Angela Merkel, archyvinė nuotrauka

Merkel tapo išdavystės auka: Vokietija praranda trilijonus

(atnaujinta 13:59 2020.05.13)
ES visu greičiu juda link tikrosios konstitucinės krizės. Bent jau būtent "konstitucine krize" konfliktą tarp Vokietijos vadovybės ir ES (taip pat aukščiausių Vokietijos ir ES teisminių instancijų) vadina autoritetinga verslo informacijos agentūra "Bloomberg"

Bet jei situacija vystysis pagal Europos Sąjungos lyderių nustatytą trajektoriją, "krizė" bus per švelnus terminas, kad būtų galima nustatyti ekonominius ir politinius to, kas vyksta, padarinius. Tačiau galima įžvelgti tam tikrą likimo ironiją: Vokietija dabar turi tam tikrų šansų atsidurti tame pačiame "sankcijų klube" su Rusija, tai yra, pajusti Europos Komisijos sankcijų priemones kartu su mūsų šalimi, ir iš esmės sankcijų priežastys bus panašios — Europos Komisija mėgsta taikyti sankcijas už bet kokį valstybės suvereniteto pasireiškimą. 

Krymas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Мальгавко

Štai kodėl dabar Europos Komisijos vadovė Ursula von der Lajen grasina iškelti bylą Vokietijai, jos Konstituciniam teismui ir, galbūt, Angelos Merkel — tai yra asmens, kuriam ji asmeniškai skolinga už savo politinę karjerą, — vyriausybei. Tai, be abejo, bus politinės išdavystės, vertos Šekspyro plunksnos, epizodas, tačiau kai reikia atkakliai (apie du trilijonus eurų) apiplėšti Vokietijos mokesčių mokėtojus vardan "europinio projekto", tada visos padorumo taisyklės bus ryžtingai ignoruojamos.

Konflikto esmę apibūdina "Reuters": "Praėjusią savaitę Vokietijos Konstitucinis Teismas skyrė ECB tris mėnesius pateisinti savo obligacijų pirkimo proporcingumą dėl Vokietijos Bundesbanko — vieno iš 19 nacionalinių centrinių bankų, kurie yra ECB nariai, praradimo kaip ECB operacijų dalyvio, rizikos. Jis taip pat paragino Vokietijos Parlamentą ir vyriausybę užginčyti ECB sprendimą šiuo klausimu".

Iš vokiečių teisinės kalbos išvertus į politinę rusų kalbą išeina taip: Europos centrinis bankas "iš oro" spausdina eurus, už kuriuos perka ES valstybių narių obligacijas, paaiškindamas tai poreikiu išvesti ES iš ekonominės krizės. "Laikina priemonė", įvesta 2015 metais, siekiant įveikti 2008–2009 metų krizės padarinius, pasirodė esanti ne nuolatinė, bet ir pradėjo plėstis koronaviruso sąlygomis, ir viskas būtų gerai, bet yra niuansas, kuris tapo tokio aštraus Vokietijos Aukščiausiojo Teismo verdikto priežastimi: anot Vokietijos teisėjų, Europos centrinis bankas viršijo savo įgaliojimus ir neatsižvelgia į ekonomines jo veiksmų, peržengiančių pinigų politikos (kurią pagal įstatymus turi teisę nustatyti ECB) ribą, pasekmes. 

Italija epidemijos metu
© Sputnik / Алессандро Рота

Teismas apskritai galėtų uždrausti Vokietijos Bundesbankui (Vokietijos centriniam bankui) bendradarbiauti su ECB šiuo klausimu, tačiau jis pasirinko švelnesnę poziciją ir pareikalavo, kad ECB pagrįstų savo veiksmus ir pateiktų įrodymus, kad jie iš tikrųjų atitinka teisinę sistemą. Reikėtų pažymėti akivaizdžią šio Vokietijos teismo sprendimo politinę potekstę: Italija, Ispanija, Prancūzija ir kitos euro zonos šalys, kurioms nebūdinga biudžetinė drausmė, daugiausia gauna naudos iš ECB veiksmų, o ekonominę riziką visų pirma prisiima Vokietija, kuri vis dar gyvena giliai bijodama hiperinfliacijos, kuri XX amžiuje į valdžią atvedė nacionalsocialistų partiją.

