas, įpratęs dirbti su dideliais makroekonomikos skaičiais. Šiandien Nausėdos, kaip prezidento, mąstymas nepasikeitė. Anksčiau jis į Lietuvą žvelgė iš savo dvaro Vilniaus priemiestyje, o dabar — pro Daukanto aikštėje stovinčių rūmų langus. Žodžiu, prezidentas yra toli nuo eilinio lietuvio problemų. Jam artimesnės yra didžiojo verslo problemos.

"Viena iš įvardijamų rizikų viešoje erdvėje buvo, kad ne visa nauda pasinaudos tiesiogiai darbuotai, bet turime šiandien šios rizikos suvaldymo pavyzdį, kai verslo atstovai ir didžioji dalis profsąjungų sutarė, kad jei būtų priimti įstatymų pakeitimai, tai nepaveiktų žmonių darbo sutarčių ir visas papildomas pajamų padidėjimas atitektų darbuotojams“, – spaudos konferencijoje sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Na, o eiliniams lietuviams belieka tik tikėti ir patikrinti pasirašyto memorandumo rezultatus savo plonose piniginėse.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
darbas, verslas, krizė, koronavirusas, mokesčiai, Lietuva
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
"Gerovės valstybė", kurioje "rizikos grupių" asmenims vietos nėra
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema
Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems šalies vaikams
Jamalo–Europos dujotiekio kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka

Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę

(atnaujinta 23:28 2020.05.27)
Dujų tranzito į Europą trukmė buvo apskaičiuota taip, kad "Gazprom" investicijos į Jamalo–Europos dujotiekio statybą iki susitarimo galiojimo pabaigos būtų visiškai užbaigtos

Sutartis dėl Rusijos dujų tranzito per Lenkiją per Jamalo–Europos dujotiekį pasibaigė praėjusią savaitę, ir nuo to momento "Gazprom" ir Lenkijos bendrovė "Gas-System SA" bendradarbiaus pagal visas ES taisykles, numatytas Trečiajame energetikos pakete ir jo Dujų direktyvoje. Taip skamba daugelio naujienų agentūrų pranešimai, po kurių komentatoriai ir ekspertai pradeda diskusijas apie šias naujas sąlygas.

Bet kadangi artimiausiu metu Rusija balsuos dėl Konstitucijos pataisų, iš kurių vienas bus straipsnis apie istorinės tiesos apsaugą, tai ir padarykime — prisiminkime "Jamalo" sutarties istoriją, kokius rezultatus Lenkija ir Rusija gavo įgyvendindamos ją ir kaip situacija gali pasikeisti jai pasibaigus.

Pradėsime nuo to, kad tiesiog nebuvo jokios sutarties, pavadinimas "Jamalo sutartis" yra tuščia Lenkijos žurnalistų fikcija ir nieko daugiau. Realiame gyvenime 1993 metų rugpjūčio 25 dieną tarp Rusijos Federacijos ir Lenkijos Respublikos vyriausybių buvo pasirašytas susitarimas "Dėl dujotiekio sistemos sukūrimo Rusijos dujų tranzitui per Lenkijos Respublikos teritoriją ir Rusijos dujų tiekimo Lenkijos Respublikai".

Remiantis šia sutartimi, 1995 metų gegužės 17 dieną buvo pasirašyta sutartis dėl Rusijos dujų tiekimo į Vakarų Europą, sutarties šalys buvo "Gazprom Export" ir Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos dalies valdytoja, Lenkijos įmonė "EuRoPolGas", kuri tuo metu turėjo du savininkus: 50 procentų akcijų priklausė Lenkijos "PGNiG" ir "Gazprom". Po metų, 1996 metų rugsėjo 25 dieną, buvo pasirašyta ilgalaikė Rusijos gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis tarp "Gazpromexport" ir "PGNiG".