Logiška, kad tokia konfigūracija vokiečių Temidės tarnautojams gali pasirodyti gana nesąžininga ir reikalaujanti pataisų. Dėl to ir yra teisėjų raginimas vyriausybei ir Parlamentui rasti bent dalį savivertės ir pakovoti už vokiečių nacionalinius interesus Briuselyje.

Europos Komisija, užuot paaiškinusi ir pasiteisinusi, nusprendė pasirinkti kitą kelią ir paversti konfliktą santykių išaiškinimu Vokietijos suvereniteto tema. Jei formuluosime Briuselio poziciją griežtesnėmis sąvokomis, tai akivaizdu, kad Vokietijai norima priminti, kad ji neturi jokio suvereniteto, Bundesbankas negalės dalyvauti ECB veiksmuose, o ECB gali teisti tik specialus Europos teismas, kuris 2018 metais jau nutarė, kad Europos centrinio banko veiksmai yra visiškai teisėti. Norėdama tinkamai nubausti niekingą vokiečių Temidę, Ursula von der Lajen nusprendė atlikti griežtos teisės mokytojos vaidmenį ir ėmė mojuoti sankcijų liniuote.

"ES vyriausioji vykdomosios valdžios vykdytoja Ursula von der Lajen iškėlė klausimą dėl galimybės sekmadienį nagrinėti bylą dėl Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo ECB buvo suteikti trys mėnesiai pateisinti obligacijų pirkimą kaip savo vadovaujamos euro zonos skatinimo programos dalį", — praneša "The New York Times" ir pabrėžia, kad Europos Komisija vis dar galvoja, ar pradėti Vokietijai sankcijų skyrimo už Europos įstatymų pažeidimą procedūrą.

Šią procedūrą lydi reikalavimas ištaisyti pažeidimus arba sumokėti milžiniškas baudas.

Ypatingo pikantiškumo šiai situacijai suteikia tai, kad Europos Komisijos pateiktą ieškinį nagrinės pats Europos Sąjungos teismas, kuris 2018 metais priėmė sprendimą dėl ECB veiksmų teisėtumo ir kurio sprendimą Vokietijos Konstitucinis Teismas pripažino nesankcionuotu.

Tikimybė, kad Vokietijos Konstitucinis Teismas sutiks nusileisti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, yra beveik lygi nuliui. Be to, nelabai aišku, ką Europos Komisija pasieks, jei Europos teismas patenkins jos ieškinį.

Reikalauti, kad Angela Merkel darytų spaudimą savo šalies teisminei galiai ir darytų tai dėl baudų, kurias iš esmės mokės Vokietijos mokesčių mokėtojai, grėsmės? Reikalauti to paties iš Bundestago? Bandyti asmeniškai nubausti Vokietijos Konstitucinio Teismo teisėjus už jų sprendimą? Bet kuris iš šių variantų atrodo bauginamai ir akivaizdžiai neprisideda prie Europos Sąjungos susivienijimo kovojant su koronavirusu, taip pat prie eilinių vokiečių simpatijų Briuselio pareigūnams. Be to, vokiečių rinkėjas gali būti linkęs balsuoti už kokią nors politinę jėgą (nesvarbu, ar ji yra kairioji, ar dešinioji), kuri iš tikrųjų vykdys Konstitucinio Teismo nutartį ir ryšis konfliktui su Europos Komisija ir ECB.