2010 metų spalio 29 dieną Europos Sąjungai priėmus Trečiąjį energetikos paketą, Rusijos ir Lenkijos vyriausybės pasirašė dar vieną susitarimą — kad dujotiekio sistemos "Gas-System" operatorius bus Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožo operatorius, tai yra ta pati "Gas-System SA". Tuo tarpu niekam nuosavybės teisės į Jamalo–Europos dujotiekio ruožą nebuvo perduotos, tai vis tiek yra "EvRoPolGaz" — įmonės pavadinimą galima parašyti ir taip, tai numato visi minėti tarpvyriausybiniai susitarimai (beje, tai taip pat liečia ir Lenkijos bendrovės PGNiG pavadinimą — tarpvyriausybiniuose susitarimuose rusų kalba ji turi skambų pavadinimą "Polskie gurnichestvo naftovo ir gazovnitstvo").

"Europa, Rusija, Lenkija, dujos" — skambus pavadinimas, tiesa? Tačiau susitarimų sąlygos skiriasi. Tranzito sutartis pasibaigė 2020 metų gegužės 18 dieną, tiekimo sutartis galios iki 2022 metų rugsėjo pabaigos. Taigi, istorinė tiesa yra tokia: "Jamalo sutarties" nėra, buvo pasirašytos dvi atskiros sutartys — dėl tranzito ir dujų tiekimo į Lenkiją. Tranzito sutartis nebuvo pasirašyta su veikiančia įmone "Gas-System S.A.", "Jamal-Europe MGP" savininkas išlieka "EvRoPolGaz".

Trumpai: Rusija ir Lenkija ne kartą pasirašė papildomus "EvRoPolGaz" protokolus, nes šiandien "Gazprom" priklauso 48 procentai akcijų, o direktorių valdybai priklauso 50/50 balsų, todėl strateginiai sprendimai priimami tik pasiekus konsensusą. Tiesioginė pasekmė: nesvarbu, koks tranzito tarifas pasirodys vykdant pajėgumų rezervavimo aukcionus, jis turi būti padaugintas iš koeficiento 0,52, nes 48 procentai operatoriaus uždirbto pelno bus sumokėti "Gazprom" kaip bendrasavininkui.

Buvo laikai, kai Lenkija galvojo apie savo ekonomiką

Mes tęsiame "tyrimą". Tradiciškai manoma, kad Jamalo–Europos dujotiekio pralaidumas yra 33 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tačiau tai netiesa. 33 milijardų kubinių metrų talpa yra prie įėjimo į Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožą, ir tai yra didžiausias dujų kiekis, patenkanti į Kondratki kompresorinę stotį iš Jamalo–Europos dujotiekio Baltarusijos atkarpos. Tačiau prie Lenkijos teritorijos pabaigos, kur įrengta Malnevo kompresorinė stotis, pajėgumai keičiasi mažėjančia kryptimi ir žymiai — iki 24 milijardų kubinių metrų dujų per metus. 

Būtent tai yra JAGAL dujotiekio pajėgumas, Jamal–Europa dujotiekio tęsinys Lenkijos teritorijoje ir tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl 1990 metų pradžioje Lenkijos vadovybė taip simpatizuodavo naujo dujotiekio tiesimo projektui.

Pirmą kartą istorijoje Lenkija galėjo įsigyti rusiškų dujų, įveždama į jos teritoriją trumpiausiu keliu — TSRS ir CMEA (savitarpio ekonominės pagalbos tarybos) laikais dujos į Lenkijos liaudies respubliką pateko per Ukrainos tarybų socialistinę respubliką, kuri, nepriklausomai nuo socialinės sistemos, padidėjo šio energijos ištekliaus kaina.

Jamalo–Europos dujotiekio įtekėjimo ir išleidimo angos Lenkijos skyriaus pajėgumų skirtumas yra devyni milijardai kubinių metrų per metus — tokią sumą Lenkija gavo iš Rusijos savo reikmėms (1996 metų rugsėjo 25 dienos Tiekimo sutartyje numatyta maksimali dešimties milijardų kubinių metrų dujų tiekimo per metus apimtis. Lenkija visada gali gauti trūkstamą kiekį tranzitu per Ukrainą).