Europos žiniasklaida praneša, kad Angela Merkel turi originalų planą, kaip išeiti iš situacijos, kuris leis visoms šalims išlaikyti įvaizdį, tačiau tik tuo atveju, jei jos bus pasirengusios kompromisui. "Reuters", cituodama šaltinius Merkel partijos viduje, teigė, kad "pabrėždama "išmintingo" reagavimo poreikį, kanclerė Angela Merkel pirmadienį sakė vyresniesiems partijos pareigūnams, kad padėtis bus "išspręsta", jei ECB pateiks (Vokietijos teismo prašomus — Sputnik) paaiškinimus". Problema ta, kad paaiškinimų pateikimo faktą Europos Komisija suvoks kaip pralaimėjimą, ir toli gražu nėra akivaizdu, kad Vokietijos konstitucinis teismas liks patenkintas ECB pateiktu dokumentu. Pasirodo, ES dabar yra kryžkelėje: arba visos konfliktuojančios šalys staiga atranda precedento neturinčius kūrybinės diplomatijos sugebėjimus ir atsisako ambicijų, arba ES laukia tokia kova tarp Briuselio ir Berlyno, kad euro zona (ir apskritai Europos Sąjunga) gali tiesiog sužlugti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europos centrinis bankas, ES, Angela Merkel, Vokietija
Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Kiek nuostabių atradimų mums ruošia Seimo komisijos išvados dėl 2009-ųjų krizės

(atnaujinta 12:31 2020.06.06)
Parlamentarai padarė išvadą, kad finansinę krizę išprovokavo Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo bankai, o centrinis bankas juos nepakankamai kontroliavo

Seimas patvirtino preliminarias specialiosios komisijos, kuri dvejus metus tyrė 2009–2010 metų finansinę krizę, išvadas. Tuomet valdantieji konservatoriai ir liberalai ne tik sumažino pensijas, bet ir ėmė komercinių bankų paskolas, kurių palūkanų normos smarkiai viršijo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlytas palūkanas. Ir tai jau galima aiškinti kaip finansinį nusikaltimą, dėl kurio nuskurdo visi Lietuvos gyventojai.

Šios specialiosios Seimo komisijos išvadų Lietuvoje buvo laukiama dvejus metus. Dabar opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai labai priešinosi komisijos sudarymui. Juk šiuo metu valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) nariai kaip tik ir norėjo išsiaiškinti dėl nešvarių Andriaus Kubiliaus vyriausybės veiksmų, kurie sukėlė skandalingą "naktinę reformą" ir dėl kurių pinigus prarado labiausiai pažeidžiami gyventojai — pensininkai.

Ir štai trumpos dvejų metų tyrimo išvados.

"2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente pažymima, kad 2008 metų biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo", — rašoma komisijos išvadose.

O atmintyje iškart iškyla tuometinės konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės "naktinė reforma". Vieną naktį valdančioji liberalų konservatorių koalicija priėmė įstatymų paketą, kuris sumažino viešojo sektoriaus atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas. Buvo įvesta daugiau nei 60 mokesčių pakeitimų, o PVM padidintas nuo 19 iki 21 procento.

Be viso to, buvo nuspręsta imti didžiules paskolas iš tarptautinių komercinių bankų, tuo tarpu TVF siūlė palankesnėmis sąlygomis. Dėl tokių "išradingų" veiksmų Lietuvos ekonomika smuko 15 procentų ir atsigavo tik per kelerius metus.

Net profsąjungų vadovai nesugebėjo suvaržyti žmonių pasipiktinimo dėl to "reformos". O 2009 metų sausio 16 dieną mitingas prie Seimo pastato, kuriame dalyvavo septyni tūkstančiai žmonių, peraugo į riaušes. Policijai teko panaudoti lazdas ir ašarines dujas, kad išsklaidytų minią.

Per riaušes sužeisti 38 asmenys, tarp jų — keturi policijos pareigūnai. Vienas iš mitingo dalyvių kreipėsi į medikus su šautine žaizda galvoje. Ryškiausias dalykas yra tai, kad tada buvo bandyta patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukas už dalyvavimą mitinge. Tą dieną buvo sulaikytas 151 riaušininkas, 32 iš jų dvi dienas praleido areštinėje. Likusieji po parodymų buvo paleisti.

Tai buvo masiškiausi neramumai Lietuvos sostinėje naujausiais nepriklausomybės metais. Bet ir tai vyriausybės nesustabdė. Buvo priimti drakoniški įstatymai, o iki keizės buvusias pensijas jau teko grąžinti kitai — socialdemokratų — vyriausybei.

O dabar šiek tiek informacijos apmąstymui.