Be to, Lenkija, neinvestavusi nei vieno zloto į savo Jamalo–Europos dujotiekio ruožo statybą, sulaukė perspektyvos gauti pelno iš tranzito. Tai yra perspektyva, o ne pelnas nuo to momento, kai dujotiekis pradėjo veikti — susitarimo šalys susitarė, kad iki investicijų grąžos "EvRoPolGaz" (ir tada "Gas-System SA" kaip operatorius) gaus sumą iš "Gazprom", remdamasi išlaidų operacijai ir minimalaus pelno apskaičiavimu, bet ne daugiau kaip 21 mln. zlotų (5,4 mln. JAV dolerių).

Kita pasekmė: jei jūs, mieli skaitytojai, matote ar girdite Lenkijos politikų aimanas, kad jų šalis "prarado didžiulį pelną" Jamalo–Europos dujotiekio funkcionavimo metu, tada atminkite, kad esate klaidinami. Susitarimo dėl dujų tranzito į Europą trukmė buvo apskaičiuota taip, kad "Gazprom" investicijos į Jamalo–Europos dujotiekio statybą iki susitarimo galiojimo pabaigos būtų visiškai įvykdytos. Būtent taip atsitiko 2020 metų gegužės 18 dieną: "Gazprom" visiškai grąžino tai, kas buvo investuota, ir tik dabar Lenkija gali uždirbti iš Rusijos dujų tranzito į Europą — atėmus 48 procentus pelno, priklausančio "Gazprom", kaip Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožo bendrasavininkui. 

Kitas mitas, kurį bando puoselėti Lenkijos politikai, yra tas, kad "Gazprom" tokias sąlygas (48 proc. akcijų) gavo tik Lenkijoje, taip žemindamas didžiosios tautos palikuonis. Tai taip pat yra akivaizdi dezinformacija; jums nereikia toli eiti pavyzdžiu. Jamalo–Europos dujotiekio savininkas ir operatorius (tiems, kuriems sunku prisiminti šią sunkią santrumpą, su malonumu suteikiu visą vardą — Jamal-Gas-Anbindungsleitung) yra vokiečių įmonė "Wingas", operatorius yra vokiečių įmonė "Gasсade". Nuo 2015 metų 100 % "Wingas" akcijų priklauso "Gazprom", "Gascade" 100 % priklauso "Wingas".

Įdomu tai, kad niekas Vokietijoje niekada nebuvo pasipiktinęs tuo, jog daugelis dujotiekių yra "Gazprom" nuosavybė ir yra jų kontroliuojami, nors per sudėtingą antrinių įmonių sistemą. Priežastis yra vokiečių pragmatizmas: dujos teka nedelsiant, tinkamais kiekiais ir prieinamomis kainomis, todėl politinėms intrigoms nėra pagrindo. Vokietija domisi savo ekonomika, bet domina Lenkijos politikus, kaip sakoma, "Duda jį žino".

Lenkija yra gerai žinoma projekto "Nord Stream-2" priešininkė, o praėjusių metų pabaigoje Lenkijos politikai parodė Ukrainos interesus kaip savo neigiamo požiūrio pagrindimą. Skambėjo versija, kad "Rusija visas dujas nukreips per "Nord Stream-2", Ukraina neteks pelno už tranzito paslaugas, dėl kurių ji tuoj pat bankrutuos, o po to visa Europos Sąjunga turės kentėti nuo šios bėdos". Tačiau, priešingai nei tikėjosi daugelis, Ukraina ir Rusija sugebėjo rasti abiem pusėms priimtiną naujojo penkerių metų tranzito susitarimo versiją, ir tai ironiškai tapo "bumerangu" Lenkijai.

Nuo to momento žlugo Lenkijos politikų svajonės, kad Lenkija turės galimybę pakartotinai pakoreguoti Rusijos dujų tranzito tarifą, kuris buvo numatytas Rusijos ir Ukrainos susitarime. 2020 metų gegužės 6 dieną. "Gas-System S.A." baigė Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožo rezervavimo vietų aukcioną šių metų trečiajam ketvirčiui. Laimėtojas neįvardijamas — Lenkijos įmonė nusprendė išlaikyti intrigą, visi spėlioja: ar "Gazprom" tieks rusiškas dujas, ar "Gazprom Export".

Visos Europos Sąjungos mantros, kad vienas tiekėjas turi teisę rezervuoti ne daugiau kaip 50 procentų bet kurio pagrindinio dujotiekio galios, vėl pasirodė kaip vien oro drebinimas — išskyrus "Gazprom", nėra kam tiekti dujų į Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožą. 

Tačiau, kaip matome, teisinga yra Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožą vadinti ne Lenkijos, o Lenkijos–Rusijos, nes tai yra daug arčiau tikrovės.

Remiantis aukciono rezultatais, jo neįvardytas laimėtojas, tai yra, "Gazprom", rezervavo 80 procentų pajėgumų, tranzito kaina buvo 6,8 USD už tūkstantį kubinių metrų, iš kurių, atsižvelgiant į koeficientą 0,52, Lenkija gaus 3,54 USD ir, žinoma, mokesčius, kaip numatyta dabartiniuose jos įstatymuose. Bet trečiasis ketvirtis, kaip žinote, prasideda liepos 1 dieną, todėl "Gas-System S.A." toliau rengia aukcionus — 12 valandų, dienai,

Jamal SGD gamykla Rusijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кондратюк
mėnesiui ir ketvirčiui.

Savo ruožtu "Gazprom" ne tik gavo patraukliausią tranzito tarifų variantą, bet dabar turi visišką teisę nedalyvauti šiuose aukcionuose — jei mano, kad, pavyzdžiui, ekonomiškai naudingiau tiekti dujas per Ukrainą, per "Nord Stream" ar per "Turkish Stream". Na, visiems veikėjams, kurie įžvelgia politinių motyvų rusiškose dujose, yra papildomas variantas, kurį Nonos Mordiukovos herojė išsakė nuostabiame filme "Briliantinė ranka": "O nepatenkintiems išjungsime dujas".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, tranzitas, dujos, dujotiekis, Gazprom
Dar šia tema
"Gazprom" nutraukia tranzitą per Lenkiją per "Jamalo–Europos" dujotiekį
Medicinos darbuotoja apsauginiame kostiume

Biologė rekomenduoja nesistengti greičiau persirgti COVID-19

(atnaujinta 18:41 2020.05.27)
Ji paaiškino, kad pasaulyje pradėjo vyrauti labiau "užkrečiama" viruso padermė ir išvengti COVID-19 galima, jei sumažėja rizika užsikrėsti virusu

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Neverta stengtis kuo greičiau persirgti koronavirusu, nes kuo vėliau žmogus perserga COVID-19, tuo didesnė tikimybė, kad jis veiksmingiau gydys ligą ir jos švelnesnę formą, sako biologijos mokslų profesorė JAV Anča Baranova.

"Kai ką nors pasigaunate epidemijos pradžioje, turite mažiau būdų, kaip su tuo susidoroti: turite mažiau žinių apie virusą. Pavyzdžiui, dabar žinoma, kad virusas pažeidžia kraujotakos sistemą ir dėl to susidaro kraujo krešuliai, todėl dabar pacientai gauna antitrombozę. Jei prieš mėnesį persirgote šiuo virusu, dar nebuvo tokio supratimo ir jūsų šansai tapti besimptomiais viruso nešiotojais padidėja", —  RIA Novosti pasakojo Baranova.

Ji paaiškino, kad pasaulyje pradėjo vyrauti labiau "užkrečiama" viruso padermė.

"Tai nereiškia, kad jis stipriau paveikia žmogų, aktyviau užkrečia kitus žmones. Sunkiai sergančių pacientų skaičius išlieka tas pats, tačiau mes turime daug besimptomių nešiotojų ir didėjantį susirgusiųjų procentą, o tai reiškia bandos imunitetas (tam reikia 70–80% sergančiųjų) formuojasi greičiau", —  sakė ji.

Baranovos teigimu, išvengti COVID-19 galima, jei sumažėja rizika užsikrėsti virusu.

"Geriau į parduotuves eiti kartą per savaitę ir nusipirkti prekių, pasivaikščioti parke ir neiti į koncertus. Vakcina vėl pasirodys artimiausiu metu, aš mieliau jos laukčiau", —  sakė Baranova.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 343 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1841)
Dar šia tema
Uhano mokslininkai ketina tęsti virusų tyrimus
Kasiulevičius papasakojo apie sėkmingus tyrimus dėl vaistų nuo COVID-19