Viena iš "naktinės reformos" autorių buvo finansų ministrė konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė. Praėjusiais metais ji vos netapo Lietuvos prezidente. Rudenį vykstančiuose parlamento rinkimuose ji gali tapti "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" sąrašo pirmu numeriu. O jei rinkimus laimės konservatoriai, ji gali tikėtis premjero ar Seimo pirmininko posto.

Pagrindinis "reformatorius" — buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius — šiandien sėdi jaukioje Europos Parlamento kėdėje. Jis gauna padorų atlyginimą ir kalba iš aukštos tribūnos visos Lietuvos žmonių vardu.

O pagrindinėje Lietuvos prezidento kėdėje sėdi buvęs profesionalus bankininkas Gitanas Nausėda. Skandalingos "naktinės reformos" metu jis buvo vieno didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas. Tais metais Lietuvos žiniasklaida nuolat cituodavo Nausėdą kaip žinomiausią ekonomistą Lietuvoje. Ir turbūt į jo nuomonę atsižvelgė ir "naktinės reformos" autoriai. Ar Kubiliaus vyriausybė ėmėsi paskolų iš SEB banko? Įdomus klausimas, į kurį netiesioginį atsakymą galima rasti specialiosios Seimo komisijos išvadose.

Komisijos nariai jau pasiūlė prokurorams "įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą VILIBOR".

Priminsime, kad šiandien Lietuvoje dominuojančią padėtį bankų sektoriuje užima Skandinavijos bankai. Siekdami sumažinti jų poveikį Lietuvos ekonomikai ir vidaus politikai, specialiosios komisijos nariai jau pasiūlė vyriausybei glaudžiai dirbti kuriant valstybinį Lietuvos komercinį banką.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuvos bankas, krizė, Seimas
Dar šia tema
Kirkilas: socialdemokratai buvo pakliuvę į konservatorių pinkles
Socialdemokratai ruošiasi koalicijai su "valstiečiais"?
Konservatoriai pareiškė, kad dabartinė valdžia pakenks Lietuvai labiau nei jie
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema
Mergaitė šalia tėvo per protestus Vašingtone, archyvinė nuotrauka

Amerikos nuosmukio kronikos: vaikai mokomi bijoti ir nekęsti policijos

(atnaujinta 17:56 2020.06.05)
Liberalai ir konservatoriai ir anksčiau ginčijosi dėl įtakos jaunimui, tačiau abiem pusėms buvo svarbu, kad vaikai išaugtų įstatymų besilaikančiais piliečiais, kurie gyvena pagal nustatytas taisykles

Besiplečiant protestams dėl Džordžo Floido nužudymo, kai, kovodami su Amerikos policininkų rasizmu, demonstrantai Londone bando šturmuoti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko rezidenciją, Vakarų pasaulyje beveik nepastebimai krito dar viena neįveikiamų socialinių taisyklių tvirtovė: neleistinas jaunosios kartos įtraukimas į aštrius politinius konfliktus.

Šį kartą ryžtingą žingsnį žengė verslas.

"Nickelodeon", populiariausias vaikų televizijos kanalas, nutraukė transliaciją ir aštuonioms minutėms 46 sekundėms (pagal oficialius duomenis būtent tiek policininkas spaudė Floido kaklą) juodame ekrane su žmogaus kvėpavimo garsu pulsavo frazė "Aš negaliu kvėpuoti". Vaizdo įrašo pabaigoje yra kvietimas prisijungti prie vienos iš pilietinių teisių organizacijų.

"Lego Corporation" taip pat prisijungė prie protesto judėjimo, deklaruodama solidarumą su juodaodžiais. Bendrovė atsisakė reklamuoti savo rinkinius, kuriuose yra policijos nuovadų ir priešgaisrinių tarnybų pastatai, patruliavimo automobiliai, policininkų ir nusikaltėlių figūros bei kiti su teisėsauga susiję elementai.

Klaikus eksperimentas, kurį Vakarai taiko savo jaunajai kartai, jau nieko nestebina. Jau visai įprastomis tapo žinios apie eilinė radikaliausio pavidalo liberalaus politinio korektiškumo ideologijos taikymas vaikų sąmonei (ir kūnui), nesvarbu, ar tai būtų veiksmai su viešu žirafos žudymu zoologijos sode, ar medicininės brendimo slopinimo procedūros, kaip laisvos lyties identifikavimo politikos dalis.

Visa tai yra reikšminga skilimo dalis, vis labiau skirianti Vakarų visuomenę, jos suaugusiąją dalį. Bet visgi politinis komponentas dar visai neseniai neturėjo tiesioginės įtakos vaikams.

Liberalai ir konservatoriai galėjo susiginčyti įnirtingose ​​kovose dėl įtakos jaunimui, tačiau abiem pusėms buvo svarbu, kad vaikai išaugtų įstatymų besilaikančiais piliečiais, kurie gyvena pagal nustatytas taisykles. Ir nesvarbu, ar tai stereotipinis Teksaso "rednecks" (baltųjų ūkininkų, kurie gyvena JAV kaimo vietovėse, iš pradžių pietuose, o vėliau regione, priklausančiame Apalačų kalnų sistemai, "slengo" pavadinimas — Sputnik) su legaliais šautuvais, ar rafinuotas Niujorko "genderfluid-hipsteris" (tai yra asmuo, kurio lytinė tapatybė nėra nuolatinė — Sputnik), kurio subtiliajai psichinei organizacijai reikia kasdien patiekti medicininės marihuanos. Juk šalis yra viena visiems, ir valstybė, kas jai bevadovautų, irgi yra visiems.

Būtent ši logika vienu metu leido Jungtinėms Valstijoms sukurti įspūdingai veiksmingą piliečių politinio ir patriotinio švietimo, pradedant nuo labai jauno amžiaus, sistemą. Daugelį dešimtmečių ji kompetentingai sutelkė dėmesį į Amerikos nuopelnus ir pasiekimus, išlygino trūkumus ir formavo tautinę vienybę.

Policijos žiaurumas, net su mirtinais padariniais, taip pat kiti įstatymų pažeidimai iš žmonių, kurie privalo saugoti, pusės vyksta visur. Tačiau teisėsaugos institucijos yra lyg ramstis ir svarbiausias valstybės elementas, todėl normalioje situacijoje nė vienas Amerikos politikas ir nė viena socialinė-politinė jėga negalėtų sau leisti šmeižti visą policiją. Tokiais atvejais tradiciškai pabrėžiama, kad pagal vieną ar kelis incidentus negalima vertinti visą sistemą, o atsiradęs didelio masto trūkumas neturėtų panaikinti pagrindinio dalyko — sąžiningo savo pareigų atlikimo daugumos darbuotojų atžvilgiu.

Tačiau tokia taisyklė veikia ne tik JAV, bet ir beveik visame pasaulyje.

Dar labiau įprasta, kad vaikai būtų apsaugoti nuo niūrių tikrovės pusių, kurstant teigiamą teisėsaugos struktūros idėją, nesvarbu, ar tai būtų buitinė norma "mano policija mane saugo", ar amerikietiška — "tarnauja ir saugo". Augdami jie vis tiek turės galimybę suvokti ir susitaikyti labiau subrendusiu mąstymu, kad gyvenime ne viskas yra taip, kaip realybę mėgdžiojusiuose detektyvuose.

"Nickelodeon" ir "Lego" veiksmai rodo, kad šiuo klausimu vyksta dramatiški pokyčiai.

Kanale paskelbtu beveik devynių minučių trukmės vaizdo įrašu vaikų dėmesys nukreipiamas ne į rasizmo problemą. Iš tiesų, niūrus ir bauginantis vaizdo įrašas mažiesiems žiūrovams perduoda paprastą idėją: "Amerikos policija žudo žmones", taip įkvėpdama jiems teisėsaugos baimę.

Na, o nuo tyčia suformuotos vaiko baimės netoli ir iki neapykantos ir noro naikinti — jau suaugus.

Tiesiog tokia valstybė nebus gyvybinga be struktūrų, kurios saugo tvarką ir ją pačią. Nuoseklios ir plataus masto pastangos šviesti piliečius atmetant svarbiausią valstybės mechanizmo dalį ateityje garantuoja daugybę netikėtumų.

Jau tapo įprasta, kad dabartinė politinė konfrontacija JAV kelia grėsmę visai Amerikos sistemai, nes jos nariai aktyviai atsisako laikytis pagrindinių taisyklių, kuriomis ji remiasi ir dėl kurių išgyveno daug rimtų krizių (iki pat prezidentų nužudymų serijos). Kovoje su Trampu vis dažniau jo oponentai smogia pačiai valstybei, susiedami ištisas institucijas ir svarbiausias valdžios sritis su nepriimtinu lyderiu. Ir tai, kad tokiu pat formatu globalių žiniasklaidos išteklių savininkai pradeda šviesti naujas kartas, patvirtina, kaip toli ten viskas išsiplėtė.

Amerika yra pasirengusi atsistoti į neapykantos sau ir savęs naikinimo bėgius pagal Rusijai gerai žinomą logiką: "nepageidaujamas prezidentas — užburti valstybės mechanizmai — smerktina valstybė, kuri turi būti sunaikinta — pasmerkta šalis". Kai kurios politinės jėgos taip ilgai ir uoliai stengėsi primesti mums tokią idėją, kad visuomenė jau išsiugdė tam tikrą imunitetą.

Dabar kyla klausimas, ar Jungtinės Valstijos sugebės sustoti. Jei jauniems amerikiečiams ir toliau bus ugdoma baimė ir neapykanta policijai, šansai yra menki.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
policija, vaikai, mirtis, protestai, JAV
Dar šia tema
San Diege policijos automobilis įvažiavo į protestuotojų minią
"Ką tie plakatai šneka?": mokytoja nuplėšė palaikymo plakatus prie JAV ambasados
JAV protestuotojai priešinosi kariškiams prie Baltųjų rūmų
Niujorke per protestą policija areštavo dešimtis žmonių

Itališkos atostogos: Vilniuje įsikūrė "Karalienės Bonos miestelis"

(atnaujinta 13:43 2020.06.06)
Itališkos muzikos koncertais, stilingomis vakarienėmis ir ekskursijomis sostinė visą savaitgalį kviečia miestiečius ir miesto svečius leisti laiką itališku ritmu

Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūręs Stiklo kvartalas pavirs Lietuvą ir Italiją simboliškai vienijančiu "Karalienės Bonos miesteliu". Apie tai praneša Vilniaus savivaldybė.

Stiklo kvartalo atstovė menininkė Julija Janus sako, kad viena pagrindinių miestelio idėjų buvo siekis padėkoti Bonai Sforzai už jos itališkos kultūros indėlį į daugiakultūrinio Vilniaus paveldą.

"Mūsų kvartalas buvo Vilniaus priemiestis, atskiras industrinis miestelis, kuriame kūrėsi amatininkai. Ypatingai jų padaugėjo, kai Karalienė Bona atvyko į Vilnių su Žygimantu Senuoju, Žygimanto Augusto tėčiu, ir atsivežė labai daug itališkos kultūros. Tai ir architektai, ir medikai, ir teisininkai, padėję paruošti antrąjį Lietuvos Statutą, virėjai, auksakaliai", – pasakoja Janus.

Šeštadienio vakarą vainikuos kvartale rengiama stilinga vakarienė, į kurią lankytojai kviečiami ateiti pasirinkę ypatingą aprangą. Organizatoriai prašo rezervuojant vietas vakarienei paklausti, kuriai spalvos zonai priklauso restoranas.

"Itališkos atostogos Vilniuje" – pirmasis šventinių savaitgalių sostinėje ciklo renginys. Kas antrą savaitgalį Vilnius taps vis kita šalimi: Indija, JAV, Ispanija, Vokietija, Japonija ir Prancūzija. Vilniaus miesto savivaldybės ir “Go Vilnius” paskelbta kampanija tęsis visą vasarą ir kvies Lietuvos gyventojus apkeliauti pasaulį per septynis savaitgalius.

Dar šia tema
Vilnius įtrauktas į pačių saugiausių miestų Europoje sąrašą pandemijos fone